Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:48 | Pranešimai apie sprogimus Nova Kachovkoje neprasitvirtino
UNIAN skelbia, kad pranešimai dėl sprogimų Nova Kachovkoje yra neteisingi.
22:55 | Žiniasklaida: Ukrainos pajėgos visiškai apsupo Chersoną, pranešama apie sprogimus Nova Kachovkoje
Ukrainos ginkluotosios pajėgos visiškai apsupo Chersoną, skelbia UNIAN. Pažymima, kad tai dar nėra oficialiai patvirtinta informacija.
Taip pat įvairūs šaltiniai praneša, kad Nova Kachovkoje girdimi sprogimai, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai netiesa.
22:52 | Rusija pradėjo atkurti sovietines slėptuves nuo bombų – „Bloomberg“
Rusija pradėjo neviešai tikrinti ir atnaujinti nuo sovietinių laikų nenaudojamas slėptuves nuo bombų, skelbia UNIAN, remdamiesi „Bloomberg“.
„Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais, kurie pageidavo likti anonimiški, rašo, kad tokie procesai vyksta ne tik su Ukraina besiribojančiuose regionuose.
Leidinio pašnekovai teigė, kad Rusijos valstybės tarnautojai vykdo slaptus rūsių ir kitų saugomų objektų patikrinimus. Be to, atliekamas nuo sovietinių laikų nenaudotų konstrukcijų remontas ir valymas.
Pažymima, kad tokie patikrinimai atliekami rengiant civilinės gynybos infrastruktūrą „konflikto su Ukraina išplėtimo atveju“.
„Bloomberg“ pažymi, kad ši kampanija nėra oficialiai paskelbta ir nėra susijusi su konkrečiomis grėsmėmis ar planais dėl civilinės gynybos infrastruktūros panaudojimo. Tačiau po vadinamosios „dalinės“ mobilizacijos Rusijoje, kuri įvyko su biurokratinėmis klaidomis, Rusijos valdžia esą nenori rizikuoti kitų parengiamųjų priemonių atžvilgiu.
Tuo pat metu keliuose Rusijos Federacijos regionuose, esančiuose netoli Ukrainos sienų, valstybės tarnautojai viešai patvirtino, kad imamasi priemonių įrengti slėptuves nuo bombų. Tuo pačiu metu, „Bloomberg“ šaltinių teigimu, tokie patikrinimai vykdomi visoje Rusijoje.
22:24 | Zelenskis priminė, kiek kainuoja pergalės Chersone: tai buvo pasiekta per drąsą, skausmą ir praradimus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidalijo džiugomiis žiniomis iš Chersono. Prezidentas praneša, kad Chersono srityje jau atkovota 41 gyvenvietė. Tačiau V. Zelenskis priminė, kad visa tai yra pasiekta per skausmus ir praradimus.
Apie tai Ukrainos prezidentas kalbėjo vakariniame pranešime.
„Šiandien turime gerų žinių iš pietų. Ukrainos vėliavų, grįžtančių į vietą vykstančios gynybos operacijos metu, skaičius jau skaičiuojamas dešimtimis. Išlaisvinta 41 gyvenvietė. Dėkojame visiems mūsų herojams, kurie tai padarė.
Tačiau džiaugdamiesi visi dabar ir visada turime prisiminti, ką reiškia šis judėjimas: kad kiekvienas mūsų gynybos pajėgų žingsnis yra mūsų karių gyvenimas. Gyvenimai atiduoti už laisvę ukrainiečiams. Viskas, kas vyksta dabar, buvo pasiekta kelis mėnesius trukusios žiaurios kovos. Tai buvo pasiekta per drąsą, skausmą ir praradimus. Ateina ne priešas – tai ukrainiečiai, kurie vejasi okupantus.
Kaip ir mūsų šalies rytuose – Charkivo srityje. Kaip ir anksčiau šiaurėje – Kyjivo srityje, Sumų srityje, Černihivo srityje. Dabar – Mykolajivosrityje, Chersono srityje. Ir mes turime eiti iki galo – mūšio lauke ir diplomatijoje – kad visoje mūsų žemėje, palei visą mūsų tarptautiniu mastu pripažintą sieną būtų mūsų vėliavos – Ukrainos vėliavos. Ir daugiau jokių priešų trispalvių“, – kalbėjo V. Zelenskis.
22:00 | Žiniasklaida: prieš atsitraukdami rusai naikina Chersoną – susprogdino televizijos centrą, katilines
Prieš atsitraukdami rusai naikina Chersoną, praneša UNIAN. Skelbiama, kad okupantai susprogdino televizijos centrą ir katilines, televizijos bokštas nepažeistas.
UNIAN remiasi leidiniu „Most“.
„Prieš atsitraukdami rusai pradėjo niokoti Chersoną. Mieste buvo susprogdintos katilinės ir televizijos centras, esantis prie televizijos bokšto. Pats televizijos bokštas yra nepažeistas“, – cituodamas vietos gyventojus, rašo leidinys.
21:16 | JAV paskelbs naują pagalbos paketą Ukrainai
JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jacobas Sullivanas sako, kad JAV šiandien paskelbs naują pagalbos paketą Ukrainai. Parama sieks 400 mln. dolerių.
J. Sullivanas kalbėjo apie JAV pastangas aprūpinti Ukrainą savigynai reikalinga amunicija.
„Kalbame apie „Hawk“ oro gynybos sistemas ir amerikiečių priešlėktuvinių raketų sistemų „Avenger“ oro gynybos sistemas, kurios aprūpintos „Stinger“ raketomis raketomis“, – sakė jis
21:03 | TATENA: derybos dėl Zaporižios AE apsauginės zonos „labai sudėtingos“
Pastangos įtikinti Rusiją ir Ukrainą nustatyti apsauginį perimetrą aplink Zaporižios atominę elektrinę (AE) yra „labai sudėtingos“, ketvirtadienį pareiškė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas, bet pažadėjo „neprarasti kantrybės“.
Ukrainos Zaporižios elektrinė – didžiausia Europoje – yra teritorijoje, kurią Rusija skelbiasi aneksavusi. Šeši elektrinės reaktoriai yra išjungti, tačiau jiems reikia elektros gyvybiškai svarbioms branduolinio saugumo funkcijoms, tokioms kaip aušinimas.
Maskva ir Kyjivas pastaraisiais mėnesiais ne kartą kaltino vienas kitą šios elektrinės apšaudymais, dėl kurių kilo nuogąstavimų dėl galimos branduolinės katastrofos.
TATENA prieš kelias savaites ėmėsi diplomatinių pastangų užtikrinti atominės elektrinės saugumą.
„Tai baisiai ilgai trunka ir aš pirmasis imu nekantrauti, bet negaliu sau leisti netekti kantrybės“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė agentūros vadovas Rafaelis Grossi Egipte vykstančio COP27 aukščiausiojo lygio susitikimo klimato kaitos klausimais kuluaruose.
„Tai labai sudėtingos derybos... nes tai derybos tarp dviejų kariaujančių šalių tuo metu, kai tarp jų faktiškai nevyksta jokių derybų“, – pridūrė R. Grossi, kuris pastaruoju metu yra kalbėjęs ir su Rusijos lyderiu, ir su Ukrainos prezidentu.
„Mėginu įtikinti šias dvi šalis sutikti su koncepcija, kaip bus apsaugota ši atominė elektrinė“, – sakė jis.
R. Grossi pažymėjo, kad jam tenka kalbėtis ne tik su dviejų šalių diplomatais, bet ir su kariuomenės atstovais.
„Šios derybos [taip pat] labai sudėtingos, ypač kai kalbamės apie spindulius, kuriuos taikysime... kai bandome apibrėžti, kokia karinė įranga galėtų būti elektrinės teritorijoje ir kokios įrangos ten neturi būti“, – paaiškino jis.
19:31 | Kraupi statistika: Mariupolyje žuvo 22 tūkst civilių, bendri nuostoliai – virš 14 mlrd. eurų
Mariupolio meras Vadimas Boičenka paskelbė šokiruojančią statistiką. Skelbiama, kad nuo karo pradžios mieste žuvo 22 tūkst. civilių.
Apie tai jis kalbėjo pristatydamas „Mariupolio atgaivinimo strategiją“.
Mariupolyje buvo pažeista 90 proc. miestui gyvybiškai svarbios infrastruktūros, o bendri nuostoliai preliminariai vertinami virš 14 mlrd. eurų.
V. Boičenkos duomenimis, mieste buvo sunaikinti 1368 pastatai, 11384 namai, 25 vaikų darželiai, 11 ligoninių, 53 kultūros ir sporto įstaigos, 39 mokyklos.
200 tūkstančių žmonių išvyko į kontroliuojamą Ukrainos dalį, daugiau nei 120 tūkstančių liko okupantų kontroliuojamoje zonoje.
19:06 | JAV generolas: rusams pasitraukti iš Chersono gali prireikti savaičių
JAV Generalinio štabo pirmininkas generolas Markas Milley sako, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija prarado daugiau nei 100 tūkst. savo karių. Jis taip pat kalbėjo apie situaciją Chersone.
Pasak generolo, rusai iš Chersono neatsitrauks greitai, tam gali prireikti savaičių. M. Milley teigia, kad Rusija Chersono regione turėjo nuo 20 000 iki 30 000 karių.
„Jiems prireiks ne dienos ar dviejų, prireiks dienų, o gal net savaičių, kad ištrauktų šią jėgą į pietus nuo šios upės“, – sakė M. Milley.
Kalbėdamas apie Rusijos praradimus, jis teigė, kad agresorė galėjo prarasti daugiau nei 100 tūkst. karių.
„Daugiau nei 100 000 Rusijos karių, žuvusių ir sužeistų. Tas pats tikriausiai yra ir Ukrainos pusėje. Yra daug žmonių kančių“, – sakė jis, nenurodydamas, iš kur gavo tokius duomenis.
Kalbėdamas apie Ukrainos ir Rusijos derybų perspektyvas, M. Milley pažymėjo, kad per Pirmąjį pasaulinį karą ankstyvas diplomatijos atsisakymas padidino žmonių kančias ir atnešė milijonus aukų.
„Todėl, kai yra galimybė derėtis, kai įmanoma pasiekti taiką... pasinaudokite akimirka“, – sakė M. Milley.
18:52 | Kraupi statistika: Mariupolyje žuvo 22 tūkst civilių, bendri nuostoliai – virš 14 mlrd. eurų
Mariupolio meras Vadimas Boičenka paskelbė šokiruojančią statistiką. Skelbiama, kad nuo karo pradžios mieste žuvo 22 tūkst. civilių.
Apie tai jis kalbėjo pristatydamas „Mariupolio atgaivinimo strategiją“.
Mariupolyje buvo pažeista 90 proc. miestui gyvybiškai svarbios infrastruktūros, o bendri nuostoliai preliminariai vertinami virš 14 mlrd. eurų.
V. Boičenkos duomenimis, mieste buvo sunaikinti 1368 pastatai, 11384 namai, 25 vaikų darželiai, 11 ligoninių, 53 kultūros ir sporto įstaigos, 39 mokyklos.
200 tūkstančių žmonių išvyko į kontroliuojamą Ukrainos dalį, daugiau nei 120 tūkstančių liko okupantų kontroliuojamoje zonoje.
18:20 | ES nepripažins rusiškų pasų, išduotų žmonėms okupuotuose Ukrainos ir Sakartvelo regionuose
Europos Sąjunga ketvirtadienį pareiškė, kad nepripažins Rusijos pasų, išduotų žmonėms Maskvos aneksuotuose Ukrainos regionuose.
Šis žingsnis, apimantis ir dvi rusų kontroliuojamas Sakartvelo teritorijas, reiškia, kad šių regionų gyventojams išduoti Rusijos kelionės dokumentai negali būti naudojami vizoms gauti ar įvažiuoti į Šengeno zoną.
„Šis sprendimas yra atsakas į neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir Rusijos praktiką išduoti rusiškus tarptautinius pasus okupuotų regionų gyventojams“, – sakoma ES Tarybos pareiškime.
Šį žingsnį dar turi oficialiai patvirtinti Europos Parlamentas ir ES valstybės narės.
17:50 | Švedijos užsienio reikalų ministras sako netrukus vyksiąs į Turkiją dėl NATO paraiškos
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas ketvirtadienį pareiškė, kad „netrukus“ vyks į Turkijos sostinę Ankarą, kad paragintų turkus greičiau patvirtinti Skandinavijos šalies paraišką dėl stojimo į NATO.
„Švedija uoliai dirba siekdama greitai ir sklandžiai įstoti į NATO“, – po susitikimo su Vokietijos užsienio reikalų ministru Berlyne surengtoje spaudos konferencijoje sakė T. Billstromas.
„Netrukus šį rudenį vyksiu į Ankarą tęsti diskusijų su savo kolegomis“, – teigė jis.
17:39 | Melitopolyje nugriaudėjo sprogimai
Laikinai okupuotame Melitopolyje nugriaudėjo keturi sprogimai.
Apie tai „Telegram“ pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, praneša „Ukrinform“.
„Melitopolyje 4 garsūs sprogimai, kuriuos girdėjo visas miestas“, – rašė jis.
17:28 | Ukrainiečiai žaibiškai stumiasi Chersono srityje: išlaisvintose vietovėse gyventojai karius pasitinka su ašaromis
Ukrainos generolas Valerijus Zalužnas pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo spalio 1 dienos jau išlaisvino daugiau nei 40 gyvenviečių Chersono srityje, o vien nuo vakar jų išlaisvinta 12.
Nuo spalio 1-osios Ukrainos gynėjai į okupantų užimtų teritorijų gilumą praveržė beveik 36,5 km, skelbia UNIAN.
„Už kiekvieno priešo vadinamojo „geros valios gesto“ slypi milžiniškos mūsų kariuomenės pastangos. Kaip priešas traukėsi iš Kyjivo ir Charkivo srities, paliko Gyvatės salą, tikėtinas pasitraukimas iš Chersono yra mūsų aktyvių veiksmų rezultatas“, – sakė V. Zalužnas.
Ukrainos žiniasklaida skelbia vaizdo įrašus iš atkovotų gyvenviečių. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip deokupuotų gyvenviečių gyventojai karius sutinka ašarotais veidais, išskėstomis rankomis, bėga juos apkabinti.
Anot generolo, tiesiogiai Chersono kryptimi Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino logistikos maršrutus ir paramos sistemą, pažeidė priešo vadovavimo ir valdymo sistemą ir nepaliko priešui kito pasirinkimo, kaip tik atsitraukti.
„Dabar negalime nei patvirtinti, nei paneigti informacijos apie vadinamąjį Rusijos okupacinės kariuomenės išvedimą iš Chersono. Mes ir toliau vykdome puolimo operaciją pagal savo planą“, – pabrėžė jis.
17:03 | Ženevoje Rusijos ir JT atstovai susitiks aptarti grūdų ir trąšų eksporto
Jungtinių Tautų vadovai penktadienį Ženevoje surengs derybas su rusų pareigūnais dėl susitarimų dėl grūdų ir trąšų eksporto iš Ukrainos ir Rusijos, pranešė JT atstovė spaudai.
„Tikimės, kad diskusijose bus pasiekta pažangos palengvinant netrukdomą Rusijos Federacijos kilmės maisto produktų ir trąšų eksportą į pasaulio rinkas“, – ketvirtadienį AFP sakė JT atstovė spaudai.
16:40 | Zelenskis apie triuškinančius Rusijos nuostolius kare: jie 10 kartų didesni nei mūsų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad per plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija patyrė didžiulių personalo ir artilerijos nuostolių .
Apie tai jis kalbėjo interviu CNN.
V. Zelenskis apskaičiavo, kad Rusija patyrė „10 kartų“ daugiau nuostolių nei Ukraina. Ukrainos valstybės vadovas pridūrė, kad tikslių skaičių pateikti negali, tačiau tarp dviejų šalių nuostolių yra „labai didelis skirtumas“.
V. Zelenskis taip pat sakė, kad Ukrainos nenoras palikti žmones kaip „patrankų mėsą“ yra dar viena priežastis, kodėl ji nepatyrė tokių didelių nuostolių kaip Rusija.
„Kai savo partnerių prašome artilerijos ar šarvuočių, tai ne tik ginklai, bet pirmiausia mūsų kariuomenės apsauga“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Ukrainos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad JAV ir Europos parūpinta artilerija sugebėjo „pramušti“ Rusijos kariuomenės puolimą.
„Mes juos sustabdėme, deokupavome didelę dalį savo teritorijos. Tam tikrai padėjo artilerija ir naujos technologijos“, – pabrėžė V. Zelenskis.
16:04 | Ukraina teigia nuo trečiadienio atkovojusi 12 gyvenviečių Chersono regione (papildytas)
Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos pajėgos atgavo keliolika miestų ir kaimų pietiniame Chersono regione po to, kai Rusijos pajėgos paskelbė atitraukiančios karius iš šios strategiškai svarbios teritorijos.
Ukrainos generolas Valerijus Zalužnas socialiniuose tinkluose pranešė, kad per pastarąją parą Ukrainos pajėgos po mūšių atgavo šešias gyvenvietes netoli Petropavlivkos-Novoraisko ir dar šešias Pervomaiskės-Chersono kryptimi, perimdamos iš Rusijos pajėgų daugiau kaip 200 kvadratinių kilometrų teritoriją.
Rusijos kariuomenė anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad pradėjo karių išvedimą iš Ukrainos Chersono miesto, praėjus dienai po to, kai paskelbė apie atsitraukimą iš dešiniojo Dnipro upės kranto, kur yra šio regiono sostinė.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, jog Rusijai paskelbus apie savo atsitraukimą iš Chersono, ukrainiečiai juda „labai atsargiai“.
„Priešas neduoda mums dovanų, nedaro „geros valios gestų“, mes viską laimime“, – savo vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis.
„Todėl mes judame labai atsargiai, be emocijų, be nereikalingos rizikos, dėl visos mūsų žemės išvadavimo ir kad nuostoliai būtų kuo mažesni“, – sakė jis.
V. Zelenskis pastarosiomis dienomis buvo užsiminęs, kad rusai galėtų apsimesti pasitraukiantys iš Chersono, norėdami įvelti Ukrainos kariuomenę į ilgą mūšį.
Chersono miestas, kuriame iki karo gyveno apie 288 000 žmonių, buvo vienas pirmųjų, užimtų Maskvos pajėgų po to, kai Vladimiras Putinas vasario mėnesį pasiuntė karius per sieną. Jo susigrąžinimas būtų svarbi pergalė Kyjivui.
Rusų pajėgos kelias pastarąsias savaites vežė civilius iš Chersono srities. Kyjivas tai vadina deportacijomis.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, kad laukia, kuo baigsis Rusijos pajėgų pasitraukimas iš Chersono, bet jei jis pasitvirtins, tai bus „dar viena Ukrainos pergalė“.
„Turime pažiūrėti, kaip artimiausiomis dienomis klostysis situacija vietoje. Tačiau aišku tai, kad Rusija patiria didelį spaudimą, ir jei ji paliks Chersoną, tai bus dar viena Ukrainos pergalė“, – sakė jis po derybų su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni (Džordža Meloni) Romoje.
13:58 | NATO ragina nenuvertinti Rusijos per anksti
Rusijos negalima nuvertinti net po to, kai Maskva paskelbė apie pasitraukimą iš svarbiausio Pietų Ukrainos miesto Chersono, komentare „Sky News“ sakė NATO karinio aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
Jo teigimu, rusų pasitraukimas „drąsina“, bet dar anksti daryti kokias nors išvadas, reikia žiūrėti, kas bus. Kartu J. Stoltenbergas pridūrė, kad Rusija pastaraisiais mėnesiais Ukrainoje „visiškai prarado pagreitį“, taigi sprendimas išvesti kariuomenę iš Chersono gali tapti įrodymu, kaip efektyviai Vakarų ginkluote remiamos Ukrainos ginkluotosios pajėgos daro spaudimą Rusijos kariams.
Tačiau NATO generalinis sekretorius perspėjo, kad dar per anksti daryti aiškias išvadas.
„Turime palaukti ir pamatyti, kas iš tikrųjų atsitiks“, – sakė jis.
„Jie vis dar turi pajėgų ir pajėgumų, kuriais gali smogti Ukrainos miestams... Todėl tai rodo, kad Rusija vis dar gali padaryti didelę žalą Ukrainai“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
„Kažkada, greičiausiai, šis karas baigsis prie derybų stalo. Tačiau mes žinome, kad tai, ką Ukraina gali pasiekti prie šio stalo, yra absoliučiai susiję su jėga mūšio lauke“, – pridūrė Aljanso generalinis sekretorius.
13:18 | Rusija teigia pradėjusi karių išvedimą iš Ukrainos Chersono
Rusijos kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad pradėjo karių išvedimą iš Ukrainos Chersono miesto, praėjus dienai po to, kai paskelbė apie atsitraukimą iš dešiniojo Dnipro upės kranto, kur yra šio regiono sostinė.
„Rusijos kariniai daliniai manevruoja į parengtą poziciją kairiajame Dnipro upės krante griežtai laikydamiesi patvirtinto plano“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.
13:03 | Paviešinti naujausi kadrai: ukrainiečiai išlaisvino gyvenvietę Chersono srityje
Ukrainos naujienų agentūra UNIAN skelbia vaizdo medžiagą, kurioje – Ukrainos ginkluotosios pajėgos, išlaisvinusios Snihurivkos gyvenvietę Chersono srityje.
Pranešama, kad virš gyvenvietės iškelta Ukrainos vėliava. Tačiau tebėra laukiama oficialaus informacijos patvirtinimo iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo.
12:01 | Britų žvalgyba: žlugo rusų svajonė
2022 m. lapkričio 9 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė išvesti Rusijos pajėgas iš vakarinio Dniepro upės kranto Chersone, pietų Ukrainoje.
Rusijos pajėgų Ukrainoje vadas generolas Sergejus Surovikinas patvirtino, kad jie pasitrauks į gynybines pozicijas palei Dniepro upę, kaip pagrindinę tokio sprendimo priežastį nurodydamas karių aprūpinimo problemas.
Anot Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos, Ukrainos pajėgų smūgiai Rusijos aprūpinimo maršrutams kaip apsunkino Rusijos galimybę likti vakariniame Dniepro krante.
„Besitraukdamos Rusijos pajėgos sunaikino daugybę tiltų ir tikriausiai padėjo minų, kad sulėtintų ir atitolintų Ukrainos pajėgų žengimą į priekį. Chersono vakarinio kranto praradimas greičiausiai neleis Rusijai įgyvendinti strateginio siekio sausumos tiltu pasiekti Odesą.
Dėl ribotų perėjimo punktų Rusijos pajėgos bus pažeidžiamos kirsdamos Dniepro upę. Tikėtina, kad atitraukimas vyks kelias dienas su gynybinėmis pozicijomis ir atsitraukiančias pajėgas pridengiančia artilerijos ugnimi“, – teigė britų žvalgai.
11:16 | Tęsiantis karui Ukrainoje G. Nausėda įžvelgia reikšmingą Vatikano vaidmenį siekiant taikos
Rusijai beveik devynis mėnesius tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įžvelgia reikšmingą Šventojo Sosto vaidmenį siekiant taikos.
„Mes, lietuviai, visada atminsime Šventojo Sosto ir Katalikų Bažnyčios kertinį indėlį į Lietuvos valstybingumo raidą, paramą šalies nepriklausomybei bei pasirinktam europiniam raidos keliui“, – ketvirtadienį išplatintame Lietuvos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių 100-mečio proga skirtame sveikinime sakė šalies vadovas.
„Šiuo metu blogio jėgos vėl bando sugriauti ant tūkstantmečių civilizacinių pamatų pastatytą Europos vienybę. Todėl dar reikšmingesnis tampa Katalikų Bažnyčios ir Šventojo Sosto vaidmuo, telkiant tautas ir puoselėjant žmonijos sambūvio pamatus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Nors popiežius Pranciškus yra pasmerkęs Rusijos invaziją Ukrainoje, jis stengėsi palikti atviras duris dialogui su Maskva, susilaikydamas nuo Rusijos, prezidento Vladimiro Putino ar Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovo Kirilo pasmerkimo. Tokią poziciją ne kartą yra kritikavęs Kyjivas.
10:24 | „Amnesty International“ : Rusija galimai vykdė priverstinę ukrainiečių deportaciją
Tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ ketvirtadienį pranešė, kad Rusija galimai įvykdė nusikaltimų žmoniškumui priverstinai perkeldama ukrainiečių civilius iš Rusijos okupuotų šalies teritorijų į kitus regionus.
Organizacija teigia, kad civiliai iš Kremliaus okupuotų Ukrainos teritorijų buvo perkeliami giliau į Maskvos kontroliuojamas teritorijas arba į pačią Rusiją, o vaikai buvo atskiriami nuo savo šeimų taip pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę.
„Amnesty International“ teigimu, civiliai gyventojai su organizacija dalinosi savo išgyvenimais bei pasakojo, kad jie patyrė „užgaulų atrankos procesą“, kuris dar yra vadinamas filtravimu. Šis procesas kartais baigdavosi savavališku sulaikymu, kankinimais arba kitokiu netinkamu elgesiu.
„Vaikų atskyrimas nuo šeimų ir žmonių išvarymas šimtais kilometrų nuo savo namų yra dar vienas įrodymas didelių kančių, kurias Ukrainos civiliams sukėlė Rusijos invazija“, – sakė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard.
„Apgailėtina Rusijos priverstinio perkėlimo ar deportavimo taktika yra karo nusikaltimas. „Amnesty International“ mano, kad tai turi būti ištirta kaip nusikaltimas žmoniškumui“, – pridūrė A. Callamard.
09:38 | Mūšis dėl Chersono dar nebaigtas, bet rusų kariai įžengė į naują fazę – analitikai
„Nuo rugpjūčio mėnesio Ukrainos kontrpuolimas Chersono kryptimi – koordinuota perėmimo kampanija, kuria siekiama priversti Rusijos kariuomenę trauktis per Dnieprą, nereikalaujant didesnių antžeminių puolimų iš Ukrainos – tikėtina, buvo sėkmingas“, – rašo ISW analitikai.
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos kariai vykdė tikslinę ir gerai suorganizuotą atakų kampaniją prieš Rusijos karių sankaupas, karinius įrenginius ir logistikos centrus visame Chersono regione, kad užkirstų kelią rusams įsitvirtinti vakariniame krante.
09:12 | Rusija šiemet neteko 13 proc. oficialiųjų atsargų
Rusijos oficialiosios tvirtos valiutos ir aukso atsargos per 10 šių metų mėnesius sunyko 83,433 mlrd. JAV dolerių, arba 13,2 proc., iki 547,194 mlrd. dolerių, pranešė Rusijos centrinis bankas.
Per praėjusį mėnesį jos padidėjo 1,2 procento.
Į šią sumą įtraukta ir dėl Vakarų sankcijų įšaldyta Rusijos oficialiųjų atsargų dalis užsienyje, vertinama apytikriai 300 mlrd. JAV dolerių.
Rusijos bankas šiemet, kitaip nei ankstesniais metais, neskelbia oficialiųjų atsargų paskirstymo užsienio valiutomis ir monetariniu auksu duomenų.
08:32 | Zelenskis įspėjo Maskvą
Trečiadienį Rusijos ginkluotosios pajėgos pareiškė paliekančios iki šiol okupuotą Chersoną Pietų Ukrainoje. Ir nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė kol kas nematantis pasitraukimo ženklų, jis nerimauja, kad atsitraukdami rusai galėtų bandyti sunaikinti Kachovkos hidroelektrinę, esančią Chersono srityje.
Taigi jis savo naktinėje kalboje perspėjo Rusijos Federaciją, kad galimas bandymas susprogdinti Kachovkos hidroelektrinę bus karo paskelbimas visam pasauliui:
„Noriu dabar atskirai perspėti visus Maskvos gyventojus, kurie priims atitinkamus sprendimus: bet koks jūsų bandymas susprogdinti Kachovkos hidroelektrinę ir užtvindyti mūsų teritoriją bei palikti Zaporižios atominę elektrinę be vandens reikš karo paskelbimą visam pasauliui. Pagalvokite, kas tuomet jūsų laukia“.
Lapkričio 9-osios popietę Rusijos okupacinių pajėgų Ukrainoje vadas Sergejus Surovikinas pareiškė, kad Rusijos kariai iš Chersono perkeliami į kairįjį Dniepro krantą. Ukrainos prezidento kanceliarija savo ruoštu skelbia, kad Chersone tebėra nemaža Rusijos karių grupė ir nėra jokių pasitraukimo be kovos ženklų.
07:55 | Zelenskis: Rusijai paskelbus atsitraukimą iš Chersono, Ukraina juda „labai atsargiai“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, jog Rusijai paskelbus apie savo atsitraukimą iš Pietų Ukrainoje esančio Chersono miesto, ukrainiečiai juda „labai atsargiai“.
„Priešas neduoda mums dovanų, nedaro „geros valios gestų“, mes viską laimime“, – savo vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis.
„Todėl mes judame labai atsargiai, be emocijų, be nereikalingos rizikos, dėl visos mūsų žemės išvadavimo ir kad nuostoliai būtų kuo mažesni“, – sakė jis.
07:19 | J. Bidenas: Rusijos pasitraukimas iš Chersono rodo, kad ji turi „rimtų problemų“
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, jog Rusijos pasitraukimas iš strategiškai svarbaus Ukrainos Chersono miesto parodė, kad Maskva šiame kare turi „rimtų problemų“.
„Tai įrodo, kad Rusija, Rusijos kariuomenė turi rimtų problemų“, – sakė J. Bidenas žurnalistams Vašingtone.
JAV lyderis kalbėjo pasibaigus kadencijos vidurio rinkimams, po kurių jo Demokratų partija, panašu, praras Atstovų Rūmų kontrolę. Ji turi pereiti respublikonams, kurių dalis žadėjo iš naujo vertinti Jungtinių Valstijų karinę ir humanitarinę pagalbą Kyjivui.
„Tikiuosi, kad užsienio politikos srityje mes ir toliau laikysimės dvipartinio požiūrio į priešinimąsi Rusijos agresijai Ukrainoje“, – pridūrė J. Bidenas.
Ukrainai vykdant kontrpuolimą, Rusija nurodė savo kariams pasitraukti iš Chersono. Tai didelis smūgis rusų invazijai.
06:51 | JAV generolas: Ukrainoje žuvo ir buvo sužeista daugiau kaip 100 tūkst. Rusijos karių
Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 100 tūkst. Rusijos kareivių, o Kyjivo pajėgos greičiausiai patyrė panašių nuostolių, trečiadienį pareiškė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley.
„Žuvusių ir sužeistų Rusijos karių skaičius gerokai viršija 100 tūkstančių“, – teigė M. Milley, sakydamas pastabas Niujorko „Economic Club“ programos metu.
„Tas pats tikriausiai yra ir Ukrainos pusėje“, – pridūrė jis.
06:15 | Putinas neskris į G20 susitikimą Indonezijoje – vietoj savęs siunčia Lavrovą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nevyks į Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimą Indonezijoje, kuris vyks kitą savaitę.
Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Indonezijos jūrų ir investicijų reikalų ministro koordinatoriaus Jody Mahardi atstovu spaudai, praneša, kad V. Putinas asmeniškai nevyks į susitikimą ir vietoj savęs ten siunčia Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergeju Lavrovą.
Vis dėlto teigiama, kad V. Putinas sudalyvaus bent viename iš Didžiojo dvidešimtuko susitikimų internetu.
Oficialios Kremliaus informacijos apie tai, ar V. Putinas vyks į G20 viršūnių susitikimą, kuris lapkričio 15–16 dienomis vyks Balyje, nėra.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Kyjivas nemato „jokių ženklų“, kad Rusijos pajėgos trauktųsi iš Chersono, pareiškė ukrainiečių prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas netrukus po to, kai Maskva savo pajėgoms trečiadienį liepė palikti šį miestą Ukrainos pietinėje dalyje.
► Rusijos kariuomenė palieka Chersono miestą ir vakarinę Dnipro pakrantę regione, trečiadienį pareiškė Maskvos puolimui Ukrainoje vadovaujantis Sergejus Surovikinas.
► Ukrainos Chersono sričiai Maskvos primesta valdžia trečiadienį pranešė apie regiono administracijos vadovo pavaduotojo Kirilo Stremousovo mirtį.
► Sparčiai šylantis pasaulis „negali sau leisti nė vieno šūvio“, antradienį Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, teigdamas, kad Rusijos invazija kelia grėsmę tarptautinėms pastangoms kovoti su klimato kaita.
► Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Maskvos ryšiai su Vašingtonu tikriausiai išliks blogi nepriklausomai nuo JAV kadencijos vidurio rinkimų rezultatų.
► NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks kitąmet liepos 11–12 dienomis, pranešė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
