Važiuojant per miestelius matyti ir sugriauti pastatai, sušaudyti civilių automobiliai. Nors ukrainiečiai tiki savos kariuomenės sėkme, tačiau kyla naujos dilemos – atakuojant užimtose teritorijose įsitvirtinusius rusus, tenka bombarduoti ir savų žmonių namus.
Priešingai nei gali susidaryti įspūdis iš naujienų srauto, dangus virš Ukrainos liepsnoja ne visur. Nors rytinėje šalies dalyje vyksta įnirtingi mūšiai su rusų okupantais, didžiojoje šalies dalyje apie tai, kad vyksta karas, primena kartais pasigirstančios perspėjimo sirenos ir keliuose matoma karinė technika. Tiesa, netrūksta ir šalikelėse esančių gynybinių įtvirtinimų ir vadinamųjų blokpostų – patikros punktų.
Blokpostai, kuriuose budi kariai, labai iškalbingi. Pietų Ukrainoje, prie strategiškai svarbių miestų ir miestelių – rimti kariniai įtvirtinimai, apkasai, gerokai daugiau karių. Griežtos patikros, klausiama, kur važiuojama, kada atvažiavome į Ukrainą, tikrina, ar nevežame ginklų. Vienas karys prašė net parodyti telefono vaizdo galeriją, kad įsitikintų, jog neužfiksavome nieko strategiškai svarbaus ir jautraus.
Važiuojant pro sostinės Kijyvo apylinkes galima dar pamatyti, ką paliko ten buvę, bet vėliau ukrainiečių išstumti rusai. Sugriauti namai ir kiti pastatai, kelio ženklai suvarpyti kulkų. Pakelėse vis dar palikti ir sunaikinti okupantų tankai. Jausmas tarytum apylinkės virtusios pačiu tikriausiu muziejumi.
Bet vaizdai kraupūs. Lengvasis automobilis, suvarpytas kulkų. Juo važiavusių žmonių likimas, ko gero, tragiškas. Bet ukrainiečiai prie karo pripranta. Štai prie vieno miestelio sutinkame šeimą, kuri tiesiog atvyko pasifotografuoti prie sudegintos rusų technikos. Okupantai buvo sustabdyti miestelio prieigose: „Jeigu toliau trasa jūs išvažiuotumėte, ir į kairę, tai ta pusė kaimo, degalinė, tai jie nukentėjo. Ir dar dalis namų anoje pusėje nukentėjo, bet mažiau.“
Nors dėl viso pikto, jie buvo pasitraukę į gretimą miestelį: „Jie buvo toje pusėje, okupantai, jie neužėjo. Buvome priversti išvažiuoti dėl mažų vaikų. Grįžome, kai jau viskas baiginėjosi. Dar girdėjome sprogimus, vieną dvi dienas, o toliau jau viskas po truputį rimo. Daugiau sprogimų negirdėjome.“
Kariai iš Volodymyro miesto brigados. Dabar jie kaunasi pietų Ukrainoje, o Lietuvos parlamentarų grupė jiems perdavė paramos.
„Matosi stiprėjanti šalis, ir atvykus į Odesos kraštą, matosi inžineriniai statiniai profesionaliai sudėlioti, kariškiai ruošiasi gynybai savo krašto, suvaryta karinė technika“, – sako Seimo narys Justinas Urbonavičius.
Mūšiams nusistovėjus rytų ir pietryčių Ukrainoje, likusioje šalies dalyje pavojų kelia rusų leidžiamos raketos. Dažnai jos pataiko tiesiog į žmonių namus.
„Rusai specialiai daužo civilinius objektus, jie dabar viską daužo, ir civilinius objektus, ir kritinę infrastruktūrą, kad pasėti paniką, supriešinti kariuomenę su civiliais, kad jūs neapsaugote, arba pasitraukite, gal nešaudys, yra tokie naratyvai skleidžiami“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Vis tik toliau nuo fronto esantys miestai stengiasi gyventi įprastu, prieškariniu ritmu. Ukrainos viduryje esančiame Dnipre parkai pilni žmonių. Nors dalis gyventojų ir bando atsipalaiduoti, bet prie pat ir vaizdai, kurie verčia įsitempti – barikados, aplink pastatus ir net monumentas žuvusiems Ukrainos gynėjams nuo 2014-ųjų metų. Bet labiausiai įtampa auga judant į pietryčius.
„Girdisi nuolatos tokio griaustinio bumbsėjimas, tai yra, vyksta artileriniai apšaudymai, granatsvaidžiais, ir nepanašu, kad orkai bent kiek pasistūmėtų į priekį, o greičiau dar netgi, ukrainiečiai stums juos lauk iš Chersono“, – kalba Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Bet kontratakuoti ukrainiečiams gali būti sunku. Užimtose vietovėse rusai įrengia įtvirtinimus – juos pralaužti gerokai sunkiau, nei tiesiog stabdyti judančius okupantus. Iškyla ir moraliniai klausimai.
„Tai įsivaizduokite, pavyzdžiui, jie Melitopolyje, Chersone „kasinėjosi“, o kaip mums tada bombarduoti savo miestus? Tai skirtingai negu jie, mes negalime atakuoti, pavyzdžiui, haubicomis“, – kalba Dnipro meras Boris Filatov.
Nors ukrainiečiai ir pasitiki sava kariuomene, ypač vakarams gausiau tiekiant ginkluotę, bet greitos karo pabaigos tikisi retas. Ukrainos žmonės svarsto, kad konfliktas su nusistovėjusia fronto linija gali tęstis dar ilgai.
