Svarbiausi įvykiai:
23:49 | Čekija siūlo apriboti Rusijos diplomatų judėjimą Šengeno erdvėje
Čekija siūlo Europos Sąjungai (ES) apsvarstyti Rusijos diplomatų judėjimo Šengeno erdvėje apribojimą.
Antradienį kalbėdamas Užsienio reikalų taryboje Briuselyje Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis pasiūlė įtraukti draudimą į kitą ES sankcijų Rusijai paketą, pranešė „Ukrinform“, remdamasi Čekijos užsienio reikalų ministerija.
„Čekija siūlo apriboti Rusijos diplomatinių atstovybių darbuotojų ir jų šeimų narių judėjimą tik toje valstybėje, kurioje jie yra akredituoti. Nėra teisinga, kad Rusijos diplomatai naudojasi Šengeno erdve. Padarysime viską, kad mūsų pasiūlymas būtų įtrauktas į 13-ąjį sankcijų paketą“, – sakė J. Lipavskis.
Europos ministrai, be kitų klausimų, aptarė būtinybę tęsti karinę ir finansinę paramą Ukrainai. „Ukrainos saugumas susijęs ir su mūsų saugumu. Todėl turime ir toliau teikti karinę ir finansinę paramą Ukrainai ginantis nuo Rusijos agresijos“, – sakė Čekijos diplomatijos vadovas.
23:33 | Brutali Rusijos ataka: Charkivui smogta trečią kartą, iš sugriauto daugiabučio ištraukti 8-metės ir jos mamos kūnai
Antradienį Rusijos pajėgos smogė Charkivui raketomis. Viena iš raketų pataikė į daugiabutį, šios atakos metu žuvo 8 žmonės, dar 60 sužeisti, iš jų – 6 vaikai.
Skelbiama, kad viena iš žuvusiųjų – vos 8-erių metų mergaitė. Jos kūnas buvo ištrauktas iš po daugiabučio griuvėsių.
Atakos metu greičiausiai žuvo ir jos mama. Charkivo srities policijos departamento Tyrimų skyriaus viršininkas Sergejus Bolvinovas sakė, kad greičiausiai žuvusi mergytė yra vienos iš žuvusių moterų dukra, kuri anksčiau buvo rasta po griuvėsiais. Tačiau jų tapatybė dar nepatvirtinta.
„Toliau tikriname moters ir mergaitės tapatybes, gelbėjimo operacija tęsiasi. Nuoširdi užuojauta žuvusiųjų artimiesiems", – pridūrė jis.
Vėliau šią informaciją patvirtino Charkivo srities prokuratūros atstovas Dmitrijus Chubenko. Jis teigia, kad iš po griuvėsių buvo ištrauktas ir vyras.
„Mergaitės tėvas gyvas, jis taip pat buvo ištrauktas iš po griuvėsių“, – pridūrė prokuratūros atstovas.
Antradienio vakarą pranešta apie trečią Rusijos raketų ataką prieš Charkivą.
Skelbiama, kad mieste nugriaudėjo mažiausiai trys galingi sprogimai. Apie tai pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas.
„Preliminariai yra trys smūgiai. Yra žala civilinei infrastruktūrai. Į įvykio vietą išvyko greitoji pagalba, informacija apie aukas tikslinama“, – pridūrė jis.
Charkivo meras Igoris Terechovas patikslino, kad rusai smogė gyvenamajam rajonui. Jis pabrėžė, kad ten nėra nė vieno karinio objekto.
„Išskirtinai gyvenamieji pastatai ar civilinė infrastruktūra, tokia kaip parduotuvės, ligoninės, vaistinės ir panašiai. Agresorius šiandien dar kartą įrodo, kad Rusija yra teroristinė valstybė ir jai negali būti jokio atleidimo“, - sako meras.
Pirminiais duomenimis, per vakarinį išpuolį buvo sužeisti septyni žmonės, jie nugabenti į ligonines.
23:26 | Slovakijos premjeras trečiadienį lankysis Ukrainoje
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico trečiadienį lankysis Ukrainoje, pranešė jo administracija.
Premjeras nepritaria karinės pagalbos teikimui Rusijos užpultai kaimynei ir Maskvai taikomoms sankcijoms.
Šeštadienį R. Fico pareiškė, kad Ukraina „nėra nepriklausoma ir suvereni valstybė“ ir kad ją „visiškai kontroliuoja JAV“.
Pirmadienį jo biuras pranešė, kad ministras pirmininkas trečiadienį susitiks su ukrainiečiu kolega pasienyje su Slovakija esančiame mieste.
„Ryte jis lankysis Ukrainoje, ir Užhorode susitiks su ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu“, – teigiama pareiškime ir priduriama, kad vėliau R. Fico vyks į Berlyną derybų su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu).
Savo naujausioje kritikoje Kyjivui R. Fico teigė, kad beveik prieš dvejus metus Maskvos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą negali būti išspręsta karinėmis priemonėmis.
Anot jo, Ukraina turėtų atsisakyti dalies savo teritorijos.
„Turi būti pasiektas tam tikras kompromisas, kuris bus labai skausmingas abiem pusėms“, – pažymėjo jis.
„Ir ko jie laukia? Kad rusai pasitrauks (...)? Tai nerealu“, – visuomeniniam transliuotojui RTVS sakė R. Fico.
Pirmadienį Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka pareiškė, kad negali būti jokio kompromiso dėl teritorinio vientisumo.
„Nei Ukrainai, nei Slovakijai, nei jokiai kitai šaliai“, – nurodė URM atstovas spaudai.
„Ukraina ir jos partneriai stengiasi išvesti rusus iš Krymo, Donbaso ir Luhansko, kad jie nesiveržtų toliau, įskaitant Košicę, Prešovą ir kitus Slovakijos regionus“, – pridūrė jis.
Slovakija yra viena prorusiškiausių šalių Europos Sąjungoje, rodo pernai paskelbta Bratislavoje įsikūrusio strateginių studijų centro „Globsec“ ataskaita.
23:13 | Tūkstančiai rusų stovi eilėse palaikyti Rusijos antikarinį aktyvistą
Rusijos karui Ukrainoje prieštaraujantis opozicijos politikas Borisas Nadeždinas sako surinkęs dešimtis tūkstančių parašų, palaikančių galimą jo kandidatavimą į prezidentus.
„Šiuo metu per dieną surenkame apie 15 tūkst. parašų“, – antradienį „YouTube“ kanale „Chodorkovsky Live“ sakė B. Nadeždinas. Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti įvairiuose miestuose nusidriekusios ilgos eilės žmonių, norinčių padėti opozicijos politikui kandidatuoti į prezidentus.
B. Nadeždino kampanijos tinklalapyje teigiama, kad antradienio rytą jo šalininkai buvo surinkę daugiau nei 100 tūkst. parašų. Vis dėlto kol kas neaišku, ar Rusijos rinkimų komisija užregistruos jį kandidatu per rinkimus kovo 17 dieną. Vyriausioji rinkimų komisija reikalauja, kad iki sausio 25 d. būtų surinkta 105 tūkst. parašų iš įvairių regionų.
Daug į užsienį pabėgusių rusų taip pat pasirašė B. Nadeždino rinkimų lapą. Tačiau yra pranešimų apie kišimąsi į parašų rinkimą. Sankt Peterburge, Novosibirske ir Obninske jo kampanijos darbuotojus trumpam išsivežė policija.
Neabejojama, kad per rinkimus kovo 17 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimės penktąją kadenciją.
23:02 | Ukrainos pareigūnai įspėja šalies gyventojus apie naują Rusijos psichologinę informacinę operaciją
Ukrainos saugumo tarnyba (UST) atskleidė Rusijos informacinę psichologinę operaciją, kuria siekiama per elektroninį paštą sukelti ukrainiečių paniką.
Kaip rašo „Ukrinform“, UST tai pranešė feisbuke.
„UST įspėja apie didelio masto elektroninių laiškų platinimą ukrainiečių, taip pat ir valstybinės valdžios institucijų ir privačių kompanijų atstovų adresais. Tai daroma iš daugybės elektroninio pašto dėžučių, į kurias anksčiau įsilaužė Rusijos programišiai. Elektroninių laiškų siuntimas turi visus kryptingos informacinės psichologinės operacijos požymius“, – sakoma pranešime.
Laiškuose siūloma bendradarbiauti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis už atlygį. Taip priešas vėl bando destabilizuoti situaciją šalyje.
UST jau užblokavo dalį adresų, iš kurių siunčiami šie laiškai, ir ragina ukrainiečius nereaguoti į tokio pobūdžio žinutes.
„Primename, kad už informacijos apie kariuomenę, kritinės infrastruktūros objektus perdavimą ir bet kokį bendradarbiavimą su priešu gresia baudžiamoji atsakomybė. Tokie nusikaltimai taip pat gali būti laikomi valstybės išdavimu“, – pabrėžė UST.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, UST įspėjo, kad jos vardu siuntinėjami elektroniniai laiškai su kenkėjiškais failais.
22:49 | Rusija sumažino laivų skaičių Juodojoje jūroje, bet paliko du raketnešius
Rusija sumažino savo laivų skaičių Juodojoje jūroje, bet paliko du raketnešius su 12 raketų „Kalibr“.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Pietų gynybos pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
„Priešo laivų grupuotė, kurią sudarė 12 laivų, sumažino didžiųjų desanto laivų skaičių 4 vienetais, liko 2. Raketnešių skaičius sumažintas iki 2. Budi vienas antvandeninis ir vienas povandeninis raketnešiai su 12 raketų „Kalibr“, – rašoma pranešime.
Gynybos pajėgos perspėja, kad raketų grėsmės lygis iš jūros tebėra stabiliai didelis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 23-osios popietę Juodojoje jūroje budėjo trys Rusijos raketnešiai su 20 raketų „Kalibr“.
22:30 | Putinas pareikalavo, kad rusai susilauktų daugiau vaikų: tai šalies stuburas
Tūkstančius žmonių į pražūtingą karą Ukrainoje siunčiantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išreiškė cinišką reikalavimą Rusijos žmonėms.
V. Putinas pareikalavo, kad rusai turėtų daugiau vaikų. Pasak „The Moscow Times“, Rusijos prezidentas yra susirūpinęs Rusijos demografine padėtimi, kai gimstamumas šalyje nukrito iki žemiausio lygio per 200 metų.
V. Putinas sako, kad pagrindinis šeimos tikslas Rusijoje yra vaikų gimimas, o daugiavaikės šeimos yra „šalies stuburas“. Apie tai V. Putinas kalbėjo antradienį šeimoms skirtame renginyje ir susitikime su konkurso „Metų šeima“ nugalėtojais.
Rusijos prezidentas taip pat pažymėjo, kad vaikai šeimose seka savo tėvų pavyzdžiu, ir išreiškė viltį, kad į karą Ukrainoje pasiųsti piliečiai sugrįš ir „atras save“ civiliniame gyvenime. „Tai taip pat yra raktas į sėkmę auginant vaikus“, – sakė V. Putinas.
21:51 | Ukraina įspėjo Kremlių – atsipalaiduoti neleis: išpuoliai šalies teritorijoje tęsis
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas sako, kad išpuoliai Rusijos teritorijoje tęsis, tačiau tai galioja tik kariniams objektams agresorės šalies teritorijoje, skelbia UNIAN.
Apie tai A. Jusovas kalbėjo komentuodamas klausimą dėl Ukrainos žvalgybos įsitraukimo į Rusijos mieste Tuloje įvykusius įvykius.
„Negalime nei patvirtinti, nei paneigti, bet šios atakos tęsis. Kyryla Budanovas (Ukrainos karinės žvalgybos vadovas – red.) pasakė, kad strategija yra visiškai aiški, o karas dėl valstybės agresorės turi būti perkeltas į jos teritoriją. Jeigu mes kalbame apie Tūlą, tai jie tikriausiai turėtų mažiau galvoti apie sausainius ir samovarus, o daugiau apie tai, kaip iš tikrųjų sustabdyti šį Rusijos genocidinį karą prieš Ukrainą“, – pabrėžė A. Jusovas.
Jis pridūrė, kad incidentai Rusijos Federacijos teritorijoje susiję tik su kariniais objektais.
„Dar kartą norime pabrėžti, kad visi incidentai, <...> vykstantys valstybės agresorės teritorijoje, nutinka tik kariniams objektams, kurie dalyvauja šiame nusikalstamame genocidiniame kare prieš Ukrainą“, – pabrėžė A. Jusovas.
Jis pažymėjo, kad būtų keista, jei Rusija atakuotų nepriklausomą Ukrainą, tačiau agresorė nesulauktų atsako.
„Jie sulaukia. Ir tai šiandien juntama vis didesniais atstumais ir tęsis“, – teigė Jusovas.
21:27 | Tai slaptas Vladimiro Putino ginklas prieš Vakarus
Ukrainos pasiekimai Juodojoje jūroje rodo, ką gali pasiekti su karu kovojanti šalis, kai partnerės įveiks savo eskalavimo fobiją ir aprūpins Ukrainą pakankamu kiekiu ginklų, nenustatant jų naudojimo apribojimų.
Apie tai rašo JAV ekspertų grupė „Atlantic Council“. Pasak jos, Vakarų fobija dėl tarptautinės situacijos eskalavimo yra „slaptasis Putino ginklas“, rašo UNIAN.
„Nors per pastaruosius dvylika mėnesių 1000 kilometrų ilgio fronto linija mažai judėjo, įvykiai kitur rodo, kad karinis proveržis vis dar gali būti realus. Dinamiškiausi 2023 metų karo įvykiai vyko prie Juodosios jūros. Nepaisant savų karo laivų trūkumo, Ukraina sugebėjo priversti V. Putino laivyną trauktis“, – teigia „Atlantic Council“ ekspertai.
Pasak analitikų, šie reikšmingi Ukrainos pasiekimai rodo, kad Rusijos grasinimai tėra garsus ginklas siekiant įbauginti Vakarus.
„Galbūt labiausiai Ukrainos pažanga jūroje patvirtina Rusijos grasinimų beprasmiškumą ir visišką Vakarų noro bet kokia kaina išvengti eskalavimo kvailumą. Kremliaus pareigūnai vartoja grasinančius žodžius, nes mano, kad Vakarams trūksta ryžto“, – pabrėžė analitikai.
Jie teigia, kad nuo pat V. Putino plataus masto karo pradžios Vakarų lyderiai slėpė pagrindines ginklų kategorijas, tuo pačiu apribodami Ukrainos galimybes smogti Rusijai, nes buvo susirūpinę dėl dėl galimo Maskvos atsako:
„Beveik dvejus metus Vakarų lyderiai leidosi gniuždomi Rusijos. Jie atėmė iš Ukrainos karui laimėti reikalingus ginklus, nes bijojo išprovokuoti Putiną. Toks pražūtingas požiūris tik pratęsė karo veiksmus ir paskatino Kremlių. Dabar tai turėtų būti skausmingai aišku, kad niekas labiau nesukels Rusijos agresijos, kaip besitęsiantis Vakarų silpnumas.“
Analitikai tvirtina, kad 2024 metais Ukrainos partneriai turi padaryti logiškas išvadas dėl įvykių Juodojoje jūroje.
„Tai reiškia atsisakyti savo raudonųjų linijų ir pagaliau suteikti Ukrainai įrankius karui užbaigti. Vakarų baimė dėl Rusijos eskalavimo yra slaptas Putino ginklas. Pats laikas jį nuginkluoti", – skelbia „Atlantic Council“.
20:51 | Ramšteino formato susitikime Lietuva patvirtino savo tęstinius įsipareigojimus Ukrainai
Antradienį Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime Lietuva patvirtino savo tęstinius įsipareigojimus kariaujančiai šaliai, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Būtina atliepti visus neatidėliotinus kariaujančios šalies poreikius, jų kova kasdien tik sunkėja. Susitikime dalyvavusios šalys patikino, kad parama bus tęsiama“, – išplatintame pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasak KAM, nuotoliniame susitikime diskutuota apie Ukrainai skirtų pajėgumų koalicijų veiklą, įskaitant ir Lietuvos vadovaujamą Ukrainos išminavimo pajėgumų koaliciją.
Taip pat susitikime paskelbti ir būsimi valstybių rėmėjų karinės paramos Ukrainai paketai. Lietuvos sausio mėnesio paramos paketo vertė – apie 22,3 mln. eurų. Kariaujančiai šaliai planuojama pristatyti amuniciją, dronus, generatorius, detonavimo sistemas, šiltų drabužių.
Ministerija primena, kad pagal 2024–2026 metų Lietuvos paramos Ukrainai planą, naujiems Ukrainai skirtiems įsigijimams per šį laikotarpį ketinama skirti apie 200 mln. eurų. Didžioji dalis naujausios paramos yra orientuota į Lietuvos buriamos Ukrainos išminavimo koalicijos poreikius, taip pat šalies karių rengimui ir reabilitacijai, įnašams į paramos Ukrainai fondus, karinės technikos remontui Lietuvoje bei prisidėjimui prie kitų pajėgumų koalicijų.
Šiais metais bus siekiama padidinti ukrainiečių mokymų apimtis ir parengti apie 3,6 tūkst. Ukrainos karių. Praėjusiais metais įvairiuose formatuose Lietuva parengė 2850 ukrainiečių karių.
20:35 | Nausėda: Rusija nori mesti iššūkį visam NATO
Valstybės vadovas Gitanas Nausėda sako, kad dar dvejus metus Rusija turėtų būti sutelkusi dėmesį į karą Ukrainoje. Visgi, kaip prezidentas teigė LRT televizijai, Kremliaus režimas nori mesti iššūkį visam NATO.
„Negalėčiau pasakyti, kad vien tik į Baltijos šalis. Aš laikyčiau, kad Rusija nori mesti iššūkį visam NATO. Ir tam momentui mes turime būti pasiruošę“, – LRT televizijai antradienį teigė G. Nausėda.
„Kai tik Rusija, jeigu jai tai pavyktų pasiekti, perlaužtų karo eigą Ukrainoje, be jokios abejonės, jie imtųsi įgyvendinti savo vidutinės ir ilgesnės trukmės planus, kurie yra labai ambicingi, kurie yra, (...) pabrėžiu, realiai įgyvendinami“, – pridūrė jis.
20:20 | Rusijos kariuomenė antradienį tris kartus apšaudė gelbėtojus
Antradienį Rusijos kariškiai surengė tris tikslines atakas prieš Ukrainos gelbėtojus – jie apšaudė žmones, automobilius ir priešgaisrinės tarnybos būstines. Nukentėjo vienas ugniagesys.
Tai feisbuke pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Priešas nusitaikė į gelbėtojus. Trys atakos vien šiandien. Nukentėjo vienas ugniagesys“, – rašoma pranešime.
Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovai pažymėjo, kad rytą per raketų smūgį nukentėjo vieno iš Charkivo ugniagesių dalinių pastatas. Sužeistųjų nėra.
„Chersono srityje gelbėtojai dirbo gaisravietėje, ant jų iš priešo bepiločio orlaivio buvo numesta sprogmenų. Nukentėjo skyriaus vadas. Šiuo metu jis gydomas ligoninėje. Taip pat apgadinta autocisterna“, – pranešė pareigūnai.
Nikopolyje dronas pataikė į priešgaisrinės tarnybos būstinės teritoriją. Užsidegė tarnybinis automobilis, išbyrėjo pastato langai. Aukų nėra.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, antradienį Charkive buvo sužeisti trys policininkai, kurie šalino griuvėsius po Rusijos raketų apšaudymo.
19:56 | Rusų aviacija smogė kaimui Chersono srityje, žuvo du žmonės
Rusijos aviacijai smogus Chersono srities Beryslavo rajonui, žuvo du žmonės, pradėtas tyrimas.
Tai pranešė Chersono srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu“, – rašoma pranešime.
Tyrimo duomenimis, sausio 23 d., apie 15.10 val., Rusijos kariškiai smogė aviacijos smūgį kaimui Beryslavo rajone.
Priešas pataikė į privatų namą, žmonės atsidūrė po jo griuvėsiais.
Kaip pažymima, per paieškos ir gelbėjimo operaciją moterį pavyko ištraukti iš griuvėsių. Jos traumos buvo nesuderinamos su gyvybe, ji mirė pakeliui į ligoninę. Taip pat buvo rastas žuvusio vyro kūnas.
Įvykio vietoje toliau dirba visos atitinkamos tarnybos. Duomenys apie nukentėjusiuosius tikslinami.
Pasak Chersono srities karinės administracijos vadovo Oleksandro Prokudino, rusai atakavo Sablukivkos kaimą.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariškiai numetė keturias valdomąsias aviacines bombas ant Chersono srities Beryslavo miesto, pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą, gamyklą, autobusų parką ir vaikų darželį.
Chersono miesto Korabelno rajone per rusų apšaudymą žuvo 70 metų vyras, o Chersono priemiestyje Kindijkoje buvo sužeista 74 metų moteris.
19:27 | Ukraina vis garsiau priekaištauja Vakarams
Vakarų šalys stokoja ryžto ir drąsos padėti Ukrainai kovoti su brutalų karą pradėjusia Rusija, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas, rašo UNIAN.
Pasak jo, Ukraina dabar susiduria su pagrindine rizika, kuri gali „sutrukdyti šaliai pasiekti savo tikslų – sunaikinti [Vladimiro] Putino režimą pasiekus visišką ir besąlygišką Rusijos pralaimėjimą nusikalstamame kare, kurį jis išprovokavo.“
O. Danilovas pabrėžė, kad šiame kare laimės tas, kuris nebijos nei įsivaizduojamų Rusijos „beribių“ išteklių, nei „papildomų milijonų“ rusų karių mobilizavimo, nei pagrindinio siaubo – branduolinių ginklų, kuriais Rusijos prezidentas V. Putinas taip dažnai mojuoja.
„Neryžtingumas ir drąsos stoka <...> yra pagrindinė mūsų rizika. Sužeisti, bet ne nužudyti. Kaip tik tuo ir tikisi Putino režimas. <...> Todėl Ukraina ir ukrainiečiai pirmieji rodo drąsos ir tvirtumo pavyzdį – stovėti savo pozicijoje ir reikalauti, kad būtų įvykdyti teisingi reikalavimai. Ir šiuo atveju esame pasirengę eiti tiek, kiek reikia. Konfrontacija tarp neliečiamųjų yra pagrindinis šio karo etapo turinys“, – teigė O. Danilovas.
18:50 | Šiaurės Korėja ruošiasi karui? Įvardijo, kodėl Vakarai sunerimo dėl Kim Jong Uno draugystės su Rusija
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga yra rimtai susirūpinusios dėl galimo raketų tiekimo iš Šiaurės Korėjos į Rusijos Federaciją. Apie tai rašo „The New York Times“, cituoja UNIAN.
Vašingtono ir Briuselio pareigūnai sako, kad Šiaurės Korėjos amunicija gali būti gyvybiškai svarbi mūšio lauke, kai Ukraina itin pažeidžiama.
„Nors daugelis Šiaurės Korėjos artilerijos sviedinių pasirodė esą prasti – atrodo, kad kai kurie buvo pagaminti prieš dešimtmečius – jie suteikia rusams galimybę nusitaikyti į Ukrainos pajėgas, kurios tausoja mažėjančias atsargas. Europos šalys pažadėjo Ukrainai dideles atsargas, tačiau dabar atrodo, kad surinkta tik apie 300 000 artilerijos sviedinių“, – rašoma leidinyje.
Tuo pačiu metu, anot žiniasklaidos, didžiausią nerimą JAV ir Europai kelia raketos. Kai kurie pareigūnai teigė besibaiminantys, kad rusai tikisi panaudoti raketas Vakarų oro gynybai įveikti. Nors šiuo metu perduotų raketų skaičius yra nedidelis, tikriausiai mažiau nei 50, JAV ir Europos pareigūnai mano, kad jų gali būti daug daugiau.
„Ir skirtingai nei artilerijos sviedinius, Šiaurės Korėja nesiunčia savo senesnės įrangos. Analizė parodė, kad Rusijai tiekiamos raketos yra naujesnio dizaino. O JAV pareigūnai teigia, kad raketos pasirodė esančios tokios pat tikslios kaip Rusijos savadarbė įranga“, – rašoma medžiagoje.
Visų pirma, Pietų Korėjos pareigūnai ir analitikai teigia, kad karas Ukrainoje suteikia Šiaurės Korėjai tai, ko jai labai reikia: bandymų poligoną, kad pamatytų, kaip naujasis raketų arsenalas, skirtas konfliktui su Seulu ir JAV, susidoroja su oro gynyba, sukurtą Vakarų.
„Didžioji dalis į Ukrainą paleistų raketų vis dar gaminama Rusijoje. Tačiau jei Šiaurės Korėja padidins tiekimą, Ukraina gali būti priversta naudoti brangias oro gynybos raketas, o tai gali būti pražūtinga Ukrainai, nebent Kongresas patvirtintų papildomą finansavimą. Jei Rusija galės gauti dar daugiau Šiaurės Korėjos raketų, ji galės lengviau prasiskverbti pro Ukrainos gynybą “, – reziumuoja „The New York Times“.
18:35 | Rusija: dronas atakavo naftos terminalą prie Briansko
Naftos terminalą Briansko srityje atakavo dronas. Rusai nusprendė nenukrypti nuo įprasto scenarijaus ir teigia, kad esą ataka buvo nesėkminga, o bepilotė skraidyklė „tik įlenkė“ rezervuaro sieną.
Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis „Telegram“ kanalu „Baza“.
„Sausio 22-osios rytą naftos bendrovės „Russneft-Briansk“ teritorijoje Starodubo rajono Žečios gyvenvietėje buvo rasta bepiločio aparato nuolaužų“, – rašoma pranešime.
Rusijos propagandistai jau spėjo pareikšti, kad esą nukentėjusiųjų nėra ir „gaisras nekilo“.
„Dronas įsirėžė į 3-iąjį rezervuarą, bet tik paliko įlenkimo pėdsaką“, – priduria „Baza“.
Rusijos žiniasklaidos duomenimis, kurie, švelniai tariant, dažnai neatitinka tikrovės, šis naftos terminalas Žečios kaime jau daugiau kaip pusmetį yra visiškai užkonservuotas. Terminalą sudaro naftos pilstymo estakada ir keturi naftos rezervuarai.
UNIAN primena, kad sausio 21 d. Leningrado srities Ust-Lugos gyvenvietėje, netoli Jūrų prekybos uosto naftos terminalo, įvyko sprogimas, kilo gaisras. Iš įmonės teko evakuoti apie 150 žmonių. Vėliau paaiškėjo, kad šią specialiąją operaciją surengė Ukrainos saugumo tarnyba.
18:27 | Žiniasklaida: Rusijos valdžia permeta prie Sankt Peterburgo oro gynybos sistemas S-300
Po sėkmingų Ukrainos bepiločių orlaivių smūgių objektams Leningrado srityje Rusijos valdžia dislokuoja oro gynybos sistemas S-300 aplink Sankt Peterburgą, praneša portalas ERR.
Rusijos „Telegram“ kanalas ASTRA rašo, kad po pirmųjų nuo karo pradžios dronų atakų Leningrado srityje gyventojai pastebėjo regione oro gynybos sistemų S-300.
Oro gynybos kompleksus nufilmavo vietos gyventojas, viena iš sistemų užtvėrė kelio važiuojamąją dalį, bandydama apsisukti.
2024 metų sausio 18 d. dronai atakavo Sankt Peterburgo naftos terminalą, o sausio 21 d. – bendrovės „Novatek“ terminalą Ust-Lugos uoste.
Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, šias operacijas surengė Ukrainos specialiosios tarnybos.
18:16 | Charkive nuo raketų smūgių nukentėjo 112 daugiabučių gyvenamųjų namų
Antradienį Charkive nuo rusų raketų smūgių nukentėjo 112 daugiabučių gyvenamųjų namų ir šeši privatūs namai.
Tai feisbuke pranešė Charkivo miesto taryba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„13 val. buvo žinoma apie 112 nukentėjusių daugiabučių ir šešis privačius namus Kyjivo ir Saltivkos rajonuose. Iš viso per apšaudymus išdaužta 3,4 tūkst. langų“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad komunalininkai jau uždengė daugiau kaip 300 langų.
Miesto būstų ir komunalinio ūkio departamento duomenimis, šildymas išjungtas 38-iuose namuose, elektra – 27-iuose, dujos – 16-oje.
„Gelbėjimo operacija tęsiama. Ieškome žmonių po penkių aukštų namo griuvėsiais, ten tikriausiai yra du nukentėjusieji, vienas iš jų gali būti 9 metų berniukas“, – pareiškė Nacionalinės policijos Vyriausiosios valdybos Charkivo srityje Tyrimų valdybos viršininkas Serhijus Bolvinovas.
Jis pažymėjo, kad raketų smūgiai buvo užfiksuoti aštuoniais adresais.
„Tai daugiaaukščiai gyvenamieji namai, privatus sektorius, mokymo įstaiga, kapinės, mokslo įmonė“, – informavo pareigūnas.
Kaip pranešė bendrovė „Charkivoblenerho“, elektros tiekimas atnaujintas daugiau kaip 90 proc. vartotojų, kurie buvo likę be šviesos dėl rytinio apšaudymo, vėl dirba ir katilinė Šiaurės Saltivkoje.
Likusius vartotojus ir dar vieną katilinę energetikai tikisi prijungti iki dienos pabaigos.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per rytinę raketų ataką sužeistų žmonių skaičius Charkive išaugo iki 57, tarp jų – aštuoni vaikai ir trys policininkai, kurie po pirmųjų smūgių šalino griuvėsius. Žuvo šeši žmonės.
17:29 | JAV surengė nuotolinį sąjungininkų susitikimą dėl paramos Ukrainai
Pirmą kartą nuo tada, kai JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) 2022-ųjų balandį įkūrė tarptautinę paramos Ukrainai grupę, Jungtinės Valstijos surengė kasmėnesinį maždaug 50 šalių susitikimą.
Šį kartą jis rengiamas nuotoliniu būdu.
Visgi pačios Jungtinės Valstijos šiuo metu negali ukrainiečiams atsiųsti daugiau amunicijos ir raketų, kurių šiems reikia norint atremti Rusijos invaziją. Laukdamas, kol Kongresas priims biudžetą ir galbūt patvirtins daugiau lėšų Ukrainos kovai, Vašingtonas kreipiasi į sąjungininkus, kad šie padėtų užpildyti spragą.
„Ukrainos kovoje ant kortos pastatytas visos tarptautinės bendruomenės saugumas. Esu labiau nei bet kada pasiryžęs bendradarbiauti su mūsų sąjungininkais ir partneriais, kad paremtume Ukrainą ir nudirbtume darbą“, – sakė L. Austinas įžanginėje kalboje vaizdo ryšiu.
„Raginu šią grupę gilintis ir aprūpinti Ukrainą daugiau gyvybiškai svarbių antžeminių oro gynybos sistemų ir perėmėjų“, – kalbėjo jis.
Įžanginė kalba buvo pirmasis 70 metų L. Austino, kuris atrodė šiek tiek sulysęs, viešas pasirodymas po to, kai jis buvo paguldytas į ligoninę dėl vėžio gydymo komplikacijų.
17:16 | Didžiausias Lvivo gyvenamasis rajonas dėl programišių atakos liko be šilumos ir vandens
Antradienį Lvivo miesto Sichivo mikrorajonas liko be karšto vandens ir šildymo dėl programišių atakos prieš komunalinę įmonę „Lvivteploenerho“.
Tai pranešė įmonės atstovai, kuriais remiasi „Ukrinform“.
„Dėl programišių atakos sutriko šilumos tiekimo valdymo sistema. Dirbama, kad būtų atnaujintas šildymo ir karšto vandens tiekimas Sichivo gyvenamajame rajone“, – rašoma pranešime.
Komunalininkai pažymi, kad šilumos ir vandens tiekimas turėtų būti atnaujintas apie 21 val.
„Ukrinform“ primena, kad gruodį dėl programišių atakos prieš Ukrainos mobiliojo ryšio operatorių „Kyivstar“ Lvive buvo laikinai sutrikęs atsiskaitymas banko kortele miesto viešajame transporte.
16:54 | Kremliui nuolankus patriarchas Kirilas susirūpino Rusijos demografija: nori gelbėti gimstamumą
Rusijos patriarchas Kirilas paragino šalies valdžią nemobilizuoti vyrų, kurie turi tris ar daugiau vaikų, skelbia „The Moscow Times“.
Pasak Kremliui nuolankaus Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovo, tokią nuostatą būtina užtikrinti teisiškai, nes tai galėtų prisidėti prie geresnės šalies demografijos.
„Siekiant gelbėti žmones ir skatinti gimstamumą Rusijoje, manau, kad federaliniu lygmeniu svarbu įstatymiškai uždrausti mobilizuoti daugiavaikių šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, tėvus taikos metu. Tai ypač aktualu dabar“, – kalbėjo patriarchas.
Anot jo, Rusijoje šeimų su keturiais vaikais nėra daug, tačiau yra šeimų su trimis ir būtent jos „užtikrina gyventojų daugėjimą“.
16:25 | Rusai numetė ant Beryslavo keturias aviacines bombas, yra sugriovimų
Rusijos kariškiai numetė keturias valdomąsias aviacines bombas ant Chersono srities Beryslavo miesto, pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą, gamyklą, autobusų parką ir vaikų darželį.
Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Daugiaaukštis gyvenamasis namas Beryslave po rusų aviacijos smūgio... Šįryt rusai numetė ant miesto keturias valdomąsias aviacines bombas“, – parašė O. Prokudinas ir paskelbė sugriauto pastato nuotrauką.
Anot jo, nukentėjo ir viena iš gamyklų, autobusų parkas ir vaikų darželis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariškiai bepiločiu orlaiviu atakavo Beryslavą, buvo sužeistas 47 metų vyras.
16:09 | Jungtinėse Tautose Rusija neigė deportuojanti ukrainiečių vaikus
Antradienį Jungtinėse Tautose (JT) Rusija tvirtino, kad nuo 2022 m. vasarį pradėtos invazijos prievarta neperkėlė į Rusiją jokių ukrainiečių vaikų, tačiau tai prieštarauja Kyjivo ir nevyriausybinių organizacijų teiginiams.
JT Vaiko teisių komitetas paklausė Maskvos, kiek vaikų nuo invazijos pradžios buvo „evakuota“ į Rusiją arba į Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas. Kyjivo duomenimis, į Rusiją priverstinai buvo perkelti 20 tūkst. ukrainiečių vaikų.
„Nuo 2022 m. vasario Rusijos Federacija nevykdo Ukrainos piliečių deportacijų“, – JT komitetui sakė Rusijos darbo ir socialinės apsaugos viceministras Aleksejus Vovčenka.
18 nepriklausomų ekspertų komisija tiria Rusijos duomenis, tai reguliarus patikrinimas, taikomas visoms šalims. „Rusijos Federacija priėmė kiek daugiau nei tris milijonus Ukrainos gyventojų, daugelis jų buvo vaikai“, – per posėdį sakė Maskvos delegacijos vadovas A. Vovčenka. Jis tvirtino, kad dauguma vaikų atvyko su šeimomis arba globėjais, jie buvo apgyvendinti laikinose prieglaudose arba pas gimines. Jis pridūrė, kad dar tikrinami duomenys dėl „daugiau nei 5000 vaikų“.
Pasak Kyjivo, tik maždaug 400 nuo invazijos pradžios į Rusiją perkeltų vaikų grįžo namo.
2023 m. kovą Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimu – neteisėtu Ukrainos vaikų deportavimu. Tokius pačius kaltinimus TBT iškėlė ir Rusijos prezidento vaiko teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai. Rusija nėra TBT narė ir tvirtina, kad V. Putino arešto orderis yra „niekinis“.
„Evakuotų vaikų vietos organizuojamos jų prašymu ir jiems sutikus“, – pernai spalį JT komitetui raštu nurodė Rusija.
A. Vovčenka sakė, kad apie 2 000 vaikų namuose gyvenusių vaikų buvo perkelti į Rusijos Federaciją iš rytinių Donecko ir Luhansko sričių. Jas Kremlius neteisėtai aneksavo ir dabar laiko Rusijos teritorija. Šiuos vaikus „lydėjo pensionatų, kuriuose jie anksčiau gyveno, direktoriai ir darbuotojai“, sakė Rusijos ministro pavaduotojas ir pridūrė, kad „anksčiau jų būklė ar sveikata ne itin rūpėjo Ukrainos valdžiai“.
Atsakydamas į komiteto klausimus, A. Vovčenka pareiškė, kad nėra žinoma, kiek rusų vaikų neteko Ukrainoje kariavusių tėvų.
15:27 | NATO ramina: „Kol elgsimės taip, Rusija nepuls“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad NATO nemato tiesioginės Rusijos Federacijos puolimo grėsmės savo narėms.
Tačiau, pasak jo, Aljansas ir toliau atgraso šalį agresorę rengdamas karines pratybas. Visų pirma, didžiausios tokios per pastaruosius dešimtmečius turėtų prasidėti po savaitės.
„Visa tai darome tam, kad užtikrintume, jog Maskva neapsiriktų dėl mūsų pasirengimo ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. Ir kol mes tai darysime, NATO teritorija nebus užpulta“, – žurnalistus antradienį patikino Aljanso generalinis sekretorius.
14:59 | Medvedevas „pajuokavo“ dėl Aliaskos: dabar jau karas su JAV neišvengiamas
Karas su JAV dėl Aliaskos „neišvengiamas“, paskelbė Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas. Įtakingas Rusijos politikas galimai ironizavo, komentuodamas JAV pareiškimus dėl „Aliaskos sugrąžinimo“ Rusijai.
14:19 | Lenkija dėl didelio Rusijos oro pajėgų aktyvumo pakėlė į orą naikintuvų
Lenkijoje antradienį ryte dėl didelio Rusijos oro pajėgų aktyvumo atakuojant Ukrainą buvo pakelta į orą lenkų ir NATO naikintuvų, pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė DORSZ.
Apie oro pajėgų atsaką buvo paskelbta socialiniame tinkle „X“.
„Norėtume informuoti, kad pastebėtas didelis rusų tolimojo nuotolio aviacijos aktyvumas, susijęs su ketinimu rengti smūgius Ukrainai, ir [kad] dėl to buvo aktyvuota lenkų ir sąjungininkų aviacija“, – sakoma DORSZ įraše.
Situacija nuolat stebima, įgyvendinamos „visos saugumo procedūros, būtinos lenkų oro erdvės saugumui užtikrinti“, nurodė DORSZ.
13:07 | Užduotis – nužudyti Zelenskį: „Bellingcat“ išaiškino slaptą rusų žvalgų padalinį
Kartu su Rusijos leidiniu „The Insider“ tyrimą atlikęs „Bellingcat“ žurnalistas Christo Grozevas aptiko Rusijos Federacijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) padalinį 29155, planuojantį ir organizuojantį sabotažą užsienyje. Viena iš padaliniui patikėtų užduočių – nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
12:37 | Orbanas pakvietė Švedijos premjerą „derėtis“ dėl narystės NATO
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį pakvietė į Budapeštą kolegą iš Švedijos aptarti Šiaurės šalies narystės NATO, tam dar reikia Vengrijos ir Turkijos pritarimo.
„Šiandien išsiunčiau kvietimo laišką ministrui pirmininkui Ulfui Kristerssonui atvykti į Vengriją derėtis dėl Švedijos stojimo į NATO“, – socialiniame tinkle X parašė V. Orbanas.
Tikimasi, kad šią savaitę Turkijos parlamentas balsuos už Švedijos siekį prisijungti prie Vakarų gynybos Aljanso. Turkijai ratifikavus jos prašymą, Vengrija liktų paskutinė narystei nepritarusi šalis. Budapeštas ne kartą smerkė Stokholmą dėl „atvirai priešiško požiūrio“, kaltino Švedijos atstovus „ne kartą siekus kritikuoti Vengriją“ teisinės valstybės klausimais.
U. Kristerssono biuras iš karto neatsakė į AFP prašymą pakomentuoti V. Orbano kvietimą. Praėjusią savaitę Vengrija kritikavo Švediją, kad ji nesiėmė jokių veiksmų dvišaliams santykiams sustiprinti.
V. Orbano štabo viršininkas Gergely Gulyasas ketvirtadienį pasiūlė Švedijos vyriausybei „susisiekti, pasiteirauti, dėl ko būgštauja Vengrijos parlamentas ir ką ji dėl to galėtų padaryti“.
Opozicija spaudžia Vengrijos vyriausybę suplanuoti balsavimą parlamente. Vengrijos socialistų partija antradienį prašė V. Orbano „baigti šią kvailą, žalingą ir nereikalingą šaradą“.
Vengrija ne kartą tvirtino palaikanti Švedijos paraišką įstoti į NATO, bet vilkina surengti balsavimą parlamente ir ją ratifikuoti. Rugsėjį V. Orbanas pareiškė parlamentui, kad Švedijos paraiškos ratifikavimas nėra „skubus“, ir reikalavo Šiaurės šalies „pagarbos“.
11:59 | Humeniuk: Pietų Ukrainoje rusai intensyviau naudoja artileriją, nepilotuojamus orlaivius
Padėtis Chersono srityje išlieka gana įtempta, priešas mėgina spausti panaudodamas artileriją, aviaciją ir įvairių modifikacijų nepilotuojamus orlaivius, per nacionalinį telemaratoną sakė Ukrainos pietų gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio spaudos centro viršininkė pulkininkė Natalija Humeniuk, pranešė „Ukrinform“.
„Padėtis išlieka gana įtempta. Priešas mėgina kompensuoti spausdamas artilerija, aviacija, naudoja įvairių modifikacijų dronus nuo smogiamųjų iki nešančiųjų skeveldrinius sprogmenis“, – sakė N. Humeniuk. Ji patikslino, kad taip priešas bando kompensuoti tas dienas, „kai dėl oro sąlygų buvo prarastas laikas“.
Pasak atstovės, agresorė aktyviau naudoja nepilotuojamus orlaivius, užfiksuota daugiau nei 30 dronų su vaizdo kameromis ir numetusių šrapnelių amuniciją.
11:32 | Turkijos parlamentas ketina balsuoti dėl Švedijos stojimo į NATO
Po daugelį mėnesių trukusio NATO sąjungininkių spaudimo Turkijos parlamentas suplanavo balsavimą dėl Švedijos priėmimo į NATO ir įtraukė jį į antradienio darbotvarkę.
Tikslus balsavimo laikas lieka neaiškus, nes, kaip skelbiama parlamento interneto svetainėje, Švedija yra 42 darbotvarkės punktų sąrašo pabaigoje.
Jei Turkija ratifikuos prisijungimą, Vengrija bus likusi vienintelė NATO narė, dar nepritarusi Švedijos siekiui prisijungti prie karinio aljanso.
Kad Švedija galėtų prisijungti, kiekviena NATO narė turi tam pritarti.
10:44 | NATO pasirašė 1,1 mlrd. eurų amunicijos gamybos ir tiekimo sutartį
NATO pasirašė 1,1 mlrd. eurų vertės kontraktą, kuris numato 155 mm artilerijos sviedinių tiekimą aljanso valstybėms, antradienį paskelbė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Dalis amunicijos bus skirta Ukrainai, pažymima pranešime.
09:55 | Masinis raketų smūgis Ukrainai: žuvo 5, sužeista mažiausiai 40, tarp jų ir vaikai
Ukrainos Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka „Telegram“ skelbia, kad antradienio rytą per Rusijos ginkluotųjų pajėgų išpuolį žuvo penki Ukrainos gyventojai, dar mažiausiai 40 buvo sužeisti.
Kyjivas: dėl raketų smūgio sostinėje kilo keli gaisrai Sviatošinsko, Solomjanskio ir Pečerų rajonuose. Vienas žmogus žuvo, yra sužeistų civilių gyventojų. Apgadinti du daugiaaukščiai pastatai, privatus pastatas ir automobiliai.
Kyjivo sritis: gelbėtojai dirba Bučanskio rajone. Apgadinti du daugiaaukščiai pastatai, privatus namas, ūkiniai pastatai ir automobiliai. Trys žmonės buvo sužeisti.
Dnipro sritis: dėl išpuolio Pavlohrade vienas žmogus žuvo, vienas buvo sužeistas.
Charkivas: Rusijos pajėgos smogė dviem daugiaaukščiams pastatams. Preliminariais duomenimis, žuvo trys žmonės, dar apie 30 buvo sužeisti, tarp jų ir vaikai.
„Gelbėtojai apžiūri apgadintus pastatus, rūšiuoja nuolaužas. Vietoje dirba psichologai. Policijos tyrėjai kruopščiai fiksuoja šiuos nusikaltimus.
Dar vienas teroristinis išpuolis, nusinešęs žmonių gyvybes ir palikęs šimtus žmonių be pastogės. Tokie yra tikrieji Rusijos ketinimai: kasdienis civilių teroras“, – rašė I. Klymenka.
09:35 | Per praėjusią parą Ukrainoje sunaikinta 960 rusų okupantų
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. sausio 22 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia sunaikinusios 377 820 rusų karių, iš jų 960 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos kariuomenė skelbia sunaikinusi 6 214 priešo tankus (+22 per pastarąją parą), 11 548 šarvuotąsias kovos mašinas (+59), 8 947 artilerijos sistemas (+51), 970 raketų paleidimo sistemų (+2), 657 oro gynybos sistemas, 331 karo lėktuvą, 324 sraigtasparnius, 6 961 bepiločius orlaivius, 1 820 sparnuotųjų raketų (+1), 23 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 11 956 sunkvežimius ir kuro talpyklas (+65), 1 409 specialiosios įrangos vienetus (+12).
09:05 | Branduolinė grėsmė auga: Maskva branduolinius ginklus laiko „veiksminga priemone nugalėti NATO“
Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) ataskaitos autorius, IISS Strategijos, technologijų ir ginklų kontrolės skyriaus direktorius Williamas Alberke mano, kad Maskva nestrateginius branduolinius ginklus pradėjo vertinti kaip veiksmingesnę „priemonę atgrasyti ir nugalėti NATO potencialiame konflikte ateityje“.
„Reuters“ rašo, kad ekspertas daro prielaidą, jog Rusijos valdžia nelaiko Amerikos taktinių branduolinių ginklų arsenalo rimta grėsme. Remiantis IISS išvadomis, Maskva įsitikinusi, kad sugebės laiku atsakyti į JAV branduolinių pajėgų didinimą Europoje.
„Rusijos kariuomenės nesugebėjimas įprastiniais ginklais laimėti karo Ukrainoje paskatino Maskvą permąstyti branduolinių ginklų vaidmenį“, – teigia W. Alberke.
Be to, ekspertas įsitikinęs, kad Vakarų žvalgyba galės iš anksto sužinoti apie Rusijos pasirengimą panaudoti nestrateginius branduolinius ginklus. Tai rodo ginklų perkėlimas iš saugyklų į oro bazes ir, galbūt, įprastinių smūgių sudavimas netoli galimo branduolinio smūgio zonos. Šiuo metu V. Putinas taip pat turėtų persikelti į branduolinę slėptuvę ir įvesti visą Rusijos branduolinio valdymo sistemą į aukštą parengtį JAV branduolinio atsako atveju.
08:25 | Rusija atakavo Ukrainą raketomis
Rusija anksti antradienį atakavo Ukrainą raketomis, pranešė ukrainiečių oro pajėgos.
Kyjive veikė oro gynybos sistemos, miesto Sviatošyno rajone dėl raketų smūgio užsidegė keli stovėję automobiliai, informavo sostinės karinė administracija.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko platformoje „Telegram“ pranešė, kad buvo padaryta žalos gyvenamiesiems pastatams keliuose rajonuose, nukentėjo žmonių.
Charkivo meras Ihoris Terechovas pranešė apie sprogimus šiame šalies šiaurės rytuose esančiame mieste.
Charkive, kur apgriautas gyvenamasis namas, „preliminariais duomenimis, [kelis] vaikus sužeidė šrapnelis [...], taip pat sužeista viena moteris“, sakė Charkivo regiono tyrimų departamento vadovas Serhijus Bolvinovas.
Taip pat skelbta apie raketas, skriejančias Pavlohrado, Dnipro link.
Nurodoma, kad raketos buvo leidžiamos iš strateginių bombonešių Tu-95MS ir Tu-22M3.
07:45 | Borrellis: Trumpo planui dėl Ukrainos reiktų stebuklo
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį paragino Donaldą Trumpą pasidalyti savo „stebuklinga formule“ taikai Ukrainoje po to, kai buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas pareiškė galįs užbaigti karą per 24 valandas.
„Maniau, kad stebuklai vyksta tik Lurde, – sakė J. Borrellis, turėdamas omenyje katalikų piligrimystės vietą Prancūzijoje. – Mums nepavyko sugalvoti stebuklingos formulės, kaip išspręsti problemą per 24 valandas, bet, kaip supratau, [ukrainiečių] prezidentas [Volodymyras] Zelenskis pakvietė prezidentą Trumpą vykti į Kyjivą ir greitai rasti sprendimą.“
J. Borrellis pridūrė: „Žmonės, kurie labiausiai nori taikos, kurie labiausiai nori, kad karas baigtųsi, žinoma, yra ukrainiečiai, ir esu tikras, kad jie labai apsidžiaugtų, jei prezidentas Trumpas jiems pateiktų stebuklingą formulę, kaip užbaigti karą per 24 valandas.“
07:00 | V. Zelenskis po D. Tusko vizito: Lenkija pristatys Ukrainai naujų ginklų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Lenkija jo šaliai, besiginančiai nuo plataus masto Rusijos invazijos, pristatys naujų ginklų.
„Bus naujas ginkluotės paketas iš Lenkijos“, – sakė jis pirmadienio vakarą savo kasdieniame vaizdo kreipimesi.
Be to, per Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko vizitą Kyjive buvo kalbama apie bendrą ginklų gamybą Ukrainos gynybiniams pajėgumams stiprinti.
Trečias dalykas, kurį paminėjo V. Zelenskis, – Ukrainos karių mokymas naudotis lenkiškomis ginklų sistemomis.
V. Zelenskis nepateikė informacijos apie ginklų tiekimo mastą ar gynybos paketo turinį. Varšuva laikoma viena artimiausių ir svarbiausių Kyjivo sąjungininkių. Nuo karo su Rusija pradžios Lenkija tiekė Ukrainai kovinius tankus, įskaitant „Leopard“, ir naikintuvus MiG.
Nustips per savo 2rnumą, provokuodami karą.
O gal ir į gerą ,nors pailsės Planeta kokių 1000 metų ,nes gyvo čia neliks NIEKO,( zurnliūgų taip ščyriai laizancių jankiams,gasdinant žmones- irgi)
