Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:57 | Guterresas tikisi „daugiau humanitarinių pauzių“
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterres antradienį pareiškė, kad tikisi, jog Ukraina ir Rusija surengs „daugiau humanitarinių pauzių“. Pavyzdžiui, tokią, kuri leido evakuoti apie 100 ukrainiečių iš „Azovstal“, rašo „Agence France-Presse“.
Raudonasis Kryžius ir JT anksčiau pranešė, kad iš gamyklos tunelių apgriautame Ukrainos Mariupolio mieste evakuotas 101 civilis, tačiau perspėjo, kad kiti lieka įstrigę.
Tai buvo pirmoji baigta civilių evakuacija iš milžiniškos plieno gamyklos, kurioje Ukrainos kariai ir civiliai gyventojai ištisas savaites buvo įstrigę.
„Tikiuosi, kad toliau koordinuojant veiksmus su Kyjivu ir Maskva bus daugiau humanitarinių pauzių, kurios leis civiliams saugiai pasišalinti nuo kovos veiksmų ir pagalba pasieks žmones ten, kur jos labiausiai reikia“, – pareiškime sakė A. Guterresas.
23:51 | Raketos Lvive be elektros paliko dvi ligonines
Lvivo meras Andrijus Sadovijus sako, kad antradienį vakare miestui smogusių raketų padaryta žala dar yra nustatinėjama.
Vis dėlto aišku, kad smogta trims elektros pastotėms, dėl to nutrūko elektros energijos tiekimas.
Elektros energijos tiekimo sutrikimai taip pat paveikė kai kurias medicinos įstaigas, sakoma Telegram žinutėje. Pranešama, kad smūgiai padarė „rimtos žalos“ infrastruktūrai: išdaužyta daug langų, nutrauktas vandens tiekimas.
Atakos metu buvo sužeisti du žmonės, jiems teikiama medicininė pagalba.
23:35 | Apšaudytos Dniepropetrovsko, Kirovohrado sritys
Dniepropetrovsko regioninės karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka praneša, kad Kamiansko rajone prie Dniepro upės nugreiudėjo du sprogimai.
„Turime du smūgius Kamianske rajone. Raketos smarkiai apgadino geležinkelio infrastruktūrą“, – teigė jis.
Pasak jo, vienas žmogus buvo sužeistas, sustojo traukinių eismas.
Lvivo meras skelbia, kad per raketų smūgius ten buvo sužeisti du žmonės, taip pat nukentėjo vandens, elektros tiekimas.
Ukrainos kariuomenė pietuose patvirtino, kad buvo smogta geležinkelio infrastruktūrai Kirovohrado srityje. CNN praneša, kad yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.
Dar tris į Odesos regioną nukreiptas raketas numušė priešlėktuvinės gynybos pajėgos.
23:21 | Apie 30 iš „Azovstal“ išgelbėtų žmonių nusprendė likti Mariupolyje
Pasak JT humanitarinės pagalbos vadovės Ukrainoje Osnat Lubrani, nedidelis skaičius žmonių, evakuotų iš plieno gamyklos „Azovstal“, nusprendė neišvykti iš miesto.
„Tai žmonės, kurie visą gyvenimą gyveno ir dirbo Mariupolyje, todėl jiems buvo sunku tiesiog išvykti nežinant, koks jų artimųjų likimas“, – sakė ji.
Iš plieno gamyklos buvo evakuota maždaug 100 žmonių, kurie galiausiai pateko į netoliese esantį Zaporižės miestą, rašo „Sky news“.
M. Lubrani sakė, kad komplekse vis dar yra įstrigusių civilių, tačiau JT neturi jokių skaičių.
„Kai kurie iš jų galbūt bijojo išeiti, kai kurie tikriausiai nespėjo išlipti“, – sakė ji.
Ji pridūrė, kad kai kurie iš komplekse likusių pagyvenusių žmonių sunkiai gali vaikščioti, be to, tai „didžiulė teritorija“.
Tačiau ji tikėjosi, kad sėkminga evakuacija paskatins daugiau civilių gyventojų kreiptis dėl evakuacijos, jei pavyktų surengti kitą operaciją.
23:00 | Vokietijos kancleris: nėra garantijos, kad Rusija neįsiverš į kitą šalį
Šiuo metu nėra jokių garantijų, kad užpuolusi Ukrainą Rusija neįsiverš į kitą šalį, sako Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Pasak „Reuters“, tai O. Scholzas pareiškė spaudos konferencijoje su Švedijos ir Suomijos kolegomis.
O. Scholzas sakė, kad pastaraisiais dešimtmečiais Europa savaime suprantamu dalyku laikė tai, kad sienos „nebebus perkeliamos jėga ir kad turi būti gerbiamas valstybių suverenitetas“.
Rusija pažeidė šį status quo, todėl niekas negali teigti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas to paties nepadarys dar kartą, sakė Vokietijos vadovas.
„Todėl kartu nusprendėme išplėsti savo pastangas gynybos srityje“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Vokietijos padidintą ginkluotųjų pajėgų finansavimą ir sprendimą skirti 2 proc. savo BVP gynybos išlaidoms.
Jis taip pat teigė, kad Vokietija remia Suomijos ir Švedijos priėmimą į NATO.
„Mums aišku, kad jei šios dvi šalys nuspręs, jog nori būti NATO dalimi, jos gali tikėtis mūsų paramos“, – sakė O. Scholzas.
22:49 | Bidenas: „Jei nesipriešinsi diktatoriams, jie vis sugrįš“
JAV prezidentas Joe Bidenas lankosi gamykloje Trojoje, Alabamos valstijoje, kur ginklų gamintoja „Lockheed Martin“ gamina prieštankines raketas „Javelin“. Tai yra vienas iš ginklų, kuriuos Amerika tiekia Ukrainai, bandančiai atlaikyti Rusijos invaziją, rašo the Guardian.
J. Bidenas pasidžiaugė, kad per du mėnesius nuo Rusijos karo pradžios, JAV „sparčiai tiekia Ukrainai karinę įrangą ir pagalbą“.
„Užtikrinome, kad įrangos srautas į Ukrainą nenutrūktų“, – kalbėjo J. Bidenas.
„Nuo to laiko, kai Rusija daugiau nei prieš du mėnesius įsiveržė į Ukrainą, vien tik Ukrainai, mums, neskaitant mūsų sąjungininkų, nusiuntėme daugiau nei 3 mlrd. dolerių saugumo pagalbos. Ir tie pinigai yra tiesioginė investicija į pačios laisvės ir demokratijos gynimą“, – tęsė jis.
„Nes jei nesipriešinsi diktatoriams, istorija mums parodė, kad jie vis sugrįš. Jų apetitas valdžiai vis didėja“, – pridūrė J. Bidenas.
22:19 | Slovakijos bendrovė taisys Ukrainos techniką
Slovakijos bendrovė Kyjivo prašymu remontuos apgadintą Ukrainos karinę įrangą, antradienį pranešė Gynybos ministerija, rašo „Agence France-Presse“.
Valstybinė įmonė „Konstrukta-Defence“ „sudarė sutartį su Ukrainos puse dėl Ukrainos karinės technikos remonto ir modernizavimo“, sakė Gynybos ministerijos atstovė Martina Koval Kakaščikova.
Pirmąją partiją sudarys kelios dešimtys šarvuotų žvalgybos mašinų BRDM-2.
Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris ir gynybos ministras Jaroslavas Nadas anksčiau pareiškė esantys pasirengę padėti Ukrainai.
„Ukraina mūsų klausė, ar mūsų įmonės galėtų remontuoti sugadintą Ukrainos techniką. Tai reiškia, kad sugadinta įranga atvyktų į Slovakiją, mes ją suremontuotume ir įranga grįžtų į Ukrainą“, – balandžio pradžioje yra sakęs J. Nadas.
21:42 | Rusija apšaudė Lvivo geležinkelio elektros pastotes
Rusija Lvive atakavo geležinkelio elektros pastotes, todėl keli traukiniai sustojo, dalis jų vėluos, rašo CNN.
„Visų pirma traukiniai buvo sulaikyti prie įvažiavimo į Lvivą, informacija atnaujinama“, – teigia Ukrainos geležinkeliai.
Lvivo meras Andrijus Sadovijus sakė, kad kai kuriose miesto dalyse nėra elektros. A. Sadovijus taip pat sakė, kad „dėl raketų smūgių buvo apgadintos dvi elektros pastotės“.
„Visi pasilikite slėptuvėse“, – socialiniuose tinkluose rašė jis.
CNN reporteriai girdėjo sprogimus, sklindančius į rytus, pietus ir vakarus nuo miesto centro. Vienas iš objektų yra netoli miesto centro.
Iš kitos vietos, esančios toliau, buvo matyti didžiulis juodų dūmų pliūpsnis, besiveržiantis per dangų.
Dūmai ir toliau sklinda po miestą, o didžiausias gaisras matyti į vakarus nuo miesto centro.
21:33 | Pranešama apie sprogimus Dnipre, Kyjivo srityje
Dnipre, Kyjivo ir Kirovohrado srityse antradienio vakarą nugriaudėjo galingi sprogimai.
Dnipre, pasak liudininkų, nugriaudėjo mažiausiai trys sprogimai; socialiniuose tinkluose pranešama, kad sprogimų girdėti dešiniajame krante Kyjivo mieste.
Kirovohrado srityje įsikūrusios Dolynskos gyvenvietės vadovas Jevhenas Zvizdovskis patvirtino, kad į jos teritoriją atskriejo raketa.
Be to, pranešama apie raketas, praskriejusias virš Ternopilio regiono.
Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka savo ruožtu paskelbė, kad virš Vinicos skriejusios dvi raketos buvo numuštos.
21:07 | Irpinėje iš viso rasta 290 kūnų
Nuo rusų pajėgų išvedimo iš Irpinės miesto buvo rasti 290 civilių kūnai, praneša miesto meras Oleksandras Markušinas.
O. Markušinas teigė, kad 185 žuvusiųjų tapatybė nustatyta, dauguma jų – vyrai. Mirties priežastis – skeveldrų ir šautinės žaizdos.
Pasak O. Markušino, mažiausiai penki iš žuvusiųjų patyrė smegenų traumas ir badavo. Penki gyventojai buvo nušauti daugiaaukščio namo kieme ir vaikų ugdymo centro patalpose.
20:49 | Sprogimai Lvive
Lvive nugriaudėjo sprogimai, praneša miesto meras Andriy Sadovyi. „Twitter“ žinutėje jis paragino žmones slėptis.
❗️❗️Explosions in Lviv.
— Андрій Садовий (@AndriySadovyi) May 3, 2022
Please stay in the bomb shelters!❗️❗️
UNIAN Telegram kanale skelbiama, kad dalis miesto yra be elektros.
„Sky news“ praneša, kad keturi sprogimai Lvive fiksuoti apie 20:30 vietos laiku. Kol kas neaišku, kokiam objektui smogta.
20:46 | Situacija Luhanske keisis už dvejų savaičių, sako S. Haidai
Luhansko srityje padėtis pradės keistis maždaug po dviejų savaičių. Pokyčiai ukrainiečiams išeis į gera, o okupantams bus blogiau, sako Luhansko karinės administracijos vadas Serhiy Haidai.
Jis pažymėjo, kad mūšių Luhansko srityje daugės, tačiau visa tai tik pablogins okupantų padėtį. Dėl Ukrainai suteiktų ginklų, Ukrainos gynėjai žada duoti atkirtį okupantams, rašo UNIAN.
„Viskas pradės keistis maždaug po dviejų savaičių. Žinoma, padaugės ir kovų. Tačiau ir sprendimai, kuriuos Vakarai priėmė mums padėti, bus įgyvendinti iki dviejų savaičių. Ir po dviejų savaičių iš esmės jau matysime pokyčius“, – sakė S. Haidai.
Jis pažymėjo, kad okupuotame Luhanske ligoninė yra visiškai užpildyta okupantų kūnais. Kai kurių lavonų net neįmanoma atpažinti. Ateityje jų padėtis dar labiau pablogės, sako S. Haidai.
20:35 | Rusijos verslo magnatas O. Tinkovas sako sulaukęs bausmės už Kremliui nepalankią poziciją
Rusijos verslo magnatas Olegas Tinkovas, paraginęs Vakarus užbaigti Rusijos pradėtą „beprotišką karą“ Ukrainoje, sako sulaukęs Kremliaus bausmės už tokią savo poziciją.
Vienas garsiausių Rusijos verslininkų O. Tinkovas balandžio mėnesį paskelbė jausmingą komentarą socialiniame tinkle, kuriame teigė, jog 90 proc. rusų yra „PRIEŠ šį karą“, prieš Kremliaus vykdomas žudynes Ukrainoje.
Vėliau balandį O. Tinkovas pardavė 35 proc. jo įkurtos kontroliuojančiosios bendrovės akcijų Kremliui palankaus milijardieriaus Vladimiro Potanino įmonei. Bendrovei „TCS Group“ priklauso bankas „Tinkoff“, vienas didžiausių Rusijos skolintojų.
Naujame komentare socialiniame tinkle „Instagram“ antradienį 54 metų O. Tinkovas pranešė, kad savo akcijas pardavė už „kapeikas“. Jis taip pat padėkojo V. Potaninui, kad jį išgelbėjo nuo „gresiančio pragaro“.
„Aš praradau viską, bet savo sielos nepraradau“, – parašė jis ir pridūrė, kad sulaukė grasinimų.
Sekmadienį publikuotame interviu „The New York Times“ O. Tinkovas sakė, kad buvo priverstas parduoti akcijų paketą už, jo nuomone, tris procentus tikrosios jo vertės.
„Negalėjau derėtis“, – sakė jis. Verslininkas pridūrė sulaukęs perspėjimų iš draugų, turinčių ryšių saugumo tarnybose, kad jam gali grėsti pavojus.
Pastaraisiais metais O. Tinkovas gydėsi nuo leukemijos Vakaruose.
„Grasinimai asmeniškai man, žmogui, kovojančiam su alinančiu kraujo vėžiu, leukemija, noras nubausti mane už mano nuomonę, mano sąžiningą nuomonę, byloja apie galutinį režimo nužmogėjimą“, – socialiniame tinkle „Instagram“ skelbė O. Tinkovas.
„Telaimina jus Dievas, Kremliaus ir Lubiankos gyventojai“, – rašė jis, paminėdamas prezidento administraciją ir saugumo tarnybos FSB būstinę.
Pasak jo, dauguma Rusijos verslininkų net bijo prabilti.
„Nežinau, kiek man liko gyventi, bet aš tikrai nenoriu mirti su visais tais milijardais“ ir būdamas „bailys“, teigė O. Tinkovas.
Pasak verslininko, Rusijoje jis nebeturi jokių verslo interesų ir nutraukė savo ryšius su šia šalimi.
„Sudie bankui „Tinkoff“, sudie Rusijai“, – parašė jis.
Verslininkas taip pat išreiškė viltį, kad „Ukraina nugalės, nes gėris visada nugali blogį, ir to mus mokė mokykloje!“
20:24 | JK siųs Ukrainai bepiločių orlaivių
Jungtinė Karalystė perduos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dronus „Malloy T150“, kurie gali gabenti sunkiąją įrangą fronto linijoje esantiems kariams, praneša „Sky News“.
Tai yra dalis naujo 300 mln. svarų sterlingų vertės karinės pagalbos paketo, apie kurį paskelbė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
Šiuos dronus yra išbandžiusios Didžiosios Britanijos karališkosios jūrų pėstininkų pajėgos.
Dronų veikimo nuotolis – 70 km, jie gali gabenti iki 68 kg įrangos. Dronus pagamino Didžiosios Britanijos bendrovė „Malloy Aeronautics“.
20:00 | Su Putinu pasikalbėjęs Macronas: Rusija privalo nutraukti agresiją
Su Vladimiru Putinu pasikalbėjęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragina Rusiją vykdyti savo, kaip Saugumo Tarybos narės pareigas ir nutraukti agresiją Ukrainoje.
Rusijos ir Prancūzijos prezidentai telefonu kalbėjosi antradienį. Pranešama, kad pokalbis truko dvi valandas.
E. Macrono biuras antradienį vakare išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad per pokalbį Prancūzijos vadovas dar kartą pabrėžė „ypatingą Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą pasekmių rimtumą“ ir atnaujino reikalavimą Rusijai nutraukti ugnį.
Pokalbio metu E. Macronas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl padėties Donbase ir Mariupolyje ir paragino Rusiją leisti tęsti evakuaciją iš gamyklos „Azovstal“, rašo BBC.
Prancūzijos prezidentas paragino Rusiją „vykdyti savo, kaip nuolatinės Saugumo Tarybos narės, pareigas ir nutraukti šią siaubingą agresiją“.
E. Macronas sulaukė kritikos dėl savo pastangų palaikyti atvirą dialogą su Kremliumi – nuo invazijos pradžios jis daug valandų telefonu kalbėjosi su V. Putinu.
Savaitgalį Prancūzijos prezidentas kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
19:44 | Rusija deportavo beveik 40 tūkst. mariupoliečių
Rusijos pajėgos iš Mariupolio deportavo beveik 40 tūkst. žmonių, rašo CNN. Skelbiama, kad šie žmonės buvo išvežti į Rusiją arba separatistinę Donecko liaudies respubliką.
„Mes jau patikrinome sąrašus tų, kurie buvo deportuoti iš Mariupolio į Rusiją arba vadinamąją DLR. Beveik 40 tūkst. žmonių. Dabar jie pradėjo slėpti šiuos sąrašus. Deja, šiuo metu negalime visko patikrinti, bet tęsiame darbą“, – antradienį sakė Mariupolio meras Vadimas Boičenko.
Pasak jo, Rusijos kariškiai „išveža vietos gyventojus į Rusijos pakraščius, į Tolimuosius Rytus arba į Sibirą ir ten juos naudoja įvairiems darbams“.
19:29 | Pareigūnas: per Rusijos smūgį gamyklai Ukrainos rytuose žuvo mažiausiai 10 žmonių
Per Rusijos smūgį Rytų Ukrainoje esančios Avdijivkos kokso gamyklai žuvo mažiausiai 10 žmonių, o dar 15 buvo sužeisti, antradienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Donecko srities administracijos vadovas.
„Mažiausiai 10 žuvusiųjų ir 15 sužeistųjų – rusų okupantų [įvykdyto] Avdijivkos kokso gamyklos apšaudymo pasekmės“, – per susirašinėjimo platformą Telegram pranešė Pavlo Kyrylenka.
Jis įspėjo, kad aukų skaičius gali didėti.
19:19 | JAV generolas: karas kelia grėsmę stabilumui visame pasaulyje, ne tik Europoje
Jungtinių Valstijų Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley sako, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pasaulis patiria „didžiausią per pastaruosius dešimtmečius grėsmę taikai bei saugumui Europoje ir galbūt pasaulyje“.
„Rusijos invazija į Ukrainą grasina pakenkti ne tik Europos taikai ir stabilumui, bet ir pasaulinei taikai bei stabilumui, už kuriuos taip sunkiai kovojo mano tėvai ir ištisos amerikiečių kartos“, – sakė M. Milley.
Pasak jo, JAV yra „labai svarbiame ir istoriniame geostrateginiame lūžio taške“, kuriame JAV kariuomenė turi „palaikyti parengtį ir tuo pat metu modernizuotis ateičiai“.
„Jei to nepadarysime, rizikuojame būsimų kartų saugumu“, – pridūrė M. Milley.
Antradienį sakydamas įžanginį žodį Senato Asignavimų pakomitečio posėdyje dėl gynybos biudžeto jis sakė įstatymų leidėjams, kad pasaulis tampa „vis nestabilesnis“.
„Didelių tarptautinių konfliktų tarp didžiųjų galių tikimybė didėja, o ne mažėja“, – sakė M. Milley.
19:03 | Iš Mariupolio į Zaporižę antradienį atvyko 127 žmonės
Aiškėja, kiek žmonių buvo evakuota iš Mariupolio ir mieste esančios plieno gamyklos „Azovstal“. BBC skaičiuoja, kad į Zaporižę antradienį atvyko 127 žmonės. Zaporižė yra Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje.
Iš jų 69 yra civiliai, evakuoti iš „Azovstal“. Dar 58 žmonės buvo evakuoti iš Mariupolio miesto.
JT teigia, kad iš „Azovstal“ buvo evakuotas 101 žmogus, iš jų 17 vaikai. Vienam vaikui buvo vos šeši mėnesiai.
18:45 | Borrellis: ES ruošia naują sankcijų Rusijai paketą
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis antradienį pareiškė, kad Bendrijos vykdomosios valdžios institucija ruošiasi pasiūlyti daugiau sankcijų Rusijai, įskaitant sankcijas jos naftai.
ES politikos komisarai tariasi dėl naujų sankcijų ir vėliau antradienį turėtų pateikti savo pasiūlymus 27 Bendrijos narių svarstymui.
J. Borrellis socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad EK „ruošia 6-tą paketą sankcijų, kuriomis siekiama daugiau bankų atjungti nuo [tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos] SWIFT, įvardinti dezinformacijos skleidėjus ir paliesti naftos importą“.
ES narės dalyvauja rengiant pasiūlymus dėl sankcijų, tačiau paprastai baudžiamųjų priemonių įvedimas užtrunka ne vieną dieną. Sankcijos įsigalios tik po jų paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. Vengrija ir Slovakija jau išreiškė abejonių dėl pritarimo šiam sankcijų paketui.
Trečiadienį numatytas ES ambasadorių susitikimas. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienio rytą taip pat turėtų pateikti pasiūlymus Europos Parlamentui Strasbūre.
18:11 | Kyjivo srityje rastas kapas su dviem kūnais
Kyjivo srityje rastas kapas su dviejų civilių kūnais. Pranešama, kad kūnai buvo surištomis rankomis ir stipriai sužaloti.
Kapas su dviem kūnais buvo rastas Kyjivo srityje esančiame Kalynivkos kaime.
Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas, pasak „Sky news“, paviešino kūnų nuotraukas, tačiau vaizdai tokie žiaurūs, kad toliau nuspręsta jomis nesidalinti.
Vienas iš kape rastų kūnų, panašu, buvo moters.
„Išrauti nagai. Surištos rankos. Dar vienas 2 civilių kapas rastas Kalynivkos kaime, Kyjivo srityje“, – sakė M. Podoliakas.
„Kiek tokių nusikaltimų dabar yra okupuotose teritorijose? Rusija pasirinko civilių gyventojų terorizavimo kelią ir turi būti pripažinta terorizmo rėmėja“, – pridūrė jis.
17:44 | Putinas Macronui: Vakarai turi liautis tiekę ginklus Ukrainai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Prancūzijos lyderiui Emmanueliui Macronui antradienį pareiškė, kad Vakarai turi nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, ir apkaltino Kyjivą, kad šis nerimtai žiūri į derybas dėl karo užbaigimo, pranešė Kremlius.
Kaltindamas Ukrainos pajėgas karo nusikaltimais, V. Putinas E. Macronui sakė, kad „Vakarai galėtų padėti sustabdyti šiuos žiaurumus darydami atitinkamą spaudimą valdžiai Kyjive ir sustabdydami ginklų tiekimą Ukrainai“.
Vis dėlto Ukrainos tyrėjai nustatė daugiau kaip 8 000 įtariamų karo nusikaltimų atvejų nuo Rusijos invazijos pradžios, praėjusią savaitę pranešė šalies generalinė prokurorė Iryna Venediktova.
Generalinė prokurorė prižiūri tyrimus, susijusius su sparčiai gausėjančiomis bylomis dėl Rusijos pajėgų įtariamų nusikaltimų, įvykdytų nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.
V. Putinas taip pat sakė manąs, kad Kyjivas nepasirengęs „rimtam darbui“ siekiant užbaigti karą, bet patikino E. Macroną, kad Maskva yra pasirengusi deryboms su Ukraina.
Kremlius pridūrė, kad V. Putinas taip pat informavo E. Macroną apie Rusijos karo Ukrainoje, kurį Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, eigą. Pasak Kremliaus, abu lyderiai taip pat aptarė pasaulinio aprūpinimo maistu klausimą, o V. Putinas pabrėžė, kad Vakarų sankcijos pablogino padėtį.
Nors pirmosiomis savaitėmis po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios abu prezidentai reguliariai bendravo telefonu, pastarąjį kartą E. Macronas su V. Putinu kalbėjosi kovo 29-ąją.
E. Macronas su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu telefonu kalbėjosi šeštadienį. Po pokalbio Prancūzijos vadovas sakė, kad jo šalis suintensyvins karinės ir humanitarinės pagalbos teikimą Rusijos užpultai šaliai.
Per karą žuvo tūkstančiai žmonių, daugiau kaip 13 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus, o tai sukėlė didžiausią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
17:33 | Vereščiuk: po „Azovstal“ griuvėsiais yra įstrigę šimtai civilių
Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk sako, kad po plieno gamyklos „Azovstal“ griuvėsiais yra įstrigę šimtai civilių, tarp jų keliolika vaikų.
Pasak jos, galbėtojai prašė daugiau laiko ištraukti žmones iš tunelių, tačiau jų prašymas buvo atmestas.
Antradienį į Zaporižę iš Mariupolio atvyko daugiau nei šimtas gyventojų.
17:27 | Putinas Macronui pareiškė, kad Ukraina kare vykdo nusikaltimus
Antradienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Naujienų agentūra RIA rašo, kad V. Putinas pokalbio metu pabrėžė, jog „Vakarų šalys galėtų padėti sustabdyti Ukrainos kariškių ir nacionalinių batalionų kovotojų nusikaltimus, tačiau vietoj to ES šalys juos ignoruoja.“
Pranešime rašoma, kad „E. Macronas savo ruožtu išreiškė susirūpinimą dėl kylančių pasaulinio aprūpinimo maistu problemų. V. Putinas, atsakydamas į tai, pabrėžė, kad padėtį apsunkina Vakarų šalių taikomos sankcijos, ir pažymėjo, kad svarbu, jog pasaulinė logistikos ir transporto infrastruktūra veiktų netrukdomai.“
Pranešama, kad pokalbio metu aptarta evakuacija iš „Azovstal“ bei Rusijos požiūris į derybas su Kyjivu.
17:06 | „Azov“: rusai toliau šturmuoja gamyklą
„Azov“ pulko vado pavaduotojas Svjatoslavas Palamaras-Kalina sako, kad okupantai toliau šturmuoja Mariupolyje esančią gamyklą „Azovstal“ naudodami statitę ir jūrų artileriją, taip pat bombas, rašo UNIAN.
Dėl Rusijos pajėgų veiksmų „Azovstal“ teritorijoje žuvo dvi moterys. Dar dešimt žmonių buvo sužeisti. Rusai toliau agresyviai puola gamyklą.
Gegužės 1 dieną iš Mariupolio gamyklos „Azovstal“ prasidėjo civilių gyventojų evakuacija. Tą pačią dieną prezidentas Vladimiras Zelenskis pranešė, kad į Zaporižę išvyko apie 100 žmonių.
Pasak Mariupolio mero Vadimo Boičenkos, daugiau nei 100 civilių gyventojų buvo evakuoti iš bombų slėptuvių „Azovstal“ teritorijoje gegužės 2 dieną.
Gegužės 2 dieną ministro pirmininko pavaduotoja Irina Vereščiuk pareiškė, kad padėtis „Azovstal“ tapo tikros humanitarinės katastrofos ženklu.
16:52 | Apsikeista karo belaisviais
Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk praneša, kad įvyko dar vienas apsikeitimas karo belaisviais. Ukraina atgavo 14 piliečių: 7 karius ir 7 civilius.
Ji taip pat pridūrė, kad iš „Azovstal“ gamyklos pavyko evakuoti 150 žmonių, iš jų 20 vaikų, Telegram praneša „Nexta“.
16:47 | Evakuacija iš Mariupolio buvo sėkminga
JT atstovė Osnat Lubrani praneša, kad dalies žmonių evakuacija iš Mariupolio buvo sėkminga.
„Su palengvėjimu galiu patvirtinti, kad saugaus išėjimo iš Mariupolio operacija buvo sėkminga.
Žmonės, su kuriais keliavau, man papasakojo širdį veriančių istorijų apie pragarą, kurį jie patyrė“, – „Twitter“ rašė ji.
Šiuo metu vyksta evakuacijos iš plieno gamyklos „Azovstal“ oepracija, prie kurios prisideda JT ir Raudonasis kryžius. Ankstesni bandymai evakuoti civilius gyventojus buvo nesėkmingi.
„Galvoju apie žmones, kurie lieka įstrigę. Padarysime viską, ką galime, kad jiems padėtume“, – pridūrė O. Lubrani.
Ukraina teigia, kad plieno gamykloje tebėra įstrigę apie 200 civilių ir ukrainiečių kariai.
I'm relieved to confirm that the safe passage operation from Mariupol has been successful.
— Osnat Lubrani (@OsnatLubrani) May 3, 2022
The people I travelled with told me heartbreaking stories of the hell they went through.
I'm thinking about the people who remain trapped. We will do all we can to assist them. pic.twitter.com/mEqTTKZKA8
Raudonasis kryžius sako, kad apie 100 civilių saugiai pasiekė Ukrainos kontroliuojamą Zaporižę.
BREAKING: The safe passage operation that left #Mariupol over the weekend has safely arrived in Zaporzhzhia.
— ICRC (@ICRC) May 3, 2022
Our teams, working with @UN personnel, escorted +100 people who were able to leave the city and surrounding areas. pic.twitter.com/fjChmhsOVb
16:28 | JAV nemato požymių, kad Kinija teiktų Rusijai ekonominę ar karinę pagalbą
JAV valdžios atstovų duomenimis, nėra požymių, kad Kinija teiktų Rusijai karinę ar ekonominę pagalbą karo Ukrainoje metu, skelbiama „Reuters“.
Pranešama, kad JAV valdžia vis dar atsargiai žiūri į galimą ilgalaikio Kinijos pagalbos Rusijai perspektyvą, bet bent jau kol kas ekonominės ar karinės pagalbos neįžvelgta.
„Reuters“ pažymima, kad Kinija nesusigundė naujais kontraktais naftai, nepaisant siūlomų žymių nuolaidų. Kovo mėnesį valstybinė Kinijos įmonė „Sinopec Group“ sustabdė derybas dėl didelių investicijų Rusijos dujų gavybos sektoriuje.
16:20 | Macrono ir Putino pokalbis truko dvi valandas
Antradienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu kalbėjosi su Vladimiru Putinu. CNN skelbia, kad prezidentų pokalbis truko dvi valandas. Vėliau tikimasi pateikti daugiau informacijos apie pokalbio turinį.
Abu lyderiai nekalbėjo nuo kovo 29 d., tačiau iki to laiko palaikė reguliarius ryšius. Nuo tada E. Macronas užsitikrino, kad jis būtų perrinktas Prancūzijos prezidentu antrai kadencijai. Jo pastangos palaikyti atvirą bendravimą su Rusijos lyderiu sulaukė kritikos tiek Prancūzijoje, tiek užsienyje, įskaitant Lenkijos ministrą pirmininką.
„Mano pareiga su juo pasikalbėti, mums to reikia. Aš nenustosiu to daryti“, – balandį prancūzų laikraščiui sakė E. Macronas.
16:09 | JK Ukrainai siunčia 13 šarvuotų automobilių
JK Ukrainai dovanoja 13 šarvuotų automobilių gyventojų evakuacijai, rašo „Sky news“. Jie taip pat bus naudojami darbininkams bei diplomatams vežti.
Dovanojamą transporto priemonių parką sudaro šarvuoti visureigiai, atsparūs kulkoms, prieštankinėms minoms ir savadarbiams sprogstamiesiems užtaisams.
JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pareiškė, kad Rusijos vykdomas tyčinis nekaltų civilių žudymas yra karo nusikaltimas.
„Ši naujausia šarvuočių parama padės apsaugoti nekaltus ukrainiečius, bandančius pabėgti nuo Rusijos apšaudymo, ir padės Ukrainos pareigūnams, atliekantiems gyvybiškai svarbų darbą“, – teigė L. Truss.
Pranešama, kad transporto priemonės siunčiamos gavus tiesioginį Ukrainos vyriausybės prašymą.
15:43 | Vakarai nebegali pakartoti tos pačios klaidos
Vakarai padarė klaidą nepadėdami Ukrainai 2014 metais, kai Rusija aneksavo šaliai priklausantį Krymo pusiasalį, Ukrainos Aukščiausiajai Radai antradienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
„Mes, jūsų draugai, turime būti nuolankūs dėl to, kas įvyko 2014 m., nes Ukraina pirmą kartą užpulta anksčiau, kai iš Ukrainos buvo atimtas Krymas ir prasidėjo karas Donbase.
Tiesa ta, kad mes buvome per lėti, kad suvoktume, kas iš tikrųjų vyksta, ir mes kartu nesugebėjome įvesti sankcijų, kurias turėjome skirti Vladimirui Putinui. Negalime pakartoti tos pačios klaidos“, – sakė B. Johnsonas.
15:23 | Zelenskis trumpam pasirodė viešumoje – sulaukė gausybės plojimų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po ilgo laiko pasirodė gyvai – Ukrainos Aukščiausiosios Rados posėdyje.
Salėje pasirodžiusį prezidentą parlamentarai palydėjo plojimais. Nuo karo pradžios V. Zelenskis dėl saugumo sumetimų retai matomas viešumoje. Vienas labiausiai išgarsėjusių jo pasirodymų viešumoje – pirmosiomis karo dienomis, kuomet ėmė sklisti gandai, jog jis paliko šalį. Tuomet šalies lyderis su kitais aukščiausiais politikais nusifilmavo vaikšinėjantys Kyjivo gatvėmis.
Antradienio posėdyje į Ukrainos parlamentarus nuotoliu kreipėsi Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Jis sveikino Ukrainos pasipriešinimą tironijai kaip pavyzdį pasauliui.
Prisimindamas Didžiosios Britanijos ryžtą per Antrąjį pasaulinį karą, B. Johnsonas sakė, kad „savo didžiausio pavojaus laiką prisimename kaip didingiausią valandą“. Jo teigimu, drąsa, kurią demonstravo tie, kurie siekė apginti savo šalį nuo Rusijos įsibrovėlių, reiškia, kad karas taip pat bus žinomas kaip „didingiausia Ukrainos valanda“.
14:53 | Atnaujintas Mariupolio tvirtovės puolimas
Kaip skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, antradienį rusai vėl šturmuoja „Azovstal“ ir bando įsiveržti į gamyklos teritoriją. Tai patvirtino Ukrainos „Azovo“ pulko vado pavaduotojas, bet daugiau detalių nėra.
Prieš puolimą rusų lėktuvas keletą valandų bombardavo „Azovstal“, kilo didelis gaisras, dūmai matomi beveik visose Mariupolio vietovėse.
UNIAN skelbia, kad gamyklos teritorijoje pastarąją parą žuvo bent dvi civilės moterys.
14:36 | PSO: iš Mariupolio gamyklos evakuojami žmonės yra „pakeliui“ į saugią teritoriją
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nepaprastųjų situacijų vadovė Ukrainai nurodė, kad Mariupolyje iš apgultos plieno gamyklos „Azovstal“ evakuoti žmonės yra „pakeliui“ į vyriausybės kontroliuojamus rajonus atokiau nuo intensyviausių Ukrainos ir Rusijos pajėgų susirėmimų zonų.
Vaizdo ryšiu iš vyriausybės kontroliuojamos Zaporižios su žurnalistais kalbėjusi Dorit Nitzan sakė, kad maždaug 100 padėti evakuotiesiems iš gamyklos pasiųstų žmonių yra PSO, Jungtinių Tautų ir kitų pagalbos grupių darbuotojai.
„Reikalai pajudėjo, – sakė ji antradienį. – Žinome, kad jie jau yra pakeliui.“
D. Nitzan JT sveikatos agentūrai sakė dar nežinanti, kokie bus evakuotųjų asmenų poreikiai, tačiau nurodė, kad aplinkinės ligoninės ir traumatologiniai skyriai yra pasiruošę priimti iš Mariupolio evakuotus žmones.
13:47 | Įvertino, kada galima laukti „karštojo“ karo fazės pabaigos
Karštasis Rusijos invazijos į Ukrainą etapas gali baigtis ne anksčiau nei po keturių ar penkių mėnesių, interviu UNIAN teigia karo ekspertas Olegas Ždanovas.
„Taip, karštoji fazė gali baigtis po keturių ar penkių mėnesių, bet ne anksčiau. Taigi, turbūt sutinku su Boriso Johnsono vertinimu, kad iki 2023 metų mes vis dar dalyvausime šiame kare“, – sakė jis.
Ekspertas pridūrė, kad pulti yra daug sunkiau nei gintis.
„Bet kokiu atveju karštoji fazė – keli mėnesiai – tai tikrai, nes puolimas bus daug lėtesnis nei gynyba“, – sakė jis.
Rusija į Ukrainą įsiveržė vasario 24 dieną ir pirmiausiai bombardavo karinius objektus, bet po to nusitaikė į civilių gyvenvietes Kyjive, Černihive, Charkive, Lvive, Mykolajive, Chersone, Odesoje ir Mariupolyje.
Prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius prognozavo, kad karas tarp Ukrainos ir Rusijos gali tęstis iki 2042 m.
13:21 | Karinė pagalba Ukrainai sekina JAV ginkluotės atsargas
Iš JAV Doverio karinių oro pajėgų bazės Delavere beveik kasdien kyla galingi transporto lėktuvai C-17, skraidinantys raketas „Javelin“, „Stinger“, haubicas ir kitokią ginkluotę bei amuniciją į Rytų Europos šalis, kad visa tai būtų nugabenta Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis..
Kyjivo pajėgumus smarkiai didinančios ginkluotės poveikis yra būtent tai, ką JAV prezidentas Joe Bidenas tikisi pabrėžti antradienį lankydamasis gynybos sektoriaus milžinės „Lockheed Martin“ gamykloje Alabamoje, kur gaminamos nešiojamosios prieštankinių raketų sistemos „Javelin“, tapusios itin veiksminga priemone prieš rusų šarvuotąją techniką Ukrainoje.
Tačiau J. Bideno vizitas taip pat atkreips dėmesį į kitą nerimą keliantį veiksnį, vis labiau pasireiškiantį karui tęsiantis: ar JAV įstengs toliau gabenti didžiulius kiekius ginklų į Ukrainą, bet tuo pačiu išlaikyti pakankamas atsargas, kurių galėtų prireikti, jeigu įsipliekstų koks nors naujas konfliktas, pavyzdžiui, su Šiaurės Korėja ar Iranu?
JAV jau išsiuntė Kyjivui apie 7 000 „Javelin“, dalį iš jų – dar dirbant ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai. Šis kiekis sudaro apie trečdalį Amerikos turimų šių ginklų atsargų, sako Strateginių ir tarptautinių studijų centro Tarptautinio saugumo programos vyresnysis patarėjas Markas Cancianas.
J. Bideno administracija sako, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną perdavė Ukrainai apie 5,5 tūkst. šių ginklų.
13:21 | Macronas ir Putinas turėjo pasikalbėti telefonu
Prancūzijos prezidento kanceliarija teigia, kad Emmanuelis Macronas ir Vladimiras Putinas turėjo pasikalbėti antradienį apie vidurdienį – 13 val. Lietuvos laiku. Abu lyderiai nekalbėjo nuo kovo 29 d., tačiau iki to laiko palaikė reguliarius ryšius.
Nuo tada E. Macronas užsitikrino, kad jis būtų perrinktas Prancūzijos prezidentu antrai kadencijai. Jo pastangos palaikyti atvirą bendravimą su Rusijos lyderiu sulaukė kritikos tiek Prancūzijoje, tiek užsienyje, įskaitant Lenkijos ministrą pirmininką.
„Mano pareiga su juo pasikalbėti, mums to reikia. Aš nenustosiu to daryti“, – balandį prancūzų laikraščiui sakė E. Macronas.
13:03 | Fidžio teismas liepė areštuoti su Rusijos oligarchu siejamą superjachtą
Fidžio teismas antradienį nurodė areštuoti superjachtą, kaip įtariama, priklausančią Vakarų sankcijomis nubaustam Rusijos oligarchui, pranešė pareigūnai.
Ramiojo vandenyno salų valstybės valdžia siekia konfiskuoti šį laivą, kurio vertė, kaip manoma, viršija 300 mln. dolerių (286 mln. eurų).
Jachta „Amadea“, nuo balandžio vidurio stovinti prisišvartavusi Fidžio vakariniame Lautokos uoste, kai kuriuose žiniasklaidos pranešimuose siejama su rusų oligarchu Suleimanu Kerimovu, kuriam JAV ir ES paskelbė sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
12:44 | PSO rengs susitikimą dėl karo įtakos sveikatai
Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino, kad jos Europos regionas kitą savaitę surengs specialų susitikimą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą įtakos sveikatai ir sveikatos priežiūrai.
11:51 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 24 200 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 194 lėktuvus, 155 sraigtasparnius, 1062 tankus, 2567 šarvuočius, 475 artilerijos pabūklus, 162 raketų sistemas, 10 laivų, 1843 mašinas, 76 kuro cisternas, 291 bepilotį orlaivį, 80 priešraketinės gynybos sistemų, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 38 specialiosios įrangos vienetus.
11:29 | Generalinė prokuratūra: Rusijos kare žuvo mažiausiai 220 vaikų, daugiau nei 406 buvo sužeisti
Priduriama, kad tikrieji skaičiai bus didesni, nes į juos neįtrauktas vaikų aukų skaičius srityse, kur vyksta karo veiksmai, ir laikinai užimtose arba neseniai išlaisvintose srityse.
Be to, mažiausiai trys civiliai žuvo šiandien per Rusijos apšaudymą Vuhledaro mieste Ukrainos rytuose, Donecko srityje, pranešė „Reuters“.
11:06 | Daugiau Rusijos bankų bus atriboti nuo SWIFT
Pagal naują Europos Sąjungos sankcijų paketą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą „daugiau rusų bankų“ bus atriboti nuo tarptautinio tarpbankinių atsiskaitymų tinklo SWIFT, pirmadienį pranešė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Bankininkystės sektoriuje daugiau Rusijos bankų turės palikti SWIFT“, – per vizitą Panamoje sakė J. Borrellis.
Kovo pradžioje ES nuo SWIFT atjungė septynis Rusijos bankus, bet į „juodąjį“ sąrašą nebuvo įtraukti bankai „Sberbank“ ir „Gazprombank“. Pastariesiems prieiga prie SWIFT palikta, kad ES šalys galėtų atsiskaityti už iš Rusijos importuojamas gamtines dujas bei naftą.
10:35 | Daugiau nei 200 civilių vis dar yra įkalinti Mariupolio plieno gamykloje
Didžiulėje Mariupolio „Azovstal“ plieno gamykloje tebėra įstrigę daugiau nei 200 civilių, sakė miesto meras Vadymas Boičenka, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Sekmadienį nemažai civilių buvo evakuoti iš plieno gamyklos – paskutinės Ukrainos karių tvirtovės strategiškai reikšmingame mieste. JT ir Raudonasis Kryžius teigė, kad šiandien tikisi evakuoti daugiau civilių.
V. Boičenka sakė, kad Mariupolyje, kuris jau kelias savaites yra apgultas rusų, vis dar yra apie 100 000 civilių.
10:10 | JK: Rusijos kariuomenė po invazijos gerokai susilpnėjo
Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija savo naujausioje žvalgybos ataskaitoje teigia, kad Rusijos kariuomenė dabar yra „žymiai silpnesnė“ dėl įsiveržimo į Ukrainą.
Teigiama, kad Rusijos kariuomenei atsigauti trukdys Maskvai įvestos sankcijos. Kartu priduriama, kad Rusijos gynybos biudžetas 2005–2018 m. padvigubėjo, investavus į kelis aukščiausios klasės oro, sausumos ir jūrų pajėgumus, tačiau Rusijos fizinės įrangos modernizavimas nesudarė galimybės jai dominuoti kare Ukrainoje dėl strateginio planavimo nesėkmių.
09:41 | Vakarai įtaria Putinio planus gegužės 9-ajai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali oficialiai paskelbti karą Ukrainai jau gegužės 9 d., o tai leistų visiškai mobilizuoti Rusijos rezervines pajėgas, kol invazijos pastangos ir toliau šlubuoja, mano JAV ir Vakarų pareigūnai.
Gegužės 9-ąją Rusija mini Pergalės dieną – Antrojo pasaulinio karo pabaigą.
Vakarų pareigūnai jau seniai įžvelgė, kad Putinas pasinaudos tos dienos simboline ir propagandine verte, kad paskelbtų apie karinį laimėjimą Ukrainoje, didelį karo veiksmų eskalavimą arba abu, skelbia CNN.
Vakarų pareigūnai dabar daugiausiai dėmesio skiria vienam scenarijui, kad gegužės 9-ąją V. Putinas oficialiai paskelbia karą Ukrainai. Iki šiol Putinas primygtinai reikalavo žiaurų kelis mėnesius trukusį konfliktą vadinti „specialia karine operacija“ ir uždrausti tokius žodžius kaip „invazija“ ir „karas“.
Kad Rusija ruošiasi mobiliacijai, teigia ir Ukrainos pareigūnai. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato vadovas Kirilas Budanovas sakė, kad Rusijos Federacijoje yra pasirengimo mobilizacijai ženklų. Ją planuojama skelbti gegužės 9-ąją.
K. Budanovas paklaustas, ar Rusija planuoja skelbti mobilizaciją gegužės 9 d., sakė:
„Taip, jie ruošiasi. Dabar Federalinis rezervų bankas pradėjo tikrinti, ką jie iš tikrųjų turi sandėlyje, ir skaičiuoti, ką jie gali išduoti mobilizavimo įsakymams. Tai absoliučiai būtinas žingsnis prieš pradedant realią mobilizaciją“, – sakė Vyriausiosios žvalgybos direkcijos vadovas.
Oficialus karo paskelbimas gali sustiprinti visuomenės paramą invazijai. Tai taip pat leistų V. Putinui pagal Rusijos įstatymus mobilizuoti rezervines pajėgas ir pašaukti šauktinius, kurių, anot pareigūnų, Rusijai labai reikia, didėjant darbo jėgos trūkumui.
Vakarų ir Ukrainos pareigūnai apskaičiavo, kad nuo Rusijos įsiveržimo prieš kiek daugiau nei du mėnesius kare žuvo mažiausiai 10 000 Rusijos karių.
09:31 | Popiežius nori vykti į Maskvą derybų su Putinu
Popiežius Pranciškus interviu „Corriere Della Sera“ pareiškė, kad paprašė susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, siekiant sustabdyti karą Ukrainoje, tačiau jokio atsako nesulaukė, rašoma „Reuters“.
Jis taip pat pažymėjo, kad partriarchas Kirilas, vadovaujantis Rusijos ortodoksų bažnyčiai ir palaikantis karo veiksmus Ukrainoje, „negali tapti Putino klapčiuku“.
09:09 | ES atsisako mokėti rubliais už rusiškas dujas, ruošiasi galimam tiekimo nutraukimui
Europos Sąjunga pirmadienį įspėjo valstybes nares pasirengti galimam visiškam rusiškų dujų tiekimo nutraukimui, pabrėždama, kad blokas nenusileis Maskvos reikalavimui už importą mokėti rubliais.
Pasak pareigūnų, Europos Komisija (EK) antradienį pasiūlys valstybėms narėms naują sankcijų paketą, skirtą nubausti Kremlių už invaziją į Ukrainą, įskaitant embargą rusiškai naftai.
Tačiau pirmadienį Briuselyje posėdžiavę ES energetikos ir aplinkos ministrai aptarė didesnį ir potencialiai sudėtingesnį klausimą – Rusijos gamtines dujas. Šis kuras kai kurioms bloko šalims, įskaitant didžiausią ES ekonomiką Vokietiją, yra itin svarbus elektros gamybai.
Maskva pareikalavo, kad klientai iš „nedraugiškų šalių“, įskaitant ES valstybes nares, už dujas mokėtų rubliais, tokiu būdu siekdama apeiti Vakarų finansines sankcijas Rusijos centriniam bankui. Rusų energetikos milžinė „Gazprom“ neseniai nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai, jų įmonėms atsisakius pereiti prie naujos mokėjimo tvarkos.
Po derybų Briuselyje susitikimui pirmininkavusi Prancūzijos aplinkos ministrė Barbara Pompili ir energetikos eurokomisarė Kadri Simson pareiškė, kad 27 narių blokas solidarizuojasi su Lenkija ir Bulgarija ir kaups dujų atsargas, kad būtų pasirengusios galimam eksporto nutraukimui.
Anot K. Simson, „visos Rusijos nustatytos procedūros laikymasis prilygtų [ES įvestų] sankcijų pažeidimui“.
Eurokomisarės žiniomis, jokia Europos bendrovė nesiruošia laikytis Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsako ir keisti atsiskaitymo būdų.
08:42 | Ukrainos žvalgyba: Rusija gegužės 9-ąją skelbs mobilizaciją
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato vadovas Kirilas Budanovas sakė, kad Rusijos Federacijoje yra pasirengimo mobilizacijai ženklų. Ją planuojama skelbti gegužės 9-ąją.
K. Budanovas paklaustas, ar Rusija planuoja skelbti mobilizaciją gegužės 9 d., sakė:
„Taip, jie ruošiasi. Dabar Federalinis rezervų bankas pradėjo tikrinti, ką jie iš tikrųjų turi sandėlyje, ir skaičiuoti, ką jie gali išduoti mobilizavimo įsakymams. Tai absoliučiai būtinas žingsnis prieš pradedant realią mobilizaciją“, – sakė Vyriausiosios žvalgybos direkcijos vadovas.
K. Budanovas patvirtino, kad Rusija nori laimėti Rytų Ukrainoje iki gegužės 9 d.
„Tai yra jų tikslas, bet to nebus, jie neturi laiko. Jie niekaip neturi laiko“, – pabrėžė Ukrainos žvalgybos vadovas.
Anksčiau Oleksijus Arestovyčius sakė, kad mobilizacija Rusijoje paspartins V. Putino režimo žlugimą.
Ukrainoje mobilizacija bus tęsiama ir po gegužės 24 d., jei to reikalaus situacija.
08:11 | Ukrainos kariuomenė: Rusija pergrupuoja kariuomenę, stiprina artilerijos ir oro gynybos dalinius Zaporižės, Kryvyj Riho ir Mykolajivo srityse
Zaporižios regiono karinė administracija pranešė, kad Rusijos pajėgos bando sukurti logistinės paramos tinklą kariams.
Rusijos pajėgos taip pat smarkiai apšaudė Tokmako miestą Zaporižios srityje.
Kartu pranešama, kad Rusijos pajėgos skambina vietos gyventojams, teiraudamiesi asmeninės informacijos.
07:42 | Pentagonas: Rusijos generalinio štabo viršininkas lankėsi Ukrainos fronte
Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas praeitą savaitę lankėsi Donbaso fronte rytų Ukrainoje, pirmadienį pranešė vienas Pentagono pareigūnas, bet pranešimų, kad šis generolas buvo sužeistas per ukrainiečių pajėgų ataką, nebuvo įmanoma patvirtinti.
„Galime patvirtinti, kad žinome, jog praeitą savaitę jis kelias dienas buvo Donbase“, – žurnalistams sakė aukšto rango amerikiečių pareigūnas.
„Nemanome, kad jis tebėra ten – [labiau tikėtina], kad jis išvyko ir sugrįžo į Rusiją“, – pridūrė pareigūnas.
„Negalime patvirtinti pranešimų, kad jis buvo sužeistas“, – tęsė Pentagono darbuotojas.
Žiniasklaida, remdamasi kai kuriais ukrainiečių pareigūnais, šeštadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos apšaudė vieną vadavietę prie Iziumo miesto, kur V. Gerasimovas lankėsi ir susitiko su kautynėms vadovaujančiais Rusijos karininkais.
07:29 | Sprogimai Belgorode
Rusijos mieste, esančiame pasienyje su Ukraina, Belgorode jau ne pirmą dieną aidi sprogimai. Jie girdėti ir pirmadienį. Jų priežastis kol kas neaiški.
07:12 | Ketinama tęsti evakuaciją iš Mariupolio
Mariupolyje įstrigusių civilių evakuacija turėtų tęstis antradienį, gegužės 3 d., pranešė miesto taryba. Ji turėjo prasidėti 7 val. vietos laiku.
„Tai oficialu. Evakuacija. Su JT ir Raudonojo Kryžiaus parama rytoj susitarta dėl civilių evakuacijos“, – nurodė taryba.
06:42 | Borisas Johnsonas sveikina Ukrainos drąsą ir ryžtą kare
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį nuotoliu kreipdamasis į Ukrainos parlamentą sveikins Ukrainos pasipriešinimą tironijai kaip pavyzdį pasauliui.
Prisimindamas Didžiosios Britanijos ryžtą per Antrąjį pasaulinį karą, Johnsonas pasakys, kad „savo didžiausio pavojaus laiką prisimename kaip didingiausią valandą“. Jis sakys, kad drąsa, kurią demonstravo tie, kurie siekė apginti savo šalį nuo Rusijos įsibrovėlių, reiškia, kad karas taip pat bus žinomas kaip „didingiausia Ukrainos valanda“.
B. Johnsonas taps pirmuoju pasaulio lyderiu, kuris kreipsis į Aukščiausiąją Radą nuo karo pradžios, ir sieks parodyti savo kritikams, kad yra susitelkęs į tarptautinius reikalus, nepaisant nuolat kylančių klausimų dėl jo vadovavimo.
06:25 | Pirmieji civiliai, evakuoti iš Mariupolio plieno gamyklos, atvyko į Zaporižią
Pirmieji iš milžiniškos „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolyje evakuoti civiliai, pirmadienį atvyko į Ukrainos kontroliuojamą Zaporižios miestą po naktinės kelionės autobusu per fronto liniją, praneša „Reuters“.
Pasak Ukrainos policijos, evakuotuosius daugiausia sudaro moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės. Evakuotiems asmenims bus suteikta medicininė priežiūra, maistas, vaistai ir psichologinė pagalba, pranešė policija.
Fleeing Russian occupation, evacuees arrived in Zaporizhzhia, Ukraine, on Monday, in a convoy led by the International Committee for the Red Cross and the UN. “For more than a month, more than 40 of us had to split six tins of food,” one evacuee said. https://t.co/tZ6pyZrH45 pic.twitter.com/yE2dlrQhfh
— The New York Times (@nytimes) May 2, 2022
05:55 | Planuoja aneksuoti tris miestus
Michaelas Carpenteris, JAV ambasadorius prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, pirmadienį Vašingtone sakė žurnalistams:
„Remiantis naujausiais pranešimais, manome, kad Rusija bandys prijungti „Donecko Liaudies Respubliką“ ir „Luhansko Liaudies Respubliką“ prie Rusijos“.
Ataskaitose teigiama, kad Rusija planuoja surengti referendumus gegužės viduryje.
„Tiesiai iš Kremliaus planų“, – pridūrė jis.
Pasak M. Carpenterio, Jungtinės Valstijos taip pat mato, kad Rusija svarsto panašų planą trečiajame regione – Chersone, kur Maskva neseniai sustiprino kontrolę ir įvedė rublio valiutą.
„Manome, kad ataskaitos yra labai patikimos. Deja, mes buvome labiau teisūs nei klydome atskleisdami tai, kas, mūsų manymu, gali įvykti toliau, todėl tai yra dalis to, ką mes čia stengiamės padaryti.
Tokie fiktyvūs referendumai – išgalvoti balsai – nebus laikomi teisėtais, taip pat jokie bandymai aneksuoti papildomą Ukrainos teritoriją. Tačiau turime veikti skubiai“, – kalbėjo M. Carpenteris.
M. Carpenteris sakė, kad taip pat gali būti, jog Rusijos lyderiai bandys užvaldyti kitas Ukrainos dalis, įvesdami marionetinę valdžią vietos institucijose ir išstumdami demokratiškai išrinktus pareigūnus.
Jis sakė, kad toks buvo pradinis Maskvos tikslas Kyjivas – planas, kuriame buvo numatyta įdiegti naują konstituciją Ukrainoje – tačiau Rusijos pajėgos buvo priverstos trauktis atgal į šalies rytus ir pietus, nes nesugebėjo užimti sostinės.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Rusijoje tęsiantis protestams prieš Maskvos invaziją į Ukrainą policija sulaikė 211 žmonių, pirmadienį pranešė sulaikymus per protestus stebinti nevyriausybinė organizacija.
► Izraelis pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių dėl šios šalies užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo komentarų, kad Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris turėjo žydų kraujo, o tai, kad Volodymyras Zelenskis turi žydų kraujo nereiškia, kad ukrainiečiai esą nėra naciai.
► Kyjivas pirmadienį pareiškė, kad jo bepiločiai orlaiviai nuskandino du Rusijos patrulinius laivus netoli Juodosios jūros Gyvačių salos, išgarsėjusios invazijos pradžioje dėl Ukrainos pasieniečių atsisakymo pasiduoti Maskvai.
► Rusijos pajėgų smarkiai subombarduotame ir beveik du mėnesius apsiausties sąlygomis gyvenančiame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje pirmadienį pradėta Jungtinių Tautų remiama didesnio masto civilių evakuacija, pranešė miesto valdžia.
► Europos Sąjunga pagal naują sankcijų Rusijai už invaziją į Ukrainą paketą siūlys palaipsniui uždrausti rusiškos naftos importą, pranešė šaltiniai.
► Rusija nesiekia užbaigti karo Ukrainoje iki Pergalės dienos, minimos gegužės 9 dieną, pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
