Tačiau praėjus devyniems mėnesiams, Vladimiro Putino karas atnešė naują siaubą į šiuos senelių namus. Ukrainos pajėgų įveikti nesugebantis V. Putinas nusprendė sušaldyti Ukrainos civilius, rašo „The Economist“.
Lapkritį Fastivo senelių namai turėjo ne vieną dieną išgyventi be elektros, vandens ir šildymo. Pervargę darbuotojai praranda viltį, nes jie nebegali pakeisti pacientų sauskelnių ir jų apiplauti taip, kaip reikalauja protokolai. Sušalę ir, daugiausia, prie lovų prikaustyti centro gyventojai bijo. „Man šalta“, – šnabžda kai kurie jų, svirduliuodami ilgais tamsiais koridoriais, lydimi darbuotojų, ant kurių galvų yra pritvirtinti žibintai.
„Vadinu juos angliakasiais, – juokauja viena guvesnių pacienčių Marija Dereženec. – Ir sakau jiems, kad už savo darbą jie turėtų gauti angliakasių pensiją.“
83-ejų buvusi ekonomistė ir advokatė M. Dereženec praleido didžiąją savo gyvenimo dalį jos gimtojoje Maskvoje bei Kazachstane. Susisukusi į avikailio megztinį, ji sako negalinti pakęsti to, ką jos tėvynė daro naujiesiems namams. Tačiau ji tikina jau seniai žinojusi, kad karas yra neišvengiamas. „Gyvenime yra optimistai ir pesimistai. Visada buvau realistė. V. Putinas savo noru tikrai neišves karių ir nesustabdys savo raketų, o situacija ir toliau blogės“, – sako moteris.
Jos žodžius patvirtina rusiškų raketų lietus, nutaikytas specialiai į civilinę energetikos infrastruktūrą. Pirmosios atakos, prasidėjusios spalio 10 d., buvo įvykdytos naudojant daugiausia pigius Irane gaminamus dronus. Milžiniškas jų skaičius sutrikdė oro gynybos sistemų veiklą – taip daugiau raketų pasiekė savo taikinius. Dabar Ukraina sugeba numušti beveik visus dronus dar prieš jiems pasiekiant savo tikslą. Tačiau Rusija išmoko manevruoti ir tikslingiau nutaikyti savo sparnuotąsias raketas. Per lapkričio 23 d. įvykdytą paskutinę ataką pro oro gynybos sistemą prasmukti sugebėjo 19 iš 70 paleistų raketų. Tačiau to užteko paralyžiuoti visas, išskyrus geriausiai apsaugotas, Ukrainos energetikos tinklo dalis. Ir tai padaryta tuomet, kai šalis ruošiasi giliems žiemos šalčiams.
Per Rusijos bombardavimo kampaniją buvo smogta visoms Ukrainos šiluminėms ir hidroelektrinėms. Tiesa, vienos buvo apgadintos rimčiau už kitas. Valstybinės įmonės „Ukrenergo“, atsakingos už pagrindinių nacionalinio tinklo elementų valdymą, atstovė spaudai Marija Caturian tikino, kad paskutinių išpuolių metu buvo sugadinta daugiau nei pusė visos šalies elektros tiekimo sistemos.
Dėl greitos inžinierių reakcijos elektros tiekimas svarbiausioms įstaigoms buvo atnaujintas per 14 valandų. Tačiau kiekvienas smūgis susilpnina sistemą, o tai apsunkina elektros tiekimo atstatymą. Kai kuriais atvejais, remonto darbai trunka apie savaitę arba dvi. Kitais – visa infrastruktūra turi būti atstatyta iš naujo.
Didžioji dalis Rusijos atakų yra nutaikytos į maždaug 100 stočių, kurios aukštos įtampos elektros energiją transformuoja iki žemesnės įtampos ir paskui išskirsto po atskirus rajonus bei namus. Ukrainos tinklas veikia aukštesne įtampa nei daugumos Europos šalių, o tai reiškia, kad aukštos įtampos transformatorinių sunaikinimas yra didelė problema: jų dalys yra brangios, susiduriama su jų trūkumu, o gamyba užtrunka net kelis mėnesius. M. Caturian tiki, kad Rusijos civilinės energijos inžinieriai dirba išvien su kariuomene, kad būtų padaryta didžiausia įmanoma žala: „Turi būti energetikos ekspertu, kad Rusijos raketas nutaikytum tiesiai į įrangą, kurią sunaikinus yra padaroma didžiausi nuostoliai.“
Dabar su nerimu laukiama rimtesnių elektros energijos tiekimo sutrikimų, dėl kurių įprasti ukrainiečiai turės savaitėmis gyventi be elektros energijos. Tačiau Rusijai bus sunku visiškai sunaikinti decentralizuotą Ukrainos tinklą, ypač atsižvelgiant į tai, kad rusams pradėjo trūkti raketų. Tačiau net ir kelios dienos be elektros žiemą gali sukelti socialinę katastrofą. Gruodžio 1 d. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad jeigu šilumos tiekimo įmonės liktų be elektros vieną parą, valdžios institucijos turėtų išleisti visą sistemose esantį vandenį, kad šis neužšaltų. Jiems taip pat būtų sunku atstatyti šildymo sistemas iki pavasario.
Centrinė valdžia šiuo metu koordinuoja atsaką į pačias sudėtingiausias situacijas. Vienas iš planų yra vadinamųjų „neįveikiamų centrų“, tiekiančių šildymą, elektros energiją, pirmąją medicininę pagalbą ir mobilųjį ryšį, kūrimas. Iki šiol buvo atidaryta daugiau nei 7 300 tokių centrų, tačiau to neužtenka. Taip pat buvo pradėti rengti evakuacijos protokolai.
Fastivo senelių prieglaudos direktorė Liudmila Vorovska visais įmanomais būdais siekia užtikrinti, kad užsitęsus elektros energijos tiekimo sutrikimams įstaiga turėtų atsarginių energijos šaltinių. Tą dieną, kai prieglaudoje lankėsi „The Economist“ žurnalistai, labdaros organizacija „Let‘s Help“ į prieglaudą atgabeno generatorių, kuris leis L. Vorovskai pumpuoti vandenį į malkomis kūrenamą boilerį. Globos namų pašiūrėje buvo suorganizuota improvizuota ceremonija, kurios metu buvo atidengtas šis įrenginys. Tačiau L. Vorovska tikina vis dar nežinanti, kaip jai reikės susimokėti už kurą. Iš vyriausybės gaunamų lėšų ji vos sugeba padengti minimalų darbuotojų atlyginimą, kuris siekia maždaug 143 eurus. Ji svarsto paprašyti vietinės bažnyčios pagalbos.
L. Vorovskos strategija spręsti ekstremalias situacijas tik tuomet, kai jos iškyla, yra būdinga šiai šaliai. Kol Ukraina neužtikrins visapusiško oro erdvės apginamumo, ji privalės atsakyti į vis kylančias problemas. Norint pilnai apsaugoti pačius svarbiausius energetikos infrastruktūros įrenginius, Ukrainai prireiktų šimtų brangių antžeminių sistemų, o tai, paprasčiausiai, yra nerealu. Ukraina tiki, kad jai apsiginti padėtų specialūs naikintuvai, kurių Vakarų vyriausybės nenori jų tiekti į šią šalį. Jiems gali neužtekti laiko.
„Mes visi žinome, kad esame priklausomi nuo Vakarų, – sakė M. Dereženec. – Tačiau pririškit mane prie raketos, išsiųskit mane į Rusiją ir aš pati susitvarkysiu su V. Putinu.“
