„Vokietijos ginkluotųjų pajėgų esminės reformos, vadinamosios Zeitenwende (vok. posūkio taškas), planai vėl buvo apriboti. Federaliniame 2024 m. biudžete vyriausybė vos pasieks NATO išlaidų tikslus“, – praneša DW.
Pažymima, kad NATO šalys yra įsipareigojusios ginkluotosioms pajėgoms kasmet skirti 2 proc. savo BVP. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo Aljanso partneriams, kad Vokietija ateityje pasieks šį tikslą.
„Skaičiai pagražinti“
Tuo tikslu buvo įsteigtas specialus 100 mlrd. eurų fondas, kuris turėjo būti nukreiptas aprūpinti Vokietijos ginkluotąsias pajėgas – Bundesverą – modernia karine įranga. Tačiau paaiškėjo, kad iš to paties fondo dabar finansuojama ir karinė pagalba Ukrainai. Didžiausia Vokietijos opozicinė partija centro dešinės Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) griežtai sukritikavo tokį požiūrį.
„Tai tikrai neskaidri sistema, sukurta tam, kad susidarytų įspūdis, jog Vokietija vis dar gali pasiekti 2 proc. tikslą“, – sakė partijos atstovas Roderichas Kiesewetteris.
Kartu R. Kiesewetteris kritikavo ir tai, kaip Vokietijos vyriausybė skaičiuoja pagalbos Ukrainai išlaidas.
„Skaičiai yra pagražinti... Turėjome atidžiai išnagrinėti, kas iš tikrųjų buvo pristatyta. Ir nustatėme, kad per pastaruosius dvejus metus tai sudarė nuo 4 iki 5 mlrd. eurų. Dar 8 mlrd. eurų buvo paskelbta šiems metams, bet jie nebuvo skirti, todėl būtų labai sąžininga ir naudinga, jei Vokietijos vyriausybė paskelbtų, kas buvo skirta, o ne tik tai, kas buvo pažadėta“, – aiškino R. Kiesewetteris.
Vokietijos Vyriausybės duomenimis, šalis skyrė Ukrainai daugiau kaip 17 mlrd. eurų finansinės pagalbos. Tačiau, anot R. Kiesewetterio, į šią sumą taip pat įeina socialinės paslaugos daugiau nei milijonui ukrainiečių pabėgėlių pačioje Vokietijoje.
