Svarbiausi įvykiai:
17:45 | Elektra „palaipsniui grįžta į Odesą“
Elektra „palaipsniui grįžta“ į Odesą po 15 Irano bepiločių orlaivių naktinių apšaudymų, dėl kurių 1,5 mln. žmonių liko be elektros, pranešė regiono gubernatorius Maksimas Marčenko.
„Šiuo metu elektra palaipsniui grįžta į Odesą ir Odesos rajono bendruomenes. Iš 1,5 mln. gyventojų, kurie vakar buvo be elektros, šiandien šis skaičius sumažėjo iki 300 000 namų ūkių.Taip pat tikimės, kad rytoj situacija gerokai pagerės“, – sakė jis.
Tuo metu prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktinėje kalboje apie bepiločio lėktuvo ataką kelabėjo: „Tai tikras Rusijos požiūris į Odesą, į Odesos gyventojus – tyčinės patyčios, sąmoningas bandymas atnešti nelaimę miestui.
„Mūsų dangaus gynėjams pavyko numušti 10 dronų iš 15“, – pridūrė jis.
16:18 | Karo ekspertas: Rusija ruošiasi naujai mobilizacijos bangai
Rusija ruošiasi naujai mobilizacijos bangai, tačiau aiškinama, kad kariams gali neužtekti ginklų, rašo UNIAN.
Karinio portalo „Defense Express“ ekspertas Ivanas Kiričevskis socialiniame tinkle paskelbė žinią, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau sunaikino 100 proc. prieš invazijos karą dislokuotų tankų – iš viso 2 940. Teigiama, kad Rusijos kariuomenė taip pat prarado beveik 6 tūkst. šarvuotosios technikos.
Rusijos Federacijos gynybos ministerija, norėdama atkurti tai, kas buvo sunaikinta, liepė atnaujinti karinės technikos gamybą, tačiau susidūrė su sunkumais.
Ekspertas priduria, kad Irano galimai duoti pažadai suteikti karinę paramą Rusijai nėra baisūs, mat tikėtina, jog Iranas netieks ginklų tokiu mastu, kokio pageidautų Rusija.
I. Kiričevskio pastebėjimu, Kremliaus „resursų bazė“ nėra tokia, kad kiti puolimai galėtų būt vykdomi taip, kaip 2022 m. vasarą. Net ir dabar, kuomet Bachmute yra sutelkta didelė dalis karių ir karinės technikos, tai Rusijai neduoda norimo rezultato mūšio lauke.
15:42 | Karo ekspertas: mobilizacija Baltarusijoje jau prasidėjo
Didžiosios Britanijos kariuomenės pulkininkas, karo ekspertas Glenas Grantas teigia, kad žmonių mobilizacija Baltarusijoje prasidėjo, skelbia UNIAN.
G. Granto pastebėjimu, Kremlius Baltarusijos teritorijoje vykdo išankstinę arba tam tikros formos mobilizaciją.
„Dabar visi ten [Baltarusijoje] yra kontroliuojami. Visi vyrai turi registruotis, norintiems išvykti, užkertamas kelias palikti šalį. Baltarusijoje nėra tiek daug norinčių [patekti į karo frontą]. Daugelis rusų, kurie pateko į frontą, nėra „užgrūdinti tikrąją kovai, jie yra tarsi naujagimiai“. Ką jie [valdžios atstovai] gali padaryti, tai tik iš Rusijos dar daugiau atvežti mobilizuotų asmenų“, – teigė jis.
Karo ekspertas priduria, kad Baltarusija savo ruožtu Rusijai perdavė amunicijos ir karinės technikos, tačiau vargu, ar visai tai bus grąžinta atgal. Be to, didžiąją dalį karinės technikos, ypač amunicijos, Rusijos kariuomenė jau išnaudojo.
15:18 | Paviešino vaizdo įrašą: ukrainiečių raketa pateikė į rusų kariuomenės „Kamaz“
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sudavė smūgį rusų pajėgoms, praneša „Ukrinform“.
Pranešama, kad ukrainiečių raketa pataikė į rusišką „Kamaz“ karinį sunkvežimį. UNIAN pastebi, kad suduoto raketos smūgio metu žuvo mažiausiai 10 rusų karių.
„Mūsų taktinė grupė atliko žvalgyba ir aptiko rusišką „Kamaz“ sunkvežimį su „keleiviais“. Pataikius iš prieštankinių raketų, tiek karinė technika, tiek okupantai pagerino savo patiriamų nuostolių statistiką“, – teigiama SBU pranešime
14:58 | R. T. Erdoganas liepė V. Putinui „išvalyti“ kurdų pajėgas iš Sirijos šiaurės
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Rusijos kolegai Vladimirui Putinui sekmadienį pareiškė, kad Kremlius privalo „išvalyti“ kurdų pajėgas iš Sirijos šiaurės.
R. T. Erdoganas jau kurį laiką grasina pradėti naują karinį įsiveržimą į Sirijos šiaurinę dalį, kad išstumtų kurdų pajėgas, kurias kaltina dėl lapkritį Stambule įvykusio bombos sprogimo, pražudžiusio šešis žmones.
2019 metų Maskvos ir Ankaros susitarimu buvo užbaigtas dar vienas sausumos puolimas, nustatant 30 km „saugią zoną“, kad Turkija būtų apsaugota nuo pasienio atakų iš Sirijos teritorijos.
R. T. Erdoganas kaltina Rusiją, kuri yra viena pagrindinių Sirijos konflikto dalyvių ir remia šios šalies prezidentą Basharą al Assadą, kad ji nesilaiko susitarimo.
Sekmadienį paskambinęs telefonu Turkijos lyderis pasakė V. Putinui, kad „svarbu išvalyti (kurdų kovotojus) nuo sienos bent 30 kilometrų į šalies gilumą“, pranešė jo biuras.
Jis „pareiškė, kad tai yra prioritetas“, pranešė Turkijos prezidentūra.
Kai kurios kurdų pajėgos yra dislokuotos Rusijos kariuomenės kontroliuojamose teritorijose.
Kiti daliniai kartu su Jungtinėmis Valstijomis kovoja prieš „Islamo valstybės“ grupuotės džihadistus.
Tiek Maskva, tiek Vašingtonas daro diplomatinį spaudimą Ankarai nepradėti naujos sausumos puolimo kampanijos.
Atsakydama į minėtąjį sprogimą Turkija nuo lapkričio 20 dienos artilerijos ugnimi ir dronų smūgiais reguliariai apšaudo kurdų pozicijas netoli sienos. Tačiau ji dar nepaskyrė jokių gausesnių pajėgų, kurios paremtų regione jau dislokuotas turkų pajėgas.
Kurdų grupuotės savo ruožtu neigia prisidėjusios prie išpuolio Stambule.
14:20 | Britų žvalgyba: V. Putino 2023 m. patvirtintas biudžetas pernelyg optimistiškas
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, greičiausiai, pervertina šalies 2023 m. pajamas, mat apie 30 proc. pajamų jis skyrė gynybai, saugumui ir teisėsaugai, todėl tikėtina, kad dėl vykdomų karinių veiksmų kai kurioms pramonės šakoms truks lėšų, rašo UNIAN, remdamasi britų žvalgybos atstovų teigimu.
Dabar Rusijos 2023 m. numatytame biudžete gynybai, saugumui ir teisėsaugai bus išleidžiama 9 trilijonai rublių (143 mlrd. JAV dolerių), o tai, analitikų teigimu, sudaro 30 proc. viso biudžeto. Teigiama, kad tokį pajamų paskirstymą nulėmė būtent pradėta karinė invazija Ukrainos teritorijoje.
„Putino patvirtintas 2023 m. biudžetas pagal pajamų ir išlaidų prognozes greičiausiai yra pernelyg optimistiškas“, – teigiama britų ataskaitoje.
13:58 | Ukrainoje girdimos oro pavojaus sirenos
Oro pavojaus sirenos girdėti Kyjive, taip pat kituose Ukrainose regionuose.
Gyventojų prašoma neignoruoti perspėjimų ir bėgti į slėptuves.
13:30 | Įspėja, kad V. Putinas gali griebtis branduolinio ginklo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikina, kad Krymo, kurį okupavo Rusija 2014 m., susigrąžinimas lemtų tikros taikos atkūrimą. Būtent šioje teritorijoje iškėlus Ukrainos vėliavą, pasak prezidento, Rusijos galima agresija būtų palaužta.
Visgi „The Washington Post“ rašo, kad Krymas yra tarsi Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino palikimo ramstis. Tačiau V. Putinas nurodė, kad bet kokios Ukrainos kariuomenės pastangos atsikovoti Krymą peržengtų raudonąją liniją, kurios jis, kaip teigiama, netoleruotų.
Nors Ukrainos kariuomenės laimėjimai rodo, kad Krymo atsikovojimas galėtų virsti realybe, tačiau Vakarai baiminasi, kad tai lemtų V. Putiną griebtis drastiškų veiksmų ar netgi panaudoti branduolinį ginklą.
Dalis Vakarų pareigūnų viliasi, kad galimas susitarimas dėl Krymo perdavimo Rusijai galėtų žymėti karo pabaigą. Tačiau ukrainiečiai šią idėją laiko pavojingai naivia, o Rusija tuo tarpu tikina, kad su tuo nesitaikstytų.
Vieno iš interviu metu, kaip rašo „The Washington Post“, buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės štabo viršininkas Davidas Richardsas tikino, kad Ukraina rizikuotų, jeigu siektų atsikovoti Krymą, mat tai galėtų sukelti branduolinį karą.
„Jeigu patrinsite Putino nosį, jis gali imtis kvailų veiksmų. Jis [V. Putinas] gali griebtis taktinių branduolinių ginklų [panaudojimo]“, – teigė jis.
13:02 | Rusijos pajėgoms apšaudant Chersoną, žuvo 2 žmonės
Rusijos pajėgoms apšaudant Ukrainos pietinį Chersono miestą žuvo du žmonės, o dar penki buvo sužeisti, sekmadienį pranešė Chersono srities administracijos vadovas Jaroslavas Januševyčius.
Chersono miestą praėjusį mėnesį atkovojo kontrpuolimą vykdančios ukrainiečių pajėgos.
„Priešas vėl atakavo Chersono gyvenamuosius rajonus“, – per platformą „Telegram“ pranešė J. Januševyčius. Jis pridūrė, kad rusų pajėgos šeštadienį smogė gimdymo namams, kavinei, daugiabučiui.
„Praėjusį vakarą dėl rusų [vykdyto] apšaudymo žuvo du žmonės“, o dar penki buvo sužeisti, sakė J. Januševyčius.
Pasak jo, miestas apšaudytas iš artilerijos pabūklų, salvinės ugnies sistemų, tankų ir minosvaidžių.
Prieš atsitraukdamos iš Chersono rusų pajėgos sunaikino miesto komunalinių paslaugų infrastruktūrą, o atsitraukusios jį nuolat apšaudo.
Tuo metu Odesos uostamiestyje prie Juodosios jūros po rusų dronų atakų tęsiami avariniai elektros atjungimai, sekmadienį sakė Odesos srities administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.
Pareigūnai taip pat pranešė, kad kai kuriuose miesto rajonuose dėl nutrūkusio elektros tiekimo sutriko ir vandens tiekimas.
Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Odesos srityje be elektros liko daugiau kaip 1,5 mln. žmonių, Rusijai iranietiškais dronais smogus miestui ir aplinkinėms teritorijoms.
Prieš karą, kuris prasidėjo Rusijai vasario 24-ąją užpuolus Ukrainą, Odesa buvo populiari ukrainiečių ir rusų atostogų vieta.
12:49 | Su Kremliumi siejama grupuotė nerimsta: prašo duomenų apie kariuomenės veiklą Lietuvoje
Su Kremliumi siejama neonacių sukarinta grupuotė kreipėsi į savo narius, kad šie suteiktų tam tikrų duomenų apie pasieniečių ir kariuomenės atstovų veiklą Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, rašo „The Guardian“.
Dėl šios priežasties kyla susirūpinimas, ar kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupuotės, veikiančios Rusijoje, neplanuoja vykdyti atakų prieš NATO valstybes.
„Telegram“ socialinio tinklo kanalas „Task Force Rusich“, siejamas su karine bendrove „Wagner“, praėjusią savaitę kreipėsi į grupės narius ir paprašė jų, kad šie perduotų informaciją apie Baltijos valstybėse esančius pasienio postus, vykdomus karinių pajėgų judėjimą.
Tai taip pat iškėlė klausimų, kas apskritai vadovauja kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prokremliškoms grupuotėms, kurios dalyvauja kare Ukrainoje.
Dalis šaltinių tikina, kad „nepaprasti“ kanalo „Task Force Rusich“ atstovų veiksmai tarsi parodo nusivylimą tuo, kaip Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas vykdo „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje.
11:43 | Kremliaus ruporas Medvedevas: Rusija didina „galingiausių“ ginklų gamybą
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pareiškė, jog šalis didina naujos kartos ginklų gamybą, kad apsisaugotų nuo priešų Europoje, JAV, Australijoje.
„Didiname galingiausių naikinimo priemonių gamybą. Įskaitant [ginklus], pagrįstus naujais principais“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė D. Medvedevas.
„Mūsų priešas įsitaisęs ne tik mūsų gimtosios Malorosijos (Mažosios Rusijos) Kyjivo provincijoje“, – sakė D. Medvedevas, pavartodamas terminą Ukrainos teritorijoms, kažkada priklausiusioms carinei Rusijos imperijai.
Priešas yra ir „Europoje, Šiaurės Amerikoje, Japonijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, virtinėje kitų vietų, deklaravusių ištikimybę naciams“, pareiškė jis.
D. Medvedevas, kuris dabar yra Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas, detalių apie minėtus ginklus nepateikė.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą sakė, kad Rusija kuria naujų tipų ginklus, įskaitant hipergarsinius, esą galinčius apeiti visas esamas raketinės gynybos sistemas.
Nuo vasario 24-osios, kai V. Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, 57 metų D. Medvedevas socialinėje žiniasklaidoje skelbia vis pompastiškesnius pareiškimus.
Dėl Ukrainoje susidariusios rusams nepalankios karinės padėties nuogąstaujama, kad Rusija galėtų griebtis savo branduolinio arsenalo proveržiui padaryti.
Penktadienį V. Putinas sakė, kad Rusija gali iš dalies pakeisti savo karinę doktriną, numatydama prevencinio smūgio galimybę priešui nuginkluoti, taip akivaizdžiai užsimindamas apie branduolinę ataką.
Kremliaus šeimininkas taip pat sakė, kad Rusijos sparnuotosios raketos ir hipergarsinės sistemos yra „modernesnės ir netgi veiksmingesnės“ nei JAV.
11:35 | Suduotas smūgis „Wagner“ samdinių bazei
Ukrainos gynėjai smogė Rusijos „Wagner“ samdinių bazei Kadijivkoje, Luhansko srityje, pranešė šalies ginkluotųjų pajėgų karininkas ir tinklaraštininkas Anatolijus Štefanas, skelbia UNIAN.
Paviešintose nuotraukose matyti, kad suduotas smūgis sugriovė dalį pastato.
Rusijos žiniasklaida savo ruožtu patvirtinto apie ukrainiečių suduotą smūgį, tačiau kol kas apie aukas nėra užsimenama.
Okupantai tikina, kad ukrainiečiai smūgį paleido naudodami HIMARS raketų sistemą.
11:19 | Rusija modernizavo iranietiškus dronus
Rusijai pradėjus ir vėl naudoti iranietiškus dronus, teigiama, kad jie dabar yra modernizuoti.
Kaip rašo UNIAN, po trijų savaičių pauzės Rusija ir vėl pradėjo naudoti iranietiškus dronus, kurios, kaip teigiama, Kremlius modernizavo.
„Padidėjęs rusų bepiločių atakų skaičius gali reikšti, kad Rusijos karinės pajėgos sukaupė daugiau dronų per trijų savaičių nenaudojimo laikotarpį arba tai, kad Rusija neseniai gavo ar tikisi gauti naują bepiločių orlaivių siuntą iš Irano netolimoje ateityje“, – sakoma JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų teigimu.
Manoma, kad Rusija modernizavo iranietiškus dronus kamikadzes, kad šie įrenginiai galėtų būti naudojami esant atšiaurioms sąlygoms.
Nors Ukrainos oro gynybos sistemos pajėgios numušti rusų naudojamus dronus, visgi tai kelia didelę grėsmę šalies saugumui.
10:49 | „Gazprom“ tieks dujas per Ukrainos teritoriją
„Reuters“ naujienų agentūra praneša, kad Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ sekmadienį per Ukrainą į Europą planuoja eksportuoti 42,6 mln. kubinių metrų dujų.
Teigiama, kad šis skaičius iš esmės atitinka pastarųjų dienų duomenis.
10:22 | Olafas Scholzas: aš kalbėsiu su Putinu
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigia, kad Vladimiras Putinas yra pasiryžęs užkariauti dalį Ukrainos teritorijos, o jo žiaurume negalima įžvelgti susitvardymo, rašo „The Guardian“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūros pranešimu.
Pasak O. Scholzo, V. Putinas tiesiog trokšta užimti dalį Ukrainos teritorijos.
„Kai aš kalbu su V. Putinu, jis pasako labai aiškiai, kad jam [svarbiausia] ką nors užkariauti. Jis tiesiog nori užkariauti dalį Ukrainos naudojant smurtą“, – šeštadienį teigė O .Scholzas vieno iš renginių, vykusių Potsdame, metu.
Teigiama, kad būtent O. Scholzas yra vienas iš Vakarų lyderių, kuris nuo invazijos pradžios daugiausiai bendravo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Paskutinį kartą jiedu telefonu vieną valandą kalbėjo gruodžio 2-ąją dieną.
Voketijos kancleris pastebėjo, kad nėra aišku, kiek tiksliai rusų karių žuvo karinės invazijos metu, tačiau skaičius gali siekti ir 100 tūkst.
„Mes matėme [V. Putino] žiaurumo galimybes: Čečėnijoje, kur jis iš esmės išnaikino visą šalį, arba Sirijoje.
<...> Mūsų nuomonės yra visiškai skirtingos. Nepaisant to, aš su juo [V. Putinu] kalbėsiu toliau, nes noriu pasiekti tą momentą, kai bus įmanoma ištrūkti iš šios situacijos. To pasiekti nebūtų įmanoma be pokalbio vienas su kitu“, – sakė jis.
09:52 | Smūgis suduotas ne tik „kadyrovcams“
Po Ukrainos suduotų smūgių Melitopolyje aiškėja, kad galėjo būti smogta ne tik „kadyrovcams“, bet ir kariams iš Šiaurės Osetijos.
Kaip rašo UNIAN, tarp likviduotų okupantų yra daugybė osetinų. Įtariama, kad po suduotų smūgių galėjo žūti vienas iš Šiaurės Osetijos menininkų, aktorių Soslanas Fidarovas.
Neseniai šis asmuo atvyko į okupuotą Zaporižios regioną, kad neva galėtų vykdyti „humanitarinę misiją“ – paremti okupantus.
Manoma, kad smūgiai buvo paleisti iš HIMARS raketų sistemų.
09:33 | Ukrainos pajėgos Melitopolyje smogė „kadyrovcams“, galbūt likvidavo R. Kadyrovo patikėtinį
Ukrainiečių pajėgos vėlai šeštadienį smogė poilsio bazei Melitopolyje, kurioje buvo įsikūrę Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo sukarintų pajėgų nariai, o tarp nukautų kovotojų tikriausiai yra R. Kadyrovo patikėtinis regione.
Vietos leidinys „Ria Melitopol“ pranešė, kad bazėje buvo įsikūrę „kadyrovcai“ ir kad po smūgių kilo didelis gaisras, po griuvėsiais liko žmonių. Greitosios pagalbos automobiliai į įvykio vietą važiavo iš viso miesto. Sužeistieji buvo vežami į Krymą, nes Melitopolio ligoninėse jau nėra laisvų vietų.
Poilsio bazė, kurioje gyveno „kadyrovcų“ vadovybė, tikriausiai buvo apšaudyta iš pažangių raketinės artilerijos sistemų HIMARS, rašė leidinys.
„Pranešama, jog labai tikėtina, kad galėjo būti likviduotas [„kadyrovcų“] vadeiva, Kadyrovo patikėtinis regione Muradas Saidovas“, – nurodė „Ria Melitopol“.
09:27 | Ukrainiečiai sudavė galingus smūgius
Ukrainos karinės pajėgos šeštadienį sudavė smūgius Rusijos okupantų karinei bazei, esančiai laikinai okupuotame Melitopolio mieste, Zaporižios regione, rašo „Ukrinform“.
Šią žinią patvirtinto Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.
„Ukrinform“ rašo, kad iš viso buvo suduota daugiau kaip 10 galingų smūgių, kurių metu galėjo žūti 200 rusų karių.
Remiantis vietos gyventojų teigimu, kita dalis sužeistų rusų okuantų buvo nugabenti į okupuoto Krymo ligonines, kadangi Melitopolyje visos gydymo įstaigos yra perpildytos.
„Ne visi orkai [rusų kariai] pasiekė ligonines. Kai kurie greitosios pagalbos automobiliai keliauja iškart į morgą“, – teigė I. Fiodorovas.
08:38 | Pasitikėjimas V. Putinu smarkiai mažėja
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas susidūrė su nauju išbandymu – visiškai prarasti Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ buvusių lyderių bei veteranų palaikymą dėl Rusijos kariuomenės negebėjimo išstumti Ukrainos kariuomenę toliau į vakarinę dalį nuo Donecko, taip pat ir negebėjimo apginti „Donbasą“, rašo UNIAN, remdamasi JAV Karo studijų instituto (ISW) teigimu.
ISW analitikų pastebėjimu, V. Putinas jau dabar yra viešai kritikuojamas gerai žinomų kovotojų, ypač kritikos strėles laido buvęs Donecko prorusiškų kolaborantų lyderis Igoris Strelkovas-Girkinas.
Būtent I. Sterlkovas-Girkinas tiesiogiai kritikavo V. Putiną už tai, kad jam nepavyko išstumti Ukrainos kariuomenės, esančios netoli Donecko, iš artilerijos zonos, nors, pasak jo, civilių gyventojų tariama apsauga Donbase yra vienas iš „specialiosios karinės operacijos“ tikslų.
Taip pat kritiką išreiškė ir dar vienas separatistų lyderis Aleksandras Chodakovskis, kuris tikino, kad užsitęsęs V. Putino valdymas nebuvo itin sėkmingas
Be to, A. Chodakovskis, paminėdamas kelstinčią korupaciją šalyje , susijusią su Mariupolio atstatymu, taip pat teigė, kad būtina keisti padėtį šalyje, o vien Rusijos generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo atstatydinimas problemos neišspręs.
08:16 | Prekeivis ginklais V. Butas giria V. Putiną, palaiko Ukrainos puolimą
Viktoras Butas, liūdnai pagarsėjęs prekeivis ginklais, pramintas „mirties pirkliu“, giria Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir sako palaikąs Maskvos invaziją į Ukrainą.
V. Butas, kuris 2012-aisiais buvo nuteistas 25-ius metus kalėti Jungtinėse Valstijose po to, kai buvo apkaltintas ginklų pardavimu sukilėliams kai kuriuose kruviniausiuose pasaulio konfliktuose, ketvirtadienį Abu Dabyje buvo iškeistas į amerikiečių moterų krepšinio žvaigždę Brittney Griner.
Šeštadienį paskelbtame interviu Kremliaus remiamam televizijos kanalui RT jis sakė, kad savo kalėjimo kameroje Jungtinėse Valstijose laikė V. Putino portretą.
„Didžiuojuosi, kad esu rusas, o mūsų prezidentas yra Putinas“, – 40 minučių interviu pareiškė buvęs Sovietų Sąjungos oro pajėgų pilotas.
„Žinau, kad mes laimėsime“, – sakė jis ir pridūrė, kad, grįžęs į Rusiją, mėgaujasi sniegu ir „laisvės oru“.
Interviu V. Butas davė Marijai Butinai, kuri 2018 metas Jungtinėse Valstijose buvo nuteista 18 mėnesių kalėti už tai, kad neteisėtai veikė kaip Rusijos užsienio agentė.
55 metų V. Butas pareiškė „visiškai“ palaikąs Rusijos karinį puolimą Ukrainoje ir aiškino, kad būtų pasisiūlęs eiti savanoriu į frontą, jei būtų turėjęs „galimybę ir būtinų įgūdžių“.
„Kodėl mes to nepadarėme anksčiau?“ – klausė jis, turėjęs omenyje V. Putino sprendimą vasarį pulti Ukrainą.
V. Butas aiškino, kad jis tapo viena pirmųjų Vakarų aukų, ir pažymėjo, kad sankcijos jam buvo taikytos daugiau kaip 20 metų.
„Viskas, kas nutiko man, dabar nutinka mūsų šaliai“, – sakė jis.
M. Butina, kuri šiuo metu yra Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės dūmos – narė, per interviu pareiškė, kad JAV valdžia V. Butą į kalėjimą metė „dėl to, kad jis yra rusas“.
Per apsikeitimą Abu Dabyje su B. Griner susidūręs V. Butas sakė palinkėjęs jai sėkmės.
„Reikia visiems linkėti sėkmės“, – pridūrė jis.
Per interviu V. Butas taip pat papasakojo, jog kalėjime skaitė daug knygų ir rytais versdavo save juoktis, siekdamas palaikyti gerą nuotaiką.
Jis taip pat pasiskundė dėl maisto kokybės JAV kalėjimuose ir pridūrė pasiilgęs česnakų ir žemuogių skonio.
Svarbiausi šeštadienio įvykiai
-
Paskutiniai Rusijos daugiau nei devynis mėnesius trunkančio karo Ukrainoje mūšiai vyko dėl keturių provincijų, kurias prezidentas Vladimiras Putinas triumfuojančiai – ir neteisėtai – aneksavo rugsėjo pabaigoje. Kovos rodo, kad Rusija stengiasi įtvirtinti šių regionų kontrolę, o Ukraina atkakliai siekia juos susigrąžinti;
-
Pietų Ukrainos Odesos miestas po naktį įvykusios Rusijos paleistų vadinamųjų dronų kamikadzių atakos šeštadienį liko be elektros, pranešė pareigūnai;
-
Viename iš okupuoto Krymo kaimų kareivinėse kilo didelis gaisras, kur buvo sutelktos Rusijos kariuomenės pajėgos, skelbia UNIAN, remdamasi socialiniame tinkle „Telegram“ paviešintu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įrašu;
-
NATO vadovas penktadienį paskelbtame interviu išreiškė susirūpinimą, kad kovos Ukrainoje gali tapti nekontroliuojamos ir peraugti į Rusijos ir NATO karą;
-
Pentagonas užsiminė apie pritarimą, kad Ukraina galėtų vykdyti tolimojo nuotolio atakas prieš tam tikrus taikinius Rusijos teritorijoje, rašo „The Times“;
-
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas bando įtraukti Ukrainą į taikos derybas, tačiau, kaip rašo UNIAN, remdamasi JAV Karo studijų instituto (ISW) analize, jis taip daro dėl to, kad pablogintų Kyjivo ir Vakarų valstybių diplomatinius santykius.
