Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:55 | Ukrainos kariuomenės vadas: derybos galėtų prasidėti tada, kai Rusija paliks okupuotas teritorijas
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas įvardijo, kuriuo atveju Kyjivas galėtų užmegzti taikos derybas su Rusija, rašo CNN.
Pasak V. Zalužino, šiuo metu pagrindinis tikslas – atkovoti visas rusų okupuotas teritorijas, o sėsti prie derybų stalo būtų galima tik vienu atveju.
„Ukrainos kariuomenė nepriims jokių derybų, susitarimų ar kompromisų. Vienintelė galimybė deryboms – po to, kai Rusija atsitrauks iš okupuotų [Ukrainos] teritorijų“, – kalbėjo V. Zalužnas.
23:32 | JK parlamentaro prognozė Rusijai: po žlugimo taps chaotiška, branduoline valstybe
Jungtinės Karalystės parlamentaras teigia, kad Rusija gali tapti chaotiška, branduoline valstybe, rašo „SkyNews“.
Parlamentaras Bobas Seely, kalbėdamas apie tolimesnę Rusijos ateitį, teigė, kad Kremliuje, pralaimėjus karą prieš Ukrainą, gali įsivyrauti tikras chaosas.
„Kai šį karą pralaimės Rusija, mes turėsime savęs paklausti, koks desperatiškas [Vladimiras] Putinas bus ir kas nutiks visai Rusijai.
B. Seely teigimu, karo baigtis gali būti pažymėta kitų metų pavasarį, tačiau valdžios atstovai turėtų neatsipalaiduoti ir kelti papildomus klausimus.
„Tada mes turėsime mąstyti apie tai, kas bus su branduoliniais nurodymais, apie galimą Rusijos griūtį ir kaip gali atrodyti chaotiška, branduolinė Rusija“, – svarstė jis.
22:59 | Rusija vis dar kelia didelę grėsmę
ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borellis perspėjo, kad nors Rusija ir atsitraukė iš Chersono, ji vis tiek turi galimybių padaryti milžinišką žalą Ukrainai, rašo „SkyNews“
„Atsitraukimas iš Chersono parodė, kad Rusijos kariuomenė patyrė didelį pralaimėjimą. Atsitraukimas be kovos galbūt siekiant to išvengti, bet kas turėjo nutikti. Tačiau jie atsitraukė.
<...> Maskvos galimybė padaryti žalą yra vis dar pastebima“, – kalbėjo jis.
Pasak J. Borellio, Rusijos kariuomenė yra aktyviai naudojama tam, kad būtų pažeista itin svarbi Ukrainos infrastruktūra.
22:28 | G. Landsbergis: kol kas kalbėjimas apie derybas dėl taikos Ukrainoje – pirmalaikis
Derybos dėl taikos Ukrainoje gali vykti tik šiai šaliai priimtinomis sąlygomis ir kol kas kalbėjimas apie jas – pirmalaikis, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pirmadienį Briuselyje dalyvavęs Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje.
„Derybos dėl taikos Ukrainoje įmanomos tik Ukrainai priimtinomis sąlygomis. Šiuo metu tokių sąlygų nėra, Rusija nekeičia savo tikslų Ukrainoje, todėl bet koks kalbėjimas apie derybas yra pirmalaikis. ES institucijos turėtų įsiklausyti į Ukrainos prašymą ir paspartinti finansinės paramos teikimo Ukrainai procesus“, – diskusijoje apie Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą pažymėjo ministras.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, diskusijoje apie sankcijas Rusijai Lietuvos diplomatijos vadovas atkreipė kolegų ir ES institucijų dėmesį, kad ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys yra surinkusios užtektinai įrodymų ir pasiūlymų devintajam sankcijų paketui bei išreiškė viltį, kad derybinis procesas dėl naujojo sankcijų paketo prasidės artimiausiu metu.
„Formuojasi šalių branduolys, kurios siekia padėti Ukrainai steigti Specialųjį tribunolą agresijos nusikaltimui tirti. Specialusis tribunolas užpildytų egzistuojančias teisines spragas bei padėtų patraukti teisinėn atsakomybėn aukščiausius Rusijos pareigūnus, atsakingus už karą prieš Ukrainą ir vykdomą genocidą“, – sakė ministras.
Lietuvos diplomatijos vadovas, pasak pranešimo, taip pat kėlė papildomų ES sankcijų Iranui įvedimo klausimą už Irano įsitraukimą į Rusijos karą prieš Ukrainą.
21:41 | ES ministrų žvilgsnis nukrypo į Iraną
Briuselyje susitikę ES ministrai pasirašė dėl Irano islamo revoliucijos gvardijos korpuso vadovo Hosseino Salami įtraukimo į „juodąjį“ sąrašą dėl Irano gamybos dronų tiekimo Rusijai, naudojančiai juos Ukrainoje.
Be to, blokas į sąrašą įtraukė gvardijos oro pajėgų vadovą Amirą Ali Hajizadeh ir dronų gamintoją „Qods“.
Praėjusį mėnesį ES jau įšaldė turtą ir uždraudė išduoti vizas kitam Irano bepiločių orlaivių gamintojui ir trims aukščiausio rango kariškiams dėl dronų-kamikadzių, naudotų Ukrainos energetikos infrastruktūrai atakuoti, tiekimo.
Neįvardytas aukšto rango ES pareigūnas sakė, kad blokas tikrina pranešimus apie galimą Irano balistinių raketų pristatymą Rusijai ir, jei paaiškės, kad Iranas siuntė šių ginklų, Teheranui bus paskelbta daugiau sankcijų.
J. Borrellio teigimu, kol kas Briuselis neturi „jokių įrodymų“ dėl balistinių raketų tiekimo.
Atsakas Teheranui įstūmė Briuselį į nepatogią poziciją, kadangi ES tarpininkauja siekiant atgaivinti 2015 metų daugiašalį susitarimą dėl Irano branduolinės programos.
Šios pastangos, kuriomis siekiama, kad Iranas ir Jungtinės Valstijos vėl prisijungtų prie susitarimo, iš esmės įstrigo.
„Tai nėra gerame kelyje, žinote, aklavietė, bet darbas tęsiasi“, – sakė J. Borrellis.
21:39 | Čmilytė-Nielsen apie situaciją Kyjive: ukrainiečiai dabar nerimauja dėl 1 dalyko
Kyjive antrą kartą apsilankiusi Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad nuotaikos Ukrainos dabar yra visiškai kitokios, nei buvo kovo mėnesį. Visgi ukrainiečiai dabar nerimauja, ar Vakarų parama neišblės.
TV3 laidoje „Dėmesio centre“ V. Čmilytė teigė, kad atmosfera, tvyranti Kyjive, gerokai skiriasi nuo pirmojo apsilankymo kovo mėnesį.
„Matant nuotaiką Kyjive, įspūdis buvo visiškai kitas, nes kovo 24 d. miestas buvo apsuptas, jis buvo tylus, pasirengęs gynybai ir tikrai jautėsi įtampos ir pavojaus jausmas, buvo lygiai mėnuo nuo karo pradžios.
Žinoma, tas kontrastas, kurį pamatėme dabar, yra didžiulis, nes šiuo metu sostinė [Kyjivas] yra gyva, joje yra grįžę žmonės, vyksta įprastas gyvenimas. Tačiau su mintimi, kad bet kada tą įprastą gyvenimą gali nutraukti sirenos, pavojaus signalai, tuomet visi turi slėptis, imtis saugumo priemonių“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Ukrainos valdžios atstovai, pasak V. Čmilytės, antrojo susitikimo metu Lietuvai išreiškė padėkos žodžius už suteiktą karinę bei humanitarinę pagalbą.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė pasiteiravo Ukrainos valdžios atstovų, kas jiems šiandieną yra svarbiausia.
„Iš esmės, atsakymas yra vienas. Nėra baimės dėl Rusijos atakų, jie yra pasirengę kovoti, pasiekti pergalę, bet galbūt nerimaujama dėl Vakarų dėmesio susilpnėjimo.
Ir čia aš matau labai svarbų Lietuvos vaidmenį. Patikinome, kad, kaip ir buvome ledlaužiu, pramušdami paramą Ukrainai, taip juo ir išliksime“, – teigė pašnekovė.
Nors Ukrainos gynėjai, priešindamiesi rusų okupantams, skina pergalę vieną po kitos, V. Čmilytė pripažįsta, kad ukrainiečių laukia sunki žiema.
Tuo metu sklindančias kalbas, kad neva Ukraina yra spaudžiama Vakarų valstybių sėsti prie derybų stalo kartu su Rusija, siūlo vertinti kritiškai.
„Manyčiau, kad kai kuri informacija apie neva daromą spaudimą gali būti gandų lygyje ir netgi inicijuota pačios Rusijos, kuriai šiuo metu, matyt, desperatiškai reikia taikos, nes ji patiria pralaimėjimą po pralaimėjimo. Tai kiekvieną žinią reikėtų vertinti pakankamai kritiškai“, – teigė ji.
V. Čmilytė, vertindama Vakarų laikyseną karo akivaizdoje, patikino, kad demokratinės valstybės sugeba parodyti vienybę.
„Iki šiol Vakarai parodė vienybę daugeliu klausimų. Tarkime, toks sprendimas kaip, pavyzdžiui, kandidatės statuso suteikimas Ukrainai yra labai svarbus, didžiulis žingsnis. Ir net prieš pusmetį neatrodė, kad tai įvyks.
Sakyčiau, kad mes, žvelgdami atgal, galime identifikuoti daug sprendimų, kurie buvo ryžtingesni, negu tikėjosi Rusija. Ką jau kalbėti apie Švedijos, Suomijos sprendimą tapti NATO narėmis.
<...> Vakarų laikysena iki šiol buvo įvairi, bet iš esmės ją galima vertinti pozityviai. Mūsų darbas yra užtikrinti, kad dėmesys Ukrainai nesilpnėtų“, – pabrėžė V. Čmilytė Nielsen.
20:37 | S. Cichanouskaja: Baltarusija patiria Rusijos „karinę okupaciją“
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį pareiškė, kad jos šalis yra de facto „okupuota“ Rusijos, ir paragino Europos Sąjungą toliau daryti spaudimą Vakaruose nepripažinto lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimui.
Baltarusija leido Rusijai panaudoti savo teritoriją kaip placdarmą rusų kariuomenei įsiveržiant į Ukrainą, ir Maskva į savo artimą sąjungininkę siunčia tūkstančius karių, kurie yra jungtinių operatyvinių pajėgų dalis.
„Turiu pasakyti, kad Baltarusija susiduria su de facto karine okupacija“, – po susitikimo su ES užsienio reikalų ministrais Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė S. Cichanouskaja.
Jos teigimu, A. Lukašenka „nekontroliuoja Rusijos karių buvimo“ ar Maskvos karinės technikos dislokavimo Baltarusijoje.
„Jis tiesiog turi su viskuo sutikti, nes žino, kad be [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino paramos jis Baltarusijoje politiškai neišgyvens“, – sakė opozicionierė.
Praėjusį mėnesį paskelbus apie bendrą Baltarusijos ir Rusijos pajėgų dislokavimą, kilo nuogąstavimų, kad Minskas gali ruoštis siųsti savo karius į Ukrainą tuo metu, kai Kremliaus pajėgos stumiamos atgal.
Tačiau S. Cichanouskaja tvirtino, kad Baltarusijos kariai atsisakys prisijungti prie Maskvos karo ir kad „Lukašenka tai žino“.
Ji teigė, jog kol kas opozicija „nemato jokių ženklų“, kad Rusijos branduoliniai ginklai būtų buvę atgabenti į Baltarusiją po to, kai birželį Maskva paskelbė pristatysianti raketas, galinčias nešti branduolines galvutes.
2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus, kad juos vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.
Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.
Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą.
Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.
Su A. Lukašenka rinkimuose konkuravusi S. Cichanouskaja savo politinę veiklą tęsia iš Vilniaus.
Turint omenyje, kad visas dėmesys sutelktas į Ukrainą, ji paragino ES ministrus nepamiršti Baltarusijoje vykdomų represijų ir pašalinti bloko sankcijų, kuriomis siekiama sumažinti A. Lukašenkos išteklius, spragas.
„Padėtis Baltarusijoje blogėja. Turiu pasakyti, kad politinių kalinių skaičius didėja, suėmimai tęsiasi, žmonės nuteisiami kalėti metų metus“, – sakė ji.
„Prašome pasaulio būti atkakliam, nuosekliam, nesitaikstyti su diktatūra, neatleisti ir nepamiršti to, ką režimas padarė ir tebedaro“, – užbaigė opozicijos lyderė.
19:32 | ES skyrė 8 mlrd. JAV dolerių vertės karinę pagalbą
Europos Sąjunga (ES) kartu su šalėmis narėmis Ukrainai skyrė 8 mlrd. JAV dolerių vertės karinę pagalbą, siekiant sustabdyti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pradėtą karą, pirmadienį pranešė pranešė bloko užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis, rašo CNN.
Atsakinėdamas žurnalistams į klausimus spaudos konferencijos metu Briuselyje po ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio, J. Borrellis tvirtino, kad ši ES parama sudaro apie 45 proc. JAV suteiktos sumos Kyjivui.
ES atstovas pridūrė, kad už pradėtą karą ir toliau bus siekiama izoliuoti Rusiją tarptautiniu mastu, įskaitant priemones, nutaikytas į Kremliaus ekonomiką.
19:24 | V. Zelenskis: Chersono susigrąžinimas yra „karo pabaigos pradžia“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį per netikėtą apsilankymą Chersone sakė, kad šio miesto susigrąžinimas žymi „karo pabaigos pradžią“.
Prezidentūros paskelbtuose atvaizduose matyti himną giedantis, ranką prie krūtinės pridėjęs V. Zelenskis per šalies vėliavos iškėlimą prie Chersono pagrindinio administracinio pastato.
„Tai karo pabaigos pradžia“, – sakė V. Zelenskis.
„Tai ilgas kelias, sunkus kelias, nes karas pasiėmė geriausius mūsų šalies didvyrius, – kalbėjo jis. – Šio karo kaina didelė. [Yra] sužeistų žmonių. Daug žuvusiųjų. Vyko įnirtingi mūšiai, o rezultatas – šiandien mes esame Chersono srityje.“
V. Zelenskio vizitas įvyko Rusijai penktadienį atitraukus savo pajėgas iš Chersono ir ukrainiečių kariuomenei įžengus į miestą.
Tuo tarpu Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos lyderio apsilankymas niekaip nepaveikia Chersono srities, kurią Rusija rugsėjo pabaigoje paskelbė aneksavusi, statuso.
Dmitrijus Peskovas sakė, kad nekomentuos V. Zelenskio apsilankymo Chersone, bet pridūrė: „Ši teritorija yra Rusijos Federacijos dalis“.
18:53 | JAV pirmadienį įvedė naujas sankcijas asmenims ir skirtingiems subjektams
JAV pirmadienį nusitaikė į Rusijos karinių pajėgų tiekimo grandines ir įvedė sankcijas 14 asmenų ir 28 subjektams, kurie, anot jų, priklausė tarptautiniam tiekimo tinklui, remiančiam Kremlių, skelbia „SkyNews“.
Teigiama, kad į naują sankcijų sąrašą buvo įtraukta Rusijos mikroelektronikos bendrovė „Milandr“. Vašingtono teigimu, „Milandr“ bendrovė yra Maskvos karinių tyrimų ir plėtros struktūros dalis.
Tarp naujų sankcijų yra minimi ir su Rusijos oligarchu Suleimanu Kerimovu susiję asmenys.
JAV saugumo gynybos sekretorius Antony Blinkenas tikino, kad JAV ir toliau dės pastangas tam, kad Rusijos karinės tiekimo grandinės būtų nutraukiamos.
Be to, pastebima, kad į juodąjį sarąšą bus įtraukiami diktatoriaus Vladimiro Putino aplinkos žmonėms, padedantys išvengti įvestų sankcijų, įskaitant ir tuos, kurie palaiko karinę invaziją Ukrainoje.
18:10 | Baltieji rūmai: CŽA vadovas įspėjo Rusijos kolegą dėl branduolinio ginklo panaudojimo
JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas pirmadienį Ankaroje surengė derybas su savo kolega iš Rusijos, kad perspėtų jį dėl branduolinių ginklų, kuriuos Maskva grasino dislokuoti Ukrainoje, panaudojimo pasekmių.
CŽA vadovas ketino perduoti pranešimą Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovui Sergejui Naryškinui „apie pasekmes Rusijai panaudojus branduolinį ginklą ir eskalavimo riziką strateginiam stabilumui“, pranešė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryba.
Pranešime sakoma, kad W. Burnsas su S. Naryškinu dėl nieko nesiderėjo, nes Rusija tęsia karą Ukrainoje ir vis dar yra užėmusi dideles Ukrainos teritorijos dalis.
„Jis neveda jokių derybų. Jis neaptarinėja karo Ukrainoje sureguliavimo. Tvirtai laikomės savo pagrindinio principo: nieko apie Ukrainą nedalyvaujant Ukrainai“, – pažymėjo Nacionalinio saugumo taryba.
JAV jau keli mėnesiai įspėja Rusiją dėl jos užuominų, kad ji Ukrainoje panaudotų taktinį branduolinį ginklą, jei iškiltų pavojus jos pačios teritoriniam vientisumui.
W. Burnsas SVR vadovui taip pat turėjo iškelti Rusijoje sulaikytų amerikiečių klausimą.
Rusija kalina JAV krepšinio žvaigždę Brittney Griner, nuteistą dėl kaltinimų laikius narkotikų, ir už šnipinėjimą nuteistą Paulą Whelaną. Vašingtonas jų sulaikymą vadina neteisėtu.
Pasirodė pranešimų, kad JAV pasiūlė apsikeitimą kaliniais, ir kalbama, kad šie du amerikiečiai galėtų būti iškeisti į JAV kalinamą rusų ginklų prekeivį Viktorą Butą, pelniusį „mirties pirklio“ pravardę.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas išreiškė viltį, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas „rimčiau kalbėsis“ apie B. Griner paleidimą. Devynerius metus kalėti nuteista krepšininkė, Rusijos teismui atmetus jos apeliaciją, buvo išsiųsta į pataisos koloniją.
„Tikiuosi, kad dabar, kai rinkimai baigėsi, p. Putinas galės diskutuoti su mumis ir norės rimčiau kalbėtis apie apsikeitimą kaliniais“, – sakė J. Bidenas.
18:00 | J. Bidenas pasveikino reikšmingą Ukrainos pergalę susigrąžinus Chersoną
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasveikino Ukrainą susigrąžinus Chersoną, pavadindamas tai „svarbia, reikšminga pergale“, tačiau teigė, kad žiemą kovos sulėtės, o karo baigtis „dar neaiški“.
„Galiu tik pasidžiaugti Ukrainos žmonių drąsa, ryžtu ir pajėgumu“, – spaudos konferencijoje sakė J. Bidenas.
„Manau, kad žiemos mėnesiais viskas šiek tiek sulėtės“, – teigė Jungtinių Valstijų lyderis.
Jis pridūrė, kad, jo nuomone, „dar neaišku, koks tiksliai bus rezultatas“, išskyrus tai, kad Rusija neokupuos Ukrainos.
17:40 | Putino marionetė Peskovas nerimsta
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apsilankė neseniai išlaisvintame Chersono mieste.
Tuo metu Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino marionetė Dmitrijus Peskovas, nors ir nepanoro atsakinėti Kremliaus žurnalistams į klausimus dėl V. Zelenskio apsilankymo Chersono centre, tačiau teigė, kad ši teritoriją, pasak jo, priklauso Rusijai.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad V. Zelenskio vizitas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Ukrainos kariai įžengė į miestą po Rusijos sprendimo atitraukti pajėgas iš Chersono srities administracinio centro.
Lapkričio 9 dieną Rusija paskelbė, kad iš Chersono išveda savo kariuomenę.
17:28 | Aptarti regiono saugumo klausimai, Rusijos karo Ukrainoje eiga, parama Ukrainai
NATO sprendimai dėl tolesnio rytų flango stiprinimo bei Švedijos ir Suomijos, kaip pilnateisių narių dalyvavimas Vilniaus viršūnių susitikime kitąmet turėtų būti Aljanso siekiamybe, teigia prezidento Gitano Nausėdos patarėjai.
Pasak Prezidentūros, šis tikslas akcentuotas pirmadienį Vilniuje vykusiame Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentų vyriausiųjų patarėjų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais susitikime.
Jame aptarti regiono saugumo klausimai, Rusijos karo Ukrainoje eiga, parama Ukrainai, taip pat – pasiruošimas kitų metų liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršinių susitikimui.
Kaip teigiama pranešime spaudai, susitikime dalyvavę Lietuvos prezidento G. Nausėdos patarėjai pristatė pasiruošimo NATO viršūnių susitikimui Vilniuje eigą, jo tikslus ir lūkesčius.
„Patarėjai akcentavo, kad sprendimai dėl tolesnio NATO rytinio flango stiprinimo, politinės ir praktinės paramos Ukrainai konsolidavimas, taip pat Švedijos ir Suomijos kaip pilnateisių narių dalyvavimas NATO viršūnių susitikime turėtų būti siekiamybe“, – teigia Prezidentūra.
Patarėjai taip pat aptarė NATO viršūnių susitikime Madride priimtų sprendimų įgyvendinimą ir sutarė dėl būtinybės siekti progreso stiprinant oro gynybą ir didinti sąjungininkų pajėgumus regione.
Švedija ir Suomija dar gegužę drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos. Tačiau procesas stringa dėl Turkijos ir Vengrijos, kol kas atsisakančių ratifikuoti minimų Šiaurės šalių narystės NATO dokumentus.
Turkija kaltina Suomiją ir ypač Švediją teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) ir reiškiant paramą Sirijos šiaurėje veikiantiems kurdų Liaudies apsaugos daliniams (YPG). Ankara ir Stokholmas vykdo derybas siekiant išspręsti prieštaravimus.
16:46 | Kyjivas: Chersone sulaikytas civilio drabužius vilkėjęs Rusijos karys
Pirmadienį Ukraina pranešė, kad neseniai atgautame Chersono regione, iš kurio Maskva praėjusią savaitę pranešė išvedusi savo karius, sulaikė civiliniais drabužiais vilkintį Rusijos kariškį.
„Saugumo tarnybos pareigūnai išlaisvintame Chersone sulaikė rusų kariškį“, – sakoma sakoma žvalgybos tarnybos SBU pranešime.
„Vyras buvo apsirengęs civilio drabužiais ir bandė apsimesti „vietiniu“, – tęsiama jame. – Po pokalbio su SBU pareigūnais jis prisipažino, kad yra Rusijos ginkluotųjų pajėgų 69-osios brigados profesionalus karys.“
16:22 | Xi Jinpingas: Kinija „itin susirūpinusi“ dėl padėties Ukrainoje
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį JAV lyderiui Joe Bidenui pasakė, kad jo šalis yra labai susirūpinusi dėl padėties Ukrainoje, nurodoma kinų užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Prezidentas Xi [Jinpingas] pabrėžė, kad Kinija yra itin susirūpinusi dėl dabartinės padėties Ukrainoje“, – sakoma Pekino pranešime, paskelbtame po daugiau kaip tris valandas trukusių vadovų derybų, surengtų Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose Indonezijoje.
Jame priduriama, kad Kinijos pareigūnai „remia Rusijos ir Ukrainos taikos derybas ir tikisi, kad jos bus atnaujintos“.
15:47 | JAV: J. Bidenas ir Xi Jinpingas nepritaria branduolinių ginklų naudojimui Ukrainoje
JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas pirmadienį vykusiose derybose sutarė, kad branduoliniai ginklai niekada neturėtų būti naudojami, taip pat ir Ukrainoje, pranešė Baltieji rūmai.
„Prezidentas J. Bidenas ir prezidentas Xi [Jinpingas] pakartojo savo susitarimą, kad branduolinis karas niekada neturėtų būti kariaujamas ir niekada negali būti laimėtas, ir pabrėžė savo nepritarimą branduolinių ginklų naudojimui ar grasinimui juos panaudoti Ukrainoje“, – sakoma pareiškime.
15:36 | Zambija teigia, kad jos studentas, kalėjęs Maskvoje, žuvo karo lauke Ukrainoje
Zambijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad per mūšį Ukrainoje žuvo Rusijoje kalintas studentas iš šios Afrikos valstybės bei pareikalavo pasiaiškinimo iš Kremliaus.
Ministro Stanley Kakubo pranešime teigiama, kad 23-ejų Lemekhani Nathanas Nyirenda, kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Maskvoje, „mirė 2022 metų rugsėjo 22-ąją“.
Pranešime priduriama, kad jis gyvybės neteko „kovos fronte“ per Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.
15:16 | Prancūzija: po G-20 susitikimo Macronas paskambins Putinui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskambins savo kolegai Vladimirui Putinui po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Balyje, kur Rusijos lyderis, kaip tikimasi, patirs didelį spaudimą, pirmadienį pranešė vienas pareigūnas.
E. Macronas „paskambins jam po G-20 susitikimo“, sakė aukšto rango Paryžiaus pareigūnas, kurio tapatybė nebuvo atskleista.
Jis apgailestavo dėl V. Putino „izoliacijos“, išprovokuotos jo invazijos į Ukrainą.
Pareigūnas pridūrė, kad nepaisant konflikto Prancūzijos prezidentas išlaikė ryšį su V. Putinu bei „toliau kalbėsis“.
E. Macronas taip pat pasakys Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, kad Pekinas „suinteresuotas daryti spaudimą“ Rusijai dėl invazijos į Ukrainą.
Antradienio rytą jis susitiks su Kinijos vadovu Indonezijos Balio saloje vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose ir pasakys jam, kad „jūsų, kaip ir mano, interesas yra daryti Rusijai spaudimą, kad ji grįžtų prie derybų stalo ir gerbtų tarptautinę teisę“.
14:35 | NATO vadovas: ateinantys mėnesiai Ukrainai bus sunkūs
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos laukia sunkūs mėnesiai, o Rusijos karinių pajėgumų nereikėtų nuvertinti.
„Artimiausi mėnesiai bus sunkūs. Putino tikslas – palikti Ukrainą šaltą ir tamsią šią žiemą. Neturėtume suklysti nuvertindami Rusiją“, – sakė J. Stoltenbergas po susitikimo su Nyderlandų užsienio reikalų ir gynybos ministrais.
13:59 | Rusija ir Ukraina susiginčijo dėl derybų sąlygų
Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pareiškė, kad Rusija neketina patraukti savo karių iš Ukrainos, kad Rusija ir Ukraina galėtų sėsti prie derybų stalo.
„Ne“, – sakė A. Gruško, atsakydamas į „RIA Novosti“ klausimą, ar priimtina, kad derybose Ukraina iškeltų sąlygą iš šalies išvesti Rusijos karius“.
„Tokios sąlygos yra nepriimtinos. Mūsų prezidentas ne kartą yra sakęs, kad esame pasiruošę deryboms, bet šiose derybose, žinoma, reikia atsižvelgti į situaciją fronte“, – kalbėjo A. Gruško.
Savo ruožtu Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusija neturi galimybės diktuoti savo sąlygų deryboms. Ministerijos atstovas Olehas Nikolenko feisbuke rašė:
„Rusija negali diktuoti savo sąlygų. Ukrainos taikos formulė lieka nepakitusi: nedelsiant nutraukti karą, išvesti visus Rusijos karius, atstatyti Ukrainos teritorinį vientisumą, atlyginti padarytą žalą ir suteikti veiksmingų garantijų, kad agresija nepasikartotų. Kitomis sąlygomis tvarios taikos pasiekti bus neįmanoma“.
13:35 | Lietuva Ukrainai perdavė dar 12 šarvuočių – A. Anušauskas
Lietuva Ukrainai perdavė dar 12 šarvuočių, pirmadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasak jo, Vilnius perdavė 10 savaeigių minosvaidžių ir du ugnies valdymo šarvuočius.
„Karinės paramos Ukrainai siunta jau pasiekė paskirties vietą. (...) Lietuva savo įsipareigojimus vykdo ir dabar jau 62 skirtingos paskirties šarvuoti transporteriai M113 yra išsiųsti Ukrainai“, – „Facebook“ paskyroje rašė A. Anušauskas.
Rugsėjo 26 dieną skelbta, jog Ukrainą pasiekė 50 Lietuvos dovanotų šarvuočių M113.
13:03 | Zelenskio kabinetas įvertino Rusijos ateitį – Putino sistema žlugs, bet Rusija niekada nebus demokratinė
„Jie visi pralaimės, visi suvalgys save... Rusija pergyvens neramumų erą, nesisteminių vidinių spontaniškų kovų įvairiose teritorijose erą, itin neadaptyvios ir neprofesionalios V. Putino sukurtos valdymo sistemos lūžio erą.
V. Putinas, aišku, negalėjo sukurti ko nors kito. Pažiūrėkite koks jo analizės lygis ir supratimas apie priežastinius ryšius. Pažiūrėkite į jo istorinį kontekstą. Žmogus yra didelės šalies karaliaus lygmenyje, bet jo mąstymo lygis – kaip alaus kioske“, – Ukrainos naujienų agentūra UNIAN cituoja M. Podoliaką.
12:28 | Britai įspėja dėl permainų, kurias kare atneš žiema
Naujausioje savo ataskaitoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerija įspėja, kad besiartinanti žiema pakeis konflikto sąlygas tiek Rusijos, tiek Ukrainos pajėgoms. Šviesiojo paros laiko, temperatūros ir oro pokyčiai kovojantiems kariams sukels unikalių iššūkių.
„Dienos šviesos sumažės iki mažiau nei 9 valandų per dieną, palyginti su 15–16 vasaros įkarštyje. Dėl to atsiranda mažiau puolimo ir statiškesnės gynybinės fronto linijos.
Naktinio matymo galimybė yra brangi prekė, kuri dar labiau padidina nenorą kovoti naktį. Vidutinė aukščiausia temperatūra nukris nuo 13 laipsnių rugsėjį–lapkritį iki 0 gruodį–vasarį“, – savo ataskaitoje rašo britų žvalgyba.
Taip pat, britų teigimu, „auksinės valandos“ langas, per kurį galima išgelbėti kritiškai sužeistą kareivį, sumažėja maždaug perpus, todėl kontakto su priešu rizika yra daug didesnė.
„Tikėtina, kad dėl orų padaugės kritulių, pasikeis vėjo greitis ir snygis. Tai sukels papildomų iššūkių ir taip žemai Rusijos pajėgų moralei, tačiau taip pat sukels problemų dėl komplektų priežiūros“, – įspėjo britai.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 14 November 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) November 14, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/XkaDUtCMFV
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/HyQ3c9kxSv
11:39 | Žiniasklaida: Lavoras – ligoninėje, Kremlius kategoriškai neigia
Vakarų žiniasklaidos priemonėms skelbiant, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas buvo išgabentas į ligoninę po to, kai atvyko į Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimą Balyje, Indonezijoje, pasirodė vaizdo įrašas, kuriame jis sakosi esantis sveikas.
Apie tai, kad S. Lavrovas išgabentas į ligoninę, skelbia naujienų agentūros „Associated Press“, „Bloomberg“ ir „Reuters“, remdamosi Indonezijos pareigūnais. „Reuters“ teigimu, S. Lavrovas į ligoninę pateko dėl širdies problemų.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova neigia, kad S. Lavrovas ligoninėje. Ji paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kalbasi su pačiu S. Lavrovu, klausdama jo, kaip jis jaučiasi.
„Ir apie mūsų prezidentą dešimt metų rašo, kad jis serga. Tai kažkoks žaidimas, kuris politikoje – nenaujas“, – vaizdo įraše sakė S. Lavrovas.
Maria #Zakharova published a video with #Lavrov to prove that he is well. pic.twitter.com/PfKHMvxM8j
— NEXTA (@nexta_tv) November 14, 2022
10:52 | Zelenskis atvyko į išvaduotą Chersoną
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį aplankė ką tik išlaisvintą pietų Ukrainos Chersono miestą, padėkodamas NATO ir sąjungininkams už paramą.
„Mes judame į priekį, – kariams sakė Ukrainos lyderis, skelbia „Reuters“. – Esame pasirengę taikai, taikai visai mūsų šaliai“.
Jis padėkojo NATO ir kitiems sąjungininkams už paramą kare prieš Rusiją.
President #Zelenskyy arrived in liberated #Kherson. pic.twitter.com/PQwe7EyPDy
— NEXTA (@nexta_tv) November 14, 2022
10:15 | „Ukraina turėtų pasinaudoti Putino klaida“ – ekspertai įvardijo, kur dabar įklimpo rusai
„Ukraina ir jos šalininkai turėtų pasinaudoti Putino klaida, tęsdami kontrpuolimą Kyjivui daug palankesnėmis aplinkybėmis nei Maskvai“, savo naujausioje apžvalgoje rašo ISW analitikai.
Tai, kad V. Putinas ir toliau ragina savo generolus pulti dabartinėmis aplinkybėmis, yra rimta klaida kariniu požiūriu, teigia ISW.
09:35 | Tragiški radiniai išvaduotame Ukrainos miestelyje – kankinimo kamerose nukankinti žmonės
„Kankinimo kamera buvo įrengta rajono policijos komisariate, taip pat kankinimo kambarys buvo patalpintas restorane, mes apie tai žinojome. Žmonės mums skambino ir sakė, kad kankinamų žmonių riksmai labai aiškiai girdimi. Ten daugiaaukščiuose namuose gyvenę žmonės turėjo kraustytis pas gimines į kitas gatves, kad negirdėtų riksmų“, – Ukrainos radijui NV pasakojo I. Kuchta.
09:06 | JAV iždo sekretorė: karo Ukrainoje nutraukimas išgelbėtų pasaulio ekonomiką
Jungtinių Valstijų iždo sekretorė Janet Yellen pirmadienį prieš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Indonezijoje darė spaudimą Rusijai, sakydama, kad geriausias būdas nutraukti pasaulinę ekonominę sumaištį – sustabdyti karą Ukrainoje.
„Nutraukti Rusijos karą yra moralinė būtinybė ir geriausias dalykas, kurį galime padaryti pasaulio ekonomikai“, – sakė J. Yellen žurnalistams, susitikusi su Prancūzijos kolega Bruno Le Maire‘as kurortinės Balio salos Nusa Dua mieste.
Aukštos degalų ir maisto kainos – vieni svarbiausių klausimų, kurie bus aptariami aukščiausiojo lygio susitikime, ir tik nedaugelis G-20 šalių išvengė ekonominio nuopuolio.
08:44 | ISW: rusai savo dėmesį sutelks į Rytų Ukrainą
JAV Karo studijų institutas (ISW) teigia, kad po to, kai praėjusią savaitę prarado Chersoną, Rusijos karinės pajėgos nusitaikys išskirtinai į Rytų Ukrainoje esantį Donbaso regioną, kuris apima Luhanską ir Donecką.
„Ukrainos pajėgos [šiame] regione patirs stiprų spaudimą, o Kyjivas greičiausiai turės nukreipti karius apsiginti nuo šių atnaujintų Rusijos puolimų“, – naujausioje savo analizėje rašo ISW analitikai.
Tiesa, pasak ekspertų, mažai tikėtina, kad rusai pasieks reikšmingos operatyvinės pažangos, nepaisant jų pastangų, nors galiausiai didelių aukų kaina jie galėtų perimti Bachmutą.
Vis dėlto analitikai pastebi, kad Rusijos mobilizuoti kariai pasirodė esantys nepakankamai apmokyti, prastai aprūpinti ir labai nenoriai kovojantys.
„Jie atvyksta ne darniais padaliniais, o dažniausiai siunčiami kaip atskiri ar maži vienetai, kad pakeistų dalinius, kurie devynis mėnesius be perstojo kovoja, patyrė niokojančių žmonių ir įrangos nuostolių ir patys yra iš esmės demoralizuoti“, – priduria ISW.
Tikėtina, kad Ukraina permes karines pajėgas iš Vakarų Chersono ir paskirs ją į kitas teritorijas tiek gynybinėms, tiek kontrpuolimo operacijoms.
„Dėl Rusijos puolimo Donecko srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos greičiausiai turės nukreipti dalį savo pajėgų gynybai šioje srityje, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos greičiausiai panaudos bent dalį atkurtos kovinės galios, kad sustiprintų savo dabartinį kontrpuolimą Luhansko srityje arba pradėti naują kontrpuolimą kitoje vietoje“, – svarsto analitikai.
08:05 | Zelenskis: rusų žiaurumai Chersono srityje tokie patys kaip ir kituose regionuose
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgos, susigrąžinusios Chersono miestą, rado naujų Rusijos okupantų karo nusikaltimų įrodymų.
„Rusijos kariuomenė po savęs paliko tokius pat žiaurumus kaip ir kituose mūsų šalies regionuose“, – sakė jis vakaro kreipimesi.
„Tyrėjai jau užfiksavo daugiau kaip 400 karo nusikaltimų“, – teigė Ukrainos vadovas, aiškiai nenurodydamas, kokioje teritorijoje jie buvo aptikti.
„Randami žuvusiųjų kūnai – tiek civilių, tiek kariškių, – kalbėjo jis. – Mes surasime ir perduosime teismui kiekvieną žudiką.“
Išlaisvintame mieste gyvenantys ukrainiečiai išreiškė didelį palengvėjimą dėl kelis mėnesius trukusios okupacijos pabaigos, kai Rusijos pajėgos penktadienį pasitraukė.
Tačiau, kaip ir V. Zelenskis, jie teigė, kad prieš pasitraukdami rusai paliko niokojimo pėdsakus, padėjo minas ir ėmė plėšikauti – net iš zoologijos sodo vogė gyvūnus.
„Dievas juos nubaus. Visus. Už viską, ką jie padarė“, – sakė 47 metų Svitlana Vilna.
07:23 | Rusai visą naktį atakavo Nikopolio rajoną
Pasak Dnipropetrovsko karinės administracijos vado Valentino Rezničenkos, pirmadienio naktį buvo apšaudytos Marhanecio ir Krasnohirivkos bendruomenės.
„Ten buvo paleista daugiau nei 60 sviedinių iš „Gradų“ ir sunkiosios artilerijos. Pirminiais duomenimis, žmonės nebuvo sužeisti“, – „Telegram“ rašė jis.
Dėl apšaudymo 45 000 šeimų Marhanecyje ir aplinkinės gyvenvietėse liko be vandens.
06:50 | Rusai iš Chersono juda link Mariupolio
Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka praneša, kad jau antrą dieną prie Mariupolio stebimi šimtai Rusijos karių ir civilių, atvykstančių automobiliais su rusiškais numeriais. Jie įkurdinami pensionuose ir poilsio centruose.
„Antrą dieną iš eilės į Mariupolio rajoną stebimas karinių okupantų atvykimas iš Chersono pusės. Vakar greitkeliu Manguš-Urzuf atvyko didžiulės šimtų transporto priemonių kolonos, gabenusios kariškius. Atvykėliai įkurdinami pensionuose ir poilsio centruose Jaltos, Nova Jaltos ir Jurijivkos kaimuose“, – „Telegram“ rašė P. Andriuščenka.
06:15 | Ukrainos kariuomenė atgavo kontrolę Makijivkos kaime Luhansko srityje
„Žinios iš Luhansko srities fronto: Makijivkos kaimas persikelia į „mėlynąją zoną“. Ukrainos kariuomenė atgavo gyvenvietės kontrolę“, – sekmadienio vakarą Luhansko srities karinės administracijos kanale „Telegram“ pranešė administracijos atstovas.
Lapkričio 5-ąją rusų leidinys „Verstka“ pranešė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apšaudymo metu netoli Makijivkos kaimo buvo sunaikintas rusų karių batalionas iš Voronežo srities su šimtais karių.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai
► Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį atvyko į Indonezijos salą Balį dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime vietoj prezidento Vladimiro Putino, kuris nusprendė jame nedalyvauti.
► Paslaptingasis britų gatvės menininkas Banksy ant subombarduoto pastato netoli Ukrainos sostinės nutapė piešinį, kurį ukrainiečiai pavadino savo šalies nenugalimumo simboliu.
► Ukrainos valdžia, vos prieš dieną paskelbusi apie ne vieną mėnesį Rusijos okupuoto Chersono išlaisvinimą, šeštadienį pranešė, kad pareigūnai išminuoja šio Pietų Ukrainos miesto teritoriją ir fiksuoja Rusijos pajėgų padarytus nusikaltimus.
► Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba šeštadienį sakė, kad Vakarai yra pakeliui į „bendrą pergalę“ prieš Rusiją, ir dėkojo už karinę pagalbą, iš dalies nulėmusią tai, kad ukrainiečių pajėgos atkovojo Chersono miestą.
