Sekite šeštadienio svarbiausius karo Ukrainoje įvykius su tv3.lt:
20:43 | ES paskelbė naujų sankcijų „Wagner“ dėl žmogaus teisių pažeidimų Afrikoje
Europos Sąjunga šeštadienį paskelbė papildomas sankcijas Rusijos samdinių grupei „Wagner“ dėl žmogaus teisių pažeidimų Centrinės Afrikos Respublikoje, Sudane ir Malyje.
Aštuoni su grupe susiję asmenys ir septyni subjektai buvo įtraukti į bloko juodąjį sąrašą. ES sankcijos reiškia turto įšaldymą ir draudimą keliauti.
Pačiai „Wagner“, kuri aktyviai kovoja Rusijos kare Ukrainoje, Europos Sąjunga 2021 metais jau pritaikė sankcijas.
20:20 | Prigožinas skelbia apie užimtą kaimą netoli Bachmuto
Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas šeštadienį sakė, kad jo kovotojai užėmė vieną kaimą netoli Ukrainos rytuose esančio Bachmuto miesto.
Tame rajone ištisus mėnesius vyksta įnirtingi mūšiai.
J. Prigožinas savo spaudos tarnybos išplatintame pareiškime teigė, kad „Wagner“ 19 val. visiškai užėmė Jahidnės kaimą, esantį į šiaurę nuo Bachmuto.
Jahidnė yra mažiau nei už 2 km nuo miesto centro, kuris tapo pagrindiniu politiniu ir simboliniu prizu kovoje dėl rytinio Donbaso regiono kontrolės.
J. Prigožino spaudos tarnyba paskelbė nuotrauką, kurioje matyti kaukėti ginkluoti vyrai, laikantys „Wagner“ vėliavą priešais įvažiavimo į kaimą ženklą.
Kyjivas šio pareiškimo nekomentuoja.
„Wagner“ spaudos tarnyba, kurią citavo Rusijos naujienų agentūra TASS, apkaltino Ukrainos karius susprogdinus užtvanką netoli Bachmuto, kad sulėtintų Rusijos pajėgų stūmimąsi į priekį.
Naujienų agentūra AFP kol kas negali patikrinti šio teiginio.
Maskva jau kelis mėnesius siekia užimti Bachmutą, o tarp „Wagner“ ir Rusijos kariuomenės atsirado aštrių nesutarimų: J. Prigožinas kaltina kariuomenę, kad ši neaprūpina jo kovotojų reikiama amunicija.
Penktadienį J. Prigožinas teigė, kad „Wagner“ kovotojai užėmė į šiaurę nuo Bachmuto esantį Berchivkos kaimą, o praėjusią savaitę – Paraskovijivkos gyvenvietę.
20:15 | Rusija kaltina Vakarus „destabilizavus“ G-20 derybas
Rusija šeštadienį apkaltino Vakarus destabilizavus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų susitikimą Indijoje dėl jų pastangų priimti bendrą pareiškimą dėl Maskvos karo Ukrainoje.
„Apgailestaujame, kad kolektyviniai Vakarai ir toliau destabilizuoja G-20 veiklą ir ją naudoja antirusiškai“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Maskva apkaltino Jungtines Valstijas, Europos Sąjungą ir Didžiojo septyneto (G-7) šalis, kad jos „sužlugdė kolektyvinių sprendimų priėmimą“, bandydamos primesti savo „diktatą“, o tai, anot jos, yra „akivaizdus šantažas“.
Ministerija paragino Vakarus „kuo greičiau atsisakyti savo destruktyvios politikos, pripažinti objektyvias daugiapolio pasaulio realijas“.
„G20 turi likti ekonominiu forumu, o ne kėsintis į saugumo sritį“, – teigiama jos pareiškime.
G-20 finansų ministrų derybos Indijos Bengalūro mieste anksčiau šeštadienį baigėsi nepasiekus konsensuso, Rusijai ir Kinijai prieštaraujant baigiamojo dokumento formuluotėms dėl Maskvos karo Ukrainoje.
Susitikimas paskelbė G-20 pirmininkės Indijos reziumė ir dokumentą apie rezultatus. Juose sakoma, kad nepavyko susitarti dėl formuluočių apie karą Ukrainoje.
Indijos paskelbtoje reziumė teigiama, kad „dauguma narių griežtai pasmerkė karą Ukrainoje“ ir kad per dvi dienas trukusį susitikimą Bengalūre būta „skirtingų padėties ir sankcijų vertinimų“.
Išnašose paaiškinama, kad dviem pastraipoms apie karą, kurios, kaip teigiama, buvo pritaikytos iš lapkritį Balyje vykusio G-20 lyderių susitikimo deklaracijos, „pritarė visos šalys narės, išskyrus Rusiją ir Kiniją“.
Pirmoji susitikimo diena buvo penktadienis, kai minėtos Rusijos invazijos Ukrainoje metinės.
Per ankstesnį svarbų G-20 susitikimą, kuris lapkritį įvyko Balyje Indonezijoje, lyderiai griežtai pasmerkė karą ir įspėjo, kad jis vis labiau veikia pasaulio ekonomiką.
Be kitų šalių, G-20 priklauso Rusija ir tokios valstybės kaip Kinija ir Indija, palaikančios reikšmingus prekybinius ryšius su Maskva.
20:00 | Scholzas Indijoje prašė paramos Vakarų pastangoms izoliuoti Rusiją
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį siekė Indijos garantijų, kad ji palaikys arba bent jau neblokuos Vakarų pastangų izoliuoti Rusiją dėl niokojančio karo prieš Ukrainą.
Po derybų su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi O. Scholzas pabrėžė, kad besivystančios šalys patiria neigiamą poveikį dėl karo sukelto energijos ir maisto trūkumo, ir sakė besitikintis, kad Indija padės užtikrinti svarbiausių produktų tiekimą į Aziją, Afriką ir Amerikas.
N. Modi ir toliau laikėsi atsargaus požiūrio ir teigė, kad Indija nori, jog karas būtų užbaigtas dialogo ir diplomatijos priemonėmis.
„Indija yra pasirengusi prisidėti prie bet kokios taikos iniciatyvos“, – pridūrė jis.
Jis susilaikė nuo atviros kritikos Rusijai, nes Maskva yra stambi ginklų, naftos tiekėja, taip pat tenkinanti kitus Indijos ekonominius poreikius.
O. Scholzas sakė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą „pažeidė pagrindinį principą, su kuriuo visi sutinkame – nekeisti sienų naudojant smurtą“.
Nors po susitikimo nė vienas lyderis neatsakinėjo į žurnalistų klausimus, vėliau O. Scholzas Vokietijos žiniasklaidai sakė, kad jis su N. Modi „labai išsamiai ir intensyviai“ aptarė karą Ukrainoje, tačiau atsisakė detalizuoti, motyvuodamas konfidencialiu derybų pobūdžiu.
19:45 | Kodėl Bachmutas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos aiškina, kodėl šis miestas šventas rusams
Jau septynis mėnesius Bachmutas yra vienas karščiausių fronto taškų. Rusai šioje vietovėje patiria didžiulių nuostolių, rašo kanalas 24tv.ua.
Tai per teletiltą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatis. Jis pažymėjo, kad rusų veiksmuose esama tam tikros karinės logikos.
Karys paaiškino, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms išsekinus priešo pajėgas ir organizuotai pasitraukus iš Siverskodonecko ir Lysičansko, okupantai tikėjosi, kad jie be incidentų įžengs į Bachmutą. O po to jie būtų užėmę Slovianską ir Kramatorską.
Tačiau tai neįvyko taip, kaip tikėtasi. Šiai dienai priešas prarado neįtikėtinai daug išteklių, įskaitant personalą.
Čerevatijus sakė, kad rusams Bachmuto užkariavimas buvo principo reikalas. Šis miestas yra neįtikėtinos ukrainiečių drąsos ir kartu Rusijos kariuomenės nesugebėjimo pademonstruoti didelių strateginių laimėjimų simbolis.
„Po kiekvieno užkariauto žemės metro, patyrę milžiniškų nuostolių, rusai džiūgauja, tarsi būtų užėmę Stalingradą", – sakė Čerevatijus.
Jis taip pat pridūrė, kad visas pasaulis jau pamatė, jog rusams Bachmutas tapo vieta, kurioje neįmanoma palaužti ukrainiečių dvasios.
19:30 | Prigožinas paskelbė medžioklę dėl Šoigu svainio galvos
Samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė ketinąs sugauti rusų tinklaraštininką Aleksejų Stoliarovą. To priežastis – tariama antikarinė Stoliarovo, kuris yra Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu svainis, pozicija. Apie tai skelbia kanalas 24tv.ua.
Rusijos „Telegram“kanaluose teigiama, kad A. Stoliarovas paspaude „Like“ ant Jurijaus Dudo įrašo, kuriame kalbama apie kruviną ir beprasmį karą, už kurį atsakinga V. Putino aplinka.
Vėliau S. Stoliarovas esą pašalino savo like'ą, tačiau S. Šoigu svainiui buvo priekaištaujama dėl šios reakcijos ekrano nuotraukų. Po to į jį ėmė kreiptis rusai, sakydami, kad palaiko karą prieš Ukrainą.
Atsakydamas į tai Rusijos gynybos ministro svainis patarė jiems eiti į frontą. „Eikite į frontą, nedavę man čia p*zdy", – atsakė jis.
S. Stoliarovas bandė išvengti konflikto, savo tinklaraštyje nurodydamas, kad nelike'ina jokių pranešimų, niekam neparašė ir ragino savo auditoriją būti atsargią ir nepasiduoti manipuliacijoms bei fotošopui.
Nepaisant to, J. Prigožinas, komentuodamas incidentą, paragino surasti ir atvesti pas jį Stoliarovą.
19:00 | Kazachstanas reiškia paramą Kinijos planui dėl karo Ukrainoje
Kazachstanas šeštadienį, likus kelioms dienoms iki JAV valstybės sekretoriaus vizito, išreiškė paramą Kinijos iniciatyvai dėl karo Ukrainoje sprendimo.
Kazachstano užsienio reikalų ministerija teigė palankiai vertinanti Kinijos poziciją „dėl politinio Ukrainos krizės sureguliavimo“.
Pareiškime ministerija teigė, kad pasiūlymas „nusipelno paramos, nes prisideda prie kraujo praliejimo nutraukimo“.
Šeštadienį Kazachstanas, kuris su Rusija turi 7,5 tūkst. km sieną, taip pat pabrėžė teritorinio vientisumo svarbą Kinijos plane.
Kazachstanas dalyvauja įvairiose karinėse ir ekonominėse sąjungose su Rusija, tačiau atsisakė paremti invaziją į Ukrainą ar pripažinti Kremliaus įvykdytą keturių Ukrainos regionų aneksiją.
Tuo pat metu Kazachstanas susilaikė arba balsavo prieš Rusiją smerkiančias Jungtinių Tautų rezoliucijas.
Kitą savaitę JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas lankysis Kazachstane ir Uzbekistane, o po to vyks į Naująjį Delį, kur dalyvaus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) užsienio reikalų ministrų susitikime. Jame taip pat turėtų dalyvauti Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Kinijos 12 punktų dokumentą, kuriame raginama „politiškai sureguliuoti“ krizę, Vakarų lyderiai sutiko skeptiškai, tačiau Ukraina ir Rusija išreiškė atsargią paramą.
Dokumente, paskelbtame penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos metines, visos šalys raginamos „remti Rusiją ir Ukrainą, kad jos dirbtų ta pačia kryptimi ir kuo greičiau atnaujintų tiesioginį dialogą“.
18:56 | Generalinis štabas: rusai patyrė nesėkmę keliuose puolimuose
Rusijos okupantai toliau puola Ukrainos karių pozicijas Bachmuto kryptimi, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pranešimą skelbia unian.net.
„Voluinės, Polesės, Seversko ir Slobožansko kryptimis operatyvinė padėtis išlieka be didesnių pokyčių, priešo puolamųjų grupių neaptikta. Apšaudomos Sumų srities Stukalovkos, Pavlovkos, Girino ir Katerinovkos gyvenviečių teritorijos, taip pat Charkovo srities Staricos, Volčansko, Ogurcovo ir Bologovkos gyvenvietės. Okupantai vykdė oro antskrydžius Veterenarno ir Rubižnės rajonuose“, – teigė Generalinis štabas.
Tuo pat metu Kupiano ir Limano kryptimis priešas vykdė nesėkmingus puolimus Masjutovkos, Nevskės, Belogorovkos, Spornoje, Fedorovkos rajonuose, taip pat Serebrijansko girininkijos rajone. Priešų pajėgos taip pat apšaudė iš artilerijos kelių gyvenviečių teritorijas Charkovo ir Luhansko srityse. Priešo oro antskrydžiai užfiksuoti netoli Hryanikivkos ir Spornyj.
Uukrainos pajėgų duomenimis, Bachmuto kryptimi rusai toliau atakuoja ukrainiečių pozicijas ir kelis kartus nesėkmingai bandė pulti netoli Orechovo-Vasylivkos, Berchovkos, Ivanivskės ir Severnojės gyvenviečių Donecko srityje. Apšaudytos 18 gyvenviečių teritorijos.
Generalinis štabas taip pat pranešė, kad priešas pradėjo puolimą Avdijivkos, Vodyanės, Pervomajskės, Marinkos ir Novomichailovkos Avdijivkos ir Šachtaro kryptimis – nesėkmingai. Jis artilerijos ugnimi apšaudė kelias gyvenvietes.
Tuo pat metu Zaporožės kryptimi buvo apšaudyta 12 gyvenviečių: Vremovka, Novopolis, Donecko sritis; Olhivske, Malynivka, Hulaypolė, Bilohorjė ir Kamenska, Zaporožės sritis; Marganecas ir Nikopolis, Dniepropetrovsko sritis.
17:35 | Ukraina praneša apie naujus Rusijos smūgius, V. Zelenskis ragina didinti spaudimą Maskvai
Viename iš savo šeštadienio vaizdo įrašų V. Zelenskis klausė: „Ar mums įmanoma laimėti?“
„Taip, – pareiškė jis. – Esame pajėgūs vieningai, ryžtingai ir atkakliai tai padaryti, kad šiais metais būtų nutraukta Rusijos agresija.“
Atskirame pranešime tviteryje prezidentas taip pat ragino didinti spaudimą Rusijai sankcijomis po to, kai Jungtinė Karalystė, JAV ir Europos Sąjunga paskelbė apie naujas priemones Maskvos atžvilgiu, kuriomis siekiama pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su invazija į Ukrainą.
„Spaudimas agresorei Rusijai turi didėti“, – tviteryje parašė V. Zelenskis.
Jis sakė, kad Ukraina nori išvysti „ryžtingus veiksmus“ prieš Rusijos valstybinę branduolinę korporaciją „Rosatom“ ir Rusijos branduolinę pramonę, taip pat tikisi „didesnio spaudimo kariuomenei ir bankininkystei“.
Šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad „Rosatom“ ir jo Gynybos ministerija turi užtikrinti, kad Maskva būtų pasirengusi prireikus atnaujinti branduolinių ginklų bandymus.
Jis teigė, kad JAV kuria branduolinius ginklus ir kad Vašingtonas esą svarsto planus atlikti branduolinius bandymus, uždraustus pagal visuotinį bandymų draudimą, įsigaliojusį pasibaigus Šaltajam karui.
„Jei JAV atliks bandymus, mes taip pat tai padarysime“, – sakė V. Putinas.
Per pastaruosius metus Rusija jau tapo daugiausiai sankcijų pasaulyje sulaukusia šalimi. Sankcijas jai taiko daugiau nei 30 šalių, atstovaujančių daugiau nei pusei pasaulio ekonomikos. Tačiau Rusijos ekonomikai, prekybai ir įmonėms dar nebuvo suduotas nokautuojantis smūgis.
Rusijos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Antonovas naujausias JAV sankcijas pavadino neapgalvotomis.
„Išmokome gyventi ekonominio ir politinio spaudimo sąlygomis, – sakė V. Antonovas. – Ankstesnių sankcijų patirtis parodė, kad jos labiau kenkia pasaulinei rinkai, blogina paprastų piliečių padėtį valstybėse, kurios inicijuoja ar remia neapgalvotas sankcijas.“
Išvakarėse paminėjus pirmąsias invazijos metines, Rusijos išpuoliai Ukrainoje nesiliovė.
Šeštadienį Ukrainos kariuomenė pranešė apie 27 Rusijos aviacijos smūgius ir 75 atakas iš raketų paleidimo įrenginių per pastarąją parą. Ji teigė, kad Rusijos puolimas ir toliau sutelktas Ukrainos pramoniniuose rytuose ir šiaurės rytuose. Pranešta apie penkis sužeistus civilius Ukrainos rytinėje Donecko srityje.
Pietinės Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas taip pat pranešė apie 83 rusų apšaudymus. Devynis kartus buvo apšaudyta regiono sostinė Chersonas, ten nukentėjo gyvenamieji pastatai, vaikų darželis ir medicinos įstaiga. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas pranešė apie tris regione sužeistus civilius.
17:32 | Chersono srityje sprogus minai žuvo 2 ūkininkai.
Kitas civilis taip pat buvo sužeistas per sprogimą netoli upės uosto regiono sostinėje Chersone. Pasak pranešimo, 63 metų vyras paguldytas į ligoninę.
⚡️Landmine explosion kills 2 farmers in Kherson Oblast.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) February 25, 2023
Another civilian was also injured in a booby trap explosion near the river port in the regional capital of Kherson. The 63-year-old man was hospitalized, according to the report.
17:09 | G-20 susitikimas Indijoje baigėsi nepasiekus konsensuso dėl Rusijos karo Ukrainoje
Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų derybos Indijos Bengalūro mieste šeštadienį baigėsi nepasiekus konsensuso, Rusijai ir Kinijai prieštaraujant baigiamojo dokumento formuluotėms dėl Maskvos karo Ukrainoje.
Susitikimas paskelbė G-20 pirmininkės Indijos reziumė ir dokumentą apie rezultatus. Juose sakoma, kad nepavyko susitarti dėl formuluočių apie karą Ukrainoje.
Indijos paskelbtoje reziumė teigiama, kad „dauguma narių griežtai pasmerkė karą Ukrainoje“ ir kad per dvi dienas trukusį susitikimą Bengalūre būta „skirtingų padėties ir sankcijų vertinimų“.
Išnašose paaiškinama, kad dviem pastraipoms apie karą, kurios, kaip teigiama, buvo pritaikytos iš lapkritį Balyje vykusio G-20 lyderių susitikimo deklaracijos, „pritarė visos šalys narės, išskyrus Rusiją ir Kiniją“.
Pirmoji susitikimo diena buvo penktadienis, kai minėtos Rusijos invazijos Ukrainoje metinės.
Per ankstesnį svarbų G-20 susitikimą, kuris lapkritį įvyko Balyje Indonezijoje, lyderiai griežtai pasmerkė karą ir įspėjo, kad jis vis labiau veikia pasaulio ekonomiką.
Be kitų šalių, G-20 priklauso Rusija ir tokios valstybės kaip Kinija ir Indija, palaikančios reikšmingus prekybinius ryšius su Maskva.
Ispanijos atstovė Nadia Calvino anksčiau teigė, kad dėl „ne tokio konstruktyvaus“ kai kurių neįvardytų šalių požiūrio 20 didžiausių pasaulio ekonomikų derybose susitarti dėl pareiškimo buvo sunku.
Kinija norėjo pakeisti lapkričio pareiškimo formuluotę, naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnai, o vienas iš jų, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, teigė, kad Pekinas norėjo išbraukti žodį „karas“.
Ankstesniuose G-20 finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimuose taip pat nebuvo pavykę parengti bendro komunikato nuo tada, kai praėjusių metų vasarį grupei priklausanti Rusija įsiveržė į kaimyninę Ukrainą.
Kinija stengiasi rodyti save neutralia šalimi karo klausimu, tuo pat metu palaikydama glaudžius ryšius su strategine sąjungininke Rusija.
16:33 | JAV žvalgyba: Kinija svarsto galimybę Rusiją aprūpinti dronais ir amunicija
Nuo įsiveržimo į Ukrainą Rusija ne kartą prašė Kinijos bepiločių orlaivių ir amunicijos, CNN patikino šaltiniai, o Kinijos vadovybė pastaruosius kelis mėnesius aktyviai diskutavo, ar siųsti mirtiną pagalbą, ar ne.
JAV pareigūnai pastarosiomis savaitėmis surinko informaciją, leidžiančią manyti, kad Kinija linkusi tiekti įrangą.
JAV ir jų sąjungininkės praėjusią savaitę pradėjo viešai perspėti apie galimą Kinijos karinę paramą Rusijai, siekdamos atgrasyti Pekiną nuo to.
Pasak šaltinių, bepiločių orlaivių ir amunicijos tiekimas, kuris greičiausiai būtų skirtas šaulių ginklams, pavyzdžiui, rankinei ginkluotei, o ne didesnei artilerijai, reikš reikšmingą Kinijos paramos Rusijai eskalavimą, kuri iki šiol daugiausia apsiriboja Kinijos bendrovėmis, teikiančiomis ne didesnę artileriją.
16:19 | Visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus
Visoje Ukrainoje paskelbtas oro perspėjimas, praneša „Ukrinform“
An air alert has been declared throughout #Ukraine. pic.twitter.com/LVBFQJ0bxJ
— NEXTA (@nexta_tv) February 25, 2023
Oro perspėjimas paskelbtas antra kartą per parą.
16:15 | Britų žvalgyba: Rusija galėjo pritrūkti Irano dronų
Rusija tikriausiai išnaudojo visas Irano bepiločių orlaivių kamikadzių atsargas Ukrainoje ir dabar ieško būdų, kaip papildyti atsargas. Taip teigiama naujausioje britų žvalgybos ataskaitoje apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, praneša „Ukrinform“.
uo vasario 15 d. nebuvo gauta pranešimų, kad Rusija naudotų Irano bepiločius orlaivius kamikadzes smogdama taikiniams Ukrainoje. Prieš tai, nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios, Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė apie mažiausiai 24 Irano bepiločių orlaivių Shahed-136 numušimą, dešimtys Irano bepiločių orlaivių buvo sunaikinta ir sausio pirmoje pusėje.
„Tikėtina, kad bepiločių orlaivių nenaudojimas rodo, kad Rusija išnaudojo savo dabartines atsargas ir galbūt ieško galimybių papildyti savo atsargas“, – teigiama ataskaitoje.
Didžiosios Britanijos žvalgyba pabrėžia, kad nors šis ginklas ir nėra efektyvus, Rusija tikriausiai jį laiko „naudingu jauku“, galinčiu atitraukti Ukrainos oro gynybą nuo efektyvesnių Rusijos sparnuotųjų raketų.
Kaip praneša „Ukrinform“, Didžiosios Britanijos gynybos ministerija mano, kad Rusija tikriausiai ruošiasi puolimui Donecko srities Vugledaro srityje, tačiau vargu ar pavyks pasiekti proveržį, nes trūksta smogiančių pajėgų.
15:56 | Zelenskis kreipėsi į lietuvius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi padėkojo Lietuvai už nuolatinę paramą. Ji pažymėjo, kad nėra srities, kurioje Ukraina nebūtų pajutusi Lietuvos nuoširdumo ir ryžto.
V. Zelenskis šeštadienį „Twitter“ paskelbtame vaizdo įraše kalbėjo, kad ukrainiečiai ir lietuviai kartu eina per Europos istoriją.
🇺🇦 and 🇱🇹 are walking together through the history. I thank all of you, 🇱🇹 people, for doing everything you can with us.
— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) February 25, 2023
Now is the time when we can protect our freedom forever.
And make our #PeaceFormula the basis for a new security for everyone in the world who values life. pic.twitter.com/DY3vD5DNfL
„Mus vienija kartos ir šimtmečiai. Išgyvenome gerus ir tragiškus laikus, taikius laikus ir žiaurius laikus. Per visus mūsų gyvavimo metus ukrainiečiai ir lietuviai vienaip ar kitaip kovojo už laisvę. Dabar puikus laikas. Laikas, kai galime laimėti ir garantuoti savo laisvę ne vien metams, ne tik dešimtmečiams. Dabar atėjo laikas, kai galime apsaugoti savo laisvę amžiams“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Anot jo, Rusija turi pralaimėti Ukrainoje. Rusijos revanšizmas turi amžiams pamiršti Kyjivą ir Vilnių, Kišiniovą ir Varšuvą, Ukrainos brolius brolius Latvijoje ir Estijoje, Gruziją ir visas kitas šalis.
„Mes galime tai padaryti. Turime istorinį šansą. Ir aš dėkoju jums visiems, lietuviai, dėkoju visiems, kad darote viską, ką galite, kad nepraleistumėte šio istorinio šanso. Gynybos pagalba, politinė, ekonominė, humanitarinė – nėra srities, kurioje Ukraina nebūtų pajutusi Lietuvos nuoširdumo ir ryžto. Ukrainiečiai visada tai prisimins ir visada liks už tai dėkingi. Ir tikiu, kad šiais metais į savo istoriją galėsime įtraukti dar vieną etapą – bendrą pergalę kare prieš bendrą priešą. Mes išsaugosime savo nepriklausomybę. Mes tikrai užkirsime tam kelią“, – sakė V. Zelenskis.
15:15 | Rusija nutraukė naftos tiekimą Lenkijai
Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ šeštadienį paskelbė, kad Rusija sustabdė naftos tiekimą jai naftotiekiu „Družba“ ir kad tai paveikė maždaug 10 proc. kompanijos poreikių.
„Rusai sustabdė tiekimą naftotiekiu „Družba“ į Lenkiją“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame „Orlen“ pareiškime.
„Orlen“ teigė, kad šis žingsnis neturės įtakos tiekimui Lenkijos klientams ir kad nuo šiol visa nafta bus tiekiama jūra.
Iki šiol „Orlen“ naftotiekiu iš Rusijos importuodavo apie 10 proc. jai reikalingos naftos, o likusią dalį – jūrų keliais iš kitų šalių.
Tai padaryta kitą dieną po to, kai Europos Sąjunga susitarė dėl naujų sankcijų Maskvai dėl Rusijos karo Ukrainoje.
Anksčiau šį mėnesį Lenkija pareiškė, kad tebeperka 10 proc. tiekiamos naftos iš Rusijos, nors primygtinai reikalavo griežtesnių sankcijų Rusijos naftai.
Praėjusiais metais Lenkija paskelbė turinti „radikalų planą“ iki 2022 metų pabaigos nutraukti visą rusiškos naftos importą.
Tačiau valstybės turto viceministras Maciejus Maleckis (Macejus Maleckis) parlamentui sakė, kad Lenkija vis dar turi galiojančią sutartį su Rusijos bendrove „Tatneft“.
Tai reiškė, kad Lenkija kas mėnesį iš Rusijos vis dar pirko 200 000 tonų naftos.
Pasak M. Maleckio, valstybinė bendrovė „Orlen“ „tvirtai pareiškė, kad nustos pirkti rusišką naftą, kai tik bus įvestas ES embargas“.
M. Maleckis teigė, kad dabartinė sutartis su „Tatneft“ negali būti nutraukta, nes tai priverstų Varšuvą mokėti Rusijos įmonei kompensacijas.
Pastaraisiais metais Lenkija iš esmės diversifikavo naftos ir dujų tiekimą ir, pasak M. Maleckio, sandoris su „Tatneft“ buvo vienintelė energetikos sutartis su Rusija.
Septintajame dešimtmetyje buvo pradėtas tiesti naftotiekių tinklas „Družba“ („Draugystė“), kuriuo nafta iš Uralo į Europą pumpuojama šiaurine atšaka per Lenkiją ir pietine atšaka per Ukrainą.
14:33 | ES dėl Rusijos karo Ukrainoje skelbia sankcijas dar 121 fiziniam ir juridiniam asmeniui
Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai.
Priemonės, dėl kurių sutarta vėlai penktadienį, oficialiai turi būti patvirtintos šeštadienį ir yra jau dešimtas ES sankcijų paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.
ES priemonės atkartoja anksčiau penktadienį JAV ir Didžiosios Britanijos paskelbtas sankcijas ir yra skelbiamos po Didžiojo septyneto (G-7) įspėjimo šalims, kad jos patirtų „rimtų išlaidų“, jei padėtų Rusijai.
Naujausias ES sankcijų paketas yra pats radikaliausias, „išeikvojantis Rusijos karo arsenalą ir smarkiai paveikiantis jos ekonomiką“, sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
„Taip pat didiname spaudimą tiems, kas bando apeiti mūsų sankcijas“, – pridūrė ji.
Naujausios ES sankcijos paveiks dar 96 rusų kompanijas ir valstybines agentūras, įskaitant dar tris rusų bankus, sakoma ES pareiškime.
Į šio paketo sankcijų sąrašą įtraukti ir septyni Irano juridiniai asmenys, gaminantys dronus kamikadzes, kuriais Rusija atakuoja taikinius Ukrainoje, įskaitant infrastruktūrą ir gyvenamuosius pastatus.
Pramonės prekių eksporto į Rusiją draudimas išplečiamas ir apims dvejopos paskirties prekes, tokias kaip elektronikos prekės, specializuotos transporto priemonės, mašinų dalys, sunkvežimių ir lėktuvų variklių atsarginės dalys, antenos, kranai, dronai, retieji žemės elementai, infraraudonųjų spindulių kameros.
Prekybą šiomis prekėmis ES pareigūnai vertina daugiau kaip 11 mlrd. eurų.
Sugriežtintos sankcijos Rusijos propagandiniams leidiniams, imtasi žingsnių sustabdyti valstybės kontroliuojamų žiniasklaidos grupių RT ir „Sputnik“, kurios jau uždraustos Europoje, padalinių arabų kalba transliavimo licencijas.
ES šalių narių reikalaujama detaliau pranešti apie turtą, paimtą iš Kremlių remiančių turtingų rusų, kuriems taikomos sankcijos, ir įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad naujausių sankcijų sąraše yra iš viso 121 asmuo, kompanija ir agentūra. Sąrašo detalės vėliau šeštadienį turi būti paskelbtos oficialiajame ES leidinyje.
Įtraukimas į sąrašą reiškia turto Europos Sąjungoje įšaldymą ir vizų draudimą.
Pasak J. Borrellio, naujausios sankcijos taip pat nukreiptos prieš „tuos, kas atsakingas už mažiausiai 6 tūkst. ukrainiečių vaikų deportavimą ir prievartinį įvaikinimą“ pažeidžiant tarptautinę teisę.
„Toliau didinsime spaudimą Rusijai ir darysime tai tiek, kiek reikės, kol Ukraina bus išvaduota nuo Rusijos brutalios agresijos“, – sakė jis.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Švedija sakė, kad sankcijos nukreiptos prieš karinių ir politinių sprendimų priėmėjus, kompanijas, remiančias Rusijos karinę pramonę, karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadus.
EK prieš tris savaites pasiūlytas sankcijų paketas priimtas tik po didelių vidaus ginčų dėl konkrečių formuluočių, kitą dieną po nusistatyto penktadienio termino, kai buvo minimos Rusijos karo Ukrainoje metinės.
Vėlavimas buvo nedidelis, bet simboliškai svarbus ir dar kartą parodė, kad 27 valstybių blokui sunkiau sutarti dėl naujų sankcijų taikinių.
14:14 | Okupantai apšaudė Chersoną
Šeštadienio rytą rusai iš artilerijos apšaudė Chersoną. Per apšaudymą buvo sužeisti du gelbėtojai, dar trys žmonės paguldyti į ligoninę. Nuo dienos pradžios regione jau keturis kartus buvo paskelbtas oro pavojaus signalas.
„Šiandien dėl Chersono miesto artilerijos apšaudymo trys vietos gyventojai atsidūrė ligoninėje“, – pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
Chersono regiono karinė administracija pranešė , kad dėl okupantų apšaudymo buvo sužeisti du gelbėjimo tarnybos darbuotojai.
„Dėl rusų apšaudymo buvo sužeisti du Chersono regioninės greitosios gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Specialistai, prasidėjus naujam priešo puolimui, Chersone dengė langus OSB lakštais“, – rašoma pranešime.
14:00 | Šaltiniai: Kinija siekia sušvelninti G-20 pareiškimą dėl Ukrainos
Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrams šeštadienį per derybas Indijos Bengalūro mieste sunkiai sekasi tartis dėl bendro pareiškimo pasaulio ekonomikos klausimu, nes Kinija siekia sušvelninti bet kokias užuominas apie Rusijos karą Ukrainoje, sakė pareigūnai.
Ispanijos atstovė Nadia Calvino sakė, kad dėl kai kurių šalių „ne tokio konstruktyvaus“ požiūrio 20-iai didžiausių pasaulio ekonomikų sunku susitarti dėl pareiškimo.
Kinija nori sušvelninti lapkritį paskelbto G-20 lyderių pareiškimo, kad „dauguma narių griežtai smerkia karą“ Ukrainoje, formuluotes, naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnai.
Vienas delegatas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, teigė, kad Kinija nori išbraukti žodį „karas“.
Kiti šaltiniai kalbėjo, kad bendras pareiškimas dabar mažai tikėtinas. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios bendrų pareiškimų nepavyko pasiekti keliuose tokio pobūdžio susitikimuose.
Kinija ir šiuo metu G-20 pirmininkaujanti Indija atsisako pasmerkti Rusiją, kuri Indijai yra didžiausia ginklų ir svarbi naftos tiekėja.
Tačiau Vakarų šalys, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, reikalauja, kad pareiškimas nebūtų švelnesnis nei G-20 lyderių lapkritį Indonezijoje paskelbtas komunikatas.
G-20 finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų dviejų dienų susitikime prabangiame Bengalūro viešbutyje taip pat kalbama apie pagalbą neturtingesnėms šalims, pasaulinį mokestį technologijų milžinėms.
13:35 | Ukraina per karo metines išleido pašto ženklą su Banksy kūriniu
Ukraina penktadienį, per Rusijos invazijos metines, išleido pašto ženklą su britų gatvės menininko Banksy kūriniu, vaizduojančiu, kaip berniukas įveikia vyrą dziudo apranga.
Banksy šį grafitį nupiešė ant sienos į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančioje Borodiankoje, kur daug pastatų buvo sugriauta Rusijos invazijos pradžioje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kaip žinoma, turi juodą dziudo diržą. Berniukas piešinyje simbolizuoja Ukrainą. Pašto ženklo kairiajame apatiniame kampe pridėtas užrašas, kuriuo V. Putinas pasiunčiamas savo karo laivo kryptimi.
2022 metų pabaigoje Banksy piešinių taip pat pasirodė Kyjive.
Penktadienį sostinės gyventojai plūdo į Maidano aikštėje esantį centrinį paštą pirkti naujųjų pašto ženklų.
Eilėje stovėjusi 50 metų ekonomistė Svetlana nekantravo įsigyti pašto ženklą, nes „remia Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“, o ženklas išleistas „istoriniu momentu“ – lygiai metai nuo Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasario 24-ąją.
Kita, 26 metų pirkėja džiaugėsi, kad ženkle vaizduojamas Banksy kūrinys.
„Tai labai geras gestas, kad pasaulis suprastų Ukrainą, kad liktume dėmesio centre“, – sakė ji.
12:55 | Macronas sako „balandžio pradžioje“ vyksiantis į Kiniją
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) šeštadienį sakė, kad balandžio pradžioje lankysis Kinijoje, ir paragino Pekiną „padėti spausti Rusiją“ užbaigti savo karą.
Kitą dieną po to, kai Kinija paskelbė savo planą dėl karo Ukrainoje užbaigimo ir paragino skubiai surengti taikos derybas, E. Macronas sakė, kad taika įmanoma tik tuo atveju, jei „Rusijos agresija bus sustabdyta, kariai išvesti, o Ukrainos teritorinis suverenumas ir jos žmonės – gerbiami“.
12:30 | Vokietijos kancleris Indijoje spaudžia daryti pažangą dėl prekybos susitarimo su ES
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį atvyko į Indiją, kur sieks stiprinti verslo ryšius tarp abiejų šalių ir spaus nepaisant nuomonių skirtumų Ukrainos klausimu daryti pažangą dėl prekybos susitarimo su Europos Sąjunga.
„Norime toliau stiprinti savo dvišalius santykius su Indija ir mūsų bendradarbiavimą pasauliniais klausimais, tokiais kaip klimato kaitos švelninimas ir mūsų ekonomikų transformavimas“, – interviu laikraščiui „The Times of India“ sakė O. Scholzas.
„Yra didžiulis potencialas intensyvinti bendradarbiavimą tokiuose sektoriuose kaip atsinaujinantys energijos šaltiniai, vandenilis, mobilumas, farmacija, skaitmeninė ekonomika ir daug kitų“, – sakė kancleris.
O. Scholzas, kurį atlydėjo tokių Vokietijos firmų kaip „Siemens“ vadovai, Naujajame Delyje susitiko su ministru pirmininku Narendra Modi ir turi nuvykti į Bengalūrą, kur lankysis vokiečių programinės įrangos kompanijose, įskaitant SAP.
Pasak pareigūnų, O. Scholzas spaus daryti pažangą dėl ES ir Indijos prekybos susitarimo, seniai įstrigusio nesutariant dėl tarifų ir Indijos darbuotojų galimybių Europoje.
Abi šalys taip pat nesutaria dėl Rusijos karo Ukrainoje. Indija atsisako pasmerkti Rusijos invaziją ir perka daugiau naftos iš savo didžiausios ginklų tiekėjos.
64 metų O. Scholzas taip pat sakė, kad Didysis dvidešimtukas (G-20), kuriam dabar pirmininkauja Indija, neturėtų mažinti spaudimo Rusijai.
Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija penktadienį pareikalavo, kad bet kuriame bendrame šiuo metu Bengalūre vykstančio G-20 finansų ministrų susitikimo pareiškime būtų paminėtas karas, pasirodžius pranešimų, kad šeimininkė Indija norėjo išvengti šio žodžio naudojimo. Susitikimas turi baigtis šeštadienį.
12.10 | Ukrainiečiai sunaikino rusų amunicijos sandėlį
Šeštadienį Ukrainoje, Novoselovkos apylinkėse buvo pastebėti ryškūs liepsnos pliūpsniai.
Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka „Telegram“ paskelbė apie matomą ryškią ugnį: „Mariupolio pasipriešinimo grupė patvirtino BC sandėlio sunaikinimą dėl ryškios ugnies Centrinio rajono Novoselovkos srityje“.
Jis pažymėjo, kad jau vasario 25-osios Mariupolio srityje pasigirdo nauji sprogimai.
„Pranešama apie sprogimų garsus Mariupolio srityje palei lS. Jaltą / Jurjevkos kaimą“, – sakė P. Andriuščenka.
Jis pridūrė, kad informacija tikslinama.
11:40 | Donecko srityje sužeisti 5 žmonės
Penktadienį per Rusijos atakas rytinėje Ukrainos Donecko srityje buvo sužeisti penki žmonės.
Anot Donecko gubernatoriaus Pavlo Kyrylenko, du žmonės buvo sužeisti Časovojare, vienas sužeistas Bachmuto mieste. Dar du buvo sužeisti Donecko mieste ir Kostantynivkoje, „Telegram“ pranešė jis.
Jis pridūrė, kad šiuo metu neįmanoma „nustatyti tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnove“.
Visa tai įvyko po to, kai Maskva vakar pareiškė per 24 valandas Donecko srityje nukovusi iki 240 Ukrainos karių.
10:21 | Rusijos delegatai ESBO susitikime susidūrė su priešiškumu, kaltino Vakarus
Audringas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimas Vienoje penktadienį baigėsi Rusijos invazijos Ukrainoje pasmerkimu ir Rusijos delegatų kaltinimu Vakarams, kad jie apginkluodami Kyjivą trukdo dialogui.
57 valstybių ESBO metinėje Parlamentinėje asamblėjoje, kuri sutapo su Rusijos invazijos į Ukrainą metinėmis, buvo aptarinėjami saugumo ir žmogaus teisių klausimai.
Ukraina ir Lietuva dėl šešių Rusijos delegatų dalyvavimo boikotavo susitikimą. Austrija išdavė vizas rusams, nors jiems yra taikomos Europos Sąjungos ir JAV sankcijos.
Rusijos delegatai reporteriams Vienoje sakė, kad jų šalis nepaprastai svarbi ESBO darbui. Ši organizacija buvo įkurta Šaltojo karo metais ir padėjo mažinti įtampą tarp Rytų ir Vakarų, suteikdama platformą dialogui.
„Neįmanoma spręsti Europos saugumo problemų be didžiausios Europos šalies“, – pareiškė Rusijos delegacijos vadovas, Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Piotras Tolstojus.
Jis apkaltino Vakarus parama Ukrainai mūšio lauke trukdant dialogui ir suabejojo, ar Rusija turėtų toliau mokėti savo metinius įnašus ESBO.
Rusijos delegacijos vadovo pavaduotojas Vladimiras Džabarovas priminė, kad Rusija yra viena iš ESBO steigėjų. Pasak jo, jei Rusija būtų izoliuota, reikėtų steigti naują Europos saugumo organizaciją.
Kontroversija dėl Rusijos dalyvavimo temdė dviejų dienų susitikimą ir akcentavo ESBO paralyžių nuo karo pradžios.
Rusijos delegacija buvo pasodinta su baltarusiais paskutinėje Hofburgo rūmų salės, dekoruotos Ukrainos spalvomis, eilėje. Daug Vakarų šalių delegatų taip pat vilkėjo mėlynos ir geltonos spalvų drabužius.
Rusijos dalyviams kalbant per sesiją, kai kurie delegatai išėjo ar mojavo Ukrainos vėliavomis.
Baigiantis susitikimui paskelbtame pareiškime Asamblėjos pirmininkė Margareta Cederfelt, jos pavaduotojai ir kiti pareigūnai pasmerkė „Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą kaip aiškius, šiurkščius ir neištaisytus“ ESBO įsipareigojimų pažeidimus.
M. Cederfelt sakė prijaučianti „faktui, kad kai kuriems nariams buvo nepakeliama sėdėti vienoje patalpoje su agresoriais“.
Austrija pareiškė, kad kaip ESBO būstinės šeimininkė „pagal tarptautinę teisę privalo leisti įvažiuoti delegatams“, todėl turėjo išduoti vizas rusams.
ESBO misija apima tokias sritis kaip konfliktų prevencija, žmogaus teisės, rinkimų stebėjimas ir ginklų kontrolė. Parlamentinė asamblėja yra atskira šios organizacijos institucija.
ESBO darbas pastaruosius vienus metus yra įstrigęs, Rusija blokuoja visus svarbius sprendimus, įskaitant biudžeto priėmimą, ir atsisako sutikti su tuo, kad Lietuva 2024 metais pirmininkautų organizacijai.
Ukraina nori pakeisti Parlamentinės asamblėjos taisykles, kad būtų galima sustabdyti bet kokios šalies, pradėjusios karą prieš kitą šalį, narystę.
09:45 | Bidenas perspėjo Kiniją dėl gresiančių griežtų sankcijų, jei tieks Rusijai ginklus
JAV prezidentas Joe Bidenas įspėjo Kiniją apie neišvengiamą JAV reakciją, jei Pekinas tieks Rusijai ginklus karui prieš Ukrainą, rašo unian.net.
Baltųjų rūmų vadovas tai sakė interviu televizijai ABC News. Kartu J. Bidenas sakė nesitikintis, kad Kinija žengs tokį žingsnį, nors Kinijos pareigūnai teigė, kad tai tikėtina.
„Mes to dar nematėme, bet nesitikiu didelės iniciatyvos iš Kinijos tiekti ginklus Rusijai“, - sakė J. Bidenas.
„Tai būtų ta pati riba, kurią peržengtų visi kiti. Kitaip tariant, mes taikytume griežtas sankcijas visiems, kurie tai darytų“, – apie paramą Rusijos karui sakė J. Bidenas.
JAV prezidentas taip pat priminė, kad jis jau įspėjo Kinijos vadovą Xi Jinpingą apie ekonomines pasekmes, jei šis padėtų Rusijai. J. Bidenas sakė, kad pokalbyje su Xi jis paminėjo, kaip iš Rusijos pasitraukė 600 JAV korporacijų, „nuo „McDonald's“ iki „Exxon“ – visomis kryptimis“.
„Ir aš pasakiau: „Jeigu jūs dalyvausite tame pačiame žiaurume, palaikydami vykstančius žiaurumus, galite susidurti su tomis pačiomis pasekmėmis“, – pridūrė J. Bidenas.
09:36 | Ukrainiečiai per 24 valandas myriop pasiuntė daugiau nei 600 okupantų
Vasario 24 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai likvidavo dar 650 okupantų ir sunaikino 12 Rusijos tankų, skelbia unian.net.
Iš viso Rusijos okupantų personalo nuostoliai siekė 147470 žmonių.
Generalinio štabo duomenimis, Rusijos koviniai nuostoliai per metus nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. vasario 25 d. preliminariai yra tokie:
- personalas - apie 147470 (+650) vyrų;
- tankų - 3375 (+12) vienetų;
- šarvuotų kovos mašinų - 6609 (+9) vienetai;
- artilerijos sistemos - 2373 (+10) vienetų;
- daugkartinės raketų paleidimo sistemos - 475 (+1) vienetai;
- oro gynybos sistemos - 247 (+0) vienetai;
- orlaiviai - 299 (+0) vienetai;
- 288 (+1) sraigtasparniai;
- operatyviniai ir (arba) taktiniai bepiločiai orlaiviai - 2 035 (+2) vienetai;
- sparnuotosios raketos - 873 (+0) vienetai;
- laivai ir (arba) kateriai - 18 (+0) vienetų;
- motorinės transporto priemonės ir autocisternos - 5 235 (+11) vienetai;
- specialioji įranga - 230 (+1) vienetų.
09:05 | Pekinas: A. Lukašenka kitą savaitę lankysis Kinijoje
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vasario 28-ąją atvyks į Kiniją valstybinio vizito, šeštadienį paskelbė kinų Užsienio reikalų ministerija.
„Kinijos prezidento Xi Jinpingo kvietimu Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nuo vasario 28-osios iki kovo 2-osios su valstybiniu vizitu lankysis Kinijoje“, – sakė ministerijos atstovė Hua Chunying.
A. Lukašenka yra artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ir remia Maskvos invaziją Ukrainoje.
Baltarusija yra finansiškai ir politiškai priklausoma nuo savo kaimynės.
Kinija nori stiprinti abipusį politinį pasitikėjimą su Baltarusija, penktadienį telefonu kalbėdamasis su baltarusių užsienio reikalų ministru Siarhejumi Aleiniku sakė Kinijos užsienio reikalų ministras – antras pagal rangą šalies diplomatas – Qin Gangas, nurodoma kinų ministerijos pranešime.
Pernai rugsėjį Xi Jinpingas ir A. Lukašenka susitikę Uzbekistano mieste Samarkande paskelbė apie savo strateginę partnerystę.
8:48 | ES rengiasi patvirtinti naujas sankcijas dėl Rusijos karo Ukrainoje
Europos Sąjunga penktadienį iš esmės priėmė naują sankcijų paketą dėl Rusijos karo Ukrainoje, paskelbė blokui šiuo metu pirmininkaujanti Švedija.
10-asis ES sankcijų paketas, dėl kurio sutarta minint pirmąsias Rusijos invazijos Ukrainoje metines, numato „tikslines varžomąsias priemones fiziniams ir juridiniams asmenims, remiantiems karą, skleidžiantiems propagandą ar tiekiantiems Rusijai kare naudojamus dronus“.
Galutinai šioms sankcijoms turėtų būti pritarta šeštadienį ryte, jei jokia ES šalis nepateiks paskutinės minutės prieštaravimų.
Tuomet fizinių ir juridinių asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, sąrašas bus paskelbtas oficialiajame ES leidinyje.
Vienas ES diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad sąraše yra 120 fizinių ir juridinių asmenų, ir dar trys rusų bankai.
ES priemonės atkartoja anksčiau penktadienį JAV ir Didžiosios Britanijos paskelbtas sankcijas ir yra skelbiamos po Didžiojo septyneto (G-7) įspėjimo šalims, kad jos patirtų „rimtų išlaidų“, jei padėtų Rusijai.
Kitas ES diplomatas sakė, kad susitarime nėra kompromisų dėl Europos Komisijos pateikto sankcijų pasiūlymo.
Pagal pasiūlymą Rusija nebegaus pramonei skirtų prekių už 11 mlrd. eurų, bus taikomasi į dronų gamintojus Irane.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra sakiusi, kad prekės, kurioms bus taikomos sankcijos, apims elektroniką ir mašinų dalis, kurias galima panaudoti rusiškuose dronuose, raketose, sraigtasparniuose ir kitose ginklų sistemose.
Pasak jos, į EK pasiūlymą taip pat įtraukti septyni Irano juridiniai asmenys, tiekiantys dvejopos paskirties produktus Rusijai.
Briuselyje Europos diplomatai tikėjosi per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines paskelbti naują sankcijų paketą, tačiau teigė, kad derybos įstrigo dėl Lenkijos prieštaravimų.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį lankydamasis Ukrainoje pareiškė, kad naujausios ES siūlomos sankcijos Rusijai yra „per švelnios ir per silpnos“.
