Pastaruoju metu girdime įvairių teorijų. Esą iki šio rudens Baltarusija smogs Lietuvai ir Lenkijai branduoliniais ginklais, tada ji sulauks triuškinančio atsako – Lukašenkos kariuomenė ir valdžia bus sunaikintos. Esą tada Rusijos lauks tarptautinė izoliacija, o nusilpusia šalimi pasinaudos Kinija. Tokią teoriją pateikė JAV gyvenantis Rusijos istorikas. Esą vienintelė išeitis NATO, ar bent jau Lietuvai ir Lenkijai, pulti pirmoms. Kaip vertinate tokias teorijas?
Išskirčiau du aspektus. Vienas jų – informacinė ataka, kuria siekiama suneraminti tuos, kurie gali susijaudinti ir gąsdinama tol, kol bijo. Kai nebijo, tada išrandama kažkas kita, kad vėl blefuotų. Tokia Rusijos taktika buvo visada. Čia psichologinis, informacinis aspektas.
O kitas gilesnis – santykiai su Kinija. Aš irgi esu įsitikinęs, kad mes matome tik savo frontą, bet pasaulis yra didesnis. Pavyzdžiui, jei kalbėtume apie JAV paramą mums, tai yra labai svarbu, bet jiems ne mažiau svarbu ir situacija Taivane, ir Indijos vandenyne, ir šalia Kinijos, tai čia jau reikia matyti plačiau. Todėl natūralu, kad jeigu atsiranda daugiau židinių, tai nutraukia dėmesį.
Viena vertus, mes nenorėtume, kad taip būtų, nes sumažėtų amerikiečių dėmesys mūsų regionui, jeigu mums reikėtų daugiau resursų, kurie irgi nėra beribiai. Kita vertus, jei kalbėtume iš Kinijos pusės, daryčiau tokias prielaidas, kad jie norėtų, kad susilpnėtų jų konkurentė Rusija, bet nenorėtų, kad Rusiją uždaužytų.
Mes dažnai save guodžiame, kad yra JAV, kurios mus gintų, ir tai yra saugumo garantas. Bet ir jūs sakote, ir yra atliktas tyrimas, kad JAV negalėtų kariauti dviem frontais. Tai jei visgi kiltų kažkokie neramumai prie Taivano, vadinasi, JAV dėmesys ten ir mes liekame visiškai vieni? Kas mus apgintų?
Mes ne vieni. Mes kalbame ir apie NATO priešakines pajėgas, kurios pas mus dislokuotos – tai čia NATO pastangos. Bet amerikiečiai turi ir dvišalius įsipareigojimus. Labai svarbu ir vertinga, kad jie visą laiką pabrėžia, kad jeigu bus grėsmė, jie nei kiek neabejoja, kad reikės ginti šias šalis.
Bet jeigu visas dėmesys nukryptų į kitą konfliktą?
Jeigu visas, tai to dėmesio bus mažiau, bet tai nereiškia, kad jo neliks visai. Nepamirškime, kad JAV yra didžiausia pasaulio ekonomika ir jos resursai yra labai dideli.
Pasižiūrėkime į mūsų kaimynę Lenkiją, kuri pastaruoju metu puolė labai ginkluotis, kad galėtų pati apsiginti, kilus kažkokiam konfliktui. Gal mums reikėtų imti pavyzdį?
Tai yra didelė valstybė. Ko gero su tom investicijom, kurias ji deda į savo kariuomenę, ji taps viena stipriausių kariuomenių ir galia bus tikrai didelė. Bet mes negalime tuo lygintis. Mūsų šalies dydis nėra toks, kad mes kažką nustebintume kiekybe. Mes galime sukurti kokybę, kuri prisidėtų prie bendrų pastangų ir padėtų užtikrinti mūsų saugumą. Toks ir yra mūsų tikslas.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
