Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:39 | Grėsmės lygis itin aukštas: Ukraina perspėja dėl naujų atakų iš Juodosios jūros
Grėsmė iš Juodosios jūros gerokai padidėjo, rašo UNIAN. Kaip skelbia Ukrainos Pietų operatyvinė vadovybė, Rusija į Juodąją jūrą įvedė du raketų nešėjus.
To nesustabdė net jūroje siaučianti audra, sako ukrainiečiai.
„Nepaisant audringo oro, priešas Juodojoje jūroje įvedė budėjimą dviem antvandeniniams raketų nešėjams, kuriuose įrengta 16 „Kalibr“. Iš viso Juodojoje jūroje yra aštuoni laivai“, – praneša Pietų operatyvinė vadovybė.
Anot pareigūnų, Azovo jūroje budi vienas Rusijos laivas be raketų nešėjų. Vadovybė pabrėžia, kad raketų grėsmės lygis yra itin aukštas.
„Tragedijos Kryvyj Rihe pavyzdys rodo, kad priešas geba klastingai atakuoti visiškai taikius civilinius objektus“, – teigia vadovybė.
Rusijos karinės pajėgos antradienio naktį raketomis apšaudė Kryvyj Riho miestą, kur pataikė į penkiaaukštį daugiabutį.
Tarp žuvusiųjų Kryvyj Rihe – vaikas, skelbia Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas, rašo UNIAN.
Naujausiais antradienio duomenimis, sužeistųjų skaičius pasiekė 36.
„Deja, dar 11 žmonių žuvo, tarp jų 8 vyrai, 2 moterys, taip pat vaikas (berniukas, gimęs 2006 m.)“ – cituojamas D. Lubinecas.
Anot Dniepropetrovsko srities administracijos vadovo Serhijaus Lysako, tarp 36 sužeistų žmonių – 12 yra ligoninėje, dešimties būklė sunki.
23:07 | Rusai apšaudo Charkivo sritį
Rusijos pajėgos antradienio vakarą apšaudo Charkivo sritį, skelbia „Ukrinform“. Regione paskelbtas oro pavojus.
„Priešas vėl pradėjo apšaudyti Charkivo sritį. Neignoruokite oro pavojaus signalų. Likite slėptuvėse. Praneškite apie priešo apšaudymus, sunaikinimus ir sužeistuosius specialiajai linijai 102“, – cituojamas Ukrainos Charkivo srities policijos pranešimas.
22:59 | JK paskelbė apie naują pagalbos Ukrainai paketą
Jungtinė Karalystė (JK) paskelbė apie naują 116 mln. JAV dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą, praneša „Sky news“.
JK vyriausybė teigia, kad perduota įranga sustiprins Ukrainos gebėjimą „apsaugoti svarbią nacionalinę infrastruktūrą, civilius gyventojus ir kariuomenę fronto linijoje“.
22:36 | Vladimiras Putinas įvardijo, ko trūksta Rusijos kariuomenei
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad nors Rusijos ginkluotės kokybė esą gerėja, šaliai trūksta didelio tikslumo šaudmenų ir dronų, rašo CNN.
„Žinoma, vykstant specialiajai karinei operacijai (Rusijos karui prieš Ukrainą – red. past.) paaiškėjo, kad daug ko trūksta. Tai yra tiksliai valdomi šaudmenys, ryšių įranga, lėktuvai, dronai ir taip toliau. Jų (turime – CNN), bet, deja, kiekybiškai jų nepakanka“, – susitikime su rusų korespondentais kalbėjo V. Putinas.
Primename, kad Rusija iki šiol savo kruvino karo Ukrainoje nevadina tikruoju vardu ir teigia, kad vykdo „specialiąją operaciją“.
Anot V. Putino, Rusijai reikėtų daugiau dronų-kamikadzių, o jų kokybė esą turėtų būti geresnė.
„Reikia modernios prieštankinės kovos, reikia modernių tankų“, – sako jis.
„Ir jeigu nebūtų buvę specialiosios karinės operacijos (kruvino karo prieš Ukrainą – red. past.), mes tikriausiai niekada nebūtume supratę, kaip tobulinti savo gynybos pramonę, kad mūsų kariuomenė būtų geriausia pasaulyje, bet mes tai padarysime“, – tikino Kremliaus lyderis.
22:13 | Ukraina svarsto galimybę įgyti Australijos naikintuvų F-18
Ukraina pasiteiravo Australijos apie dešimčių nebenaudojamų naikintuvų F-18 būklę, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių ambasadorius.
Toks potencialus ginklų perdavimas galėtų gerokai sustiprinti Kyjivo oro pajėgas.
Pasak Vasylio Myrošnyčenkos, buvo pateiktas pirminis užklausimas dėl maždaug 41 naikintuvo būklės. Jie saugomi į šiaurę nuo Sidnėjaus esančioje aviacijos bazėje.
„Buvo prašymas pateikti informaciją, – sakė jis. – Ukraina nagrinėja naikintuvų pajėgumus, įskaitant ir šiuos.“
Ukraina neseniai gavo ilgai lauktą JAV pritarimą perduoti jai pažangių ketvirtos kartos amerikiečių lėktuvų, tokių kaip F-16.
Nors F-16 yra dešimtmečių senumo, jie gerokai patobulintų Ukrainos atsargas, iš esmės susidedančias iš sovietinių MiG ir „Suchoj“ naikintuvų. Toks pastiprinimas keltų didelę grėsmę Rusijos oro ir sausumos pajėgoms.
Kelios Vakarų šalys yra išreiškusios susidomėjimą tiekti Ukrainai naikintuvus F-16, tačiau pirmą kartą viešai kalbama apie Kyjivo susidomėjimą F-18.
Į atsargą išėjęs Australijos generolas majoras Mickas Ryanas (Mikas Rajanas) AFP sakė, kad F-18 perdavimas galėtų padėti suvienodinti sąlygas ukrainiečių kovoje su didesnėmis ir geriau aprūpintomis Rusijos oro pajėgomis, o tai padėtų išvengti smūgių Ukrainos miestams, miesteliams ir ypatingos svarbos infrastruktūrai.
„Pagrindiniai pajėgumai, kurių norėtų ukrainiečiai, būtų ilgesnio nuotolio jutikliai ir ilgesnio nuotolio ginklai, nei šiuo metu turimi MiG-29, – teigė jis. – Jei šiuo aspektu jiems pavyks suvienodėti su rusais, jie galės išstumti raketas paleidžiančius orlaivius toliau nuo Ukrainos, taip pat išstumti antžeminio puolimo orlaivius.“
Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) ataskaitos „Karinė pusiausvyra“ (Military Balance) duomenimis, Ukraina šiuo metu turi apie 82 naikintuvus.
21:45 | Tarp žuvusiųjų Kryvyj Rihe – vaikas
Tarp žuvusiųjų Kryvyj Rihe – vaikas, skelbia Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas, rašo UNIAN.
Naujausiais antradienio duomenimis, sužeistųjų skaičius pasiekė 36.
„Deja, dar 11 žmonių žuvo, tarp jų 8 vyrai, 2 moterys, taip pat vaikas (berniukas, gimęs 2006 m.)“ – cituojamas D. Lubinecas.
Anot Dniepropetrovsko srities administracijos vadovo Serhijaus Lysako, tarp 36 sužeistų žmonių – 12 yra ligoninėje, dešimties būklė sunki.
Rusijos karinės pajėgos antradienio naktį raketomis apšaudė Kryvyj Riho miestą, kur pataikė į penkiaaukštį daugiabutį.
21:22 | Nyderlandai: Ukrainos pilotai gali būti mokinami skraidyti F-16 naikintuvais jau vasarą
Nyderlandų gynybos ministrė antradienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkės jau šią vasarą gali pradėti mokyti Ukrainos pilotus skraidyti Jungtinių Valstijų gaminamais naikintuvais F-16, Kyjivui kovojant su Rusijos invazija.
Nyderlandų ir Danijos vadovaujama Kyjivo rėmėjų iš Europos koalicija pareiškė, kad padės mokyti ukrainiečių lakūnus po to, kai gegužės mėnesį tam pritarė JAV.
Tačiau anksčiau jie nebuvo nurodę, kada galėtų pradėti mokyti ukrainiečius skraidyti lėktuvais.
„Sutarėme kartu su Danija imtis vadovauti projektui, o tai reiškia, kad ruošiamės kartu su Danija“, – sakė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren naujienų agentūrai AFP po susitikimo su britų kolega Amsterdame.
Ji teigė, kad Kyjivo vakarų rėmėjų koalicija šį klausimą aptars šią savaitę vyksiančiame susitikime.
„Žinoma, norėtume pradėti kuo greičiau, bet turime gerai pasiruošti, todėl tai užtruks šiek tiek laiko,.. siekiamybė yra kuo greičiau, tikiuosi, kad pavyks šią vasarą“, – pridūrė ji.
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė, kad jo šalis greitai pradės elementarius skrydžio mokymus ir kalbų mokymą Ukrainos pilotams.
Tačiau tai nereiškia, kad jie bus mokomi valdyti F-16, nes JK šių lėktuvų nenaudoja, pridūrė B. Wallace'as.
Gegužės mėnesį JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai gauti ilgai lauktus lėktuvus F-16 – sudėtingiausią karinę techniką, kurią Vakarai iki šiol tiekė Kyjivui.
J. Bidenas teigė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jį patikino, kad lėktuvai nebus naudojami Rusijos teritorijai pulti.
20:55 | Ukraina vardija naujus smūgius rusams
Per pastarąją parą ukrainiečių artilerijos ir raketiniai daliniai smogė trims rusų susitelkimo vietoms, kuriose buvo rusų ginkluotės bei karinės įrangos. Minėti daliniai taip pat smogė rusų vadavietei ir elektronikos stočiai, rašo UNIAN.
Taip pat smogta rusų artilerijos daliniui, priešlėktuvinės gynybos objektui, priešlėktuvinių raketų kompleksui ir šaudmenų sandėliui.
„Gynybos aviacija sudavė 11 smūgių į priešo personalo koncentracijos rajonus ir tris smūgius į priešo priešlėktuvinių raketų kompleksus“, – cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešimas.
Birželio 13 d. duomenimis, Rusija Ukrainoje neteko 216 650 karių.
20:29 | Zalužnas atkirto Putinui
Ukrainos valdžia antradienį pareiškė, kad jos pajėgos juda į priekį.
Pranešimas pasirodė iškart po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad ilgai lauktas ukrainiečių kontrpuolimas žlunga.
„Mūsų šalies rytuose ir pietuose vyksta įnirtingos gynybinės ir puolamosios kovos. Turime tam tikrų laimėjimų, įgyvendiname savo planus, judame į priekį“, – socialiniame tinkle teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas.
19:52 | JAV paskelbė apie naują 325 mln. dolerių pagalbos Ukrainai paketą
JAV paskelbė apie naują 325 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą, praneša „Sky news“.
Į paketą bus įtraukta oro gynybos sistemų amunicija, šaudmenys ir transporto priemonės.
19:27 | Žiniasklaida: Rusija rado naują būdą nuslėpti savo nuostolius Ukrainoje
18:51 | Putinas pakomentavo planus vėl pulti Kyjivą
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas suabejojo, ar Rusijos pajėgoms vėl reikėtų žygiuoti į Kyjivą, rašo „Ukrainska Pravda“.
Susitikime su rusų korespondentais V. Putinas pareiškė, kad to daryti Rusija neketina.
„Ar mums reikia eiti į Kyjivą? Jei taip, mums reikia mobilizacijos, jei ne, tai nereikia. Dabar mobilizacijos nereikia“, – cituojamas jis.
18:32 | Putinas: nėra priežasties Rusijoje įvesti karinę padėtį
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Rusijai reikia kovoti su „priešo agentais“ ir tobulinti gynybą nuo išpuolių giliai savo teritorijoje, tačiau teigė, kad nereikia skelbti karo padėties, rašo „The Guardian“.
„Nėra jokios priežasties šalyje įvesti kokį nors ypatingą režimą ar karo padėtį“, – kalbėdamasis su rusų tinklaraštininkais teigė jis.
„Šiandien tokio dalyko nereikia“, – tikino V. Putinas.
18:02 | Putinas pakomentavo išpuolius Belgorode: galėjome geriau pasiruošti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva galėjo sėkmingiau parengti su Ukraina besiribojančius pietinius šalies regionus atakoms iš Ukrainos teritorijos.
„Žinoma, tame nėra nieko gero“, – sakė jis, turėdamas omenyje neseniai įvykdytus išpuolius Rusijos pietiniame Belgorodo regione, ir pridūrė: „Tačiau iš esmės buvo galima numanyti, kad priešas taip elgsis, ir tam buvo galima geriau pasiruošti.“
Praėjus daugiau nei metams nuo invazijos į Ukrainą, Rusija vis dažniau patiria išpuolius savo teritorijoje.
Pastaruoju metu atakų prieš Belgorodo sritį padaugėjo, būta įsiveržimų per valstybinę sieną.
Maskva kaltina Kyjivą ir jo rėmėjus iš Vakarų dėl didėjančio išpuolių ir sabotažo operacijų skaičiaus, taip pat ir prieš Kremlių.
Ukraina neigia esanti su tuo susijusi.
V. Putinas taip pat teigė, kad Ukraina patiria didžiulius nuostolius per savo plačiai aprašomą kontrpuolimą prieš Rusijos pozicijas Ukrainoje. Jis, anot prezidento, nukreiptas prieš kelis fronto sektorius.
„Jų nuostoliai artėja prie katastrofiško lygio“, – sakė V. Putinas per susitikimą su konfliktą nušviečiančiais Rusijos žurnalistais ir rašytojais.
Ukraina tuo metu pareiškė atkovojusi kelis kaimus ir pasistūmėjusi į priekį kontrpuolime prieš Rusijos pajėgas.
Kariuomenės atstovas spaudai Andrijus Kovaliovas sakė, kad atkovotų žemių plotas rytiniuose ir pietiniuose regionuose sudaro daugiau kaip 100 kvadratinių kilometrų.
Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis teigė, kad kariai tęsia gynybinę operaciją Bachmuto sektoriuje, kur vyksta ilgiausias puolimo mūšis.
„Mūsų kariai žengia į priekį, o priešas praranda pozicijas flanguose“, – sakė jis.
Pirmadienį ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis teigė, kad Ukraina pasiekė nedidelių laimėjimų vykdydama, anot jo, sudėtingą kontrpuolimą.
17:45 | NATO vadovas tikisi, kad Ukrainos kontrpuolimas privers Rusiją derėtis
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį prieš susitikimą su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas, kuriuo siekiama išlaisvinti Rusijos okupuotas teritorijas, gali priversti Kremlių derėtis.
J. Stoltenbergas, vėliau antradienį Baltuosiuose rūmuose susitiksiantis su J. Bidenu, televizijai CNN sakė, kad kontrpuolimas, kurį jis apibūdino kaip sudėtingą, dar tik prasidėjo.
Vakarų remiama ukrainiečių kariuomenė bando pulti seniai parengtas Rusijos gynybines linijas, išsidėsčiusias karo draskomos Ukrainos rytuose ir pietuose.
2022 metų vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti invaziją, greitai užėmė dideles teritorijos dalis, tačiau susidūrė su įnirtingu ir vis didėjančiu pasipriešinimu. Kol kas neaišku, kiek Ukrainos kontrpuolimas gali padėti susigrąžinti prarastas žemes, įskaitant visą Krymo pusiasalį.
„Jie turi teisę... išlaisvinti savo žemę“, – sakė J. Stoltenbergas.
Jis teigė, kad „kuo daugiau žemių jie įgis, tuo didesnė tikimybė, kad prezidentas Putinas supras, jog turi sėsti prie derybų stalo ir susitarti dėl teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje“.
NATO vadovas atkartojo pirmadienį išsakytą JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno mintį.
„Sėkmingas kontrpuolimas padarytų du dalykus: sustiprintų jos pozicijas prie bet kokio derybų stalo ir gali paskatinti Putiną pagaliau sutelkti dėmesį į derybas dėl karo, kurį jis pradėjo, nutraukimo“, – bendroje spaudos konferencijoje su Italijos užsienio reikalų ministru Antonio Tajani (Antonijumi Tajaniu) teigė A. Blinkenas.
Kalbėdamas apie tai, kas jį pakeis po to, kai spalio mėnesį baigsis jo, kaip NATO vadovo, kadencija, J. Stoltenbergas sakė: „Aš esu visiškai įsitikinęs, kad jie suras puikų įpėdinį. Dabar daugiausia dėmesio skiriu vadovavimui šiam aljansui, kol baigsis mano kadencija, nes Europoje vyksta karas.“
Susitikimas su J. Bidenu buvo numatytas pirmadienį, bet atidėtas, nes JAV prezidentui teko atlikti dantų gydymą. Šiuo metu Lietuva rengiasi liepos mėnesį Vilniuje įvyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
17:19 | TBT gali pradėti teismo procesą prieš asmenis, dėl kurių įvyko Kachovkos tragedija
Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT) gali būti pradėtas procesas dėl Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sugriovimo, pareiškė aplinkosaugos aktyvistų organizacijos „Greenpeace“ patarėjas teisės klausimais Danielis Simonsas.
Apie tai antradienį skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
D. Simonsas nurodė, kad tokiam žingsniui reikia įrodymų apie konkrečius su išpuoliu susijusius asmenis.
„Vyksta aktyvi kampanija, kuria siekiama, kad „ekocidas“ būtų pripažintas tarptautiniu nusikaltimu, tačiau tarptautinė bendruomenė dar nesusitarė šiuo klausimu“, – sakė jis.
„Tačiau TBT Romos statuto 8 straipsnio 2 dalies b punkto iv papunktyje kaip karo nusikaltimas kvalifikuojama karo ataka, kai yra žinoma, kad tokia ataka padarys ilgalaikę ir didelę žalą gamtinei aplinkai, aiškiai didesnę nei ta, kurios reikia siekiant konkretaus ir tiesioginio laukiamo karinio pranašumo“, – aiškino D. Simonsas.
Jis nurodė, kad dėl to gali būti pradėtas karo nusikaltimų teismo procesas prieš konkrečius asmenis, kurie įsakė sunaikinti užtvanką ir tyčia padarė žalos aplinkai.
Birželio 6-ąją buvo sugriauta Rusijos kontroliuojama Kachovkos užtvanka, esanti palei fronto liniją Chersono regione. Tai sukėlė baimę dėl humanitarinės ir ekologinės katastrofos, o tūkstančiai žmonių buvo priversti bėgti.
Šį potvynį prokurorai pavadino didžiausia ekologine katastrofa po Černobylio.
Ukraina kaltina Rusiją susprogdinus užtvanką Dniepro upėje, o Maskva teigia, kad objektą apšaudė Kyjivas.
Maskvos primesta valdžia antradienį pranešė, kad Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Pietų Ukrainoje per pražūtingą potvynį žuvo 17 žmonių.
Pietų Ukrainoje, smarkiai užtvindytame Chersone rasti dar dviejų nuskendusių civilių kūnai, todėl žuvusiųjų skaičius Ukrainos kontroliuojamoje Dniepro upės pusėje, pralaužus Kachovkos užtvanką, išaugo iki 10.
Ukrainiečių pareigūnai perspėjo, kad dešimtys žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios.
16:46 | Daugiau sprogimų rusų okupuotose teritorijose
Antradienio popietę pranešama ir apie sprogimus Tokmake, esančiame laikinai okupuotoje Zaporižios dalyje, rašo „The Guardian“.
Kiek anksčiau buvo pranešta, kad laikinai okupuotame Luhanske nugriaudėjo galingas sprogimas.
Anot rusų statytinių, Tokmake fiksuoti mažiausiai šeši smūgiai.
Dar kiek anksčiau Ukrainos Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas informavo, kad regione nugriaudėjo penki sprogimai. Anot jo, sprogimai driokstelėjo Mychailivkoje, esančioje už 45 km į rytus nuo Tokmako.
16:24 | Sprogimas Luhanske
Laikinai okupuotame Luhanske nugriaudėjo galingas sprogimas, skelbia UNIAN. Vaizdo įraše, kuriuo „Telegram“ pasidalijo minėta agentūra, matyti į dangų kylantys dūmai.
16:21 | Putinas civilių apšaudymą pavadino „beprasmiu“ – netrukus rusai smogė Kryvyj Rihui
Pirmadienį Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad smūgiai į gyvenamuosius rajonus yra „beprasmiški“. Vis dėlto, kaip rašo UNIAN, jau naktį iš pirmadienio į antradienį jo pajėgos atakavo penkių aukštų gyvenamąjį namą Kryvyj Rihe.
Minėtus žodžius V. Putinas pirmadienį išsakė kalbėdamas valstybinių Rusijos apdovanojimų laureatams. Anot minėtos agentūros, laikydamas taurę rankose V. Putinas svarstė, kodėl neva ukrainiečiai surengė smūgius gyvenamiesiems rajonams.
„Negaliu suprasti, kodėl priešas smogia į gyvenamuosius rajonus. Dėl ko, kodėl, kokia prasmė? Ir aišku, humanitariniai objektai – tai stebėtinai paprasta. Juk nėra jokios prasmės. Kokia prasmė? Nėra jokios karinės prasmės, nulis“, – piktinosi V. Putinas.
Vis dėlto Ukraina teigia besitaikanti tik į karinius rusų objektus, rusų karių dislokacijos vietas Ukrainos teritorijoje.
V. Putino kariuomenė praktiškai nuolat atakuoja Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Antradienį rusai smogė penkiaaukščiui Kryvyj Rihe, išpuolis pareikalavo 11 gyvybių, dešimtys gyventojų buvo sužeisti.
15:53 | Lukašenka kalba apie branduolinį atgrasymą
Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad „nebus jokių dvejonių, jei prieš Baltarusiją bus naudojama agresija“.
A. Lukašenka taip pat pabrėžė didelę atgrasomąją branduolinio ginklo, kurį Rusija ketina dislokuoti Baltarusijos teritorijoje, galią, praneša „Belta“.
„Nemanau, kad kas nors norėtų kariauti su šalimi, kuri turi tokį ginklą. Tai yra atgrasymo priemonė. Tačiau situacijų, kai jį tektų panaudoti, žinoma, norėčiau išvengti“, – sakė jis.
„Kodėl to reikia? Kad visokie niekšai nebekeltų kojos į Baltarusijos žemę“, – antradienį kalbėjo A. Lukašenka.
Primename, kad liepą Rusija Baltarusijos teritorijoje ketina dislokuoti branduolinį ginklą. Tiesa, Rusija ne kartą akcentavo, kad branduolinis „mygtukas“ išliks jos, o ne Baltarusijos kontrolėje.
15:40 | Rusai meldžia kinų pagalbos – Skabejeva paprašė 20–30 mln. karių
15:02 | Amerikiečiai „pasveikino“ Putiną su Rusijos diena ukrainietiškai – parengė įspūdingą reginį
Jungtinės Valstijos ironiškai „pasveikino“ karą Ukrainoje pradėjusį Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną su birželio 12 d. Rusijoje iškilmingai minima Rusijos Federacijos diena.
Šią Kremliui svarbią dieną JAV nepamiršo pasveikinti Rusijos: vietos aktyvistai Rusijos ambasados pastatą apšvietė Ukrainos vėliavos spalvomis, skelbia Ukrainos televizija TSN.
Interaktyvios Ukrainos vėliavos fone nušvito žodžiai „Slava Ukraini!“.
Taip pat ant ambasados fasado pasirodė šūkiai, raginantys nutraukti Ukrainos žmonių genocidą ir grąžinti į Kyjivą vaikus, kuriuos per karą pagrobė Rusija.
14:39 | Chersono srityje per rusų apšaudymą žuvo dvasininkas
Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono srityje esančią Bilozerką, pataikė į bažnyčios kiemą ir pražudė dvasininką, antradienį pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Žuvusiajam buvo 72 metai. Taip pat buvo sužeista 76 metų moteris.
Rusijos smūgiai apgadino keturis gyvenamuosius namus, paštą, administracinius pastatus, centrinę aikštę ir svarbią infrastruktūrą, nurodė A. Jermakas plarformoje „Telegram“.
14:09 | Rusijos smūgių Kryvyj Rihe aukų skaičius išaugo iki 11 – pareigūnai
Per naktinius Rusijos raketų smūgius į infrastruktūrą, įskaitant penkiaaukštį gyvenamąjį namą Ukrainos centriniame Kryvyj Riho mieste, žuvo 11 žmonių, antradienį pranešė pareigūnai.
Dnipropetrovsko srities, kuriai priklauso Kryvyj Rihas, gubernatorius Serhijus Lysakas platformoje „Telegram“ nurodė, kad iš po griuvėsių ištraukus dar vieno žmogaus palaikus, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 11.
Pasak jo, paieškų ir gelbėjimo operacija yra baigta.
13:19 | Vokietija teigia negalinti pakeisti visų Ukrainai suteiktų tankų
Vokietija negalės iš karto pakeisti Ukrainai suteiktų tankų, pareiškė šalies gynybos ministras, Rusijai teigiant, kad sunaikino arba užėmė kai kuriuos iš jų.
Anksčiau šiemet Berlynas pradėjo siųsti Ukrainai pažangius kovinius tankus „Leopard“. Ukraina kelis mėnesius prašė sunkiosios ginkluotės jos kovai su įsiveržusia Rusija paremti.
Vėlų pirmadienio vakarą transliuotame interviu televizijai RTL Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė: „Negalėsime pakeisti visų dabar nenaudojamų tankų.“
Jis atsisakė patvirtinti internete platinamų nuotraukų, kuriose esą matyti kai kurie mūšyje apgadinti tankai, autentiškumą.
Tačiau jis pridūrė, kad „deja, karo prigimtis yra tokia, kad naikinami ginklai, tankai ir žūsta žmonės“.
„Štai kodėl mūsų parama Ukrainai yra tokia svarbi“, – pridūrė jis.
12:39 | Maskvos kontroliuojamose teritorijoje potvynio aukų skaičius išaugo iki 17
Maskvos primesta valdžia antradienį pranešė, kad Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Pietų Ukrainoje per pražūtingą potvynį žuvo 17 žmonių.
„Nuo šio ryto patvirtinta, kad Hola Prystanėje žuvo 12 žmonių, o Oleškuose – penki“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime teigė Rusijos okupuotos Chersono srities administracijos vadovas Andrejus Aleksejenka.
12:15 | Rusija teigia, kad Ukrainoje perėmė kelis tankus „Leopard“ ir kovos mašinas „Bradley“
Maskva antradienį pareiškė, kad perėmė kelis vokiškus tankus „Leopard“ ir JAV pėstininkų kovos mašinas „Bradley“, bei paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip Rusijos kariai apžiūrinėja Vakarų šalių Ukrainai pristatytas mašinas.
„Leopard“ tankai ir „Bradley“ pėstininkų kovos mašinos. Tai mūsų trofėjai. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įranga Zaporižios srityje. Grupės „Vostok“ kariai apžiūri mūšyje paimtus priešo tankus ir pėstininkų kovos mašinas“, – sakoma gynybos ministerijos pranešime.
11:55 | Nazarenka: rusai vis dar turi ginklų kovoti
Ukrainos Nacionalinės gvardijos bataliono „Svoboda“ karys Volodymyras Nazarenka Ukrainos televizijai pasakojo, kad rusų pajėgos visiškai prarado iniciatyvą Bachmuto kryptimi, nors vis dar turi pakankamai ginklų ir įrangos, kad tęstų kovą.
„Priešas visiškai prarado iniciatyvą. Deja, priešas ir toliau bando smogti, bando veržtis į priekį tam tikromis kryptimis, bet iš principo iniciatyvą daugeliu krypčių perėmė gynybos pajėgos“, – V. Nazarenką cituoja UNIAN.
Ukrainos karys pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenė daro viską, kad okupantai arba trauktųsi, arba nespėtų sukaupti rezervų ir padengti savo nuostolių.
„Tačiau, deja, Ukrainos gynybos pajėgų žengimas į priekį yra gana sunkus. Kiekvienas metras, kiekvienas išsilaipinimas reikalauja milžiniškų pastangų, bet tai rodo, kad gynybos pajėgos turi pranašumą“, – reziumavo V. Narazenka.
11:20 | Ukrainoje nukautas „vienas ryškiausių ir efektyviausių“ rusų karo vadų
10:42 | Britų žvalgyba: Rusija siekia užsitikrinti ilgalaikį ir didelės apimties dronų tiekimą
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“, remdamasi žvalgybos duomenimis, teigė, kad pastaraisiais mėnesiais Rusija greičiausiai stengiasi užsitikrinti ilgalaikį ir didelės apimties vienkartinės atakos bepiločių orlaivių tiekimą.
Tiekdamas Maskvai šiuos ginklus Iranas toliau pažeidžia 2231-ąją Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, pažymima pranešime.
Tikėtina, kad Rusija perėjo nuo mažų Irano dronų siuntų gavimo oro transportu prie didesnių siuntų, pristatomų laivais iš Irano per Kaspijos jūrą, sako britų žvalgyba.
Po invazijos šis „tarptautinis Šiaurės ir Pietų tranzito koridorius“ įgijo daug didesnę reikšmę. Jis leidžia Rusijai patekti į Azijos rinkas, įskaitant ginklų perdavimą, tokiais būdais, kurie, kaip ji tikisi, yra mažiau pažeidžiami tarptautinių sankcijų.
Be to, Rusija, beveik neabejotinai padedama Irano, siekia pradėti vietinę dronų gamybą, sakoma pranešime.
Labai tikėtina, kad Rusija investuoja į bepiločius orlaivius, nes tai suteikia jai palyginti pigių tolimojo nuotolio smogiamųjų pajėgumų tuo metu, kai ji išnaudojo didelę dalį savo sparnuotųjų raketų atsargų Ukrainoje.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 13 June 2023.
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) June 13, 2023
Find out more about Defence Intelligence's use of language: https://t.co/dDR5977XM6
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/d4tdVmJ9fI
10:04 | Generalinis štabas: Ukraina per naktį numušė 10 rusų raketų ir 1 droną
Ukrainos oro gynyba numušė 10 iš 14 Rusijos pajėgų per naktį paleistų sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555, antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat paleido keturis Irano gamybos dronus „Shahed“, iš kurių vieną, Generalinio štabo duomenimis, Ukrainos kariuomenė sunaikino.
09:38 | Per Rusijos raketų smūgius Kryvyj Rihe žuvo 6 žmonės
Per Rusijos raketų smūgius centriniame Ukrainos Kryvyj Riho mieste ankstyvą antradienį žuvo šeši žmonės ir 25 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas per „Telegram“ pranešė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki šešių.
Generalinė prokuratūra pranešė apie 25 sužeistuosius.
Pažymima, kad gerokai apgadinti daugiaaukščiai ir privatūs namai, įmonių patalpos ir automobiliai.
09:23 | Rusija naktį raketomis apšaudė Ukrainos miestus
Rusijos karinės pajėgos antradienio naktį raketomis apšaudė Kryvyj Riho miestą, kur pataikė į penkiaaukštį daugiabutį, „Telegram“ pranešė Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas.
„Greitosios pagalbos tarnyba teikia pagalbą, yra itin sunkios būklės nukentėjusiųjų, po griuvėsiais tikriausiai yra žmonių“, – sakė jis.
Vietos valdžia skelbia apie žuvusius ir sužeistus žmones, kai kurie sužeisti labai sunkiai. Kol kas išpuolio aukų skaičius nepatikslintas.
Pirminiais duomenimis, mieste pataikyta į kelis civilinius objektus skirtingose vietose. Vietos valdžios teigimu, po apšaudyto daugiabučio griuvėsiais gali būti žmonių.
Taip pat šiąnakt raketomis apšaudyta ir sostinė Kyjivas. Kyjivo srities karinės administracijos vado Serhijaus Popo teigimu, miesto oro gynybai pavyko sunaikinti visas į jį paleistas raketas.
09:00 | TATENA vadovas lankysis Kyjive ir Zaporižios atominėje elektrinėje
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi antradienį atvyks į Kyjivą ir susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, po to aplankys Zaporižios atominę elektrinę (AE).
Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, R. Grossi nuolat perspėja apie galimą branduolinę avariją elektrinėje, kurioje jis ne kartą lankėsi. Zaporižios AE taip pat dirba nuolatinė TATENA komanda.
08:25 | Rusijoje liepsnoja naftos perdirbimo gamykla
Antradienio rytą Rusijos Kasnodaro mieste užfiksuotas stiprus gaisras naftos perdirbimo gamykloje.
Rusijos ir Ukrainos „Telegram“ kanalai dalinasi filmuota medžiaga iš įvykio vietos.
Pirminiais duomenimis, dega naftos bazė prie Jablonovskio tilto. Liudininkų teigimu, dūmai matomi už kelių kilometrų.
Gaisro priežastis kol kas nežinoma.
08:00 | Per Rusijos raketų smūgius Kryvyj Rihe žuvo trys žmonės – pareigūnas
Per Rusijos raketų smūgius centriniame Ukrainos Kryvyj Riho mieste ankstyvą antradienį žuvo trys žmonės ir 32 buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.
„Sugriautas penkiaaukštis pastatas. Pirminiais duomenimis, trys jo gyventojai žuvo. 25 žmonės buvo sužeisti“, – pranešė Serhijus Lysakas per „Telegram“ ir pridūrė, kad „po griuvėsiais vis dar yra žmonių“.
Jis pridūrė, kad dar septyni žmonės buvo sužeisti per smūgius dviejose kitose vietovėse.
07:23 | Ukraina teigia, kad per sunkų puolimą atkovoti septyni kaimai
Ukraina pirmadienį pranešė, kad per sunkų kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas, kuris, pasak Prancūzijos, gali trukti kelis mėnesius, atkovojo septynis kaimus ir pasiekė nedidelių laimėjimų.
„Kova sunki, bet mes judame į priekį, tai labai svarbu“, – sakė V. Zelenskis kasdieniniame vakaro kreipimesi.
„Dėkoju mūsų vaikinams už kiekvieną Ukrainos vėliavą, kuri dabar grįžta į savo teisėtą vietą kaimuose naujai deokupuotoje teritorijoje“, – pridūrė jis.
06:49 | E. Macronas: Ukrainos kontrpuolimas tęsis kelias savaites ar net mėnesius
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas truks kelias savaites ar net mėnesius.
„Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo prieš kelias dienas“, – sakė E. Macronas, Eliziejaus rūmuose kalbėdamas kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.
„Jis bus dislokuotas per kelias savaites ar net mėnesius“, – pridūrė jis.
„Norime, kad jis būtų kuo sėkmingesnis ir galėtume pradėti derybų etapą geromis sąlygomis“, – pridūrė jis.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Ukrainos kariai pirmadienį paskelbė, kad vykdydami kontrpuolimą išvadavo Storoževės kaimą Donecko srityje ir Novodarivkos kaimą Zaporižios srityje, prie pat Donecko regiono.
► Vandens lygis užtvindytoje Ukrainos Chersono srityje per naktį nukrito 64 cm, platformoje „Telegram“ pirmadienį nurodė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
► Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pirmadienį žinutėje Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiūlė visišką savo šalies paramą ir solidarumą Maskvai, pranešė valstybinė žiniasklaida.
