23:23 | JAV teigia Ukrainai perdavusios konfiskuotų Irano ginklų ir amunicijos
Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę perdavė Ukrainai šaulių ginklų ir šaudmenų, kurie buvo konfiskuoti Irano pajėgoms mėginant juos perduoti Teherano remiamiems husių sukilėliams Jemene, antradienį pranešė JAV kariuomenė.
Perdavimas įvyko tuo metu, kai ukrainiečiams mūšio lauke labai trūksta amunicijos, o JAV Kongresas blokuoja naujos pagalbos teikimą. Visgi juo nesprendžiamas Kyjivo poreikis įgyti tokių dalykų kaip artilerijos ir oro gynybos priemonės.
Praėjusį ketvirtadienį JAV vyriausybė perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms daugiau kaip 5 tūkst. AK-47, kulkosvaidžių, snaiperių šautuvų, raketų paleidimo įrenginių RPG-7 ir daugiau kaip 500 tūkst. 7,62 mm kalibro amunicijos, socialiniuose tinkluose pranešė JAV centrinė vadavietė (CENTCOM).
Šie ginklai padės Ukrainai gintis nuo Rusijos invazijos ir jų pakaks vienai brigadai aprūpinti, teigiama pranešime.
23:05 | Zelenskis: Ukraina parengė naujo kontrpuolimo planą
Ukraina parengė naujo kontrpuolimo planą, pranešė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Taip, mes turime kontrpuolimo planą. Mes tikrai laimėsime. Neturime jokios alternatyvos. Tačiau negaliu to pažadėti ir negaliu nurodyti datos“, – sakė jis interviu „Bild“.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad šiam tikslui pasiekti šalies kariuomenei reikia ginklų, ypač iš Jungtinių Valstijų.
„Taip, Rusija turi daugiau žmonių ir ginklų. Tačiau susivieniję Vakarai turi modernias ginklų sistemas. Todėl mes gausime tam tikrų technologijų.
Ir jeigu mes ir toliau didinsime gamybą, jeigu gausime licencijas iš savo partnerių, tai ne apie žmonių skaičių kalbėsime. Tai susiję su ginklų kokybe“, – sakė jis.
22:47 | Cameronas: Rusijos agresija prieš Ukrainą – pamoka NATO
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas Rusijos agresiją Europoje pavadino „didžiule grėsme“ Vakarams ir paragino sąjungininkus susivienyti ir paremti Ukrainą, kuri kovoja prieš Rusijos invaziją.
Tai jis pasakė antradienį bendroje spaudos konferencijoje su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu Vašingtone, praneša „Ukrinform“.
„Mes susiduriame su didžiule grėsme, kurią kelia [Vladimiro] Putino agresija, kai jėga užgrobiama kitos šalies teritorija. Ir labai svarbu, kad laikytumėmės kartu“, – sakė britų diplomatijos vadovas.
Rusijos agresiją prieš Ukrainą jis pavadino pamoka NATO: „Jei laikysimės drauge ir dirbsime kartu, galime sukurti ne tik saugesnę Europą, bet ir saugesnes Jungtines Valstijas.“
22:08 | „Bloomberg“: Ukraina pirmą kartą atakavo Rusijos teritoriją Kaliningrade
Ukrainos karinė žvalgyba prisiėmė atsakomybę už išpuolį prieš Rusijos karinio jūrų laivyno raketnešį Baltijos jūroje, praneša „Bloomberg“.
Pasak leidinio, su operacija susipažinęs pareigūnas teigė, kad ši operacija rodo Kyjivo pastangas smogti Kremliaus pajėgoms toli nuo fronto linijos.
Tai buvo pirmas kartas, kai Ukrainos pajėgos atakavo Rusijos teritoriją Kaliningrade.
Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad išpuolį įvykdė Ukrainos pajėgos. Tačiau nei Rusijos kariuomenė, nei Kremliaus pareigūnai apie šį incidentą neužsiminė.
Leidinys rašo, kad rusų laivas buvo prisišvartavęs karinių jūrų pajėgų bazėje Baltijske, Kaliningrado mieste, esančiame vos už 20 km nuo Lenkijos sienos.
21:00 | Per rusų ataką žuvo 2 žmonės
Rusų pajėgoms apšaudžius Semenivkos miestą Ukrainos Černihivo srityje antradienį žuvo moteris. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Černihivo karinės administracijos vadovas Viačeslavas Čausas.
„Rusų teroristai vėl apšaudė Semenivką. Jie naudojo artileriją ir daugkartinius raketų paleidimo įrenginius“, – sakoma pranešime.
Dar vienas žmogus antradienį žuvo ir du buvo sužeisti per rusų oro smūgį Kostiantynivkoje Donecko srityje. Manoma, kad dar du asmenys gali būti po griuvėsiais. Apie tai „Telegram“ pranešė Donecko karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
20:35 | Iš Ukrainos žvalgybos – nerimą kelianti prognozė: fronte laukia sunkūs mėnesiai
Šiuo metu visoje fronto linijoje vyksta karinės operacijos. Tačiau rytinė Ukrainos dalis – Donecko ir Luhansko sritys – yra atskira teritorijos, sako Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
Anot jo, Rusijos bandymai vykdyti puolamąsias operacijas rytuose yra „ypač aktyvūs“.
„Artimiausi mėnesiai bus tikrai sunkūs. Juk dabar gyvai stebime, kaip mūsų gynėjai sulaiko kitą Rusijos okupantų invaziją, taip pat ir rytuose. O padėtis Časiv Jare ir kitose vietovėse matoma gyvai“, – pridūrė A. Jusovas.
20:11 | „The Times“: Putinas save lygina su Jėzumi
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas save lygina su Jėzumi, neva kovodamas už „tradicijų puoselėjimą“. Todėl savo kalboje apie būtinybę mokyti Rusijos jaunimą „tradicinių“ vertybių jis pasitelkė biblinę istoriją. Apie tai savo straipsnyje „The Times“ rašo karinis ekspertas George'as Grillas.
Autorius pastebi, kad V. Putinas dažnai prisistato kaip nepalaužiamas krikščionių tikėjimo gynėjas nuo „šėtoniškų“ Vakarų.
„Tačiau, parodydamas, kaip V. Putinas suvokia savo vaidmenį, jis atvirai religiniais terminais kalba apie būtinybę formuoti jaunų rusų pasaulėžiūrą. Pasirodydamas per vaizdo transliaciją vaikų centrų atidarymo šventėje netoli Maskvos, V. Putinas pradėjo cituoti Bibliją“, – pažymi autorius.
19:48 | TATENA: padėtis Maskvos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje yra labai rimta
Ukrainoje esančioje didžiausioje Europos atominėje elektrinėje (AE) antradienį nugriaudėjęs sprogimas, kuris, kaip įtariama, įvyko dėl drono atakos, nekelia tiesioginės grėsmės jos saugumui, tačiau padėtis joje yra labai rimta, pranešė Jungtinių Tautų branduolinės saugos priežiūros institucija.
Šis objektas ne kartą pateko į kryžminę karo ugnį.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad jos komanda žinojo apie sprogimą šalia elektrinės esančiame mokymo centre. Ji teigė, kad buvo informuota, jog sprogimas įvyko dėl drono atakos.
TATENA, paskelbusi apie incidentą socialiniame tinkle „X“, nepateikė daugiau duomenų, tačiau spėjama, kad informaciją ji gavo iš rusų, užėmusių ir kontroliuojančių elektrinę nuo karo pradžios.
18:59 | Zelenskis apžiūrėjo įtvirtinimus aplink Charkivą, Rusijai suintensyvinus puolimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apžiūrinėjo gynybinius savo šalies kariuomenės įtvirtinimus šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje, Rusijai suintensyvinus oro išpuolius prieš šį regioną.
Ukrainos vadovas vėl paragino Vakarų sąjungininkes suteikti Kyjivui deramą karinę pagalbą.
Maskvos pajėgų spaudimą Charkivui atspindi tai, kad, vos V. Zelenskiui paskelbus apie savo vizitą, Rusija į to paties pavadinimo miestą – regiono sostinę – paleido valdomą bombą, mero teigimu, sužeidusią mažiausiai tris žmones.
„Charkivo regionas yra labai svarbi vietovė. Turime būti pasiruošę. Ir rusai turi matyti, kad esame pasiruošę gintis“, – socialiniame tinkle „Telegram“ sakė V. Zelenskis.
Jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip prezidentas kalbasi su kariais ir eina per tranšėją, ekskavatoriams kasant žemę.
17:48 | Baerbock: Rusija nori „subombarduoti Charkivą iki pamatų“
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock paragino tarptautinę bendruomenę dėti daugiau pastangų ir tiekti daugiau oro gynybos sistemų Ukrainai, atsižvelgiant į didelio Rusijos puolimo prieš Charkivo miestą grėsmę.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori „subombarduoti Charkivą iki pamatų“, perspėjo A. Baerbock: „Jis nori jį sugriauti, jis sąmoningai nori jį sunaikinti“.
„Jei Rusija ten pradės didelį puolimą, tai sukels neišmatuojamas kančias. Deja, atsargos, ypač mūsų pačių „Patriot“ sistemų, dabar jau gerokai išsekintos“, – sakė ji antradienį Berlyne susitikusi su Moldovos užsienio reikalų ministru Mihai‘umi Popsoi‘umi.
A. Baerbock sakė, kad Europoje ir visame pasaulyje turimos oro gynybos sistemos „Patriot“ turi būti dislokuotos Ukrainos naudai.
Pasak jos, kartu su Ukraina ir Europos partneriais kuriamas fondas, kuris padėtų įsigyti oro gynybos sistemų iš kitų pasaulio šalių ir greitai jas pristatyti.
Ji išreiškė viltį, kad daugiau informacijos bus galima sužinoti kitą savaitę Italijoje vyksiančiame Didžiojo septyneto valstybių (G7) užsienio reikalų ministrų susitikime.
16:05 | JAV „gynybos skėtis“ gali susiskleisti: Borrelis perspėjo Europą būti pasirengus
Europa turi ruoštis galimam karui, nes plataus masto konfliktas už Ukrainos sienų ribų „daugiau nėra fantazija“, pareiškė už Europos Sąjungos užsienio politiką atsakingas Josepas Borrellis.
Šiuo metu Rusija, anot jo, grasina Europai tiek tebesitęsiančiu karu Ukrainoje, tiek ir hibridinėmis atakomis prieš ES šalis.
„JAV saugumo skėtis, kuriuos mes pasitikėjime nuo Šaltojo karo laikų, gali ne visada būti išskleistas, – pridūrė J. Borrellis. – Gali būti, kad priklausomai nuo to, kas valdo Vašingtone, mes negalėsime tikėtis, kad Amerika mus apgins“.
15:46 | TATENA praneša apie smūgį Zaporižios atominei elektrinei
TATENA (Tarptautinė atominės energijos agentūra) skelbia sulaukusi informacijos apie jau penktąjį per pastarąją savaitę smūgį dronais Zaporižios AE. Šįkart pataikyta į bandomojo reaktoriaus salę. Ekspertų teigimu, radiacinio pavojaus nėra, tačiau nuolatiniai reaktorių apšaudymai kelia nerimą dėl galimos katastrofos.
14:49 | Ukrainos smūgiai naftos objektams parklupdė Rusiją ant kelių: kreipėsi pagalbos į Kazachstaną
Ukrainos bepiločių lėktuvų atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas verčia Rusiją ieškoti benzino importo iš Kazachstano. Agentūros „Reuters“ šaltinių teigimu, Rusijos valdžia paprašė kaimyninės šalies sukurti 100 000 tonų benzino „avarinį rezervą“, jei jo pritrūktų.
Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).
Kazachstanas ir Rusija, pasak šaltinių, jau pasiekė atitinkamą susitarimą, kuris leidžia Rusijos Federacijai naudotis Kazachstano benzino atsargomis neapibrėžtomis apimtimis. Tiesa, Kazachstano energetikos ministro patarėjas tikina, kad Energetikos ministerija tokio prašymo iš Rusijos nėra gavusi.
Nuolatiniai Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgiai, kaip praneša „Reuters“, remdamasi savo duomenimis, lėmė tai, kad dėl atakų buvo sustabdyta apie 14 proc. visų Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
Anksčiau agentūra taip pat pranešė, kad Rusija gerokai padidino benzino importą iš Baltarusijos – kovo mėnesį Rusijos Federacija iš Baltarusijos importavo 3 000 tonų benzino.
ISW pabrėžė, kad pastarieji Rusijos bandymai importuoti benziną iš Baltarusijos ir Kazachstano rodo, jog po Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms Rusijos Federacija greičiausiai vis labiau rūpinasi neatidėliotinu naftos distiliatų tiekimu šalies viduje.
14:06 | Sėkminga ukrainiečių operacija: dronu paviliojo rusą ir privertė jį pasiduoti
Rusų kariai įvairiomis aplinkybėmis nuolat patenka į ukrainiečių nelaisvę, tačiau šį kartą Ukrainos gynėjams pavyko prisivilioti priešo kareivį dronu ir priversti jį pasiduoti.
13:40 | Naujausias Rusijos taikinys Europoje – Kremlius jau bando paaiškinti būsimą agresiją
Kremlius aktyviai bando pasinaudoti prorusiškais veikėjais Moldovoje, kad destabilizuotų Moldovos demokratiją ir visuomenę. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų institutas (ISW).
13:00 | Prokuratūra: nuo karo pradžios rusai jau nužudė 54 karo belaisvius ukrainiečius
Teisėsaugos pareigūnai tiria 27 baudžiamąsias bylas, susijusias su egzekucijomis 54 karo belaisviams ukrainiečiams, kurias rusai surengė nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
Tai pareiškė Ukrainos generalinio prokuroro biuro Kovos su nusikaltimais, įvykdytais ginkluoto konflikto sąlygomis, departamento vadovas Jurijus Belousovas, praneša „Ukrinform“.
„Iškeltos 27 baudžiamosios bylos dėl egzekucijų karo belaisviams ukrainiečiams. Omenyje turimas 54 Ukrainos gynėjų nužudymas“, – informavo J. Belousovas.
12:33 | NATO pajėgų Europoje vadas: Aljanso tikslas – neleisti įvykti karui su Rusija
NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas amerikiečių generolas Christopheris Cavolis oatikino, kad NATO šalys nenori įsivelti į karinį konfliktą su Rusija, todėl dabartinis Aljanso tikslas – „neleisti tokiam karui įvykti“.
„NATO šalys nemano, kad mes kariaujame su Rusija. Ir mes to nenorime“, – Džordžtauno universitete (JAV) vykusioje konferencijoje, skirtoje NATO 75-mečiui paminėti sakė Ch. Cavolis.
Pasak jo, siekdamas išvengti tiesioginio konflikto su Rusija, Aljansas remia Ukrainą, į kurią įsiveržė Rusijos kariuomenė.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kiek anksčiau pažymėjo, kad Aljansas nesiekia karo su Rusija, tačiau blokas turi ruoštis galimai konfrontacijai, kuri gali trukti dešimtmečius. Šiuo atžvilgiu J. Stoltenbergas paragino didinti karinę gamybą Europoje ir sutelkti pajėgas Maskvai sulaikyti. Jis taip pat neatmetė galimybės, kad pralaimėjimas Ukrainai paskatins karo veiksmų išplitimą į kaimynines valstybes, įskaitant Baltijos šalis.
12:00 | S. Lavrovas: Rusija ir Kinija turi sukurti „dvigubą opoziciją“ Vakarams
Pekino ir Maskvos vyriausybės privalo stiprinti tarpusavio santykius, kad sudarytų atsvarą dominuojančiai Vakarų geopolitinei laikysenai, antradienį Kinijos sostinėje pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pasiūlė abiem valstybėms suburti „dvigubą opoziciją“ JAV ir jų sąjungininkių ambicijoms pažaboti, per spaudos konferenciją sakė S. Lavrovas. „Mūsų lyderiai, prezidentas Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas, ne kartą pabrėžė Rusijos ir Kinijos ryžtą atremti mėginimus stabdyti pastangas sukurti daugiapolę pasaulio tvarką“, – sakė S. Lavrovas.
11:33 | Ukrainiečiai atsikovojo kelias pozicijas palei Avdijivką
Rusijos okupantai užėmė kelias pozicijas į šiaurę nuo Avdijivkos, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė kontrataką ir kai kurias iš jų atsikovojo. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).
10:49 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariškiai pastarąją parą skelbia sunaikinę dar 850 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų balandžio 9 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 449 250 kareivių.
Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 110 tankų (+23), 13 620 šarvuotųjų kovos mašinų (+45), 11 386 artilerijos sistemų (+30), 1 039 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 753 oro gynybos priemonių (+2), 347 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 9 033 dronų (+37), 2 065 sparnuotųjų raketų (+1), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 15 181 automobilio (+71), 1 868 specialiosios technikos vienetų (+1).
10:00 | Sprogimas Voronežo aviacijos centre: naktį atskrido keli bepiločiai
Keli bepiločiai šiąnakt atakavo Borisoglebskio mokomąjį aviacijos centrą Voronežo srityje Rusijoje, skelbiama „Astra“.
Naktį į balandžio 9-ąją mokomąjį aviacijos centrą atakavo keli bepiločiai, abu jie sprogo. Pažeistas pastato fasadas, išdužo stiklai. Vietos gubernatorius anksčiau skelbė, kad vienas dronas buvo numuštas, tačiau nepatikslino, kurioje vietoje ir kokie buvo nuostoliai.
09:29 | Lenkija neabejoja – jos teritorijoje būtina dislokuoti branduolinius ginklus
Lenkijos laikraštis „Dziennik Gazeta Prawna“ Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos paklausė, ar jis leistų Lenkijoje dislokuoti branduolinius ginklus. Atsakydamas šalies lyderis priminė, kad Rusija, kaip ir SSRS, branduolines galvutes dislokuoja už savo sienų. Pavyzdžiui, Baltarusijoje, Kaliningrado srityje. Todėl NATO būtina žengti panašų žingsnį.
„Tai sprendimas, kuris būtų adekvatus situacijai, su kuria susidūrėme Šaltojo karo metais, kai Sovietų Rusija savo satelitinėse valstybėse dislokavo branduolinius ginklus. Šiandien yra daug požymių, kad Rusijos branduoliniai ginklai dislokuoti labai arti Aljanso sienų. NATO turi tinkamai reaguoti į šiuos veiksmus“, – pabrėžė A. Duda, rašo „Fokus“.
Tiesa, Lenkijos lyderis nemano, kad Lenkija bus užpulta. Tačiau, kad pavyktų išvengti atakos, NATO narės turi parodyti savo pasirengimą duoti rimtą atsaką.
„Ar yra reali grėsmė? Ne, nėra. Jei šiandien tinkamai reaguosime ir sukursime potencialą pasipriešinti agresijai, tai neįvyks. Šaltojo karo metais tarp Rusijos ir Vakarų nebuvo realaus konflikto, nes Maskva žinojo, kad nelaimės“, – kalbėjo A. Duda.
Norėdamos pagerinti saugumo padėtį, NATO valstybės narės turėtų modernizuoti savo kariuomenę ir skirti jai bent 3 proc. BVP.
„Lenkija yra po Šiaurės Atlanto aljanso branduoliniu skėčiu, o to pakanka, kad būtų užkirstas kelias Rusijos puolimui“, – sakė A. Duda.
Jo nuomone, Kremlius net nedrįstų pradėti taktinio branduolinio smūgio ar branduolinio karo.
„Mano nuomone, branduolinio karo nebus. Konfliktas – turint omenyje potencialą – reikštų pasaulio pabaigą. Taip pat nenumatau taktinio branduolinio ginklo panaudojimo galimybės“, – sakė Lenkijos lyderis.
08:58 | Valstybinė žiniasklaida: Pekinas žada stiprinti strateginį bendradarbiavimą su Maskva
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi antradienį pareiškė, kad Pekinas stiprins strateginį bendradarbiavimą su Maskva, skelbia Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Pekinui ir Maskvai stiprinant diplomatinius santykius Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą akivaizdoje, pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atvyko į Kiniją dviejų dienų oficialaus vizito.
Pastaraisiais metais Kinija ir Rusija sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o jų strateginė partnerystė tapo dar glaudesnė po to, kai 2022 metų vasario mėnesį Maskva pasiuntė karius į Ukrainą.
Tačiau analitikai teigia, kad santykiuose su Rusija pranašumą turi Kinija ir kad Pekino įtaka auga, o Maskvos tarptautinė izoliacija tik gilėja.
Antradienį vykusio susitikimo metu Wang Yi pažadėjo: „Kinija rems stabilų Rusijos vystymąsi vadovaujant [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui“.
08:20 | Ukrainos pajėgos sunaikino 20 rusų dronų
Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios 20 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai antradienio naktį paleido į Ukrainą 20 atakos dronų „Shahed“ iš okupuoto Krymo ir Rusijos Primorsko Achtarsko rajono, taip pat keturias raketas S-300 iš okupuotos Donecko srities dalies.
Visi 20 dronų buvo sunaikinti virš Odesos, Mykolajivo, Chersono, Dnipropetrovsko, Poltavos, Vinycios ir Lvivo sričių.
07:46 | Kelios Rusijos dronų grupės atakavo Vakarų Ukrainą
Naktį į antradienį kelios Rusijos smogiamųjų dronų grupės atakavo vakarines Ukrainos sritis.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
Agentūros korespondentas informavo apie sprogimus Chmelnyckio srityje.
„Lvivo srityje dirba oro gynyba. Dar viena „šahedų“ grupė juda iš Ternopilio srities į Lvivo sritį. Likite saugioje vietoje“, – parašė „Telegram“ kanale Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis.
07:00 | JAV valstybės departamentas: Ukraina gali tapti NATO nare tik pasibaigus karui
JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris pareiškė, kad Ukraina gali įstoti į NATO tik pasibaigus Rusijos ir Ukrainos karui, tačiau „šis procesas juda į priekį“.
Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“.
Paklaustas, ar po neseniai nuskambėjusio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Soltenbergo pareiškimo apie Ukrainos ateitį Aljanse nebuvo diskutuojama dėl Ukrainos stojimo į NATO grafiko, M. Milleris atsakė: „Grafiko patvirtinimo klausimu niekas nepasikeitė. Tai vis dar priklauso nuo karo pabaigos“.
„Mes aiškiai pasakėme, kad tai galiausiai yra procesas, kuris juda į priekį“, – pridūrė pareigūnas.
Balandžio 3 d. J. Stoltenbergas pareiškė: „Visos Aljanso narės sutinka, kad Ukraina taps NATO nare. Visos Aljanso narės sutinka, kad turime ir toliau artinti Ukrainą prie narystės NATO“.
Pasak leidinio „The New York Times“, Ukraina nori gauti oficialų kvietimą stoti į NATO, tačiau to nebus Vašingtone per liepos mėnesį įvyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą, nes JAV ir Vokietija prieštarauja derybų pradžiai.
