Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:56 | Iš Avdijivkos evakuojami gyventojai, mieste dar yra keli vaikai
Vykdoma gyventojų evakuacija iš Donecko srityje esančios Avdijivkos, mieste tebėra penki vaikai, rašo „Ukrinform“.
„Policija evakuoja apšaudomus Avdijivkos gyventojus... Šiai dienai Avdijivkoje liko penki vaikai. Su kiekviena diena išvykimas darosi vis sunkesnis. Būti lauke be šarvų itin pavojinga. Todėl policija bando įtikinti tėvus kuo greičiau išvežti vaikus“, – rašoma regiono policijos pranešime.
Rusai dar kovo pradžioje suintensyvino Avdijivkos atakas, Ukraina dar praėjusią savaitę perspėjo, kad Avdijivka gali tapti „antruoju Bachmutu“.
23:35 | Žuvo žinomas ukrainiečių pilotas
Kovinės užduoties metu žuvo žinomas ukrainiečių pilotas, majoras Denysas Kyryliukas, rašo „Ukrinform“.
Tai patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų 831-oji taktinės aviacijos brigada.
„Vykdydamas kovinę užduotį, žuvo eskadrilės vado pavaduotojas – aviacijos eskadrilės šturmanas majoras Denysas Kyryliukas“, – rašoma pranešime.
Kaip pražymima pranešima, pilotas per karą atliko daugiau nei 80 skrydžių, 2022-ųjų rugpjūtį buvo apdovanotas III laipsnio ordinu „Už drąsą“ – už asmeninę drąsą ir pasiaukojimą, parodytą ginant Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, ištikimybę karinei priesaikai.
22:59 | Kyjivas: Rusija privalo palikti „kiekvieną Ukrainos teritorijos metrą“
Ukrainiečių diplomatijos vadovas antradienį pareikalavo, kad Rusijos pajėgos pasitrauktų iš „kiekvieno Ukrainos teritorijos kvadratinio metro“, o Kyjivo kovą su įsibrovėliais vadino pasaulinės kovos už demokratiją dalimi.
„Noriu kalbėti aiškiai: Rusija privalo pasitraukti iš kiekvieno Ukrainos teritorijos kvadratinio metro. Neturėtų būti jokių klaidingų aiškinimų dėl to, ką reiškia žodis „pasitraukimas“, – per virtualią sesiją su kolegomis, kuri buvo JAV vadovaujamo antro viršūnių susitikimo demokratijos klausimais dalis, sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
JAV prezidentas Joe Bidenas viršūnių susitikimą, organizuotą stengiantis sutelkti šalis prieš Rusiją ir augančias Kinijos ambicijas, oficialiai pradės trečiadienį.
„Šioje kovoje mes giname visą demokratinį pasaulį“, – sakė D. Kuleba.
Kinijos neseniai pateiktą pasiūlymą dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje palankiai įvertino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, bet atmeta Ukraina ir jos šalininkės Vakaruose, teigiančios, kad tai yra būdas įšaldyti Maskvos laimėjimus per daugiau kaip metus trunkančią invaziją.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat tvirtina, kad jo šalis turi atgauti Krymą, kurį Rusija atplėšė ir aneksavo 2014 metais.
„Jokia kita šalis nenori taikos labiau už Ukrainą. Tačiau taika bet kokia kaina yra iliuzija. Kad taika būtų ilgalaikė, ji turi būti teisinga, – sakė D. Kuleba. – Rusijos agresijos nutraukimas ir Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimas yra būtinos sąlygos taikai.“
„Neprotingas nuolaidžiavimas agresorei tik paskatins Rusiją intensyvinti savo atakas prieš demokratiją, nes suteiks jai laiko atkurti savo karinius pajėgumus ir atnaujinti ginkluotą puolimą prieš Ukrainą“, – pažymėjo jis.
Sesijai vadovavęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) parėmė Ukrainos pasiūlymus ir įspėjo nesudaryti sąlygų Rusijos pajėgoms persigrupuoti.
„Žinoma, šis karas gali baigtis rytoj, jei prezidentas Putinas taip nuspręs ir išves Rusijos pajėgas iš Ukrainos“, – sakė A. Blinkenas.
22:17 | Austinas: Ukraina turi galimybes įvykdyti sėkmingą kontrpuolimą
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad Ukraina turi geras galimybes įvykdyti sėkmingą kontrpuolimą, rašo UNIAN.
„Ukrainiečiai padarė didelių nuostolių rusams ir jie išeikvojo savo šarvuočių atsargas taip, kaip niekas negalėjo įsivaizduoti“, – antradienį kalbėjo jis.
„Pavasarį pamatysime karo veiksmų suaktyvėjimą, kai gerės sąlygos manevruoti, taip pat remiantis tuo, ką jau padarėme ir darome toliau“, – tikino L. Austinas.
„Manau, kad Ukraina turės labai daug šansų sulaukti sėkmės“, – pridūrė jis.
Ukraina jau kurį laiką skelbia besiruošianti kontrpuolimui. Ukrainos karo apžvalgininkas Oleksijus Arestovyčius išskirtiniame interviu TV3 pirmadienį sakė, kad kontrpuolimui ukrainiečiams reikia daugiau amunicijos, tolimojo nuotolio ginkluotės ir stabilaus žemės paviršiaus.
Išskirtinis Arestovyčiaus interviu TV3: ko bijo rusai, kur dingo Kadyrovas ir ko trūksta ukrainiečiams
21:54 | Rusija į Bachmutą metė geriausius dalinius, tačiau ukrainiečiai skelbia – jie patiria didelių nuostolių
Rusija į Bachmutą meta geriausius savo dalinius, tačiau padėtis išlieka kontroliuojama, sako ukrainiečių sausumos pajėgos, rašo UNIAN.
Rusai ir toliau bando prasiveržti pro ukrainiečių gynybą visame Bachmute. Tačiau skelbiama, kad Ukrainos gynėjai daro didelių nuostolių okupantų pajėgoms.
„Drąsūs 28-osios, 54-osios, 56-osios ir 57-osios brigadų pėstininkai kartu su dvyniais iš 93-iosios ir 4-osios operatyvinės brigados bei kitos gynybos pajėgos laiko frontą greta, nepalikdami priešui šansų į sėkmę“, – teigiama sausumos pajėgų pranešime.
Teigiama, kad generolas pulkininkas Aleksandras Syrskis nuolat yra fronto linijoje kartu su pavaldžiais padaliniais.
„Kartu su vadais jie derina veiksmus, kurie neleis priešui įgyvendinti savo planų“, – priduriama pranešime.
Bachmutas jau kelis mėnesius yra laikomas vienu iš karščiausių fronto taškų.
JAV Karo studijų institutas (ISW) antradienį skelbė, kad rusai veržiasi į priekį Bachmute – iš pietų iki miesto centro ir šiaurės vakarų.
21:19 | ES turės instrumentą stabdyti autoritarinių režimų ekonominiam spaudimui – Landsbergis
Europos Sąjunga (ES) turės instrumentą, leidžiantį sustabdyti autoritarinių režimų ekonominį spaudimą, antradienį paskelbus apie pasiektą politinį susitarimą dėl ES ir jos valstybių narių apsaugos nuo trečiųjų šalių ekonominės prievartos (EU Anti-coercion instrument – angl.) sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Sveikindamas ES tarpinstitucinį susitarimą G. Landsbergis pabrėžė, kad ES tapo stipresnė sutarus dėl „gyvybiškai svarbios priemonės siekiant atgrasyti nuo ekonominio bauginimo ir ginti ES interesus“.
„ES turės instrumentą, leidžiantį sustabdyti diktatorius, kurie ES atžvilgiu taiko neoficialias sankcijas. Lietuva, pasipriešinusi Kinijos specialiajai prekybos operacijai, paspartino ES teisėkūros procesą“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis.
Pasak URM, antradienį paskelbta, kad po 11 valandų trukusių tarpinstitucinių Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos derybų pasiektas politinis susitarimas dėl Europos Sąjungos ir jos valstybių narių apsaugos nuo trečiųjų šalių ekonominės prievartos.
2021 metų gruodžio mėn. Europos Komisija pasiūlė sukurti naują priemonę, skirtą kovai su trečiųjų šalių ekonominiu spaudimu. Pasak URM, šis pasiūlymas pateiktas tuo laiku, kai Kinijos ekonominė prievarta prieš Lietuvos eksportuotojus pasiekė maksimumą.
„Lietuvos patirtis tapo gyvu pavyzdžiu visoms ES šalims diskutuojant apie naujo teisės akto reikalingumą“, – skelbiama pranešime.
Anot URM, teisės aktas suteikia ES galimybę reaguoti į trečiųjų šalių ekonominę prievartą ir tuo pirmiausiai siekiama atgrasyti trečiąsias šalis nuo ekonominės prievartos arba nutraukti tokią prievartą, jei ji jau pradėta. ES taip pat turės teisę taikyti atsakomąsias priemones, kai nėra kito būdo kovoti su ekonominiu bauginimu.
Pranešime skelbiama, kad antradienį pasiektas preliminarus tarpinstitucinis susitarimas leis ES teisės aktų leidėjams per artimiausius mėnesius baigti teisėkūros procesą, o Europos Parlamentas ir Taryba turės formaliai patvirtinti naująjį reglamentą, kad jis įsigaliotų.
Lietuvos ir Kinijos santykiams pašlijo, kai 2021 metais Vilnius leido Taipėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvos sostinėje. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to Europos Sąjunga praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.
20:50 | Padėtis Avdijivkoje kaista
Rusai iš esmės šluoja Ukrainos rytuose esančią Avdijivką nuo žemės paviršiaus, sako miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas, rašo „The Guardian“.
Rusai pastaruoju metu čia siunčia vis didesnes pajėgas, o dar praėjusią savaitę Ukrainos kariuomenė perspėjo, kad Avdijivka gali tapti „antruoju Bachmutu“.
Pareigūnų skaičiavimu, mieste gali būti likę apie 2 000 civilių. Prieš karą čia gyveno daugiau nei 30 000 gyventojų.
Nuo sekmadienio miesto komunalinės paslaugos neveikia, nes „kasdien apšaudoma ir sunaikinama vis daugiau miesto dalių“, sako V. Barabašas.
„Miestas šluojamas nuo žemės paviršiaus“, – cituojamas jis.
20:12 | JAV remia raginimus įsteigti specialųjį tribunolą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą
Jungtinės Valstijos antradienį parėmė raginimus įsteigti specialųjį tribunolą, kuris persekiotų Rusiją už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą.
Šią idėją remia Europos Sąjunga.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui yra išdavęs orderį dėl karo nusikaltimų, tačiau jis neturi jurisdikcijos Rusijai, nes ji nėra TBT narė.
JAV valstybės departamento atstovas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas remia specialiojo tribunolo, kuris būtų įsteigtas dėl agresijos nusikaltimo, susijusio su 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėta invazija į kaimyninę šalį, idėją.
„Numatome, kad toks teismas turėtų didelę tarptautinę paramą, ypač iš mūsų partnerių Europoje, ir geriausiai būtų įsikūręs kitoje Europos šalyje“, – sakė jis.
19:21 | Ukraina nurodė, kur vyksta sunkiausios kovos
Sunkiausios kovos vyksta keliose zonose rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo CNN. Ukrainiečiai skelbia kol kas atremiantys naujausius rusų bandymus žengti į priekį.
Anot generalinio štabo, kovų epicentre išlieka Bilohorivkos, Bakhmuto, Avdiivkos, Mariinkos miestai ir jų rajonai.
Ukrainos gynybos pajėgos „per paskutinę dieną atmušė 24 priešo atakas minėtose vietovėse“.
18:49 | TATENA vadovo perspėjimas
Prie Zaporižios atominės elektrinės įsiplieskė nauji mūšiai, sako TATENA vadovas Rafaelis Grossi, rašo „Sky news“.
Jis perspėjo, kad tai dar labiau padidina branduolinės avarijos galimybę.
„Yra padidėjęs kovos lygis, aktyvi kova“, – cituojamas jis.
„Mano komandos ten kasdien praneša apie atakas, sunkiosios ginkluotės garsus. Tai praktiškai pastovu“, – tikina R. Grossi.
„Matau padidėjusį pavojaus lygį. Manau, kad čia principas yra išvengti nelaimingų atsitikimų, o tikimybė, kad ji atsitiks, didėja. Tai yra faktas“, – nurodo jis.
Pirmadienį R. Grossi Zaporižioje buvo susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
18:25 | Ukrainiečiai skelbia apie naujus smūgius rusams
Ukrainos pajėgų aviacija antradienį surengė penkis smūgius Rusijos karių ir karinės technikos koncentracijos zonoms, rašo UNIAN.
Kaip nurodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, ukrainiečių artilerija taip pat smogė rusų vadavietei, ginklų ir karinės technikos koncentracijos zonai bei amunicijos depui.
Rusai per dieną surengė 11 oro ir du raketų smūgius, taip pat daugiau nei 10 atakų iš raketų paleidimo sistemų.
„Raketų ir oro smūgių tikimybė visoje Ukrainos teritorijoje išlieka didelė, nes priešas ir toliau nepaiso karo įstatymų ir papročių, toliau taiko teroro taktiką prieš civilius gyventojus“, – sakoma štabo pranešime.
17:07 | Rusija tvirtina, kad Ukraina panaudojo JAV parūpintą naują toliašaudį ginklą
Rusija antradienį pareiškė numušusi Ukrainoje nuo žemės paleidžiamą mažo skersmens bombą (GLSDB) – ginklą, laikomą labai svarbiu ukrainiečių planuojamam kontrpuolimui.
Šių „Boeing“ ir „Saab Group“ gaminamų toliašaudžių ginklų, galinčių nuskrieti iki 150 km, Kijivui neseniai atsiuntė Jungtinės Valstijos.
Oro gynyba konflikto zonoje „numušė GLSDB valdomąją raketą“, sakoma rusų Gynybos ministerijos pareiškime.
Dėl veikimo nuotolio GLSDB gali kelti grėsmę rusų pozicijoms ir aprūpinimo sandėliams toli už fronto linijos, praktiškai bet kur Rusijos užimtose Ukrainos teritorijose.
Pentagonas vasario mėnesį paskelbė apie naują ginklų ir amunicijos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia 2,2 mlrd. JAV dolerių (2 mlrd. eurų) ir kurį buvo įtraukta GLSDB.
Ukraina prašė JAV šaudmenų, galinčių nuskrieti toliau nei sistemų HIMARS raketos, nuskriejančios iki 80 kilometrų.
16:42 | Suskaičiavo, kiek karininkų galėjo netekti Rusija
Rusija per karą prieš Ukrainą jau neteko mažiausiai 2 000 karininkų, skaičiuoja „Važnyje istoriji“ analitikai. Tokie skaičiai gauti išanalizavus atvirai prieinamus duomenis.
Pasak karinio analitiko Kirilo Michailovo, tikrieji rusų nuostoliai yra du-tris kartus didesni už tuos, kuriuos galima patvirtinti atvirais šaltiniais.
Anot eksperto Pavelo Luzino, tokius nuostolius yra sunku kompensuoti.
„Kur rasti kitų žmonių, kurie galėtų pakeisti žuvusį generolą, pulkininką, majorą, pulkininką leitenantą? Į jų vietas kviečiami leitenantai ir kapitonai. Tai dezorganizuoja (kariuomenę – red. past.)“ – pastebi jis.
„O ilgainiui turėsime daug naujų jaunų generolų. Bet tai tikrai blogai. Dabartiniai generolai mokėsi sovietinėse karo mokyklose, jie turi sisteminę pasaulėžiūrą. Tačiau šiandieniniai karininkai, baigę mokslus 2010-aisiais, kuriems, norint įstoti į aukštąją karo mokyklą, reikėjo tik minimalaus matematikos, rusų kalbos ir socialinių mokslų balo, jau patyrė karinio švietimo sistemos degradacijos pasekmes“, – svarsto P. Luzinas.
Karininkų trūkumą praėjusių metų rugsėjį interviu minėtam leidiniui taip pat pastebėjo ir karo ekspertas Jurijus Fiodorovas.
„Mobilizuotuosius reikia struktūrizuoti – nuo būrio iki divizijos, korpuso ir taip toliau. Tam reikia karininkų korpuso, manoma, kad Rusijos kariuomenėje vienam karininkui turėtų tekti apie dešimt eilinių. Jei pašaukiama 300 tūkst. eilinių, reikia turėti 30 tūkst. įvairių specialybių karininkų. Dabartinėje Rusijos kariuomenėje tiek karininkų nėra, tiksliau, yra, bet jie visi dirba“, – tuomet aiškino jis.
Ukraina skaičiuoja, kad nuo karo pradžios Rusija neteko 171 730 karių.
16:22 | Zelenskis lankėsi Sumų srityje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tęsia kelionę po šalies regionus ir antradienį apsilankė šiaurėje esančioje Sumų srityje, rašo CNN.
Sakydamas kalbą V. Zelenskis pagerbė „tuos, kurie čia kovojo už savo miestą, už savo žemę, taigi ir už visą mūsų šalį. Tuos, kurie čia sunaikino rusų kolonas ir taip sužlugdė visą priešo planą prieš Ukrainą ir ukrainiečių tautą“.
Prezidentas priminė, kad 2022 m. vasarį dėl rusų apšaudymo Sumų srityje esanti Ochtyrka patyrė didelių nuostolių.
„Man didelė garbė šiandien įteikti Ochtyrkai garbingą miesto didvyrio, miesto gynėjo, miesto nugalėtojo apdovanojimą“, – sakė jis.
„Šiandien mums svarbiausia teisingumas, todėl mes neatleisime to, kas buvo padaryta prieš ukrainiečius, prieš Ukrainą. Mes patrauksime atsakomybėn visus žudikus iš Rusijos Federacijos, teroristus ir pačią valstybę agresorę“, – tikino V. Zelenskis.
„Mes nepaliksime nė vienos šio karo padarytos žaizdos ant mūsų šalies kūno. Atstatysime absoliučiai viską, kas buvo sugriauta“, – pridūrė prezidentas.
Pastarosiomis dienomis V. Zelenskis lankėsi Bachmuto ir Kostantynivkos apylinkėse Donecko srities rytuose, taip pat Zaporižioje ir Chersone pietuose.
15:32 | „Melskitės“: Trumpo žinutė amerikiečiams po „branduolinio Putino sprendimo“
14:54 | Naujas Putino dekretas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė dekretą, kuriuo numato, kad okupuotų Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijų gyventojai ukrainiečiai neprivalo turėti Rusijos paso ar sulaukti tam tikro amžiaus, kad galėtų būti įtraukti į Rusijos Federacijos ginkluotąsias pajėgas.
Maža to, numatoma, kad mobilizuotų ukrainiečių medicininės apžiūros bus paruošiamos jiems nedalyvaujant, o tik pasitelkiant jau turimas pažymas. Taip pat nebūtina praeiti psichologinės patikros.
14:30 | „Putinas nusprendė eiti iki galo“ – ekspertas atkreipė dėmesį į svarbią detalę
13:57 | „Labai atidžiai stebime“ – JAV įvertino Rusijos galimybę panaudoti branduolinį ginklą
13:20 | Portugalų tankai jau Ukrainoje
Portugalijos žadėti tankai „Leopard 2“, kuriuos ji perduoda derindama su kitais „tankų koalicijos“ partneriais, jau pasiekė Ukrainą, praneša Portugalijos gynybos ministerija.
„Trys tankai „Leopard 2A6“, kuriuos Portugalija perleidžia susitarusi su partneriais, jau yra Ukrainoje. Portugalija ir toliau remia Ukrainą, kuri priešinasi neteisėtai Rusijos invazijai“, – rašoma pareiškime.
12:39 | Malomužas: Putinas nebeturi perspektyvų
Rusijai pagrasinus iki liepos 1 d. Baltarusijoje dislokuoti branduolinius ginklus, Ukrainos atsargos generolas Mykola Malomužas mano, kad tai taktinė V. Putino klaida.
„Naujausia jo branduolinė retorika dar labiau sutelkė Vakarus. Vakarų elitas yra nusiteikęs, kad agresorius turi prisiimti atsakomybę. Iš čia ir patikinimas Ukrainai, kad pagalbos ji gaus tiek, kiek jos reikės. Ir gamybos didinimas, ir amunicijos pirkimo didinimas, ir naujų gamyklų statyba – visa tai rodo, kad Vakarai ruošiasi ilgalaikei perspektyvai.
Šiuo metu visi įrankiai parengti. Putinas pats išsikasė sau duobę. Jis norėjo iškelti sąlygas NATO ir Europai, bet išėjo atvirkščiai. Pasekmės jam bus labai rimtos. Putinas nebeturi perspektyvų“, – interviu „Obozrevatel“ sakė M. Malomužas.
Atsargos generolo supratimu, V. Putinas branduoliniu mygtuku dar kartą mojuoja būtent todėl, kad jam ypač nesiseka karo lauke.
„Jis neįgyvendino nė vienos savo „specialiosios operacijos“ užduoties. Jis net nesugebėjo įsitvirtinti Bachmute ir užimti viso Donecko ir Luhansko. Jo kariuomenė patiria labai didelių nuostolių. Putinas niekur neturi gerų perspektyvų puolimo operacijoms, nepaisant to, kad jis bando demonstruoti puolimą, ypač Avdijivkoje, Bachmutą ir kitose gyvenamose vietovėse.
Putinas tikėjosi, kad jo spaudimas Vakarams bus veiksmingas ir Xi Jinpingas prisijungs. Tačiau Kinijos vadovas labai sumaniai atsitraukė ir atsisakė karinio aljanso su Rusija. Putinui tai buvo didelis smūgis. Be to, jis sulaukė Tarptautinio baudžiamojo teismo Hagoje sprendimo, kuris buvo dar vienas stiprus smūgis Putino ambicijoms“, – sakė M. Malomužas.
12:07 | JT Saugumo Taryba atmetė Rusijos reikalavimą atlikti tyrimą dėl „Nord Stream“
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį atmetė Maskvos parengtą rezoliuciją, kurioje raginama atlikti nepriklausomą tyrimą dėl praėjusiais metais įvykdytų sabotažo aktų prieš „Nord Stream“ dujotiekius, nutiestus iš Rusijos į Vokietiją.
Vakarų šalys dėl rugsėjį prie Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių įvykusių sprogimų apkaltino Rusiją, o Kremlius – Vakarus.
Rezoliucija gavo tik tris balsus: Rusiją palaikė Kinija ir Brazilija. Kitos 12 Saugumo Tarybos narių susilaikė.
11:26 | Baltarusija sako dėl „Vakarų spaudimo“ priimsianti Rusijos branduolinių ginklų
Baltarusija antradienį pareiškė, kad esą dėl beprecedenčio Vakarų spaudimo yra priversta leisti Rusijai dislokuoti jos teritorijoje branduolinių ginklų, ir tvirtino, kad šių ginklų dislokavimu nepažeidžiami jokie tarptautiniai susitarimai.
„Baltarusija yra priversta imtis atsakomųjų veiksmų, kad sustiprintų savo pačios saugumą ir gynybinius pajėgumus“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Jame priduriama, kad Minskas patiria beprecedentį JAV ir jų sąjungininkių politinį ir ekonominį spaudimą.
10:40 | Nepatingėjo nuvažiuoti patikrinti: išaiškinta itin kokybiška Rusijos informacinė ataka
10:00 | EVT pirmininkas žada paramą ir amuniciją Ukrainai
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį pažadėjo toliau remti Ukrainą kovoje su Rusijos agresija „tiek, kiek reikės“, ir pridūrė, kad Europos Sąjungos vadovai „smarkiai padidins“ šaudmenų, skirtų tiekti Kyjivui, gamybą.
Ch. Michelis Bukarešte susitiko su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu ir su juo aptarė ES paramą Ukrainai, saugumo klausimus kaimyninėje Moldovoje ir Rumunijos siekį prisijungti prie Šengeno erdvės.
„Mes vėl didiname savo karinę paramą, – spaudos konferencijoje sakė Ch. Michelis. – Praėjusią savaitę susitarėme skubiai pristatyti Ukrainai milijoną sviedinių. Masiškai didinsime savo gamybos pajėgumus.“
09:30 | Rusija atakavo Kyjivą dronais
Antradienio naktį Rusijos karinės pajėgos atakavo Kyjivą iranietiškais bepiločiais orlaiviais-kamikadzėmis „Shahed“. Viename iš miesto rajonų nukritus numušto drono nuolaužoms, kilo gaisras, kurį pavyko užgesinti. Atnaujintais duomenimis – aukų nėra.
Iš viso rusai panaudojo 13 bepiločių orlaivių-kamikadzių bei kelis žvalgybinius dronus. Ukrainos gynėjai numušė 12 „shahedų“ ir žvalgybinį bepiločių orlaivių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Pažymima, kad ataka Irano bepiločiais orlaiviais buvo vykdoma šiaurės ir pietryčių kryptimis, o Rusijos okupantų naikintuvai Su-35 pakilo iš aerodromo Rostovo srityje, Morozovske, ir dviem valdomomis aviacinėmis bombomis atakavo Chersono sritį.
08:48 | Rusija Japonijos jūroje išbandė priešlaivines raketas
Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad Maskva išbandė priešlaivines raketas Japonijos jūroje.
Ministerijos teigimu, du laivai imitavo raketų ataką prieš netikrą karinį laivą, stovėjusį maždaug už 100 km. Maskva tvirtina, kad dvi sparnuotosios raketos „Moskit“ sėkmingai numušė taikinį.
„Moskit“, kurios pavadinimas pagal NATO – SS-N-22 „Sunburn“, yra viršgarsinė prieštankinė sparnuotoji raketa, pajėgi naudoti įprastines ir branduolines kovines galvutes.
Gynybos ministerija nurodė, kad šios pratybos vyko Petro Didžiojo įlankoje Japonijos jūroje, tačiau daugiau informacijos nepateikė. Ši įlanka yra greta Ramiojo vandenyno laivyno vadavietės Rusijos mieste Fokine ir maždaug už 70 km nuo Japonijos šiaurinės Hokaido salos.
08:18 | Rusijoje vienišam tėvui gresia dveji metai kalėjimo už kariuomenės „diskreditavimą“
Rusijos prokurorai pirmadienį paprašė skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę vienišam tėvui, kaltinamam diskreditavus kariuomenę, o jo dukrai gresia būti išsiųstai į našlaičių prieglaudą, pranešė jo advokatas.
Nuo tada, kai prieš metus prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, vieša Maskvos puolimo provakarietiškoje šalyje kritika buvo uždrausta.
Praėjusiais metais Rusijos pareigūnai iškėlė baudžiamąją bylą Aleksejui Moskaliovui po to, kai jo 13-metė dukra Marija mokykloje nupiešė piešinį, kuriame šalia Rusijos vėliavos pavaizduotos raketos, nukreiptos į moterį ir vaiką, stovinčius prie Ukrainos vėliavos.
Mokyklos direktorė kreipėsi į policiją, kuri pranešė, kad mergaitės 54-erių tėvo socialinių tinklų paskyrose rado komentarų, kuriuose kritikuojamas Maskvos puolimas Ukrainoje.
07:44 | Smūgis Dniprui
Rusų bepilotis orlaivis antradienio naktį smogė privačiai įmonei Dnipre ir sukėlė didelį gaisrą. Pasak Dnipropetrovsko gubernatoriaus Serhijaus Lysako, miesto gynėjams pavyko numušti du rusų dronus.
„Sunki naktis. Priešas bepiločiais orlaiviais užpuolė Dnipropetrovsko sritį“, – „Telegram“ rašė S. Lysakas.
Gaisras buvo išplitęs į 4 tūkst. kv. metrų teritoriją, jo gesinimas užtruko kelias valandas, bet nukentėjusiųjų išvengti pavyko.
07:05 | Kyjivas: Didžiosios Britanijos tankai „Challenger 2“ atvyko į Ukrainą
Didžiosios Britanijos tankai „Challenger 2“ atvyko į Ukrainą, pirmadienį pranešė Kyjivo gynybos ministerijos atstovė spaudai.
„Jie jau yra Ukrainoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė atstovė spaudai Iryna Zolotar, nepateikdama jokios kitos informacijos.
Tikimasi, kad šie tankai dalyvaus galimame pavasariniame Ukrainos kontrpuolime.
Ukrainos gynybos ministras anksčiau pirmadienį sakė, kad apžiūrėjo „naują šalies pajėgų papildymą“ – tankus „Challenger“ ir Vokietijos pėstininkų kovos mašinas „Marder“, taip pat šarvuotus sunkvežimius „Cougar“ ir šarvuotus transporterius „Stryker“ iš Jungtinių Valstijų.
„Prieš metus niekas nebūtų pagalvojęs, kad mūsų partnerių parama bus tokia stipri“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
Jis gyrė britų „Challenger“ tankus, vadindamas juos „karinio meno kūriniais“.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Vokietija pristatė Ukrainai 18 žadėtų kovinių tankų „Leopard“, pirmadienį pareiškė kancleris Olafas Scholzas.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad lanko savo šalies kariuomenės dalinius pietiniame Zaporižios regione, kurį iš dalies kontroliuoja Rusijos pajėgos.
► Ukrainos pareigūnas iš fronto linijoje atsidūrusio Avdijivkos miesto rytinėje Donecko srityje pirmadienį pranešė, kad savivaldybės darbuotojai yra evakuojami, Rusijos pajėgoms vis labiau įsitvirtinant netoliese.
► Rusams apšaudant Ukrainos rytuose esantį Slovjansko miestą žuvo mažiausiai du ir buvo sužeisti dar 29 žmonės, pirmadienį pranešė regiono gubernatorius.
► Rusijos kontroliuojamame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje pirmadienį buvo pasikėsinta nužudyti policijos viršininką – susprogdintas jo automobilis, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.