Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:20 | V. Zelenskis: Putinui nepavyko susitarti su Xi Jinpingu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos planas perkelti branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje įrodo, kad diktatoriaus Vladimiro Putino vykęs susitikimas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu nepavyko.
CNN rašo, kad nors Kinija tarsi atrodė kaip šalis, galinti išspręsti kilusį karinį konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos, tačiau dabar panašu, kad Xi Jinpingo užmegztos kalbos su diktatoriumi didelių pasiekimų nedavė.
„Signalas, kad Rusija nori perkelti savo turimus branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje, įrodo, jog kad susitikimas su Kinijos [atstovais] buvo nesėkmingas, žlugo“, – teigė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat pridūrė, kad Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka taip pat prarado savo svarbą, mat jis nebesprendžia, kokie ginklai gali būti šalyje.
22:40 | Rusijos šaukimas į kariuomenę gali trukdyti stiprinti pajėgas Ukrainoje – analitikai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl pavasarinio šaukimo į kariuomenę, bet analitikai mano, kad tai gali trukdyti Kremliui papildyti savo karių gretas Ukrainoje.
V. Putino dekrete numatyta, kad pavasarį į kariuomenę bus pašaukta 147 tūkst. 18-27 metų amžiaus žmonių.
Vašingtone įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“ (ISW) mano, kad dėl šio šaukimo Rusijai gali būti sunkiau papildomai surinkti mobilizuotųjų karui prieš Ukrainą.
Šauktiniai tikriausiai nebūtų siunčiami į Ukrainą, bet juos reikia kažkur apmokyti, o Rusijos mokomieji pajėgumai riboti. Dėl to, kad šie pajėgumai bus skirti naujokams, šiemet nekariausiantiems Ukrainoje, Kremlius netenka galimybės parengti kariausiančius rezervininkus ir savanorius, nurodo ISW.
Praėjusių metų rugsėjo 21 dieną V. Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją visoje šalyje, kad paremtų Maskvos pajėgas Ukrainoje. Oficialiai mobilizacija yra pasibaigusi.
Agentūra „RIA Novosti“, remdamasi Rusijos gynybos ministerijos komentaru, nurodė, kad ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas esą neplanuoja pradėti antros mobilizacijos bangos.
Gynybos ministerija pareiškė, kad dalinės mobilizacijos metu pašauktų karių ir savanorių šiuo metu pakanka kovai Ukrainos fronte.
Analitikai taip pat mano, kad Rusija gali bandyti privesti arba įtikinti dalį tarnybą jau baigiančių šauktinių pasirašyti kontraktus kovoti Ukrainoje.
„Tačiau toli gražu neaišku, ar šis sumanymas gali būti sėkmingas“, – nurodė ISW.
Sausį Ukraina perspėjo, kad Rusijoje galima antroji mobilizacijos banga.
21:34 | V. Zelenskis: Buča turi tapti „teisingumo simboliu“
Ukrainai penktadienį minint rusų pajėgų pasitraukimo iš Kyjivo priemiesčio Bučos, tapusios Rusijos karo nusikaltimų simboliu, metines, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Buča turi tapti „teisingumo simboliu“.
„Turime padaryti viską, kad Buča taptų teisingumo simboliu... Norime, kad kiekvienas rusų žudikas, budelis, teroristas atsakytų už kiekvieną nusikaltimą“, – pareiškė jis ir pridūrė, jog „tai, kas nutiko Bučoje, rusų kariuomenė daro visur, kur ateina“.
2022-ųjų kovo 31 dieną, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei įsiveržti į Ukrainą, Rusijos pajėgos pasitraukė iš Bučos, esančios į šiaurės vakarus nuo sostinės.
Po savęs jie paliko pasaulį sukrėtusius siaubo vaizdus.
Balandžio 2-ąją naujienų agentūros AFP žurnalistai vienoje iš Bučos gatvių aptiko mažiausiai 20 civiliais drabužiais apsirengusių nužudytų žmonių; kai kurių jų rankos buvo surištos už nugaros.
Po dviejų dienų Bučoje apsilankęs V. Zelenskis civilių žudynes pavadino genocidu.
Penktadienį V. Zelenskis pareiškė, kad jo šalis „niekada neatleis“ Rusijai už Bučos okupaciją.
„365 dienos, kai ji vėl yra laisvas Ukrainos miestas. Okupacinės šalies kariuomenės žiaurumų simbolis. Mes niekada neatleisime. Nubausime kiekvieną kaltininką“, – sakoma prezidento pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės, remdamosi gausia filmuota medžiaga ir liudininkų pasakojimais, apkaltino Rusijos karius karo nusikaltimais.
Tačiau Maskva kaltinimus neigia ir tvirtina, kad žiaurumai Bučoje buvo inscenizuoti.
21:10 | Ukraina amoraliu vadina Vimbldono sprendimą dėl rusų ir baltarusių tenisininkų
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį sakė, kad Vimbldono sprendimas priimti Rusijos ir Baltarusijos tenisininkus yra amoralus, ir paragino Jungtinę Karalystę neįsileisti dalyvių iš šių dviejų šalių.
„Vimbldono sprendimas leisti dalyvauti rusų ir baltarusių žaidėjams yra amoralus. Ar Rusija nutraukė savo agresiją ar žiaurius nusikaltimus? Ne, tik Vimbldonas nusprendė padaryti paslaugą dviem nusikaltimo bendrininkėms. Raginu JK vyriausybę neišduoti vizų jų žaidėjams“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė D. Kuleba.
Vimbldono turnyro organizatoriai anksčiau penktadienį paskelbė panaikinantys 2022-aisiais įvestą draudimą Rusijos ir Baltarusijos tenisininkams ir sakė, kad jie galės dalyvauti liepos mėnesį vyksiančiame „Grand Slam“ turnyre, jei varžysis kaip neutralūs sportininkai ir laikysis „atitinkamų sąlygų“, draudžiančių išreikšti paramą Rusijos invazijai į Ukrainą.
20:44 | NATO rytinis flangas ragina didinti JAV karinį kontingentą regione
Artėjant liepą Vilniuje vyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui, aljanso rytinio flango šalys penktadienį paragino didinti JAV karinį kontingentą regione.
„Mums reikia stengtis, kad būtų padidintas JAV karinis kontingentas mūsų regione rytiniame flange – ir karių skaičius, ir įrangos kiekis“, – po vadinamojo Bukarešto devintuko (B9) užsienio reikalų ministrų susitikimo pareiškė Rumunijos diplomatijos vadovas Bogdanas Aurescu.
Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos ministrai vėl paragino didinti su karo draskoma Ukraina besiribojančio regiono gynybos pajėgumus.
„Jei turėsime stiprią gynybą, tuomet galėsime užtikrinti stiprų atgrasymą, kiek tai susiję su destabilizuojančiu ir agresyviu Rusijos elgesiu“, – pareiškė B. Aurescu po Lodzėje įvykusio susitikimo.
„Tai vienintelė kalba, kurią supranta Rusija“, – pridūrė jis.
B. Aurescu paragino „stiprinti oro gynybą, didinti priešraketinės gynybos pajėgumus mūsų teritorijose ... didinti stebėjimo ir žvalgybos priemones“.
B9 šalys taip pat pažadėjo toliau remti Ukrainą, šiai atremiant Rusijos invaziją.
„B9 šalys čia yra lyderės, taip pat ir kalbant apie sąjungininkų sutelkimą drąsesniems veiksmams, kaip kad buvo naikintuvų MiG-29 ar tankų perdavimo atveju“, – pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.
„Visi mes remiame Ukrainos stojimą į NATO“, – pridūrė B. Aurescu, bet pabrėžė, kad „dabar prioritetas yra padėti Ukrainai laimėti šį karą“.
„Ateinantis mėnuo, ateinantis laikotarpis bus lemiamas karo Ukrainoje likimui“, – pažymėjo Rumunijos ministras.
20:07 | J. Bidenas ragina Rusiją paleisti sulaikytą JAV žurnalistą
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį paragino Rusiją paleisti sulaikytą ir šnipinėjimu apkaltintą JAV laikraščio „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichą, bet atmetė leidinio redakcijos raginimą išsiųsti Rusijos žurnalistus iš Jungtinių Valstijų.
Baltųjų Rūmų reporterių paklaustas, ką jis pasakytų Rusijai dėl E. Gershkovicho, kuris yra JAV pilietis, J. Bidenas atsakė: „Paleiskite jį.“
„The Wall Street Journal“ ketvirtadienio popietę redakcijos skiltyje paskelbtame straipsnyje paragino išsiųsti Rusijos ambasadorių Jungtinėse Valstijose bei „visus čia dirbančius rusų žurnalistus“, nes tai, pasak redakcijos, „būtų mažiausia, ko galima tikėtis“.
„Suėmimo laikas panašus į apgalvotą provokaciją siekiant sugėdinti JAV ir įbauginti Rusijoje dar dirbančią užsienio spaudą“, – pabrėžė redakcija.
Tuo tarpu J. Bidenas reporteriams pareiškė, jog Rusijos žurnalistų išsiuntimas „šiuo metu neplanuojamas“.
Laikraščio „The Wall Street Journal“ reporteris E. Gershkovichas buvo suimtas Jekaterinburge, mieste už maždaug 1 800 km į rytus nuo Maskvos. Dabar jis Rusijos sostinėje laukia teismo; nurodyta jį sulaikyti iki gegužės 29 dienos.
Manoma, kad jis yra pirmas užsienio žurnalistas, sulaikytas už šnipinėjimą posovietinėje Rusijoje, ir galima numatyti, kad jo suėmimas pakurstys Kremliaus konfrontaciją su Vakarais.
Komentuodamas „The Wall Street Journal“ redakcijos raginimą išsiųsti visus rusų žurnalistus, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog „laikraštis gali tai sakyti, tačiau to neturėtų nutikti. Tam tiesiog nėra jokio pagrindo.“
Jis pridūrė, kad E. Gershkovichas buvo „sučiuptas už rankos“.
31-erių žurnalisto sulaikymas pagal kaltinimus, už kuriuos galima skirti iki 20 laisvės atėmimo metų, taip pat yra rimtas Kremliaus plataus masto susidorojimo su žiniasklaida žingsnis.
Baltieji rūmai pasmerkė areštą ir perspėjo amerikiečius nevykti į Rusiją, o tuos, kurie šiuo metu yra Rusijoje, išvykti dėl savo saugumo.
„Rusijos vyriausybės vykdomas JAV piliečių persekiojimas yra nepriimtinas. Griežčiausiai smerkiame Gershkovicho sulaikymą“, – skelbiama Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pareiškime.
JAV pareigūnai teigė palaikantys ryšius su sulaikyto žurnalisto šeima ir dienraščiu, o JAV valstybės departamentas kreipėsi į Rusiją, kad ši užtikrintų konsulinę prieigą.
19:03 | E. Macronas įspės Kiniją neteikti karinės paramos Rusijai – Eliziejaus rūmai
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Kinijos lyderį Xi Jinpingą kitą savaitę įspės, kad bet koks Pekino sprendimas karine prasme paremti Rusiją Maskvos kare prieš Ukrainą būtų katastrofiškas, penktadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.
„Jei Kinija priimtų šį katastrofišką sprendimą [paremti Maskvą karine prasme], tai padarytų didelį strateginį poveikį šiam konfliktui“, – pareiškė žurnalistams E. Macrono patarėjas, prašęs nenurodyti jo vardo.
„Norime išvengti blogiausio, štai kodėl mums reikia su jais [kinais] kalbėtis ir išdėstyti savo poziciją“, – pažymėjo pareigūnas ir pridūrė, jog Prancūzija nori nustatyti „vidutinės trukmės maršrutą link konflikto užbaigimo“.
Šis dialogas itin svarbus, nes „Kinija yra vienintelė šalis pasaulyje, gebanti padaryti tiesioginį ir radikalų poveikį šiam konfliktui, viena kryptimi ar kita“, pridūrė pareigūnas.
Kinija iki šiol nėra viešai parėmusi Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau ji taip pat nėra pažėrusi Maskvai jokios kritikos.
Pekinas stengiasi vaizduoti save neutralia konflikto šalimi, nors tuo pat metu stiprina savo ryšius su Rusija.
Vasarį Kinija paskelbė 12 punktų pozicijos dokumentą, kuriame paragino skubiai surengti taikos derybas ir pasiekti „politinį susitarimą“, kad būtų užbaigtas karas.
E. Macrono vizitas į Kiniją prasidės trečiadienį. Šio vizito metu jį lydės Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
18:48 | Ukraina sudavė galingus smūgius
Ukrainos aviacijos pajėgos penktadienį sudavė 6 galingus smūgius į vietas, kur yra dislokuotos rusų pajėgos, taip pat karinė technika.
Ukrainos generalinio štabo atstovai taip pat pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, naudodamos artileriją ir raketas, taip pat pataikė į 8 vietas, kur taip pat buvo sutelktos rusų pajėgos, ginklai, kuro sandėliai, dvi priešlėktuvinių raketų sistemos, artilerija
Tuo metu Rusijos kariuomenė per dieną sudavė penkis raketų ir 12 aviacijos smūgių, surengė daugiau nei 20 atakų iš raketų paleidimo sistemų (MLRS).
„Nepasiekdami norimų rezultatų karo fronte, okupantai ir toliau ciniškai terorizuoja mūsų šalies civilius... raketų ir oro smūgių tikimybė visoje Ukrainoje išlieka didelė“, – perspėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
18:06 | Rusija išsiunčia estų diplomatą
Estijos užsienio reikalų ministerija penktadienį buvo informuota apie Rusijos sprendimą išsiųsti vieną estų diplomatą, taip reaguojant į Talino kovo 24-osios sprendimą, sakė Estijos diplomatijos vadovas Urmas Reinsalu.
„Estijos diplomatas privalo išvykti iš šalies iki balandžio 5-osios... Tai nėra netikėtas Rusijos sprendimas“, – sakė jis.
Pasak ministro, Estijos ambasados darbas Maskvoje nesutriks.
Kovo 24-ąją Estijos užsienio reikalų ministerija paskelbė persona non grata vieną diplomatinį Rusijos ambasados darbuotoją, pažeidusį Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių, skleidusį propagandą ir kenkusį Estijos saugumui bei konstitucinei tvarkai. Jis iš Estijos turėjo išvykti iki kovo 29-osios.
17:48 | V.Zelenskis paviešino vaizdo įrašą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paviešino vaizdo įrašą iš savo apsilankymo Bučoje.
17:39 | „The Wall Street Journal“ ragina JAV išsiųsti Rusijos ambasadorių ir žurnalistus
Laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) paragino išsiųsti Rusijos ambasadorių Jungtinėse Valstijose, Rusijai sulaikius ir apkaltinus šnipinėjimu vieną iš jo žurnalistų.
„Rusijos ambasadoriaus JAV ir visų čia dirbančių rusų žurnalistų išsiuntimas būtų mažiausia, ko galima tikėtis“, – rašoma laikraščio ketvirtadienio numerio redakcijos skiltyje.
„Suėmimo laikas panašus į apgalvotą provokaciją siekiant sugėdinti JAV ir įbauginti Rusijoje dar dirbančią užsienio spaudą“, – sakoma joje.
Laikraščio „The Wall Street Journal“ reporteris Evanas Gershkovichas (Evanas Gerškovičas) buvo suimtas Jekaterinburge, mieste už maždaug 1 800 km į rytus nuo Maskvos. Apie jo suėmimą pranešta anksčiau ketvirtadienį. Dabar jis Rusijos sostinėje laukia teismo; nurodyta sulaikyti jį iki gegužės 29 dienos.
Manoma, kad jis yra pirmas užsienio žurnalistas, sulaikytas už šnipinėjimą posovietinėje Rusijoje, ir galima numatyti, kad jo suėmimas pakurstys Kremliaus konfrontaciją su Vakarais.
31-erių žurnalisto sulaikymas pagal kaltinimus, už kuriuos galima skirti iki 20 laisvės atėmimo metų, taip pat yra rimtas Kremliaus plataus masto susidorojimo su žiniasklaida žingsnis.
Baltieji rūmai pasmerkė areštą ir perspėjo amerikiečius nevykti į Rusiją, o tuos, kurie šiuo metu yra Rusijoje, išvykti dėl savo saugumo.
„Rusijos vyriausybės vykdomas JAV piliečių persekiojimas yra nepriimtinas. Griežčiausiai smerkiame Gershkovicho sulaikymą“, – skelbiama Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre (Karin Žan Pjer) pareiškime.
Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) atstovas spaudai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl žurnalistų persekiojimo.
17:25 | S. Lavrovas vėl pradėjo pilti propagandą
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad šalies prezidento Vladimiro Putino priimtoje naujojoje užsienio politikos strategijoje Vakarai įvardijami kaip keliantys egzistencinę grėsmę Maskvai.
Politikos strategijoje „pripažįstamas grėsmių mūsų šalies saugumui ir vystymuisi, kurias lemia nedraugiškų valstybių veiksmai, egzistencinis pobūdis“, sakė S. Lavrovas per televiziją transliuotame Rusijos saugumo tarybos posėdyje.
„Jungtinės Amerikos Valstijos tiesiogiai įvardijamos kaip pagrindinė antirusiškų nuotaikų kurstytoja ir varomoji jėga“, – kalbėjo jis.
„Vakarų politika, kuria siekiama visais įmanomais būdais silpninti Rusiją, apibūdinama kaip naujo tipo hibridinis karas“, – pridūrė S. Lavrovas.
V. Putinas pareiškė, kad Rusijos dalyvavimo pasaulinėje arenoje strategijos atnaujinimas buvo būtinas dėl „radikalių pokyčių“ pasaulyje.
Pranešimas apie naująjį 42 puslapių strategijos dokumentą pasirodė Rusijos santykiams su Vakarų šalimis pašlijus dėl Maskvos karo Ukrainoje.
17:01 | G. Landsbergis su Bukarešto devintuko kolegomis aptarė paramą Ukrainai, saugumo situaciją
Lenkijoje, Lodzėje, penktadienį vykusiame Bukarešto devintuko užsienio reikalų ministrų susitikime Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis aptarė praktinę ir politinę paramą Ukrainai, saugumo situaciją regione.
Susitikimas taip pat buvo skirtas aptarti pasirengimą balandžio pradžioje vyksiančiam NATO užsienio reikalų ministrų susitikimui bei artėjančiam Vilniaus NATO viršūnių susitikimui, vyksiančiam liepos 11–12 dienomis.
„Šiuo metu neatidėliotinos svarbos užduotis yra padėti Ukrainai pasirengti pavasario puolimui, tačiau negalime ties tuo sustoti. Vilniaus viršūnių susitikime privalome rasti formules gilesniam Ukrainos politiniam įtraukimui į NATO struktūras ir procesus“, – ministerijos pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Anot ministro, ruošiantis NATO viršūnių susitikimui, svarbu spartinti Aljanso strateginę adaptaciją, užtikrinti pasirengimą atremti bet kokią iš Rusijos kylančią grėsmę.
Ministrai taip pat diskutavo apie praėjusiais metais NATO viršūnių susitikime Madride priimtų sprendimų įgyvendinimą, įskaitant NATO atgrasymo ir gynybos sustiprinimą rytų flange, siektinus rezultatus būsimuose NATO užsienio reikalų ministrų ir vadovų susitikimuose.
Bukarešto devintuko iniciatyva yra devynių šalių politinio bendradarbiavimo platforma, skirta stiprinti euroatlantinį saugumą tarp Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos.
Formatas inicijuotas 2015-aisiais Bukarešte vykusiame vadovų susitikime.
16:20 | Putino pakalikas V. Orbanas: gresia Trečiasis pasaulinis karas
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, viešai neslepiantis nuolankumo Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, teigia, kad karas Ukrainoje gali tapti Trečiuoju pasauliniu karu, rašo „SkyNews“.
V. Orbanas, išreiškiantis kritiką, sako, kad neva Vakarai, teikdami karinę pagalbą Ukrainai, verčia įsitraukti kitas šalis į konfliktą.
„Esu tikras, kad pasaulinio karo grėsmė nėra literatūrinis perdėjimas“, – sakė jis.
Dešiniojo sparno populistinės partijos atstovas V. Orbanas paragino sėsti prie derybų stalo Rusiją ir Ukrainą, tačiau tuo pat metu neišreiškė nė menkiausios kritikos V. Putinui dėl pradėtos karinės invazijos.
Dėl Rusijos karo Ukrainoje šiurkštūs teisių pažeidimai tapo „šokiruojančia kasdienybe“ ir atitraukia žmonijos dėmesį nuo išlikimui būtinos kovos su egzistencinėmis grėsmėmis, penktadienį perspėjo Jungtinių Tautų teisių vadovas.
Kalbėdamas JT Žmogaus teisių taryboje Volkeris Turkas pasmerkė siaubingus piktnaudžiavimo atvejus, vykdomus Rusijai prieš 13 mėnesių pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, ir perspėjo, kad konfliktas „toliau kelia smūgines bangas visame pasaulyje“.
JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras atkreipė dėmesį į tai, kad smarkiai padidėjusios maisto, energijos ir kitų prekių kainos „padidino įtampą ir nelygybę visuose regionuose“.
Jis įspėjo, kad dėl to paaštrėjo „sunkiausia pasaulinė pragyvenimo išlaidų krizė per pastarąjį kartos gyvenimo periodą“ ir kad dėl jos apie 71 mln. žmonių atsidūrė skurde, kilo „grėsmė daugelio šalių stabilumui“.
Tuo pat metu, praėjus 37 metams po Černobylio katastrofos, „kitai Ukrainos atominei elektrinei Zaporižioje toliau gresia didžiulis pavojus, galintis paveikti milijonus žmonių“.
„Tuo metu, kai žmonija susiduria su didžiuliais egzistenciniais iššūkiais, šis destruktyvus karas atitraukia mus nuo sprendimų kūrimo, nuo mūsų išlikimo užtikrinimo“, – sakė V. Turkas.
„Šis karas prieštarauja bet kokiam sveikam protui. Ši beprotybė turi baigtis, turi būti pasiekta taika“, – pridūrė jis.
Pateikdamas Tarybai naujausią informaciją apie padėtį Ukrainoje, V. Turkas sakė, kad jo biuras patvirtino, jog nuo 2022-ųjų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, žuvo daugiau kaip 8 400 ir buvo sužeista dar daugiau kaip 14 000 civilių.
„Šie skaičiai yra tik ledkalnio viršūnė“, – įspėjo jis.
16:02 | Lukašenka pareiškė, kad branduolinę ginkluotę kontroliuos jis, o ne Putinas
14:52 | Syrskis: ties Bachmutu senka rusų pajėgos
Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis teigia, kad Rusijos okupantai ima nervintis, nes vis senka žmogiškųjų išteklių atsargos puolimui prieš Bachmutą. Tai paskelbta oficialiame generolo „Telegram“ kanale.
Ukrainos pajėgos tęsia Bachmuto gynybą, padarydamos didelių nuostolių Rusijos okupantams Ukrainos rytuose.
„Kai kuriose srityse priešas akivaizdžiai nervinasi, nes laikas eina ne jų naudai, o mūsų pozicijoms šturmuoti lieka mažiau žmogiškųjų resursų“, – pabrėžė generolas
14:21 | JAV ambasadorė prie JT: Rusija neturėtų būti nuolatinė Saugumo Tarybos narė
Jungtinių Valstijų ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas-Greenfield interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Rusija neturėtų būti nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė.
„Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė. Dėl to, ką ji daro Ukrainoje, ji neturėtų ja būti, bet [JT] įstatai neleidžia keisti jos nuolatinės narystės“, – ketvirtadienį iš Kosta Rikos, kur dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime demokratijos klausimais, sakė L. Thomas-Greenfield.
Rusija šeštadienį turi mėnesiui perimti pirmininkavimą JT Saugumo Tarybai pagal rotacijos principą.
13:55 | Lukašenka gąsdina: Jeigu nebus paliaubų – Rusija panaudos viską, ką turi
13:28 | Ukraina kontroliuoja trečdalį Bachmuto – prezidento patarėjas
Ukraina kontroliuoja tik trečdalį rytinio Bachmuto miesto, kur vyksta ilgiausias mūšis nuo Rusijos invazijos pradžios, ketvirtadienį sakė Ukrainos prezidento patarėjas.
„Kaip nustatė tarptautiniai stebėtojai, trečdalį Bachmuto kontroliuoja Ukraina“, – sakė Serhijus Leščenka prezidentūros „Telegram“ kanalu transliuotoje trumpojoje spaudos konferencijoje.
Tačiau jis neigė, kad miestas yra apgultas Rusijos pajėgų, nors neseniai vienas Rusijos padėjėjas Donecko regione, kuriame yra Bachmutas, tvirtino, kad miestas yra „praktiškai apsuptas“.
13:01 | NATO vadovas: Suomijos vėliava bus iškelta artimiausiomis dienomis
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasveikino Suomijos prezidentą Sauli Niinisto, jo šaliai įveikus paskutinę kliūtį narystei Aljanse, ir išreiškė įsitikinimą, kad Helsinkis netrukus bus oficialiai priimtas.
„Tikiuosi artimiausiomis dienomis iškelti Suomijos vėliavą prie NATO būstinės. Drauge esame stipresni ir saugesni“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.
12:21 | Sociologinė apklausa: keičiasi rusų požiūris į karą
Rusijos Federacijoje mažėja absoliuti parama karui Ukrainoje, bet didėja bendras palaikymas, rodo kovo mėnesio Rusijos „Levada centro“ sociologinės apklausos duomenys.
Palyginimui, šį vasarį ir pernai į klausimą, ar palaiko karą Ukrainoje, 48 proc. respondentų atsakė „visiškai taip“, o kovą – jau 41 proc. Tuo metu prieš karą kovą pasisakė 20 proc. respondentų, vasarį – 17 proc.
Tačiau per tą patį laiką išaugo žmonių, kurie į klausimą, ar palaiko karą Ukrainoje, atsakė „greičiau taip“ – vasarį tokių buvo 20 proc, o kovą – jau 31 proc.
Taigi bendras paramos karui lygis yra aukštas, ypač tarp vyresniosios kartos. Maždaug pusė apklaustųjų pasisako už perėjimą prie taikos derybų, tiek pat – už karo veiksmų tęsimą.
Įdomu tai, kad karui Ukrainoje daugiausia pritaria pensinio amžiaus žmonės – vyresni nei 55 metų (79 proc. moterų ir 77 proc. vyrų).
Didžioji karo nepalaikančiųjų dalis – tie, kam nepatinka Putino vykdoma politika (26 proc.), jaunimas – 58 proc. 18–24 metų respondentų ir nepasitikintys jokiais naujienų šaltiniais (62 proc.).
Labiausiai Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinius veiksmus Ukrainoje palaiko nuolat žiūrintys Rusijos televiziją (79 proc.) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino politikos šalininkai (81 proc.).
Didžioji dalis rusų vis dar sako, kad didžiuojasi savo šalimi, o tik 5 proc. jaučia gėdą dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmų.
11:56 | Lukašenka: kils koks nors konfliktas Vakaruose, Ukrainą visi pamirš
11:12 | Paviešino Kremliaus planus: štai kaip viskas atrodytų Rusijai laimėjus
10:07 | Už širdies griebianti Zelenskio žinutė minint Bučos metines: „Mes niekada neatleisime“
Kovo 31-ąją Ukraina mini Kyjivo priemiesčio Bučos išvadavimo nuo rusų okupantų metines. Būtent Bučoje Rusijos karinės pajėgos nužudė beveik 1,5 tūkst. šalies gyventojų.
„Buča ir Bučos rajonas. 33 dienos okupacijos. Daugiau nei 1 400 mirčių, įskaitant 37 vaikus. Daugiau nei 175 žmonės buvo rasti masinėse kapavietėse ir kankinimo kamerose.
9 000 Rusijos karo nusikaltimų. 365 dienos, kai tai vėl laisvas Ukrainos miestas. Okupacinės šalies kariuomenės žiaurumo simbolis. Mes niekada neatleisime. Mes nubausime visus kaltuosius“, – savo „Telegram“ paskyroje rašė V. Zelenskis, pasidalindamas vaizdo įrašu apie mieste įvykusius žiaurumus ir jo atstatymą.
09:26 | ISW: šauktiniai pristabdys Rusijos pajėgumus
Balandžio 1-ąją Rusijoje pradedamas pavasario šaukimas į privalomąją karinę tarnybą. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad šis šaukimas gali neleisti okupantams papildyti savo pajėgų, kariaujančių Ukrainoje.
ISW analitikų teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jaunų šauktinių siuntimą į karą laiko grėsme savo valdžios stabilumui, todėl remiasi rezervistų mobilizavimu ir samdinių verbavimu.
Instituto ekspertai mano, kad Rusijos šauktiniai greičiausiai nebus siunčiami kariauti į Ukrainą, tačiau Rusijos gynybos ministerija jiems turės išleisti savo išteklius.
„Rusijos mokymo pajėgumai yra riboti. Tai, kad jie bus užpildyti šauktiniais, kurie 2023 metais nekariaus, neleidžia Kremliui ruošti rezervistų ir savanorių“, – teigiama naujausioje ISW ataskaitoje.
Balandžio 1-ąją į privalomąją karinę tarnybą Rusijoje bus pašaukti 147 tūkst. jaunuolių.
08:56 | Nausėda Bučos viršūnių susitikime aptars atsakomybę už karo nusikaltimus Ukrainoje
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvaus Bučos forume, skirtame šio Kyjivo priemiesčio Ukrainoje išvadavimo metinėms.
Kaip BNS informavo Prezidentūra, Ukrainos rengiamame nuotoliniame viršūnių susitikime dalyvaus per 30 Europos ir pasaulio valstybių, tarptautinių organizacijų vadovai ir atstovai.
Pasak Lietuvos Prezidentūros, forumo tema – „atsakomybės už Ukrainoje padarytus ir tebedaromus sunkius nusikaltimus tarptautinei teisei užtikrinimas“.
Po forumo dalyvių pasisakymų planuojama paskelbti Bučos viršūnių susitikimo deklaraciją.
Rusijos kariai kaltinami masinėmis civilių žudynėmis Ukrainos sostinės regiono Bučos priemiestyje, jį 2022 metų pradžioje rusai buvo užėmę kelioms savaitėms.
08:23 | Rusų nuostoliai kare
Ukraina skelbia nuo invazijos pradžios nukovusi 173 360 Rusijos karių, 3 615 tankų, 6 977 šarvuočius bei 2 248 bepiločius orlaivius.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad per praėjusią parą buvo nukauta 460 rusų karių ir dešimtys vienetų karinės technikos.
07:46 | Apšaudyta Zaporižia
Penktadienio naktį rusų pajėgos apšaudė Zaporižią, mieste buvo apgadintas infrastruktūros objektas, „Telegram“ pranešė Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas.
„Šią naktį okupantai užpuolė Zaporižią. Dėl priešo apšaudymo buvo apgadintas infrastruktūros objektas“, – rašė jis.
Per išpuolį žmonės ir gyvenamieji pastatai nenukentėjo.
07:00 | Turkija tapo paskutine NATO šalimi, ratifikavusia Suomijos narystę Aljanse
Turkija ketvirtadienį tapo paskutine NATO šalimi, ratifikavusia Suomijos, po Rusijos invazijos į Ukrainą nusprendusios nutraukti savo neutralumo kariniu požiūriu politiką, narystę JAV vadovaujamame gynybos aljanse.
Praėjus dviem savaitėms po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas viešai palaimino šį pasiūlymą, įstatymų leidėjai Ankaroje vienbalsiai pritarė Šiaurės šalies narystei.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pasveikino ratifikavimą ir socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad „visa NATO šeima taps stipresnė ir saugesnė“.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Maskvos teismas ketvirtadienį nurodė dviem mėnesiams sulaikyti šnipinėjimu įtariamą JAV žurnalistą Evaną Gershkovichą.
► Rusijos pilietis, vienišas tėvas, atskirtas nuo dukters dėl jos mokykloje nupiešto piešinio Ukrainos tema, buvo sulaikytas Baltarusijoje po to, kai pabėgo iš namų arešto Rusijoje, ketvirtadienį pranešė baltarusių valdžios institucijos.
► Turkija ketvirtadienį tapo paskutine NATO šalimi, ratifikavusia Suomijos, po Rusijos invazijos į Ukrainą nusprendusios nutraukti savo neutralumo kariniu požiūriu politiką, narystę JAV vadovaujamame gynybos aljanse.
