23:38 | Baltieji rūmai įvardijo, kodėl Ukraina jau praranda pozicijas
Dėl JAV Kongreso neveiklumo Ukraina jau praranda pozicijas fronto linijoje. Tai pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre.
„Pastarąsias kelias savaites, kelis mėnesius stebėjome, kaip Ukraina praranda pozicijas mūšio lauke. Ir taip yra dėl Kongreso neveiklumo“, – „Ukrinform“ citavo K. Jean-Pierre.
Atstovė pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos turėtų ir toliau padėti Ukrainai šiame kare, nes ukrainiečiai kovoja už savo laisvę, demokratiją ir prieš V. Putino agresiją.
„Ir mes žinome, kas nutiks, jei nesureaguosime į tironiją, jei nesustabdysime diktatorių“, – pabrėžė ji.
22:37 | ES susitarė dėl griežtesnių apribojimų Ukrainos žemės ūkio produktų importui
Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Parlamentas pirmadienį susitarė dėl griežtesnių apribojimų tam tikriems iš Ukrainos importuojamiems žemės ūkio produktams, pranešė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Belgija.
Susitarimu pratęsiamas Ukrainos žemės ūkio prekėms taikomas neapmuitinimas, kurį blokas taiko nuo Rusijos invazijos į kaimyninę šalį pradžios 2022-ųjų vasarį, tačiau apribojamas paukštienos, kiaušinių, cukraus, kukurūzų, kruopų ir medaus įvežimas iki vidutinių apimčių, buvusių nuo 2021-ųjų vidurio iki 2023-ųjų pabaigos.
21:45 | Ukraina žengia link nuteistųjų mobilizacijos
Aukščiausiosios Rados teisėsaugos komitetas rekomendavo leisti mobilizuoti nuteistuosius. Tačiau ne visi bus pašaukti į kariuomenę.
„Komitetas rekomendavo kaip pagrindą priimti įstatymo projektą, kuris leidžia mobilizuoti nuteistuosius“, – „RBK-Ukraina“ sakė komiteto pirmininkas Serhijus Jonušas.
Deputatas pažymėjo, kad asmenims, nuteistiems už šiuos nusikaltimus mobilizacija bus draudžiama:
- nusikaltimai nacionaliniam saugumui;
- terorizmas;
- dviejų ar daugiau žmonių nužudymas;
- pedofilija;
- mirtini eismo įvykiai, kuriuos sukėlė narkotikai arba alkoholis.
Vasario 7 d. Aukščiausioji Rada per pirmąjį svarstymą pritarė vyriausybės parengtam mobilizacijos įstatymo projektui. Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komitetas pareiškė, kad jei įstatymo projektas bus priimtas, o nuteistieji, kurie nėra įkalinimo įstaigose, galės būti mobilizuoti.
21:11 | Ukraina praneša apie tris žuvusius civilius Zaporižioje, po vieną – Donecko ir Sumų srityse
Per Rusijos raketų smūgį Ukrainos Zaporižios mieste pirmadienį žuvo trys civiliai.
Rusų pajėgos pietuose esantį pramoninį miestą atakavo 12.30 val., feisbuke pranešė prokuratūra. Viena raketa pataikė į gamyklą. Taip pat yra sužeistųjų. Tikslus jų skaičius kol kas nežinomas.
Per rusų puolimą Donecko srityje pirmadienį žuvo vienas žmogus ir trys buvo sužeisti, feisbuke informavo Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. 77 metų moteris, jo duomenimis, žuvo per apšaudymą iš artilerijos Časiv Jaro mieste. Selydovėje, kur priešas smogė devynių aukštų pastatui, nukentėjo mažiausiai trys žmonės.
Vienas žmogus pirmadienį žuvo ir Sumų srityje per Sumų ir Bilopilijos miestų apšaudymą. Dar penki asmenys buvo sužeisti, feisbuke pranešė Sumų srities prokuratūra.
20:22 | Patarėjas: Rusija desperatiškai bando apkaltinti Ukrainą dėl masinių šaudynių Maskvoje
Rusijos propaganda nesiliauja meluoti, kad už teroristinį išpuolį koncertų salėje „Crocus“ netoli Maskvos yra atsakinga Ukraina, tokiu būdu suteikdama daugiau pagrindo surengti karinę mobilizaciją, pirmadienį kalbėdamas per spaudos konferenciją pasakė prezidentūros vadovo konsultantas Serhijus Leščenko.
„Rusijos propaganda jau tris savaites kalba apie vieną: atsakomybę už Maskvoje įvykdytą teroristinį išpuolį stengiasi suversti Ukrainai. To siekia visi rusų propagandistai, įskaitant aukščiausio rango oficialius asmenis“, – pasakė S. Leščenko, pridurdamas, kad tarp jų yra ir buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas.
„Jie bando pateisinti savo pačių saugumo agentūrų nesėkmę ir tolesnę savo gyventojų mobilizaciją kariauti Ukrainoje, kad sulauktų bent kruopelytės užuojautos iš kitų šalių“, – sakė S. Leščenko.
Jis atkreipė dėmesį, kad tuo pat metu rusų propaganda niekada nepraleidžia progos apkaltinti Europos lyderius, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, „prisidėjus“ prie teroristų išpuolio.
„Akivaizdu, kodėl jie E. Macrono atžvilgiu elgiasi taip agresyviai – jis atvirai remia Ukrainą ir nori parodyti V. Putinui, kad Europoje neturėtų būti jokių raudonų linijų teroristinės valstybės atžvilgiu“, – paaiškino S. Leščenko.
19:12 | Dar du Rusijos regionai dėl potvynių paskelbė nepaprastąją padėtį
Dar dviejuose Rusijos regionuose pirmadienį buvo paskelbta nepaprastoji padėtis dėl precedento neturinčio potvynio pavojaus, o pareigūnai paragino gyventojus evakuotis, kol dar įmanoma.
„Potvynių prognozė sparčiai blogėja, vandens ateina daug daugiau ir greičiau“, – sakoma Kurgano srities gubernatoriaus Vadimo Šumkovo žinutėje socialiniame tinkle „Telegram“.
Kaimyninė Tiumenės sritis pirmadienį taip pat paskelbė nepaprastąją padėtį.
18:45 | „Bild“: Ukraina sulaukė perpus mažiau Vokietijos paramos nei skelbia šalies valdžia
Vokietijos vyriausybė pranešė, kad Ukrainai šalis skyrė 28 mlrd. eurų karinės pagalbos. Tačiau surinkti duomenys rodo daug mažesnę sumą, skelbia „Bild“.
Dalis iš 6 mlrd. eurų, t. y. apie 2,6 mlrd. eurų, kurie buvo pažadėti kaip karinė pagalba Kyjivui, bus skirti kitoms šalims ir Bundesverui apginkluoti. Likę 3,4 mlrd. eurų gali būti grąžinti Vokietijai iš ES fondų.
Atsižvelgiant į šiuos duomenis, atrodo, kad faktiškai pažadėta karinė pagalba Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms sudaro 21,7 mlrd. eurų. Tai yra 23 proc. mažiau, nei teigia vyriausybė, rašo leidinys.
Visų pirma, Vokietijos opozicijos žiniomis, iki šiol Kyjivui buvo pervesta tik 10,2 mlrd. eurų karinės pagalbos.
„Kancleris sudaro įspūdį, kad Vokietija jau suteikė Ukrainai karinės paramos už 28 mlrd. eurų. Iš tikrųjų mes dar neskyrėme nė pusės šios sumos“, – „Bild“ kalbėjo opozicijos atstovas.
16:30 | Žiniasklaida: Zelenskiui liko „blogas ir blogesnis“ variantai
Leidinio „The Washington Post“ ekspertų ir politikų nuomone, Rusijos okupuotų teritorijų susigrąžinimas kariniu būdu Ukrainai atrodo vis mažiau tikėtinas variantas, o taikos derybos su Vladimiru Putinu Ukrainos prezidentui taip pat būtų „politiškai toksiškos“.
Karo įšaldymas būtų „siaubingas variantas“: šiuo metu kovoje ukrainiečiai žūva mūšių metu kasdien, tačiau paliaubos jiems yra nepriimtinas variantas, nes tai tik suteiks galimybę Rusijai sukaupti jėgas. Maža to, 60 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos įstatymų projektas ir toliau blokuojamas JAV Kongrese. „Ukrainos ir Vakarų valdininkai į Zelenskį žiūri kaip į žmogų, kuris pateko į padėtį be išeities“, – aiškinama „The Washington Post“.
Sunkiausia užduotimi jam vadinamas Ukrainos liaudies lūkesčių atitikimo su realybe suderinimas: pavyzdžiui, V. Zelenskio pažadas grąžinti Ukrainai visas jos žemes, iki 1991-ųjų sienų.
Neįvardintas Vakarų šalies diplomatas pareiškė leidiniui, kad Ukraina neturi jėgų naujam puolimui. „Jeigu Vakarai siekia taikos, tai turi ne tik užtikrinti dabartinius Ukrainos poreikiu, bet ir per 2024-uosius tiekti Ukrainai viską, ko prireiktų 2025-ųjų kontrpuolimui, leisiančiam atsiimti didžiules okupuotas teritorijas“, – aiškino leidinio pašnekovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad ukrainiečiams liko iš esmės du scenarijai: vienas jų numato pagalbos gavimą ir bandymą išlaikyti gynybines linijas, antrasis – jeigu nebus suteikta pakankamai pagalbos – Ukrainai teks gintis pačiai, „desperatiškai ir neturint pakankamai pajėgų“.
Maža to, Ukrainai neužteks tik Vakarų pagalbos, reikia dar išspręsti mobilizacijos klausimą, o tai gali sukelti socialinę ir ekonominę įtampą šalyje.
Ukrainos kariuomenės atstovai anksčiau kalbėjo, kad reiktų mobilizuoti dar bent 500 tūkst. žmonių, tačiau Ukrainos valdžia dabar jau švelnina toną ir aiškina, jog tiek neprireiks.
15:10 | Britų žvalgyba: karas turi poveikį Rusijos ligoninių darbui
Svarbios Rusijos civilinės tarnybos, pavyzdžiui, ligoninės, kenčia nuo rusų invazijos į Ukrainą padarinių, teigia britų žvalgyba. To priežastis, anot pirmadienį Gynybos ministerijos Londone paskelbtos ataskaitos, yra didžiuliai žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, kurie skiriami karui. „Medicinos darbuotojų skaičius Rusijoje 2024 m. toliau mažės“, – sakoma čia.
Anot Vašingtone įsikūrusio Europos politikos analizės centro, Rusija samdo medicinos personalą Afrikoje. Pranešime teigiama, kad iš šių darbuotojų nereikalaujama pateikti jokių kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, išskyrus savęs vertinimą. Toks požiūris kelia grėsmę klinikinėms paslaugoms, pabrėžia britų ministerija.
14:53 | „Bild“: Rusija peržengė Ukrainos gynybos liniją ties Donecku, pasistūmėjo kelis kilometrus
„Bild“ karinis apžvalgininkas Julianas Röpke rašo, kad po pasitraukimo iš Avdijivkos Ukrainos ginkluotosios pajėgos sustiprino gynybą linijoje Berdyčiai-Semenivka-Orlivka-Tonenkė-Pervomaiskė. Tačiau kol kas, jo teigimu, Rusijos kariams pavyko peržengti šią liniją keliose vietose
Pasak J. Röpkes, Rusijos ginkluotosios pajėgos pajudėjo į vakarus maždaug už 3 km nuo Tonenkės kaimo Umansko kryptimi. Į šiaurę nuo Pervomaiskės jos nukeliavo apie 2 kilometrus Netailovės kaimo kryptimi.
„Per pastarąsias dešimt dienų Rusijos invazinės pajėgos pasistūmėjo toliau į vakarus nuo Avdijivkos. Didžiausias pasistūmėjimas yra Pervomaiskėje, tarp Tonenkės ir Umansko, ir Semenivkos“, – rašo J. Röpke.
14:10 | JAV ekspertai: Rusijos kariuomenėje klesti kankinimai, girtuokliavimas ir prievarta
Ukrainoje kariaujantys atskiri Rusijos kariuomenės daliniai naudoja kankinimus prieš savo bendražygius kariuomenėje. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas.
13:35 | Rusai veržiasi Rytų Ukrainoje: ukrainiečiai prarado beveik visą dviejų gyvenviečių kontrolę
Rusijos pajėgos kontroliuoja bent 80 proc. Pervomaiskės gyvenvietės Donecko srityje. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas.
13:00 | Rusija Sibire rengia dar 120 tūkst. karių, nusitaikė pulti Charkivą
Rusija Sibire rengia papildomas divizijas, kurias gali panaudoti visų pirma bandydama užimti Charkivą. Tačiau tokios operacijos perspektyvos atrodo abejotinos. Apie tai rašo „The Economist“, remdamasis šaltiniu Ukrainoje, susipažinusiu su žvalgybos duomenimis.
12:15 | Švedijos pulkininkas leitenantas įspėja Baltijos šalis: dalies rusakalbių lojalumas kelia abejonių
Švedijos kariuomenės pulkininkas leitenantas Joakimas Paasikivis sako, kad jo šalis į Rusijos keliamą grėsmę žiūri rimčiau nei kitos Europos šalys ne tik dėl savo geografinės padėties, bet ir dėl diktatoriaus Vladimiro Putino vadovaujamos Rusijos ambicijų.
„Kremlius vis dažniau kalba apie „tradiciškai rusiškas žemes“. Suomija 1809–1917 m. buvo Rusijos dalis. Baltijos šalys buvo okupuotos po Antrojo pasaulinio karo. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje gyvena gana didelės rusakalbių mažumos. Ir, tarkime, bent jau kai kurių iš jų lojalumas kelia abejonių. Tai taip pat yra problema. Rusai niekada neužkariauja ir neokupuoja. Jie „maloniai grąžina“ ir „administruoja“, – pažymėjo jis interviu liga.net.
Jo teigimu, Suomija „daugiau ar mažiau“ yra pasirengusi Rusijos agresijai, nes šalis niekada neišformavo savo kariuomenės ir turi gerą saugumą.
„Jie netgi šiek tiek rizikavo eksportuodami dalį savo rezervų į Ukrainą. Tačiau atrodo, kad jie jaučiasi gana patogiai. Baltijos šalys sako, kad Rusija yra viena (savo agresijoje). Ir jei Ukraina ją nugalės, ji nekels joms grėsmės. Todėl jos deda daug pastangų, kad paremtų Ukrainą“, – toliau kalbėjo J. Paasikivis.
Tuo metu, kalbėdamas apie Švedijos parengtį Rusijos agresijai, J. Paasikivis sakė, kad, jei šalies nebus pasirengusi per penkerius metus, bus per vėlu.
„Jei nebūsime pasirengę per penkerius metus, tikrai pavėluosime. Net jei nebūsime pasirengę per trejus metus, būsime pavėlavę. Negalime sėdėti rankas sudėję ir tikėtis, kad Rusijai prireiks laiko atsigauti. Būsime suvokiami kaip silpni. Rusija imsis rizikingų žingsnių, jei laikys Vakarus silpnais“, – pabrėžė pulkininkas leitenantas.
11:43 | Suomijos prezidentas: mes žaidžiame ukrainiečių gyvybėmis
Vakarų šalys turi rasti daug pagalbos srautų, kurie leistų padėti Ukrainai, jie gali būti tiek dvišaliai, tiek daugiašaliai.
Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi CNN, tai pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.
„Suomija – gana maža šalis, bet pagal BVP vienam gyventojui užimame šeštąją vietą tarp didžiausių donorų. Mes suteikėme (Ukrainai) karinės pagalbos už 2 mlrd. eurų ir humanitarinės pagalbos už 700 mln. eurų. Nuvykau į Kyjivą su 188 mln. eurų vertės karinių prekių paketu, kuriame buvo ir oro gynybos priemonių bei sunkiosios artilerijos“, – sakė jis.
Prezidentas pabrėžė, kad tai – praktiška pagalba, kurios reikia ukrainiečiams.
„Mes turime rasti daug įvairių upelių, kurie susilieja į vieną upę. Ir tie upeliai gali būti dvišaliai. Jie gali tekėti iš ES, kaip kad dabar. Jie gali tekėti net iš NATO, ir, žinoma, jų turi būti iš JAV“, – sakė A. Stubbas.
11:09 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariškiai pastarąją parą skelbia sunaikinę dar 890 rusų karių. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų balandžio 8 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 448 400 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai, Ukrainos skaičiavimu, neteko 7 087 tankų (+13), 13 575 šarvuotųjų kovos mašinų (+24), 11 356 artilerijos sistemų (+40), 1 039 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+3), 751 oro gynybos priemonės (+2), 347 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 8 996 dronų (+40), 2 065 sparnuotųjų raketų (+1), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 15 110 automobilių (+39), 1 867 specialiosios technikos vienetų (+3).
10:25 | Pareigūnas: Ukraina didina gynybinius pajėgumus palei visą sieną su Rusija ir Baltarusija
Ukrainos valstybė toliau didina savo gynybinius pajėgumus palei visą sieną su Rusija ir Baltarusija.
Tai pirmadienį per televizijos maratoną pareiškė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, praneša „Ukrinform“.
„Kai dėl sienos su Baltarusija, tai anapus nematome kokių nors Rusijos jėgų, kurios galėtų būti panaudotos įsiveržimui į mūsų valstybės teritoriją“, – informavo jis.
Pareigūnas pažymėjo, kad, deja, Baltarusija ir toliau remia šalį agresorę, pradėjusią karą prieš Ukrainą, „todėl ši kryptis išlieka pavojinga“.
Anot jo, situacija šia kryptimi visiškai kontroliuojama.
„Tuo pat metu mes ir toliau didiname savo gynybinius pajėgumus šiame ruože“, – sakė A. Demčenka.
10:00 | Donecko srityje praėjusią parą per rusų apšaudymus vienas žmogus žuvo, dar vienas buvo sužeistas
Praėjusią parą, balandžio 7-ąją, okupantai rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją ir dar vieną sužeidė.
Tai pirmadienį feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Balandžio 7-ąją rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją – Časiv Jare. Dar vienas žmogus srityje praėjusią parą buvo sužeistas“, – pažymėjo pareigūnas.
09:19 | Laukia sunkūs sprendimai: Rusija spartina puolimą palei visą frontą
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai skelbia apie spartėjantį Rusijos puolimą palei visą fronto liniją.
Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadas Kyryla Budanovas yra sakęs, kad Ukraina tikisi, jog Rusijos puolamosios operacijos suintensyvės pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kiek anksčiau sakė, kad pagrindiniai Rusijos puolamieji veiksmai gali prasidėti gegužės pabaigoje arba birželį.
„ISW neseniai pastebėjo, kad Rusijos pajėgos paspartino savo puolamųjų operacijų tempą visame operacijų teatre, ypač balandžio 4 d. pradėdamos kuopos lygmens mechanizuotą puolimą link Časiv Jaro, ir toliau vertina, kad Rusijos kariuomenė, atrodo, švelnina tikėtiną gyvosios jėgos ir įrangos nuostolių padidėjimą“, – rašo ISW analitikai.
V. Zelenskis ir aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnai neseniai įspėjo, kad dėl vėluojančios saugumo pagalbos Ukraina priversta perleisti iniciatyvą mūšio lauke Rusijai ir kad Ukrainos kariuomenė negali planuoti sėkmingo kontrpuolimo ar gynybos, nežinodama, kada ir kokią pagalbą gaus Ukraina.
ISW ir toliau vertina, kad Vakarų delsimas teikti karinę pagalbą verčia Ukrainos gynybos pajėgas priimti sunkius sprendimus dėl prioritetų suteikimo tam tikriems gynybos aspektams rusų atrėmimo ar būsimų kontrpuolimo operacijų planavimo sąskaita, nes JAV tęsiasi ilgos diskusijos dėl karinės pagalbos.
08:43 | Lavrovas atvyko į Kiniją su oficialiu vizitu
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį atvyko į Kiniją su oficialiu vizitu, paskelbė jo ministerija, abiem šalims siekiant stiprinti diplomatinius ryšius.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį ryte socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad S. Lavrovo lėktuvas nutūpė Pekine.
Kinijos sostinėje rusų ministras praleis dvi dienas ir susitiks su kinų kolega Wang Yi (Vang I), sakoma ankstesniame ministerijos pranešime.
„Tikimasi nuodugnaus apsikeitimo nuomonėmis dėl virtinės „karštų temų“, – sakoma pareiškime, nurodant „Ukrainos krizę ir padėtį Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“.
Ministrai „aptars įvairius klausimus, susijusius su dvišaliu bendradarbiavimu, taip pat bendradarbiavimu tarptautinėje scenoje“, nurodė ministerija.
08:11 | Gubernatorius: per rusų smūgius Ukrainos Zaporižios srityje žuvo 3 žmonės
Per rusų smūgius Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje pirmadienį žuvo trys žmonės, pranešė regiono gubernatorius.
Mirtinų smūgių Zaporižios sritis patyrė antrą dieną iš eilės.
„Trys žmonės žuvo, o dar trys buvo sužeisti Polohų rajone“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fiodorovas.
Ankstesnę dieną jis paskelbė, kad rusų kariams raketomis „Grad“ apšaudžius srities Huliaipolės miestą žuvo trys civiliai, o dar vienas buvo sužeistas.
07:40 | Ukrainos pajėgos sunaikino 17 rusų dronų
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios 17 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai pirmadienio naktį paleido į Ukrainą raketą Ch-59 iš okupuotos Zaporižios srities dalies ir 24 atakos dronus „Shahed“ iš okupuoto Krymo ir Rusijos Kursko bei Jeisko rajonų.
Raketa Ch-59 buvo numušta virš Dnipropetrovsko srities, o 17 dronų buvo sunaikinti virš Odesos, Mykolajivo, Kirovohrado, Chmelnyckio ir Žytomyro sričių.
07:00 | R. Grossi: patvirtinti trys tiesioginiai smūgiai Zaporižios AE reaktoriaus apvalkalui
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi patvirtino, kad buvo suduoti mažiausiai trys tiesioginiai smūgiai Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės pagrindinio reaktoriaus apsauginiam apvalkalui.
Socialiniame tinkle „X“ R. Grossi sekmadienio vakarą parašė: „Pirmą kartą nuo 2022-ųjų lapkričio ir nuo to laiko, kai nustačiau penkis pagrindinius principus, kad būtų išvengta rimtos branduolinės nelaimės [...], TATENA [...] patvirtino mažiausiai tris tiesioginius pataikymus į ZNPP (Zaporižios AE) pagrindinio reaktoriaus sulaikymo struktūras.“
„To negalima daryti“, – pabrėžė TATENA vadovas.
Anksčiau sekmadienį TATENA pranešė, kad rusų okupuotos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje sprogo dronas.
Pranešime nebuvo nurodyta, kuri pusė paleido droną.
