Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:55 | Landsbergis: Vilniaus rezoliuciją NATO šalys gali derinti iki paskutinės minutės
Dar neaišku, dėl ko bus sutarta per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, galutinis dokumentas gali derinamas iki paskutinės minutės, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras.
„Ką pavyks sutarti, parodys trys būsimi mėnesiai ir gal, tiesą sakant, diskusijos, kurios vyks Vilniuje“, – trečiadienį žurnalistams Briuselyje sakė Gabrielius Landsbergis po NATO valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimo.
Šiame susitikime aptarta Ukrainos NATO narystės perspektyva ir praktinė parama jai kariaujant su Rusija.
Lietuvos diplomatijos vadovas tvirtino po susitikimo dėl Ukrainos narystės perspektyvos esąs šiek tiek optimistiškesnis negu buvo ateidamas į ją, tačiau jis sakė nesąs garantuotas, kad po kurio laiko pozicija vėl nepasikeis.
„Tai nuolatinis procesas, nuolatinis koalicijų būrimas, nuolatinis kalbėjimas su tais, kurie yra mažiau įtikinti ir bandymas įtikinti, kad vis dėlto tas takelis turi būti atviras“, – sakė G. Landsbergis.
Anot jo, galutinė NATO šalių pozicija gali paaiškėti tik liepą Vilniuje jau vykstant viršūnių susitikimui.
„Kaip ir pernai Madride, derybose dėl Rytų flango stiprinimo pokalbiai vyko praktiškai tuo pačiu metu, kai vadovai sėdėjo vakarienės metu. Užkulisiuose tuo metu diplomatai dėjo kablelius, braukė paskutinius brūkšnius ir ieškojo tinkamiausių žodžių būtent tai rezoliucijai, kuri buvo paskelbta po Madrido. Manau, kad panašus procesas gali vykti ir Vilniuje“, – tvirtino ministras.
Lietuvos politikai ne kartą minėjo sieksiantys, kad Vilniuje būtų užtikrintas kuo didesnis sąjungininkų buvimas regione, oro gynybos stiprinimas.
„Mano pagrindinė žinia kolegoms – kalbėti apie mūsų geografinę situaciją. Suvalkų koridorius yra ir liks viena pavojingiausių vietų NATO. Nereikia bijoti pripažinti, kad tai yra išskirtinė vieta, tokių Aljanse yra nedaug“, – teigė G. Landsbergis.
„Jam reikia ypatingo dėmesio ir ypatingo požiūrio, kaip jis būtų ginamas, kokių gynybinių elementų reikia jau dabar. Iš čia jau visa mūsų diskusija ir apie brigadą, ir apie oro, jūrų gynybą“, – sakė ministras.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis, jame tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų. Dalyvauti susitikime pakviestas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
23:35 | Zelenskio kabinetas įvardijo, kada Ukraina bus pasirengusi deryboms su Rusija
Ukraina bus pasirengusi su Rusija aptarti Krymo ateitį, jei Kyjivo pajėgos pasieks pusiasalį, pareiškė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Andrijus Sybiha.
„Jei mums pavyks pasiekti savo strateginius tikslus mūšio lauke ir kai būsime prie administracinės sienos su Krymu, esame pasirengę atversti diplomatinį puslapį šiam klausimui aptarti“, – „Financial Times“ sako jis.
Rusija Krymą aneksavo 2014 m., tarptautinė bendruomenė šį Rusijos žingsnį pasmerkė.
Ukraina ne kartą yra pabrėžusi, kad karas baigsis tik tuomet, kai Ukraina atgaus visas rusų užgrobtas žemes, tarp jų – ir Krymą.
23:20 | Rusai į Bachmutą siunčia profesionalius dalinius
Rusija neatsisako tikslo sugriauti Bachmutą, sako Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar, rašo UNIAN. Anot jos, tam rusai pasitelkia ne tik „Wagner“, bet ir kitus profesionalius dalinius.
Anot jos, rusai tęsia puolimą keturiomis pagrindinėmis kryptimis – Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos.
„Mūsų kariai per dieną atmuša dešimtis atakų. Priešas neatsisako tikslo sugauti Bachmutą. Tam jis pasitelkia ne tik „Wagner“ kalinius, bet ir kitus profesionalius dalinius. Jie vykdo kovines užduotis, bijodami būti nušauti savųjų. Iš mūsų pusės situacija yra visiškai kontroliuojama, operatyvinė situacija vertinama ir priimami reikiami sprendimai“, – sakė viceministras.
22:50 | Skolingi neliko: Chersono srityje ukrainiečiai atsakė rusams už gyvenviečių apšaudymą
Chersono srityje ukrainiečiai sunaikino rusų haubicą „Giatsint-B“, kuri apšaudė ukrainiečių gyvenvietes, rašo UNIAN.
„406-osios atskirosios artilerijos brigados artileristai sunaikino 2a36 „Giatsnit-B“ pabūklą, apšaudžiusį taikius Chersono regiono kaimus“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių jūrų pajėgų vadovybės pranešime.
Vadovybė taip pat pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas ukrainiečių smūgis haubicai.
Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija jau neteko 176 240 karių, 3 629 tankų, 7 005 šarvuočių, 306 lėktuvų, 291 sraigtasparnių, 2 283 dronų, 18 laivų ir daugybės kitos technikos.
22:16 | Lavrovas pareiškė, kad Rusija ir JAV jau kariauja
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad tarp Rusijos ir JAV jau vyksta karas, rašo UNIAN.
Kaip jis kalbėjo vienam propagandistui, Rusija ir JAV jau išgyvena „karštą karo fazę“, tačiau santykiai turi būti palaikomi.
„Mes tikrai esame karštoje karo fazėje, nes Ukrainos naciai pirmiausia kaunasi su amerikietiškais ginklais, o Amerikos administracija kaskart grasina tiekti vis daugiau ilgo nuotolio ir mirtinų sistemų“, – cituojamas S. Lavrovas.
Kartu jis pareiškė, kad santykius tarp abiejų šalių palaikyti privaloma.
„Santykius, manau, reikia palaikyti. Bent jau neprarandame vilties, kad amerikiečiai atsibus protu, ir jie vis tiek atnaujins kažkokį dialogą“, – tikina S. Lavrovas.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
21:53 | Lenkų tankai jau Ukrainoje
Lenkijos atsiųsti tankai jau yra mūšio lauke Ukrainoje, patvirtino šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo trečiadienį viešėdamas Lenkijoje, rašo UNIAN.
„Džiaugiuosi galėdamas konstatuoti, kad mūsų ankstesni susitarimai jau įvykdyti. Tankų koalicijoje yra akivaizdi Lenkijos lyderystė. Lenkijos tankai jau yra mūšio lauke Ukrainoje“, – cituojamas jis.
21:09 | Lukašenka lankosi Maskvoje
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka trečiadienį atvyko į Maskvą, kur susitiko su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, rašo CNN.
Skelbiama, kad vizito metu bus aptariamas rusų branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijoje. V. Putinas dar praėjusį mėnesį pareiškė, kad Rusija Baltarusijoje dislokuos branduolinį ginklą.
20:45 | Ukraina skelbia apie naujus rusų nuostolius Bachmute
Per praėjusią parą Ukrainos pajėgos Bachmuto kryptimi sunaikino 88 okupantus, 124 okupantai buvo sužeisti, rašo „Ukrinform“. Taip pat buvo sunaikinti trys rusų dronai, viena elektronikos stotis ir sandėlis su amunicija.
„Per šią parą Bachmuto kryptimi įvyko 245 įvairių artilerijos sistemų apšaudymai, 21 susirėmimas, 88 okupantai žuvo, 124 buvo sužeisti. Be to, sunaikinti trys priešo nepilotuojami orlaiviai, viena elektronikos stotis ir amunicijos sandėlis“, – cituojamas Ukrainos Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatijus.
Anot jo, šiuo metu prie Bachmuto vyksta sunkūs mūšiai, rusai tęsia puolimą.
„Jie, deja, vis dar turi pakankamai reikšmingos jėgos, kad pataikytų į mūsų pozicijas. Tiesiog, jei lygintume su vasaros periodu, kai priešas turėjo galimybę smogti visų rūšių ginklais ir kalibrais, dabar nieko panašaus: jie koncentruojasi tik ten, kur yra toks poreikis mūsų pozicijas dengti ugnimi. Tai yra Bachmuto kryptis ir Lymano kryptis“, – nurodo pareigūnas.
20:34 | Rusija teigia, kad sulaikė pasienio regione sudužusio Ukrainos lengvojo lėktuvo pilotą
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) trečiadienį pranešė, kad sulaikė Ukrainos lengvojo lėktuvo, sudužusio pietinėje Briansko srityje, kuri ribojasi su Ukraina, pilotą, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
„Lėktuvas dėl nežinomų priežasčių sudužo netoli Butovsko gyvenvietės Briansko srityje. Pilotas (Ukrainos pilietis), bandęs pabėgti į Ukrainos teritoriją, buvo sulaikytas pasienio patrulio“, – valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo FSB.
19:40 | Putinas teigia, kad Vakarai padeda Kyjivui rengti teroro išpuolius
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų saugumo tarnybų nariai talkino Kyjivui rengiant teroro aktus Rusijoje ir Maskvos neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose.
V. Putinas dalyvavo Kremliaus saugumo tarybos posėdyje, skirtame užtikrinti teisėtvarką keturiose Ukrainos regionuose, kurie, jo teigimu, buvo aneksuoti praėjusių metų rugsėjį.
„Yra pagrindo teigti, kad trečiųjų šalių, Vakarų žvalgybos tarnybų potencialas naudojamas sabotažui ir teroristiniams išpuoliams rengti“, – nurodė jis, tačiau nepateikė jokių konkrečių įrodymų.
Kalbėdamas apie Ukrainos valdžios institucijas, V. Putinas sakė, kad neonaciai ir jų bendrininkai veikia tiek Rusijoje, tiek aneksuotuose Ukrainos regionuose.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad įvairios nusikalstamos grupuotės, įskaitant narkotinių medžiagų prekeivius, stengiasi pasinaudoti dabartine situacija.
Prezidentas paragino pareigūnus imtis griežtų ir veiksmingų priemonių, prieš vadinamąsias neonacių ir kitas radikalias grupuotes.
„Turi būti užtikrinta tinkama situacijos kontrolė“, – teigė jis.
V. Putinas pabrėžė, esą didžioji dauguma aneksuotų regionų gyventojų pritaria santykiams su Rusija.
„Jie turi žinoti, matyti ir jausti, kad visa mūsų šalis juos palaiko, ir mes turime padaryti viską, kad juos apsaugotume“, – sakė jis.
Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiose Ukrainos srityse – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.
Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje Vladimiras Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.
Kremlius pažadėjo panaudoti visas turimas priemones, kad išstumtų Ukrainos pajėgas iš šių sričių.
Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.
18:05 | Sprogimai Chersone
Ukrainos pietuose esančiame Chersone nugriaudėjo sprogimai, praneša Suspilne.
17:50 | Putinas pasidžiaugė „patikimomis Rusijos partnerėmis“ – Sirija ir Hondūru
17:27 | Putinas pažėrė kaltinimų JAV ir ES
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Kremliuje surengtoje ceremonijoje priimdamas naujosios JAV ambasadorės Maskvoje skiriamuosius raštus pareiškė, kad Vašingtonas yra atsakingas už tai, ką pavadino „Ukrainos krize“.
Maskvos ir Vašingtono ryšiai smarkiai pašlijo po to, kai V. Putinas pernai pasiuntė karius į Ukrainą.
V. Putinas kalbėjo praėjus savaitei po to, kai Maskva sulaikė JAV žurnalistą ir apkaltino jį šnipinėjimu, sukeldama pasipiktinimą.
„Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiai, nuo kurių tiesiogiai priklauso pasaulinis saugumas ir stabilumas, išgyvena gilią krizę“, – sakė V. Putinas naujajai JAV ambasadorei Lynne Tracy.
Per trečiadienio ceremoniją priimti 17 ambasadorių skiriamieji raštai.
Jis sakė, kad JAV užsienio politika „galiausiai privedė prie dabartinės Ukrainos krizės“.
Ilgametis Rusijos lyderis kaltina Vašingtoną, esą šis 2014 metais surengė revoliuciją Kyjive, po kurios jis neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik įsikišti.
2014 metais po Kyjive įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos nuverstas Kremliui palankus Ukrainos prezidentas.
Vėliau tais metais Ukrainos rytuose įsiplieskė karas tarp kariuomenės ir Maskvos remiamų separatistų, tapęs įžanga į 2022 metų vasario 24-ąją Rusijos pradėtą didelio masto karinę invaziją.
L. Tracy yra karjeros diplomatė, dirbusi Sakartvele, Kazachstane, Kirgizijoje ir Turkmėnijoje. Ji, be kita ko, moka rusų kalbą.
Ambasadore ji tapo per didžiausią per daugelį metų krizę tarp JAV ir Rusijos.
Praėjusią savaitę Rusijos valdžios institucijos suėmė JAV žurnalistą Evaną Gershkovichą dėl kaltinimų „šnipinėjimu“, o Vašingtonas šiuos kaltinimus atmetė kaip absurdiškus.
V. Putinas trečiadienį taip pat pareiškė, kad Europos Sąjunga inicijavo „geopolitinę konfrontaciją“ su Maskva.
„Europos Sąjunga pradėjo geopolitinę konfrontaciją su Rusija, pradėjo konfrontaciją su mūsų šalimi“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotose pastabose.
2022-ųjų vasario 24-ąją Rusijos prezidentas pasiuntė karius į Ukrainą, aiškindamas, kad siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ provakarietišką savo kaimynę.
Tarptautinė bendruomenė pasmerkė invaziją kaip neapgalvotą ir neišprovokuotą, atsakė beprecedentėmis sankcijomis.
17:00 | Zelenskis įvardijo, kur padėtis sudėtingiausia
Sunkiausia padėtis išlieka Ukrainos Bachmuto mieste, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vis dėlto, anot jo, rusai miesto dar nekontroliuoja.
Apie tai V. Zelenskis kalbėjo trečiadienį viešėdamas Lenkijoje, rašo UNIAN.
„Sunkiausia padėtis mūsų valstybės teritorijoje yra būtent ten (Bachmute – UNIAN). Būtent ten ir yra daugiausiai panaudojama įvairių ginklų“, – cituojamas jis.
Anot prezidento, ukrainiečiams trūksta artilerijos, sviedinių, o regione pasiekiama ir pergalių, ir patiriama nuostolių.
„Bet mes esame Bachmute ir priešas Bachmuto nevaldo. Tokia situacija yra šiandien“, – pažymi jis.
V. Zelenskio teigimu, situaciją Bachmute asmeniškai kontroliuoja Sausumos pajėgų vadas generolas Aleksandras Syrskis. Anot prezidento, generolo prioritetas – karių išsaugojimas.
„Kaip ir man, svarbiausia neprarasti savo kariuomenės. Ir, žinoma, jei akimirką užklups dar karštesni įvykiai ir pavojus, kad dėl apsupimo galime netekti personalo, tada bus priimti atitinkami sprendimai generolų vietoje. Ir aš tuo įsitikinęs. Bet kuo tinkamesnė amunicija pasieks Ukrainą, tuo greičiau susigrąžinsime situaciją ne tik Bachmute, bet ir apskritai mūsų valstybės teritorijoje“, – sako V. Zelenskis.
16:49 | TATENA vadovas susitiko su Rusijos pareigūnais aptarti Zaporižios AE saugumą
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi trečiadienį Kaliningrade susitiko su Rusijos pareigūnais ir dalyvavo derybose dėl Maskvos kontrolėje esančios Zaporižios atominės elektrinės Ukrainoje saugumo užtikrinimo.
Jo kelionė į Rusijos eksklavą, įsiterpusį tarp Lenkijos ir Lietuvos, įvyko praėjus savaitei po to, kai jis apsilankė į konflikto zoną patekusioje elektrinėje, kur, anot jo, rengė saugumo planą, kuris tiktų ir Kyjivui, ir Maskvai.
Rusijos pajėgos šešių reaktorių elektrinę pietų Ukrainoje perėmė praėjusių metų kovą, praėjus savaitei po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius per sieną.
Nuolat baiminamasi dėl jėgainės, kuri yra didžiausia Europos atominė elektrinė, saugumo.
„Kaliningrade susitikau su aukšto lygio pareigūnais iš kelių Rusijos agentūrų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė R. Grossi.
„Aš ir toliau dedu pastangas apsaugoti Zaporižios atominę elektrinę“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai „atitinka visų interesus“.
Daugiau informacijos jis nepateikė.
Tarp pareigūnų, su kuriais susitiko R. Grossi, buvo ir Rusijos branduolinės energetikos agentūros „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas.
A. Lichačiovas informavo TATENA vadovą apie „veiksmus, kurių imasi Rusijos pusė, kad užtikrintų saugų elektrinės darbą“, teigiama „Rosatom“ pareiškime.
Jame priduriama, kad Rusija yra pasirengusi dirbti su R. Grossi pateiktomis iniciatyvomis.
Praėjusią savaitę apsilankęs gamykloje TATENA vadovas sakė, kad „stengiasi parengti ir pasiūlyti realias priemones, kurioms pritartų visos šalys“.
„Turime išvengti katastrofos“, – perspėjo jis ir išreiškė viltį, kad Rusija ir Ukraina susitars dėl saugumo principų.
Kyjivas ir Maskva yra apkaltinę vienas kitą apšaudžius elektrinę, todėl vis labiau baiminamasi nelaimės.
Jungtinės Tautos paragino aplink šią vietą sukurti demilitarizuotą zoną.
16:26 | Lenkija sako sieksianti naujų NATO saugumo garantijų Ukrainai
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį, priimdamas Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, pareiškė, kad Varšuva sieks papildomų saugumo garantijų Kyjivui liepos mėnesį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
„Šiandien stengiamės gauti Ukrainai... papildomų garantijų, saugumo garantijų, kurios sustiprins Ukrainos karinį potencialą“, – po derybų su V. Zelenskiu žurnalistams sakė A. Duda ir pridūrė, kad Lenkija remia visateisę Ukrainos narystę NATO.
15:56 | Stoltenbergas perspėjo Kiniją: laukia rimtos pasekmės
Kinija sulauks rimtų pasekmių, jeigu Pekinas nuspręstų tiekti ginkluotę Maskvai, perspėjo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„NATO sąjungininkės sutinka, kad Kinijos karinės pagalbos Rusijai tiekimas būtų istorine klaida su rimtomis pasekmėmis“, – pareiškė J. Stoltenbergas spaudos konferencijos Briuselyje metu.
Kovo pabaigoje J. Stoltenbergas pažymėjo, kad NATO neturi įrodymų, jog Kinija būtų tiekusi ginkluotę Rusijai. Jo teigimu, Maskva prašė suteikti pagalbos, o šiuo metu tie prašymai yra svarstomi.
Kinijos pasiuntinys ES Fu Congas savo interviu „The New York Times“ tvirtino, kad Kinija nepalaiko Rusijos karo Ukrainoje, nepripažįsta Krymo ir kitų Ukrainos teritorijų aneksijos bei netiekia Rusijai ginkluotės.
14:44 | Podoliakas: „6–7 mėnesiai ir būsime Kryme“
Interviu „Radio Svoboda“ Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas pasakojo apie galimybę išvaduoti Krymą. Jo teigimu, nors iki karo atrodė, kad deokupacija įvyks po 20 ar 50 metų, dabar atsirado galimybė pusiasalį išvaduoti dar šiemet.
„Mes tikrai per labai trumpą laiką, – žvelgiant iš istorinės pusės, tai labai trumpas laiko tarpas – per šešis ar septynis mėnesius mes būsime Kryme.
Galbūt tai per daug optimistiškas manymas, bet šis optimizmas yra matematiškai patikrintas. Dar kartą sakau, Rusija neturi pakankamai resursų šiai situacijai palaikyti. Karo logika yra gana akivaizdi, o apie Krymo realijas mes su jumis galėsime kalbėti jau ant krantinės Jaltoje“, – interviu sakė M. Podoliakas.
Vis dėlto jis neslepia, kad Krymo išlaisvinimo procesas bus itin sudėdintas. Taigi prezidento patarėjas pateikia penkias prognozes:
- Krymas gali tapti būsimų Ukrainos ir Rusijos Federacijos derybų objektu. Tačiau tai bus įmanoma tik Rusijos pajėgoms palikus Krymą ir kitas užimtas šalies teritorijas.
- 2023-ieji Krymui bus sunkūs. Pasak M. Podoliako, Kryme daugybę metų veikė Rusijos propaganda, todėl pusiasalyje reiks daug nuveikti: „susidoroti su išdavikais ir tirti represuotų ukrainiečių bylas“.
- Krymo nebepavyks integruoti vien su šypsena.
- Krymas nebeturėtų kelti savo ypatingo statuso klausimo
- Ukraina privalo teisiškai įtvirtinti Rusijos pralaimėjimą.
14:12 | Tuščios Rusijos kišenės – ieško, kas finansuos invaziją į Ukrainą
13:27 | Donecko srityje per rusų apšaudymą žuvo 2, sužeisti 4 asmenys
Rytinėje Ukrainos Donecko srityje per rusų surengtą apšaudymą žuvo du, sužeisti keturi asmenys, trečiadienį pranešė pareigūnas.
Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka platformoje „Telegram“ pranešė, kad per Oleksijevo-Družkivkos apšaudymą gyvybių neteko du žmonės.
„Šiandien apie 11 val. miestelis buvo apšaudytas – rusai smogė gyvenamajam sektoriui. Preliminariais duomenimis, tai buvo kasetiniai šaudmenys“, – parašė pareigūnas.
13:00 | Zelenskiui įteiktas aukščiausias Lenkijos apdovanojimas
Trečiadienį Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui viešint Lenkijoje, šalies prezidentas Andrzejus Duda Ukrainos lyderiui įteikė aukščiausią Lenkijos apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną.
12:12 | ISW: sėkminga Ukrainos kontrataka Avdijivkos apylinkėse
Ukrainos gynėjai dėl sėkmingos kontratakos operacijos galėjo šiek tiek pasistūmėti į pietus nuo Avdijivkos, Donecko srityje, naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).
„Tikriausiai Ukrainos kariuomenė pradėjo kontrataką į šiaurės rytus nuo Avdijivkos. Balandžio 2 d. paviešinta geolokacinė medžiaga rodo Ukrainos pozicijas į šiaurės vakarus nuo Novoselivkos, 17 km į šiaurės rytus nuo Avdijivkos. Matyti, kad ukrainiečiai pajudėjo link gyvenvietės“, – rašo analitikai.
Anot ISW, jau balandžio 3 dieną Rusijos kariniai tinklaraštininkai prognozavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrataką Avdijivkos apylinkėse po kelių nesėkmingų bandymų. Tuo pačiu metu kol kas nežinoma, ar Ukrainos pajėgos tebelaiko šias pozicijas, ar atliko kovinę žvalgybą ir vėliau paliko teritoriją.
Analitikai taip pat išsiaiškino, kad balandžio 4 d. Rusijos kariai tęsė puolimo operacijas Avdijivkos-Donecko fronto linijoje.
11:37 | E. Macronas: Kinija gali atlikti svarbų vaidmenį ieškant „kelio į taiką“ Ukrainoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį savo pirmojoje kalboje po atvykimo į Kiniją trijų dienų valstybinio vizito sakė, kad Pekinas galėtų atlikti svarbų vaidmenį ieškant „kelio į taiką“ Ukrainoje.
Kreipdamasis į Prancūzijos piliečius Kinijos sostinėje E. Macronas teigė, kad Prancūzija prisidės prie „šios bendros atsakomybės už taiką ir stabilumą“.
11:03 | Skausmingos sankcijų pasekmės: iš Rusijos pasitraukusi JAV IT bendrovė „Cisco“ sunaikino visą turėtą produkciją
10:36 | E. Macronas pradeda vizitą Kinijoje: darbotvarkėje – Ukraina ir prekyba
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atvyko į Pekiną vizito, kurio metu jis tikisi atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą ir užmegzti glaudesnius ryšius su svarbia prekybos partnere.
Per derybas su Xi Jinpingu E. Macronas sieks tvirtai laikytis pozicijos Ukrainos klausimu ir siūlys „kitą kelią“, o ne tiesioginį konfrontacinį toną, kuris dažnai girdimas iš Vašingtono, prieš tris dienas truksiančią kelionę žurnalistams sakė jo biuro pareigūnas.
Prancūzijos lyderio tikslai apima Kinijos prekybos ryšių su Europa išsaugojimą ir subalansavimą, taip pat Prancūzijos interesų Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuriame Paryžius save laiko svarbiu veikėju dėl savo užjūrio teritorijų ir karinių pajėgų dislokavimo, apsaugą.
10:00 | Lietuvos URM sureagavo į Baltarusijos pareiškimą apie sulaikytus Baltijos šalių piliečius
Antradienį Baltarusijos Valstybės saugumo komiteto pirmininkas Ivanas Tertelis pareiškė, kad Lenkijos ir Baltijos šalių piliečiai buvo sulaikyti dėl „slaptų operacijų Baltarusijoje“, pranešė Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“.
Tačiau atsakyme tv3.lt Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) sako negavusi informacijos apie Baltarusijoje sulaikytus lietuvius.
„Lietuvos URM ir ambasada Baltarusijoje iš Baltarusijos institucijų negavo informacijos apie straipsnyje minimame kontekste sulaikytus Lietuvos Respublikos piliečius“, – nurodo ministerija.
09:14 | ISW: Putinas ruošis maksimaliai gynybai
Artėja Ukrainos pavasarį planuojama kontrataka. Todėl JAV karo studijų institutas (ISW) mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daugiausia dėmesio skirs savo pajėgų gynybos stiprinimui palei visą fronto liniją Ukrainoje.
Rusai dabar negali sutelkti pakankamai personalo ir neturi nei vadovybės, nei logistinių pajėgumų, kad galėtų vienu metu surengti plataus masto puolimą, Ukrainos televizijai sakė ISW geoerdvinės žvalgybos grupės vadovas George‘as Barrosas, rašo UNIAN.
„Manau, kad Putinas stengsis maksimaliai sukaupti jėgas, kad sustiprintų savo gynybos liniją ir sukurtų savo gynybinių įtvirtinimų ir apkasų sistemą, kurią dabar rusai kasa palei visą fronto liniją. Tai daroma siekiant sulėtinti Ukrainos kontrpuolimą, kuris greičiausiai įvyks per kelias ateinančias savaites“, – sakė jis.
08:42 | Žiniasklaida: už šnipinėjimą Baltarusijoje sulaikyti Lenkijos ir Baltijos šalių piliečiai
Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) antradienį nurodė sulaikęs šnipinėjimu įtariamus Lenkijos ir Baltijos šalių piliečius, pranešė Minsko totalitarinio režimo kontroliuojama naujienų agentūra BELTA.
KGB pirmininkas Ivanas Tertelis pareiškė, kad užsienio žvalgybos tarnybos pastaruoju metu suintensyvino šnipinėjimą Baltarusijoje.
„Išduosiu jums paslaptį. Sulaikėme kelis Lenkijos piliečius, kurie mūsų šalyje vykdė šnipinėjimo operacijas“, – sakė jis.
I. Tertelis taip pat teigė, kad buvo sulaikyta dešimtys Ukrainos piliečių, kurie, kaip įtariama, vykdė teroristinius išpuolius ir šnipinėjimo operacijas.
Tarp sulaikytųjų dėl šnipinėjimo yra ir Baltijos šalių piliečių, pridūrė Baltarusijos KGB vadovas, nenurodydamas nei jų skaičiaus, nei konkrečios pilietybės. Jis nepaminėjo ir laiko, kada tokie sulaikymai vyko.
08:21 | Zelenskis Lenkijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Lenkiją, pranešė šios šalies žiniasklaida ir lenkų prezidento patarėjas Marcinas Przydaczas.
Pasak radijo RMF FM, tai pirmas oficialus Ukrainos prezidento vizitas į šią šalį nuo Rusijos invazijos pradžios.
V. Zelenskis turi susitikti su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir ministrais. Taip pat planuojamas prezidento susitikimas su Lenkijoje gyvenančiais ukrainiečiais.
07:47 | Ukraina skaičiuoja rusų nuostolius
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia per praėjusią parą nukovusios 550 rusų karių. Taip pat 2 tankus, 6 šarvuočius, 10 artilerijos sistemų, 4 daugkartinio paleidimo raketų sistemas (MLRS), 6 bepiločius orlaivius, 11 mašinų ir 1 specialiosios įrangos vienetą.
Iš viso ukrainiečiai skaičiuoja nukovę daugiau nei 176 tūkst. rusų karius.
07:00 | ISW paneigė „Wagner“ pareiškimus apie Bachmutą
Rusijos kariai tęsia puolimo operacijas Rytų Ukrainos mieste Bachmute. Tačiau JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai paneigė informaciją, kad „Wagner“ samdiniai užėmė Bachmuto geležinkelio stotį, nes nėra jokių vizualių to įrodymų.
Taip pat ISW nepatvirtino, kad rusai užėmė centrinę Bachmuto dalį, kaip skelbė „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Seimas priėmė specialų įstatymą, kuriuo nutarta iki kitų metų gegužės 3-iosios apriboti galimybes rusams ir baltarusiams gauti Lietuvos vizas, įvežti ukrainietiškas grivinas, Rusijos piliečiams – atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nebus priimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
► Suomija oficialiai tapo 31-ąją NATO aljanso nare.
► Rusija antradienio naktį dronais smogė strateginę reikšmę turinčiam Ukrainos Odesos uostamiesčiui, anksti antradienį pranešė vietos pareigūnai.
