Svarbiausi įvykiai:
21:11 | Ukrainos užsienio reikalų ministras vyksta vizito į Iraką
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį turi atvykti į Bagdadą savo pirmojo vizito į Iraką nuo tada, kai Rusija įsiveržė į jo šalį, pranešė Užsienio reikalų ministerija. D. Kuleba turi surengti derybas su Irako užsienio reikalų ministru Fuadu Huseinu ir ministru pirmininku Mohamedu Shia al Sudani, sakoma sekmadienį paskelbtame ministerijos pranešime.
Jie aptars „dvišalių ryšių stiprinimo, taip pat regioninius ir tarptautinius“ klausimus, sakoma pareiškime, kuriame cituojamas Užsienio reikalų ministerijos atstovas Ahmedas al Sahhafas. D. Kulebos vizitui rengiamasi praėjus mažiau nei savaitei po to, kai M. Sh. al Sudani sulaukė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio skambučio.
Tuo metu V. Zelenskis sakė, kad „norėtų plėtoti santykius su Iraku visose srityse“, pavadindamas jį svarbia ir įtakinga šalimi, teigiama M. Sh. al Sudani biuro pranešime. Irakas palaiko gerus ekonominius ryšius tiek su Kyjivu, tiek su Maskva, o nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, laikosi neutralios pozicijos.
Šių metų vasarį Irako užsienio reikalų ministras pakartojo, kad Bagdadas remia paliaubas ir derybas, kuriomis būtų siekiama užbaigti karą Ukrainoje, kai Bagdade lankėsi jo kolega iš Rusijos Sergejus Lavrovas.
Pastaraisiais mėnesiais Irake lankėsi daug užsienio pareigūnų, ten vyko intensyvi diplomatinė veikla, įskaitant kelis Irano ir Saudo Arabijos susitaikymo derybų raundus. Kovą šie regiono sunkiasvoriai netikėtai paskelbė, kad susitarė atkurti diplomatinius ryšius pagal susitarimą, kuriam tarpininkavo Kinija.
Rijadas nutraukė ryšius su Teheranu po to, kai 2016 metais Irano protestuotojai užpuolė Saudo Arabijos diplomatines atstovybes po to, kai Saudo Arabija įvykdė egzekuciją gerbiamam šiitų dvasininkui Nimrui al Nimrui.
19:52 | Svarbiausi sekmadienio įvykiai karo fronte – TV3 žinių vaizdo reportaže:
16:53 | Per stačiatikių Velykas namo sugrįžo dešimtys rusų nelaisvėje laikytų ukrainiečių
Daugiau kaip 100 ukrainiečių karo belaisvių buvo paleisti per didelius mainus su Rusija, sekmadienį pranešė vienas aukšto rango pareigūnas, stačiatikiams ukrainiečiams antrą kartą minint šią šventę nuo tada, kai Maskva praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto karą.
Nors dėl pavojaus saugumui šventė vyko santūriai, o komendanto valanda neleido tikintiesiems dalyvauti įprastose visą naktį vykstančiose pamaldose, Ukrainos valdžios institucijos ir paprasti žmonės dalijosi vilties žinutėmis, susiedami Jėzaus prisikėlimo istoriją su taikos ir Ukrainos pergalės troškimu.
Dešimtys šeimų turėjo ypatingų priežasčių džiaugtis, nes prezidento patarėjas Andrijus Jermakas paskelbė, kad 130 karių, jūreivių, pasieniečių ir kitų Maskvos paimtų į nelaisvę asmenų grįžo namo po „didelio velykinio apsikeitimo belaisviais“.
Sekmadienį „Telegram“ žinutėje A. Jermakas teigė, kad tarp paleistų karių buvo ir kariai, kovoję netoli Bachmuto – rytinio kalnakasybos miesto, kuris jau kelis mėnesius yra Rusijos vykdomo puolimo centre.
„Mūsų žmonių gyvybės mums yra didžiausia vertybė“, – sakė A. Jermakas, pridurdamas, kad Kyjivo tikslas – susigrąžinti visus likusius karo belaisvius.
Informacijos, kiek rusų belaisvių buvo paleista, kol kas nėra, tačiau su Kremliumi susijusi samdinių grupė „Wagner“, kurios nariai kovoja Rytų Ukrainoje, įkūrėjo spaudos tarnyba sekmadienį taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip ukrainiečiai belaisviai ruošiami mainams.
„Telegram“ platformoje paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas duoda nurodymus kareiviui paruošti ukrainiečių belaisvius, kad jie sekmadienį iki pietų paliktų Rusijos kontroliuojamą teritoriją. Po to rodoma, kaip karo belaisviai lipa į sunkvežimius ir eina keliu.
14:45 | Karo ekspertas: tai – paskutinis rusų akordas
Karinių teisinių tyrimų centro vadovas Aleksandras Musienko sako, kad Ukrainos pajėgos privalo atlaikyti rusų kariuomenės vykdomą spaudimą šalies rytuose, mat vėliau okupantai nebegalės atakų vykdyti efektingai dėl panaudotų išteklių.
Pasak karo eksperto, vienos intensyviausių kovų dabar vyksta Bachmute, Avdiivkoje, Maryjinkoje.
"Tai yra jų [rusų karių] finalinis akordas iki to laiko, kai jie bus visiškai išsekę ir negalės tęsti puolimo operacijų.
Jie [rusai] supranta, kad kariniai ištekliai, kurie buvo skirti prieš puolimą rytuose, baigiasi, tad šis procesas yra nebegrįžtamas“, – kalbėjo ekspertas.
14:22 | O. Reznikovas užsiminė, kiek galėjo žūti Ukrainos karių nuo invazijos pradžios
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, duodamas interviu, pasakė, kokius nuostolius patyrė šalies kariuomenės karinės invazijos metu.
Duodamas interviu ispanų žiniasklaidos priemonei „La Razon“, O. Reznikovas teigė, kad žuvusių ukrainiečių karių skaičius gali būti mažesnis už aukų skaičių Turkijoje, kai vasario mėnesį šalį sukrėtė galingas žemės drebėjimas, nusinešęs dešimtis tūkstančių gyvybių.
„Žinoma, kad yra aukų, nes dalyvaujame kare. Tačiau [karių mirčių skaičius] yra kritiškai mažesnis už rusų. Negaliu pasakyti skaičių, bet galiu užtikrinti, kad bendras [žuvusių karių] skaičius yra mažesnis už žuvusiųjų skaičių Turkijoje žemės drebėjimo metu (remiantis naujausiais duomenimis, tai yra daugiau kaip 50 tūkst. žmonių – red. past.)“, – teigė jis.
O. Reznikovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Ukrainos kariuomenės vadovybės užduotis – išsaugoti savo šalies karių gyvybes. Tuo metu Rusija elgiasi kitaip – karius, pasak jo, naudoja kaip patrankų mėsą.
„Tai mėsmalės taktika. Jiems nerūpi. Vien tik Bachmute kiekvieną dieną Rusija praranda 500 asmenų, kurie būna nužudyti arba sužeisti. Tai vienas batalionas per dieną – „Wagner“ grupės nariai, užverbuoti asmenys arba buvę nusikaltėliai. Tai barbarizmas“, – sakė jis.
O. Reznikovas taip pat interviu prakalbo ir apie kelione į Minską karo pradžioje, kuomet buvo bandoma užmegzti derybas su rusais.
Pasak ministro, įvykusios derybos jam buvo pati blogiausia diena, o priimtas sprendimas vykti į Baltarusiją – vienas sudėtingiausių.
„Buvo labai sunku pasakyti „taip“ [Ukrainos] prezidentui, kai šis manęs paklausė, nes jaučiu gilią neapykantą [rusams]. Ir, kaip derybininkas, aš suprantu, kad ši emocija yra bevertė. Tai buvo siaubinga paspausti ranką priešui. Buvo keturi susitikimai [su rusų atstovais] – trys Baltarusijoje, vienas – Turkijoje. Pasakysiu tiek, kad per pirmus tris [susitikimus] mes nesijautėme saugūs ir netgi manėme, kad negrįšime namo“, – kalbėjo O. Reznikovas.
13:32 | V. Putinas giria stiprėjantį Bažnyčios vaidmenį
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, minėdamas stačiatikių Velykų sekmadienį, gyrė stiprėjantį Bažnyčios vaidmenį visuomenei ir jaunimui, o vyriausiasis šalies dvasininkas išreiškė palaikymą Maskvos puolimui Ukrainoje.
„Norėčiau išreikšti gilią padėką už jūsų nenuilstamą ir pasiaukojamą darbą išsaugant ilgalaikes istorines, dvasines, moralines ir šeimos vertybes, ugdant ir šviečiant jaunimą“, – sakė V. Putinas, dalyvavęs liturgijoje Maskvos Kristaus Gelbėtojo katedroje.
„Daugelį metų jūsų išmintingi ganytojiški žodžiai stiprina visuomenę... Šiandien, kai susiduriame su rimtais iššūkiais, tai ypač svarbu“, – pridūrė jis.
Velykos yra svarbiausia stačiatikių kalendoriaus šventė tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje.
Anksčiau Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas, Maskvos patriarchas Kirilas pateisino savo šalies puolimą Ukrainoje, tvirtindamas, kad rusai ir ukrainiečiai yra broliai, kuriuos jėga atskyrė, ypač Vakarai.
Tačiau Ukrainos vyriausybė prieštarauja tokiai nuomonei, smerkdama Kremliaus invaziją ir vykdydama tyrimus bei baudžiamąjį persekiojimą, nukreiptą prieš Bažnyčią ir dvasininkus, laikomus artimais Maskvai.
Ukrainos valdžia taip pat supykdė Rusijos Bažnyčią karo metu paskelbdama apie vienuolių, užėmusių garsųjį Kyjivo Pečorų lauros vienuolyną, laikomą rusų stačiatikybės lopšiu, išsiuntimą.
Patriarchas Kirilas kovo mėnesį pasmerkė tai kaip, jo žodžiais, monstrišką sprendimą.
12:58 | Chersono srityje – smūgis rusų pajėgoms
Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ pranešė, kad šalies gynėjai sudavė galingą smūgį okupantams ir Chersono regione sunaikino 13 vienetų rusų kariuomenės Rusijos pajėgoms ir sunaikino 13 ginkluotės ir technikos vienetų.
Be to, panaudojant artileriją, raketas, ukrainiečiai nukovė 10 rusų karių, o tarp sunaikintos technikos yra ir bepiločių orlaivių, vienas T-72 tankas.
12:19 | Brazilijos prezidentas skatina tarpininkauti dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva sekmadienį pareiškė, kad su Kinijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) kolegomis aptarė bendrą tarpininkavimą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą nutraukimo.
Jis taip pat apkaltino Jungtines Valstijas ir Europą karo vilkinimu.
Trečiajai savo kadencijai sugrįžęs 77-erių L. I. Lula da Silva, kuris baigė oficialų vizitą į Kiniją ir JAE, sakė, kad šios ir kitos šalys turėtų prisijungti prie „politinio Didžiojo dvidešimtuko“ ir pabandyti nutraukti karą.
Kairiųjų veteranas, kuris sulaukė kaltinimų, kad yra pernelyg malonus Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu, taip pat pažymėjo, kad karą sukėlė dviejų šalių sprendimai.
„Prezidentas Putinas nesiima jokių iniciatyvų karui sustabdyti. (Ukrainos prezidentas Volodymyras) Zelenskis nesiima jokių iniciatyvų karui sustabdyti“, – per oficialų vertėją Abu Dabyje žurnalistams sakė L. I. Lula da Silva.
„Europa ir JAV ir toliau prisideda prie karo tęsimo. Taigi jos turi susėsti prie stalo ir pasakyti: „Užteks“, – kalbėjo brazilas.
Viešėdamas Kinijoje jis apkaltino Vašingtoną karo skatinimu tiekiant Ukrainai ginklus.
Brazilijos vadovas taip pat pasisakė prieš dolerio dominavimą pasaulinėje prekyboje ir paragino sukurti naują valiutą BRICS šalių – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos – tarpusavio sandoriams.
11:28 | Per parą – 520 nukautų rusų karių
UNIAN skelbia, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje pasiekė naują psichologinę ribą.
Ukrainos ginkluotojų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo invazijos pradžios iš viso buvo nukauta daugiau kaip 182 tūkst. rusų karių.
Be to, pažymima, kad per pastarąją parą ukrainiečiai nukovė 520 rusų karius, taip pat sunaikinti 4 priešo tankai (3,657 iš viso – red. past.), 10 šarvuotų kovos mašinų (7,083), 10 artilerijos sistemų (10), 1 oro gynybos sistema (284), 3 daugiakartinio paleidimo raketų sistemos (538).
10:39 | Iš rusų nelaisvės į Ukrainą sugrįžo 130 šalies gynėjai
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė apie iš Rusijos nelaisvės į šalį grįžusius Ukrainos gynėjus.
UNIAN skelbia, ka iš viso į Ukrainą sugrįžo 130 šalies gynėjai, tarp jų yra ne tik kariškių, bet ir pasieniečių, jūreivių.
Ukrainos gynėjai į rusų nelaisvę pateko gindami savo šalies teritoriją Bachmute, Soledare, Zaporižėje, Chersono srityje.
09:53 | Rusija susiduria su demografine problema
Kraštutinės nacionalizmo idėjos Rusijoje gali dar labiau papilsti dėl demografinių problemų šalies viduje, taip pat pradėto karo Ukrainoje, skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
Analitikai atkreipia dėmesį į skandalą, kuris kilo Rusijoje dėl demografinės krizės. Rusijos tyrinėtojai atskleidė, kad Kremliui reikia pritraukti nuo 390 tūkst. iki 1,1 mln. migrantų kasmet tam, kad būtų išlaikoma šalies populiacija dabartiniame lygyje.
Tačiau vienas iš Maskvos deputatų Andrejus Medvedevas sureagavo į paskelbtą informaciją, apkaltindamas jo autorius nekontroliuojamos migracijos iš Centrinės Azijos „lobizmu“. Pasak jo, dėl didelių ekonominių ir socialinių kaštų migrantų atplūdis šalyje gali lemti ekstremizmo ir nesantaikos apraiškas Rusijoje.
Savo ruožtu A. Medvedevas paragino priimti naują etninių rusų, gyvenančių kitose pasaulio valstybėse, repatriacijos įstatymą, kuriuo būtų siekiama stabilizuoti demografinius pokyčius Rusijoje, taip pat neva išsaugoti šalies piliečius nuo „rusofobijos“.
ISW analitkai mano, kad rusų deputato pasiūlyta idėja yra tarsi nepajudinamo kraštutinio nacionalizmo įsivaizdavimas. Taip pat pastebima, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ne tik dabar, bet ir ateityje turės akivaizdžių pasekmių kalbant apie Kremliaus demografinę padėtį.
Taigi atkreipiamas dėmesys, kad pastaroji retorika paskatins kraštutinio nacionalizmo idėjas šalyje, nes pradėta karinė invazija šalyje skatina prabilti ksenofobiškų pažiūrų asmenis.
09:19 | Vokietija baigia branduolinės energijos erą – išjungtos paskutinės atominės elektrinės
Vokietija šeštadienį išjungė tris paskutines savo atomines elektrines, taip pasiekdama seniai planuoto atominės energijos atsisakymo proceso kulminaciją.
Šalis šį žingsnį žengė nepaisant siekio nutraukti iškastinio kuro vartojimą ir suvaldyti energetikos krizę, kilusią dėl karo Ukrainoje.
Nors daugelis Vakarų šalių didina investicijas į atominę energiją, kad sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį, Vokietija paankstino savo branduolinio amžiaus pabaigą.
Netrukus po vidurnakčio energetikos milžinė RWE savo pranešime patvirtino, kad trys likę reaktoriai buvo atjungti nuo elektros tinklo.
„[Tai] eros pabaiga“, – pridūrė bendrovė.
Didžiausia Europos ekonomika branduolinės energijos siekia atsisakyti nuo 2002-ųjų, tačiau buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel po 2011-aisiais įvykusios Fukušimos elektrinės avarijos Japonijoje paspartino atsisakymo procesą.
Sprendimas pasitraukti buvo populiarus šalyje, kurioje veikia stiprus judėjimas prieš branduolinę energetiką. Priešiškas jai nuotaikas kursto išliekančios baimės dėl Šaltojo karo konflikto ir atominių katastrofų, tokių kaip Černobylio atominės elektrinės avarija Ukrainoje.
„Branduolinės energijos rizikos galiausiai tampa nevaldomomis“, – sakė vokiečių aplinkos ministrė Steffi Lemke (Štefi Lemkė), kuri šią savaitę prieš Didžiojo septyneto (G-7) valstybių aplinkos ir klimato ministrų susitikimą Japonijoje lankėsi nelaimės ištiktoje Fukušimos elektrinėje.
Kad pažymėtų reaktorių uždarymą, prieš branduolinę energetiką nusiteikę demonstrantai keliuose Vokietijos miestuose išėjo į gatves.
Aplinkosaugos grupės „Greenpeace“ atstovai surengė šventinį vakarėlį prie Brandenburgo vartų Berlyne.
„Mes nutraukiame pavojingą, netvarią ir brangiai kainuojančią technologiją“, – sakė Žaliųjų partijos parlamento narys Juergenas Trittinas.
Priešais Brandenburgo vartus aktyvistai simboliškai užmušė dirbtinį dinozaurą.
08:20 | Rusijos kariuomenė smogė Mykolajivo ir Zaporižios regionams
Sekmadienio naktį Rusijos kariuomenė surengė naujas atakas ir smogė Mykolajivo bei Zaporižios regionams Ukrainoje, skelbia ukrainiečių žiniasklaida.
Teigiama, kad naktį rusų okupantai apšaudė Snihurivkos gyvenvietę, kurią pernai lapkritį atsikovojo Ukrainos gynėjai.
„Ukrainska Pravda“, remdamasi Mykolajivo srities karinės administracijos vadovo Vitalijaus Kimo teigimu, rašo, kad šios atakos metu okupantai pražudė du paauglius.
Tuo metu „Ukrinform“ skelbia, kad rusų okupantai taip pat sudavė naujus smūgius Zaporižios regionui. Pranešta, kad atakos metu buvo pataikyta į bažnyčią, esančią Komyšuvakhoje.
Taip pat suduotų smūgiu metu buvo apgadinti ir aplinkiniai pastatai.
07:45 | V. Zelenskis sako kalbėjęs su E. Macronu apie jo vizitą į Kiniją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė kalbėjęs su Emmanueliu Macronu apie jo vizitą į Kiniją po to, kai Prancūzijos prezidento komentarai, kuriuos jis išsakė po šio apsilankymo, sulaukė kritikos Europoje ir Jungtinėse Valstijose.
„Turėjau beveik pusantros valandos pokalbį su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu... Buvo aptarti neseniai įvykusio prezidento Macrono vizito į Kiniją rezultatai“, – parašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose.
Ukrainos valstybės vadovas taip pat pranešė papasakojęs E. Macronui apie padėtį fronte ir apie tolesnius ketinimus išlaisvinti visas ukrainiečių teritorijas.
„Taip pat aptarėme pasirengimą Vilniuje šių metų liepą įvyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui ir tikėtinus jo rezultatus, be kita ko, būtinybę Ukrainai gauti veiksmingas saugumo garantijas dar prieš mūsų šalies įstojimą į Aljansą. Dėmesio buvo skirta ir Ukrainos taikos formulės įgyvendinimui“, – parašė V. Zelenskis.
Prancūzijos prezidentas sukėlė sumaištį tarptautinėje bendruomenėje ir privertė Vakarų sąjungininkus pasipiktinti, kai po praėjusią savaitę įvykusios kelionės į Kiniją, kur jis susitiko su prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), paragino laikytis strateginės autonomijos kalbant apie Taivaną.
Praėjusį savaitgalį duotame interviu E. Macronas sakė, kad Europa neturėtų būti nei Vašingtono, nei Pekino sekėja, taip pat jai nederėtų įsitraukti į bet kokią eskalaciją dėl Taivano.
Šią savaitę, lankydamasis Amsterdame, Prancūzijos prezidentas neatsisakė savo prieštaringų komentarų, pareiškęs, kad būti JAV sąjungininku nereiškia būti vasalu.
Svarbiausi šeštadienio įvykiai:
-
Aštuoni tankai „Leopard 2“, kuriuos Kanada pažadėjo perduoti Ukrainai, siekdama padėti karo draskomai šaliai atremti Rusijos invaziją, jau pristatyti į kaimyninę Lenkiją, penktadienį pranešė Kanados gynybos ministrė Anita Anand;
REKLAMA -
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė kalbėjęs su Emmanueliu Macronu apie jo vizitą į Kiniją po to, kai Prancūzijos prezidento komentarai, kuriuos jis išsakė po šio apsilankymo, sulaukė kritikos Europoje ir Jungtinėse Valstijose;
-
Suomijos sienos apsaugos tarnyba penktadienį pademonstravo pirmąją 200 km ilgio sienos su Rusija tvoros, statomos po to, kai Maskva praėjusiais metais įsiveržė į Ukrainą, atkarpą;
-
Žuvusiųjų per Rusijos raketų smūgį į daugiabutį Rytų Ukrainos Slovjansko mieste skaičius šeštadienį padidėjo iki 11-os;
-
Šeštadienį socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vaizdo įrašai apie kilusį gaisrą Rusijoje, Kazanėje, pietiniame priemiestyje;
-
UNIAN skelbia, kad Rusija gali paleisti naują raketų virtinę Velykų metu, todėl gyventojams patariama neignoruoti oro pavojaus perspėjimų;
-
Karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas mano, kad Ukrainos kontrpuolimas bus sėkmingas, todėl jis jau dabar rengiasi pasinaudoti tokia situacija, skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
