karinė invazija

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų sustabdyti išmokas Ukrainos pabėgėliams, kad jie grįžtų atgal ir stotų ginti savo šalį, rašo „The Telegraph“. Milijonai Ukrainos piliečių ES turi apsaugos statusą, tačiau R. Sikorskis įsitikinęs, kad ukrainiečiai vyrai turėtų grįžti atgal į savo šalį ir padėti Kyjivo ginkluotosioms pajėgoms apsiginti nuo Rusijos invazijos.

Šiemet technologinių priemonių, kurios galėtų būti panaudotos Rusijos pradėtame kare Ukrainoje, skaičius gerokai išaugs, o karius mūšio lauke vis dažniau pakeis dronai, interviu „The Economist“ sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas. Kaip teigė K. Budanovas, naujas etapas karo zonose, panaudojant technologinius išradimus, jau prasidėjo. „Žmonės neskuba įsitraukti į mūšį.

Vakarų valstybės turi būti psichologiškai ir techniškai pasiruošusios nenumatytiems atvejams, karui, kad iškilusios krizės atveju valstybės neatsidurtų pralaimėtojų vietose, rašo „Ukrinform“, cituodama buvusio Latvijos prezidento Raimondo Vėjuonio teiginius. Pasak jo, Vakarų valstybių gyventojai, kurie nuo Antrojo pasaulinio karo nematė didesnių konfliktų, priprato prie ramaus, komfortiško gyvenimo „Jie vis dar nėra pasirengę tokiems ekstremaliems dalykams kaip karas.

Per rusų antskrydį apgadinta Kyjivo užtvankos hidroelektrinė, pirmadienį pranešė Ukrainos žiniasklaida. Naujienų agentūra „UNIAN“ apie smūgį pranešė po to, kai rusiškuose platformos „Telegram“ kanaluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti padaryta žala. Anot pranešimo, hidroelektrinės turbinų patalpoje kilo gaisras, apgadintas kelias virš užtvankos. „Nėra prasmės tą slėpti“, – rašė naujienų agentūra.

Ukrainos pilotai suduoda smūgius tiltams, esantiems Kursko srityje, rašo „Ukrinform“. Kaip teigė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas socialiniame tinkle „Telegram“ taip pat pasidalijo vaizdo įrašu. „Vaizdo įraše matyti, kaip taktinės aviacijos pilotai, bendradarbiaudami su kitų gynybos pajėgų atstovais ir padalinių kariais, sėkmingai smogia objektams Kursko srityje, kurie naudojami logistiniais tikslais“, – rašė jis.

Kyjivas siekia „pradėti dialogą su Rusija“ ir surengti derybas dėl apsikeitimo kaliniais pagal formulę „visi už visus“, rašo „Kyiv Independent“. Taip pat derybose turėtų būti aptariami klausimai ir dėl branduolinio saugumo. Pasak minėto leidinio, Ukraina ruošiasi galimų derybų pagrindą su Rusija parengti šiam rudeniui.

Buvusi Rusijos Valstybės Dūmos deputatė paragino bombarduoti savo šalies gyvenvietes, esančias Kursko srityje. Kaip rašo UNIAN, buvusi depautatė Natalija Naročnickaja paragino bombarduoti Kursko srities gyvenvietes, kur šiuo metu galingą puolimą vykdo Ukrainos kariai. „Reikia juos apsupti ir viską sunaikinti.

JAV generolas Benas Hodgesas įsitikinęs – Ukrainos kariuomenės sėkmingas puolimas Kursko srityje parodė, kad Vakarų sąjungininkės nuvertino Kyjivo karių galimybes. Kaip rašo „Ukrinform“, remdamasi „CBC News“ publikacija, ukrainiečiai iš tiesų gali turėti daug daugiau pajėgumų, nei buvo manoma iki šiol. „Jie [ukrainiečiai] akivaizdžiai turi daugiau [karinių pajėgumų], nei manėme, kad turi, arba nebuvo įvertinta, kad jie turi“, – sakė jis.

Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pakalikas Aliaksandras Lukašenka paragino pradėti taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos. Tačiau paties V. Putino retorika skiriasi, rašo leidinys POLITICO. A. Lukašenka paragino „prisėsti prie derybų stalo“, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainos teritorijoje būtų baigtas.

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad kuria buferinę zoną Rusijos Kursko srityje, kur tęsia puolimą, kad rusai iš ten negalėtų apšaudyti Ukrainos teritorijos. „Buferinės zonos sukūrimas Kursko srityje yra žingsnis siekiant apsaugoti mūsų pasienio bendruomenes nuo kasdienių priešiškų apšaudymų“, – „Telegram‘" rašė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. Kursko srityje ukrainiečių kariai praėjusią savaitę pradėjo didelio masto puolimą.

Ukraina trečiadienį pranešė, kad jos kariuomenė leis evakuoti civilius gyventojus iš Rusijos Kursko srities į Rusiją ir Ukrainą, ir kad į teritoriją, kur vykdomas puolimas, įsileis tarptautines humanitarines organizacijas. Kursko srityje ukrainiečių kariai praėjusią savaitę pradėjo didelio masto puolimą. „Mūsų karinės pajėgos planuoja (...) atverti humanitarinius koridorius civiliams evakuoti: tiek Rusijos, tiek Ukrainos kryptimi“, – sakė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

Rusų kariai pradėjo kasti apkasus Kursko regione, kur ukrainiečių pajėgos vykdo puolimą. Apie tai, remdamasis atvirojo šaltinio žvalgybos duomenimis, pranešė „Laisvosios Europos radijas“. Pranešama, kad gynybiniai įrenginiai statomi palei Lgovo–Sudžos kelią, už maždaug pusantro kilometro nuo Sudžos. Palydovo darytose nuotraukose matyti, kad artimiausi apkasai įrenginėjami netoli Viktorivkos kaimo, esančio už 45 kilometrų nuo sienos.

Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas šeštadienį pranešė, kad Aliaksandras Lukašenka įsakė sutelkti karių pajėgas prie Gomelio ir Mozyriaus miestų. Svarbiausi įvykiai: 20:52 | Juodojoje jūroje į orą išlėkė dujų platforma Ukrainiečiai dalijasi ir sėkmingais penktadienio operacijų vaizdais. Kryme jūrinis ukrainiečių dronas sunaikino rusų patruliavimo laivą ir dar tris apgadino.

Ne visi Ukrainos kariškiai yra patenkinti pradėta karine operacija Rusijos teritorijoje, jie kelia klausimus, o kas bus toliau. Šį teiginį išsakė Vokietijos leidinio BILD vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Paulas Ronzheimeris, kuris reguliariai lankosi fronto linijoje Ukrainoje ir bendrauja su šalies politine bei karine vadovybe, rašo UNIAN. „Girdžiu daug skeptiškų vertinimų, kritikos iš tų, su kuriais kalbėjau.

Rugpjūčio 7 d. pranešta žinia apie vieno žinomiausių Rusijos „karo korespondentų“ Jevgenijaus Podubno žūtį. Kaip rašo UNIAN, apie Rusijos vadovo Vladimiro Putino ratui artimo korespondento žūtį pranešė Valstybės Dūmos deputatas Michailas Delaginas, o apie tai rašo ir kiti prorusiški socialinio tinklo „Telegram“ kanalai. Teigiama, kad trečiadienį propagandistas J. Podubnas Kursko srityje rinko informaciją apie vykstančius mūšius Sudžansko rajone ir kitose apylinkėse.

Šeštadienį per Rusijos vykdytą Ukrainos rytinio Donecko regiono apšaudymą žuvo penki civiliai gyventojai ir dar 15 buvo sužeisti. Apie tai per „Telegram“ pranešė Donecko regiono gubernatorius Vadymas Filaškinas. „Liepos 27 dieną rusai nužudė penkis Donecko regiono gyventojus, iš jų tris Ivanivkoje, vieną Kostiantynivkoje ir vieną Torecke. Dar 15 žmonių per dieną buvo sužeisti“, – rašė jis.

Rusijos Kursko srityje sekmadienio naktį per dronų ataką nugriaudėjo sprogimai ir kilo keli gaisrai, įskaitant gaisrą naftos saugykloje. Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.  Kursko srities gubernatorius Aleksejus Smirnovas pranešė, kad regiono oro gynybos pajėgos buvo aktyvuotos ir budi dėl dronų atakos grėsmės. Jis taip pat paragino gyventojus išlikti atidiems.   Tačiau kol kas daugiau informacijos apie nukentėjusiuosius ir padarytą žalą neskelbiama.

Rumunijos nacionalinės gynybos ministerija pareiškė, kad socialiniuose tinkluose skelbiama daug melagienų, ir paneigė pranešimus, kad esą jos pajėgos šaudė į Rusijos bepiločius orlaivius, kurie atakavo infrastruktūrą Ukrainai priklausančiame Dunojaus krante.

Černihivo srities Nižyno mieste po rusų atakos keturi žmonės buvo nugabenti į ligoninę. Tai penktadienį pranešė miesto vadovas Oleksandras Kodola, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pažymima, kad keturi žmonės buvo hospitalizuoti po Rusijos „šahedų“ naktinės atakos. Dėl hipertenzinės krizės į medikus kreipėsi 15 žmonių. Bendrabutis, kuriam smogė rusai, nebetinkamas gyventi. „Dabar šaliname atakos padarinius. Pats pastatas smarkiai nukentėjo. Iškeldiname gyventojus.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį pranešė, kad Ukrainai paremti skirta 1,5 mlrd. eurų – tai pirmoji dalis pinigų, gautų iš pelno, uždirbto iš įšaldyto Rusijos turto. ES valstybės narės gegužę susitarė panaudoti milijardus eurų pelno iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto siekiant padėti apginkluoti Ukrainą ir finansuoti šalies atstatymą po karo. Vykdydama sankcijas, paskelbtas Maskvai dėl 2022 metais surengtos invazijos į Ukrainą, ES įšaldė maždaug 200 mlrd.

Ukrainos Aukščiausiasis antikorupcinis teismas (VAKS) pritarė Teisingumo ministerijos prašymui nacionalizuoti vieną gamybos įmonę, priklausančią Rusijos oligarchui Viktorui Kononovui ir vertą daugiau nei 2 mlrd. grivinų (44,6 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, ukrainiečių teismai konfiskuoja įvairų rusų oligarchų ir prorusiškų Ukrainos pareigūnų bei politikų turtą.

Japonija bendradarbiaus su Kambodža, siekdama pašalinti sausumos minas iš Ukrainos ir kitų karo nuniokotų šalių, šeštadienį lankydamasi Pnompenyje pareiškė užsienio reikalų ministrė Yoko Kamikawa. Kambodžoje per beveik tris dešimtmečius trukusį konfliktą, kuris baigėsi 1998 metais, buvo padėta milijonai sausumos minų, o per tuos ir paskesnius metus žuvo ar buvo suluošinti dešimtys tūkstančių žmonių.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį išmokėjo Ukrainai beveik 1,9 mlrd. eurų išankstinės finansinės paramos, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. „Šią savaitę žengėme istorinį žingsnį – oficialiai pradėjome stojimo derybas su Ukraina. Vakar pagal Ukrainos priemonę išmokėjome dar 1,9 mlrd. eurų, taigi šiuo metu jau išmokėta beveik 8 mlrd. eurų suma.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos pajėgos sustabdė Rusijos puolimą Charkivo srityje, nors padėtis ten nėra lengva. V. Zelenskis tai sakė žurnalistams po penktadienį Kyjive įvykusio susitikimo su Slovėnijos prezidente Nataša Pirc Musar. „Kalbėjome apie padėtį mūšio lauke, ypač Charkivo sektorių, kur Rusija mėgino pradėti plataus masto puolimą. Okupantui nepasisekė. Mūsų Ukrainos pajėgos stabilizavo padėtį ir sustabdė puolimą, nors ten nėra lengva.

Suomija penktadienį paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia maždaug 159 mln. eurų. Apie tai praneša portalas „The Kyiv Independent“. Suomijos gynybos ministerija pranešė, kad bendra Suomijos Ukrainai suteiktos karinės pagalbos suma nuo karo pradžios yra 2,2 mlrd. eurų. „Suomija yra pasiryžusi remti Ukrainą kovoje su nepagrįsta Rusijos agresija.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad Tverės sritį naktį atakavo dronas, prieš tai platformoje „Telegram“ pasirodžius pranešimams apie išpuolį prieš šiame regione esančią didelę cheminių tyrimų gamyklą.

Rusijos teismas okupuotame Krymo pusiasalyje nuteisė vyrą 12 metų kalėjimo už tai, kad jis filmavo Maskvos karinius objektus, siekdamas padėti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, ketvirtadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros. Rusijai pasiuntus karius į Ukrainą, Maskva nuteisė šimtus piliečių, kurie, jos teigimu, per daugiau kaip dvejus metus trunkanti konfliktą padėjo Kyjivui arba kaip nors jį parėmė.

Rusija pustrečių metų besitęsiančios invazijos metu išsiuntė apie 10 tūkst. natūralizuotų piliečių kariauti Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango pareigūnas, pridūręs, kad dalis pasirinko palikti šalį. Maskva kaltinama spaudžianti migrantus iš Vidurinės Azijos prisijungti prie jos karinių pajėgų. Ji vykdo intensyvią verbavimo kampaniją, kuria siekia padidinti karių skaičių savo puolimui Ukrainoje.

Laikinai okupuotame Kryme rusai toliau stato apsauginę konstrukciją prie Kerčės tilto, „Telegram“ kanale pranešė „Krymsky Veter“. „Jau trečią savaitę prie Kerčės tilto statomos kažkokios apsauginės konstrukcijos“, – sakoma pranešime. Prieš tai rusai mėgino apsaugoti Krymo tiltą užtvaromis iš paskandintų baržų. Neseniai jie pradėjo įrenginėti atramas po tiltu.

 Iš Ukrainos buvo pagrobta per 2 tūkstančius vaikų nuo 6 iki 18 metų, kurie buvo mokomi Rusijos naratyvų ir propagandos. Tai Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Nacionalinės antikrizinės valdybos narys Artsiom Brukhan. „Jie buvo siunčiami į taip vadinamas gerovės stovyklas ir tai buvo daroma bendradarbiaujant su Baltarusijos valdžios institucijomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė tikintis, kad Prancūzija ir toliau rems jo šalį mūšio lauke, net jei po pirmalaikių parlamento rinkimų į valdžią ateitų paramą Kyjivui kvestionuojančios partijos. „Tikime, kad prancūzai ir toliau rems Ukrainą, nepriklausomai nuo politinės padėties“, – rašytiniuose komentaruose AFP sakė Ukrainos vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paneigė, kad Rusijos pajėgos užėmė kaimą rytinėje Sumų srityje. Rusijos Čečėnijos regiono lyderis Ramzanas Kadyrovas sekmadienį pareiškė, kad rusų pajėgos užėmė pasienio kaimą Ryživką. Rusijos gynybos ministerija kol kas nepateikė jokių komentarų, o vietos pareigūnas Ukrainoje paneigė šį R. Kadyrovo teiginį.

Į ateinantį savaitgalį Šveicarijoje vyksiančią Ukrainos taikos konferenciją ketina atvykti apie 40 valstybių ir vyriausybių vadovų. Tiek jų iki šiol užsiregistravo. Dar per 40 šalių į forumą deleguoja kitus aukštus savo atstovus, pirmadienį Berne informavo Šveicarijos prezidentė Viola Amherd. Atvyks ir Jungtinių Tautų (JT) bei kitų organizacijų atstovai. Pirmadienio duomenimis, laukiama 90 delegacijų. V. Amherd buvo patenkinta dalyvių skaičiumi.

Dėl didelių gyvosios jėgos nuostolių Ukrainos karo lauke Rusija ėmė verbuoti samdinius Afrikos šalyse, viliodama juos pažadais apie tūkstančius dolerių ir Rusijos pasą, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos pranešimais. „2024 metų gegužės 28 dieną Ukrainos gynybos žvalgyba (HUR) pranešė, kad Rusija suintensyvino bandymus verbuoti afrikiečius kovoti Ukrainoje.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos (ZSU) po kelių savaičių pradės ukrainietiškų valdomų bombų bandymus. Apie tai interviu „Donbaso tikrovė“ („Laisvės radijo“ projektas) pranešė ZSU oro pajėgų štabo aviacijos vadas Serhijus Holubcovas. „Mes šiuo metu taip pat dirbame prie savo valdomų bombų perdarymo ir kūrimo įprastinių laisvai krintančių bombų pagrindu. Yra tam tikrų konstrukcinių niuansų, turime parinkti sparną, GPS ir valdymo modulius.

Praėjusią parą rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją, dar du žmonės buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Birželio 8 d. rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją - Niujorke. Dar du žmonės srityje buvo sužeisti“, - rašoma pranešime. Pažymima, kad nuo plataus masto invazijos pradžios jau žuvo 1 993 regiono gyventojai, dar 4 999 buvo sužeisti.

Sekmadienio, birželio 9 d., 6 val. duomenimis, Juodojoje jūroje yra vienas Rusijos karinis laivas – sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjas, kurio bendra salvė – iki  keturių raketų. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos tai pranešė „Facebook“ paskyroje. Azovo jūroje yra septyni priešo laivai, tarp jų – trys raketų „Kalibr“ nešėjai, kurių bendra salvė - iki 24 raketų.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 270 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų birželio 9 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 518 560 kareivių.

Dalyvavimą pasauliniame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime patvirtino 107 valstybės ir tarptautinės organizacijos, pirmadienį per nacionalinę televiziją pranešė ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas. Konferencija vyks birželio 15–16 dienomis Liucernoje, Šveicarijos Alpėse, prabangiame viešbutyje „Burgenstock Hotel“, jai pirmininkaus šalies prezidentė Viola Amherd.

Praėjusią parą, birželio 2-ąją, okupantai rusai sužeidė penkis Donecko srities gyventojus. Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Birželio 2 d. rusai sužeidė penkis Donecko srities gyventojus: po du Bilozerskėje ir Zaliznėje, vieną Vovčėje“, – pažymėjo pareigūnas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį lankosi Filipinuose, kur ketina paraginti Azijos šalių vadovus dalyvauti Ukrainos taikos konferencijoje Šveicarijoje.  Ukrainos prezidentas į Filipinų sostinę atvyko iš anksto neskelbto vizito vėlų sekmadienį. Anksčiau savaitgalį jis dalyvavo Singapūre vykusiame saugumo forume, kur paragino suteikti daugiau karinės pagalbos Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad kai kuriose Charkivo srities dalyse pasienyje vyksta intensyvūs mūšiai. Šiame regione tūkstančiai žmonių po Rusijos puolimo turėjo palikti namus.

Visas Ukrainos Charkivo srities šiaurinis pasienis „beveik visą parą“ yra apšaudomas Rusijos, sekmadienį pareiškė regiono gubernatorius. Maskva tęsia tarpvalstybinį puolimą, dėl kurio teko evakuoti tūkstančius žmonių. „Visos šiaurinės sienos teritorijos beveik visą parą yra apšaudomos priešo. Padėtis sudėtinga“, – socialiniuose tinkluose pareiškė gubernatorius Olehas Synjehubovas.

Odesos teismas nagrinėja šiame pietiniame Ukrainos uostamiestyje įsikūrusios energetikos bendrovės projektų valdymo skyriaus vadovui iškeltą bylą, jis įtariamas padėjęs priešams įvertinti raketų ir dronų smūgių, nukreiptų į svarbiausią regiono energetikos infrastruktūrą, efektyvumą.

JAV valstybės departamentas penktadienį bedė pirštu į Rusiją dėl virtinės „piktybinių“ kibernetinių atakų prieš Europos šalis, įskaitant Vokietiją ir Čekiją. „Jungtinės Valstijos griežtai smerkia Rusijos Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) [grupės], dar žinomos kaip APT28, piktybinę kibernetinę veiklą prieš Vokietiją, Čekiją, Lietuvą, Lenkiją, Slovakiją ir Švediją", – sakoma Valstybės departamento atstovo spaudai Matthew Millerio pareiškime.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas sekmadienį išvyks į Europą ginti Pekino „neriboto aljanso“ su Rusija. Pirmiausiai kinų lyderis apsilankys Prancūzijoje, kuri yra didelė Ukrainos rėmėja Europoje, paskui vyks į glaudžius santykius su Kremliumi palaikančias Serbiją ir Vengriją. Antra pagal dydį pasaulio ekonomika siekia stiprinti politinius ir ekonominius ryšius Europoje, kad atsvertų sudėtingus santykius su konkuruojančiu Vašingtonu.

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) ragina šalies piliečius stačiatikių Velykų išvakarėse ir per pačią šventę riboti lankymąsi masiniuose renginiuose, laikytis komendanto valandos ir neignoruoti oro pavojaus signalų. Tai sakoma UST kreipimesi, praneša „Ukrinform“. Kaip pažymima, specialioji tarnyba atskleidžia daug Rusijos bandymų destabilizuoti socialinę ir politinę padėtį Ukrainoje karo sąlygomis. Savo nusikalstamiems kėslams realizuoti rusai naudoja didelį ardomosios veiklos arsenalą.

Informacija, kad esą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis atsistatydino, yra dar viena melagiena. Tai feisbuke pranešė Kovos su dezinformacija centras prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pranešimo autorių, platinama melaginga „naujiena“, kad esą O. Syrskis atsistatydinimo raportą Ukrainos prezidentui nusiuntė Generalinio štabo specialiuoju paštu. „Centras patikrino šią informaciją.

Balandžio mėnesį užfiksuoti 444 atvejai, kai Rusijos kariškiai panaudojo šaudmenis, kuriuose buvo pavojingų cheminių medžiagų, tai 71 atveju daugiau nei per ankstesnį laikotarpį. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rėmimo pajėgų vadovybė. Nuo 2023 metų vasario iki šių metų balandžio iš viso užfiksuotas 1 981 atvejis, kai rusai panaudojo tokius šaudmenis.