Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:58 | ES ministrai reiškia abejones dėl artėjančio Vengrijos pirmininkavimo
Europos Sąjungos ministrai antradienį išreiškė diskomfortą dėl to, kad kitais metais rotacijos tvarka blokui turi pirmininkauti Vengrija, tačiau Budapeštas tikina, kad niekas nesutrukdys jam imtis šio svarbaus vaidmens.
Ketvirtadienį Europos Parlamentas balsuos dėl neįpareigojančios rezoliucijos su raginimu ES sostinėms pripažinti Vengriją netinkama pirmininkauti blokui 2024 metų antrąjį pusmetį.
Tai bus labai svarbus laikotarpis iškart po Europos Parlamento rinkimų.
Briuselyje Vengrija laikoma ES balta varna – atsilikusia nuo demokratinių normų, trukdančia kai kuriems ES svarstymams, taip pat ir dėl sankcijų Rusijai, siekiančia nacionalinio pranašumo.
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra sakė, kad „visi jaučiame diskomfortą“ dėl artėjančio Vengrijos pirmininkavimo ES.
Jis kalbėjo prieš ES ministrų susitikimą, kur turi būti aptarta užsitęsusi procedūra prieš Vengriją ir Lenkiją dėl Europos teisinės valstybės principų pažeidimo.
„Abejoju, ar Vengrija sugebės tinkamai pirmininkauti“, – sakė Vokietijos Europos reikalų ministrė Anna Luehrmann (Ana Liūrman).
„Vengrija šiuo metu yra izoliuota ES dėl tikrai rimtų teisinės valstybės problemų, taip pat dėl abejonių Vengrijos parama Ukrainai žiauriame Rusijos agresijos kare“, – sakė ji.
Tačiau ES pareigūnai ir Budapeštas pabrėžia, kad ES sutarties teisėje nustatyta, jog pirmininkavimas vyksta rotacijos principu, pirmininkaujančiai valstybei keičiantis kas pusę metų, ir mažai kas gali tai pakeisti.
„Apie tai nediskutuojama. Vengrija pirmininkaus kaip sąžininga tarpininkė“, – sakė Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga.
Debatus Europos Parlamente ji pavadino nesąmone, kurią paskatino sunerimę kairiojo sparno įstatymų leidėjai.
ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas teigė, kad „ne Komisija turi priimti sprendimą dėl pirmininkavimo“, tačiau ji bus labai atidi ES valstybių narių diskusijoms dėl pirmininkavimo.
Vis dėlto D. Reyndersas pabrėžė, kad ES didelį susirūpinimą kelia demokratijos standartai Vengrijoje ir Lenkijoje. Dėl daugelį metų trunkančios teisinės procedūros iš šių dviejų šalių galiausiai gali būti atimtos ES balsavimo teisės.
Abi šalys buvo apkaltintos bandymu pakenkti nepriklausomiems teisėjams. Vengrijoje nerimą kelia korupcijos ir akademinės laisvės klausimai, sakė jis.
Lenkijos sprendimas sukurti naują komisiją, tariamai skirtą tirti Rusijos įtaką, kelia ypatingą susirūpinimą dėl jos įgaliojimų neleisti asmenims, įskaitant teisėjus, užimti valstybinių pareigų, sakė D. Reyndersas.
Šiuo metu ES pirmininkauja Švedija. Kitą mėnesį pirmininkavimą perims Ispanija, o 2024 metais pirmąjį pusmetį pirmininkaus Belgija.
Pirmininkavimą rotacijos tvarka kartą jau buvo praleidusi viena šalis. Didžioji Britanija, kuri turėjo pirmininkauti 2017 metais, atsisakė pirmininkavimo, jos šalies piliečiams nubalsavus už išstojimą iš ES.
Švedijos Europos reikalų ministrė Jessika Roswall, kuri pirmininkavo antradienio susitikimui, sakė, kad Vengrijos pirmininkavimo ES klausimas nebuvo įtrauktas į ministrų darbotvarkę.
Pasak jos, tikimasi, kad visos ES pirmininkaujančios šalys atsižvelgs į visų ES narių interesus.
J. Varga teigė, kad Vengrija jau sukūrė visas struktūras, kurių jai reikia pirmininkavimui.
Ji taip pat pabrėžė, kad jos vyriausybė pasiryžusi ir toliau saugoti šeimas – priimdama įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams vaizduoti LGBTIQ asmenis – taip pat toliau laikytis griežtos pozicijos migracijos klausimu.
J. Varga taip pat sakė, kad Budapeštas laikosi taikos pozicijos dėl karo Ukrainoje ir kad tai esą nepatinka kairiojo sparno daugumai Europos Parlamente.
Kalbėdama apie antradienio susitikimą, kuriame nagrinėta teisinės valstybės padėtis Vengrijoje, ji teigė, kad jos šalis turi pavyzdines institucijas ir įgyvendino modernias teisinės valstybės procedūras.
23:55 | EK atstovas: Putinas nerimtai vertina galimybę sustabdyti karą Ukrainoje
Europos Komisijos atstovai sako, kad Rusijos Federacijos surengta nauja dronų atakų virtinė prieš Kyjivą ir kitas šios šalies teritorijas rodo, kad diktatorius Vladimiras Putinas „nerimtai“ vertina galimybę sustabdyti pradėtą karinę invaziją Ukrainoje, rašo „SkyNews“.
Pastebima, kad Rusija ir „toliau beatodairiškai terorizuoja“ Ukrainą „žiauriu ir barbarišku būdu“, surengdama naujas atakas ir smogdama gyvenamiesiems pastatams, ligoninėms.
„Šios atakos parodo, kad Putinas nerimtai žiūri į galimybę sustabdyti savo pradėtą karą ir kad jis nori tęsti eskalaciją prieš Ukrainos žmones“, – kalbėjo Europos Sąjungos užsienio politikos tarnybos atstovas Peteris Stano.
23:44 | PSO: prieš Ukrainos sveikatos priežiūros sistemą įvykdyta daugiau nei tūkstantis išpuolių
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje užregistruota daugiau kaip 1 000 išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas, t. y. daugiau nei per bet kurią kitą humanitarinę krizę.
Išpuoliai paveikė sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, atsargas, įrenginius ir transportą, įskaitant greitosios pagalbos automobilius, pranešė PSO Europos regiono biuras.
„Per pastaruosius 15 karo mėnesių PSO patvirtino 1 004 išpuolius, kurie nusinešė mažiausiai 101 gyvybę, tarp jų ir sveikatos priežiūros darbuotojų bei pacientų, dar daugiau žmonių buvo sužeista“, – teigė organizacija.
„Išpuoliai prieš sveikatos priežiūros sistemą yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas. Jie neleidžia gauti žmonėms reikalingos priežiūros ir turi ilgalaikių pasekmių“, – sakė PSO atstovas Ukrainoje Jarno Habichtas.
Praėjusią savaitę PSO metinėje sprendimų priėmimo asamblėjoje Ženevoje susirinkusios šalys pareikalavo, kad Maskva nedelsiant nutrauktų visus išpuolius prieš ligonines.
Kai kuriuose regionuose, visų pirma Rytų Ukrainoje, sveikatos priežiūros paslaugos dėl struktūrinių pažeidimų veikia tik iš dalies, nurodė PSO.
Ji pažymėjo, kad nors karo paveiktuose regionuose pirminės sveikatos priežiūros paslaugos tebėra plačiai prieinamos, per pastarąjį pusmetį išlaidos sektoriui didėjo, o apklausos rodo, kad beveik trečdaliui gyventojų sunku įpirkti tam tikras jo paslaugas.
22:52 | Ukrainos atstovas: realiu laiku žinome, kur yra Putinas ir Prigožinas
Ukrainos atstovas tikina, kad šalies karinė žvalgyba realiu laiku stebi Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ir „Wagner“ karinės bendrovės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino buvimo vietą, rašo „SkyNews“.
Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas teigė, kad, nepaisant visų bandymų bei pastangų neatskleisti informacijos, įskaitant ir įvairių technologijų naudojimo bei antrininkų, tai nėra tai, ko neįmanoma nuslėpti.
„Kalbant apie jų buvimo vietą, žinoma, kad turime informacijos, kur jie yra. Putinas yra saugomas, labai gerai saugomas asmuo. Prigožinas yra mažiau [saugomas] ir, palyginti su rusiškų įstaigų atstovais, elgiasi bene laisviausiai.
Visa ši informacija mums bei mūsų partneriams yra žinoma ir dažnai stebima realiu laiku“, – kalbėjo A. Jusovas.
Nepaisant to, A. Jusovas atkreipė dėmesį, kad nėra kuriama atskirų planų tam, kad būtų pasikesinta nužudyti J. Prigožiną arba V. Putiną.
„Kalbant apie prioritetinius taikinius, visi karo nusikaltėliai privalo būti nubausti. Kaip civilizuota valstybė, Ukrainai aktualu, kad bausmės būtų grindžiamos tarptautinės teisės rėmuose, tarptautiniame tribunole. Haga laukia Putino gyvo už grotų, vykstant jo paties tribunolo metu“, – teigė jis.
22:33| A. Blinkenas sako, kad Švedijai atėjo laikas prisijungti prie NATO
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį išreiškė viltį, kad NATO galės priimti Švediją per aukščiausiojo lygio susitikimą liepą.
Jis tai pareiškė praėjus dviem dienoms po to, kai Turkijos prezidentas Recepo Tayyipas Erdoganas, blokuojantis šios Šiaurės šalies paraišką, buvo perrinktas naujai kadencijai.
„Dabar atėjo laikas užbaigti Švedijos stojimo procesą“, – sakė A. Blinkenas bendroje spaudos konferencijoje su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu šiauriniame Liuleo mieste.
21:11 | Rusija teigia okupuotose Ukrainos teritorijose išdavusi 1,5 mln. pasų
Ukrainoje okupuotose teritorijose Maskva jau išdavė 1,5 mln. rusiškų pasų, antradienį paskelbė Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas.
Rusijos pajėgų okupuotų regionų gyventojai šį mėnesį naujienų agentūrai AFP pasakojo, kad buvo spaudžiami išsiimti Rusijos pasą, dabar būtiną visoms pagrindinėms biurokratinėms procedūroms.
Savo ruožtu Kyjivas rusiškų pasų dalijimą prilygino pastangoms užgniaužti ukrainiečių tapatybę.
„Nuo praėjusių metų spalio naujuose regionuose Rusijos pasus gavo beveik 1,5 mln. žmonių“, – vyriausybės posėdyje sakė M. Mišustinas.
Jis turėjo omenyje Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionų dalis, kurias kontroliuoja Rusija.
Maskva teigia šiuos regionus aneksavusi, nors visiškos kontrolės juose neturi.
„Svarbu, kad visi jų miestų ir miestelių gyventojai pajustų realius pokyčius, pamatytų, kad pamažu atstatomos gatvės ir namai“, – sakė rusų premjeras.
Rusija jau daug metų išduoda pasus žmonėms, gyvenantiems rytinėse Donbaso teritorijose, kurias nuo 2014-ųjų kontroliuoja promaskvietiški separatistai, taip pat – aneksuotame Kryme.
Praėjusių metų vasarį pradėjęs plataus masto puolimą Ukrainoje, Kremlius šį procesą paspartino.
Tuo metu Briuselis pareiškė nepripažinsiantis Rusijos pasų, kuriuos Maskva išdavė neteisėtai okupuotuose Ukrainos regionuose.
20:53 | J. Stoltenbergas visiškai įsitikinęs, kad Švedija įstos į NATO
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė esąs visiškai įsitikinęs, kad Švedija galiausiai prisijungs prie karinio aljanso.
Pareiškimas pasirodė neilgai trukus po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano, blokuojančio šios Šiaurės šalies paraišką, perrinkimo naujai kadencijai.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad Švedija taps visateise NATO nare“, – sakė J. Stoltenbergas Osle prieš trečiadienį ir ketvirtadienį vyksiantį neoficialų NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės iš 31 NATO valstybės narės, dar neratifikavusios Švedijos narystės.
Balandžio 4-ąją 31-ąja Aljanso nare oficialiai tapo Suomija.
Abi Skandinavijos šalys, reaguodamos į Rusijos puolimą Ukrainoje, atsisakė dešimtmečius vykdytą karinio neprisijungimo politiką ir pateikė paraiškas prisijungti prie Aljanso.
Sekmadienį rinkimus Turkijoje laimėjęs bei savo du dešimtmečius trunkantį valdymą dar penkeriems metams pratęsęs R. T. Erdoganas kaltina Švediją suteikus prieglobstį, Ankaros teigimu, teroristams iš Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kurią Turkija ir jos sąjungininkės Vakaruose yra įtraukusios į teroristinių organizacijų sąrašą dėl dešimtmečius trunkančio ir dešimtis tūkstančių gyvybių nusinešusio sukilimo.
„Palaikysime glaudžius ryšius su Ankara ir prezidentu Erdoganu, kad padėtume šiam procesui kuo greičiau pasistūmėti į priekį“, – po antradienio diskusijos žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
„Jos jau nuėjo labai ilgą kelią nuo tada, kai visos šalys narės, įskaitant Turkiją, per praėjusių metų viršūnių susitikimą pakvietė jas tapti visateisėmis narėmis“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje birželį Madride įvykusį renginį.
Vėliau R. T. Erdoganas taip pat apkaltino Švediją nesilaikant atskiro susitarimo, pagal kurį Turkija sutiko patvirtinti paraiškas, sąlygų.
„Nuo praėjusio rudens laikiausi nuomonės, kad Švedija jau turėjo būti priimta ratifikavimo būdu, ir tebesilaikau šios nuomonės, tačiau kai turi pritarti 31 šalis, tai tikriausiai užtrunka šiek tiek ilgiau, nei norėčiau, todėl dirbame šiuo klausimu“, – sakė J. Stoltenbergas.
Antradienį Švedija vėl užsitraukė Turkijos pyktį – Ankara apgailestavo dėl, jos teigimu, nepriimtino švedų aktyvistų protesto.
Prokurdiška organizacija „Rojava Committee of Sweden“ pirmadienį socialiniuose tinkluose paskelbė prieš turkų lyderį nukreiptą vaizdo įrašą, kuriame ant Švedijos parlamento pastato projektuojama PKK vėliava. Tai naujausias iš keleto panašių šios grupės, kuri ne kartą provokavo Ankarą, poelgių.
Turkijos užsienio reikalų ministro dalyvavimas Osle šią savaitę nenumatytas, bet Švedijos kandidatūros klausimas tikriausiai vėl bus keliamas liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime.
20:12 | Rusija antradienį jau 17-ą kartą per gegužę surengė antskrydžius Kyjive
Po į Maskvą nukreiptų dronų išpuolių Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad neremia išpuolių Rusijos teritorijoje, tačiau teigė, kad ši šalis yra pati atsakinga už karą su Ukraina.
„Apskritai mes nepritariame išpuoliams Rusijos viduje. Daugiausia dėmesio skiriame tam, kad suteiktume Ukrainai įrangą ir mokymus, kurių jai reikia, kad galėtų atgauti savo suverenią teritoriją“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai, valstybės sekretoriui Antony Blinkenui lankantis Švedijoje.
Atstovo teigimu, Jungtinės Valstijos vis dar vertina įvykius Maskvoje, kur pirmą kartą nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą nukentėjo gyvenamieji pastatai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl to apkaltino Kyjivą.
Tačiau Valstybės departamentas pabrėžė, kad Rusija antradienį jau 17-ą kartą per gegužę surengė antskrydžius Kyjive.
„Rusija pradėjo šį neišprovokuotą karą prieš Ukrainą. Rusija bet kada galėtų jį nutraukti, jei išvestų savo pajėgas iš Ukrainos, užuot kasdien rengusi žiaurius išpuolius prieš Ukrainos miestus ir žmones“, – sakė departamento atstovas.
19:49 | Putino pakalikas Kadyrovas ėmė grasinti Ukrainai ir europiečiams: laukia žiaurus kerštas
Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas antradienį griebėsi grasinimų po to, kai Maskvą atakavo dronai.
Kaip skelbia UNIAN, Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino marionetė R. Kadyrovas prabilo apie neva karo zonoje laukiantį „kerštą tikra to žodžio prasme“.
V. Putino pakalikas, įniršęs dėl dronų atakos prieš Maskvą, teigė, kad kerštas turėtų būti ne „sunkus, o žiaurus“. Apie tai jis užsiminė savo socialinio tinklo „Telegram“ paskyroje.
„Mano nuomone, yra būtina paskelbti karo padėtį Rusijoj, panaudoti tam skirtus kovinius išteklius, kad būtų galima kolektyviai pašalinti šią visą teroristinę ląstelę, nenaudojant formuluotės „Ukrainos kariuomenė“, – rašė jis.
Be to, V. Putino pakalikas ėmė grasinti ir europiečiams, sakydamas, kad neva „Rusija pasibels į jų duris“. „Europos valstybėms taip pat reikėtų pagalvoti, ką jie palaiko ir kokiomis sąlygomis esant jie tiekia ginklus [Ukrainai]. Jie atsakys, kai Rusija pasibels į jų duris, pavyzdžiui, Vokietijos ar Lenkijos. Ir tada nebebus jokio atsakymo – visi ginklai bus perduoti Ukrainai“, – kalbėjo propagandistas.
19:05 | JAV teigia neremiančios išpuolių Rusijos viduje
Po į Maskvą nukreiptų dronų išpuolių Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad neremia išpuolių Rusijos teritorijoje, tačiau teigė, kad ši šalis yra pati atsakinga už karą su Ukraina.
„Apskritai mes nepritariame išpuoliams Rusijos viduje. Daugiausia dėmesio skiriame tam, kad suteiktume Ukrainai įrangą ir mokymus, kurių jai reikia, kad galėtų atgauti savo suverenią teritoriją“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai, valstybės sekretoriui Antony Blinkenui lankantis Švedijoje.
18:40 | O. Scholzas pasmerkė naujus Rusijos smūgius
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį telefonu kalbėdamasis su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasmerkė naujus Rusijos smūgius civiliniams taikiniams Ukrainoje.
O. Scholzo biuro pranešime sakoma, kad kancleris „smerkia naujausius Rusijos antskrydžius prieš Ukrainos civilinius taikinius ir pabrėžia mūsų tvirtą solidarumą su Ukraina Rusijos Federacijos agresijos akivaizdoje“.
Pranešime neminimi beprecedenčiai antradienio dronų smūgiai gyvenamiesiems pastatams Maskvoje.
18:25 | Kremlius išplėtė ieškomų asmenų sąrašą
Rusijos vidaus reikalų ministerija po dronų atakos viename iš Maskvos regionų paskelbė į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė du Ukrainos aukšto rango pareigūnus, rašo CNN.
Teigiama, kad Rusija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė Ukrainos ginkluotojų pajėgų vadą Valerijų Zalužną, taip pat Ukrainos sausumos pajėgų vadą Oleksandrą Syrskį.
18:03 | Norvegija: prie Švedijos pastebėtas baltasis delfinas, sietas su rusų kariuomene
Norvegijos valdžios institucijos antradienį pranešė, kad prie Švedijos krantų atplaukė baltasis delfinas, kuris prieš ketverius metus pirmą kartą buvo stebimas arktinėje Norvegijos dalyje už beveik 2 000 km į šiaurę.
Tuomet jis buvo su, kaip manoma, pritvirtinta rusiška įranga ir atplaukė iš vieno Rusijos karinio objekto.
Norvegijos žuvininkystės direkcijos atstovas Olavas Lekve teigė, kad per pastarąsias kelias savaites šis su Rusijos šnipinėjimu sietas baltasis delfinas greitai nuplaukė kelis šimtus kilometrų, kol pasiekė vandenis prie Švedijos vakarinės pakrantės.
Pasak jo, delfinas pastebėtas prie Lisešilio miestelio, esančio į šiaurę nuo antro pagal dydį Švedijos miesto Geteborgo. Švedijos valdžios institucijos nepateikė jokių komentarų.
Praėjusią savaitę žinduolis buvo pastebėtas vidiniame Oslo fiorde. Žuvininkystės direkcija paragino žmones vengti kontakto su gyvūnu, kad būtų užtikrintas jo saugumas ir gerovė.
Norvegai šį baltąjį delfiną praminė Hvaldimiru, sujungdami norvegišką žodį hval, reiškiantį banginį, ir rusišką vardą Vladimiras.
Direkcija taip pat atkreipė dėmesį, kad Hvaldimirui buvo kilęs pavojus susižeisti, nes fiorde buvo daugiau pramoginių laivelių nei įprastai – žmonės norėjo pamatyti į Norvegijos sostinę trumpam užsukusį didžiulį JAV lėktuvnešį „USS Gerald R. Ford“.
„Iš vidinio Oslo fiordo negavome jokių pranešimų, kurie keltų susirūpinimą“, – elektroniniu paštu naujienų agentūrai AP teigė O. Lekve.
Anot jo, Norvegijos valdžios institucijos taip pat nenori spėlioti dėl jo kilmės.
O. Lekve teigimu, Norvegijos vandenyse delfinas buvo laikomas saugomu laukiniu jūrų žinduoliu, o norvegų valdžios institucijos atmetė visas užklausas ir planus jį sugauti.
2019-aisiais paslaptingasis baltasis delfinas buvo pastebėtas viename uoste netoli šiauriausio Norvegijos taško, kur jis tapo vietos gyventojų atrakcija. Delfinas taip gerai jaučiasi tarp žmonių, kad plaukia į prieplauką ir surenka į jūrą išmestus plastikinius žiedus.
17:28 | Putinas sureagavo į dronų atakas Maskvoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį teigė, kad dronų ataka prieš Maskvą buvo Kyjivo atsakas į rusų smūgį ukrainiečių karinės žvalgybos būstinei.
Prieš dvi ar tris dienas buvo smogta Ukrainos karinės žvalgybos būstinei, per valstybinę televiziją pareiškė V. Putinas.
„Atsakydamas Kyjivo režimas pasirinko... kelią įbauginti rusus“, – sakė jis.
V. Putinas kalbėjo po to, kai anksčiau antradienį Maskvą ir aplinkinius rajonus atakavo aštuoni dronai, o Rusijos gynybos ministerija dėl to apkaltino Ukrainą.
16:40 | V. Zelenskis: kitas Putinos tikslas yra Baltarusija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kitas tikslas gali būti Baltarusija.
„Sovietų Sąjungos atkūrimas. Toks yra jo gyvenimo tikslas. Kadangi diplomatinėmis priemonėmis to pasiekti neįmanoma, jis išbandė įvairiausius grasinimus ir energijos pavertimą ginklu. Galiausiai tai nepavyko. Tada jis nusprendė tapti atviru agresoriumi“, – interviu Pietų Korėjos laikraščiui „Chosun Ilbo“ V. Putino motyvus aiškino V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas priminė, kad ilgą laiką prieš plataus masto invaziją V. Putinas visais įmanomais būdais vengė net telefoninio pokalbio su Ukrainos vadovybe.
„Yra tik viena priežastis – jis neturi ką pasakyti. Putinas puikiai supranta, kad jo noras jėga užimti Ukrainą yra akivaizdus. Tad apie ką jis gali su manimi kalbėtis? Putinas tiesiog nori karu įsiveržti į Ukrainą ir sunaikinti ukrainiečius. Kitas Putino tikslas – Baltarusija“, – teigė V. Zelenskis.
Praeitą savaitę Maskva ir Minskas pasirašė dokumentus dėl Rusijos branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje.
Vašingtone įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“ (ISW) nurodo, kad šis žingsnis neturi karinės prasmės, todėl tikėtina, kad Kremlius taip bando gauti Baltarusijos kariuomenės kontrolės instrumentų.
Pats Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka paragino Kazachstaną ir kitas posovietines šalis prisijungti prie Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės, kad ir jos gautų branduolinių ginklų.
V. Zelenskis minėtam korėjiečių laikraščiui taip pat sakė, jog Ukraina tikisi, kad Pietų Korėja suteiks gynybinės karinės įrangos, pavyzdžiui, oro gynybos sistemų, padėsiančių atremti Rusijos atakas, remdamasi „Reuters“ praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
Per interviu V. Zelenskis padėkojo už Pietų Korėjos pažadą atsiųsti išminavimo mašinų ir humanitarinę pagalbą, kurios bendra vertė siekia apie 230 mln. dolerių (214,65 mln. eurų). Kartu jis pabrėžė, kad Ukrainai reikia oro gynybos sistemų ir ankstyvojo perspėjimo sistemų, antradienį pranešė „Chosun Ilbo“.
„Žinau, kad yra daug apribojimų, susijusių su parama ginklams, tačiau šie principai neturėtų būti taikomi gynybos sistemoms ir įrangai, skirtai mūsų turtui apsaugoti. Priešlėktuvinė sistema nėra ginklas, o vien gynybinė įranga. Turime turėti dangaus skydą, kad galėtume atkurti Ukrainą, ir aš labai tikiuosi, kad Pietų Korėja mus parems šioje srityje“, – leidiniui sakė V. Zelenskis.
16:20 | Lietuva ir Lenkija papildomai pirks oro gynybos raketų GROM už 20 mln. eurų – KAM
Lietuva ir Lenkija sutarė papildomai įsigyti oro gynybos raketų GROM už 20 mln. eurų, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Toks susitarimas pasiektas krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui Varšuvoje susitikus su Lenkijos kolega Mariuszu Błaszczaku.
Ministrai taip pat pasirašė bendrą komunikatą, kuriuo nustatė abiejų šalių bendradarbiavimo gynybos srityje gaires, sutarė aktyvinti dvišalių pratybų vykdymą, įskaitant sienos kirtimą. Taip pat aptarta saugumo situacija regione, šalių nacionaliniai siekiai, pasiruošimas NATO viršūnių susitikimui.
„Maskvai ir Minskui žvanginant ginklais, taip pat ir branduoliniais, mes suprantame, kad dabartiniam Kremliaus režimui negali būti nuolaidžiaujama. Su Lenkija sutariame, kad turime dirbti tiek dvišaliu formatu, tiek bendrai išnaudojant NATO ir ES galimybes, siekdami ilgalaikio ir tvirto atsako į Rusijos keliamas grėsmes“, – pranešime cituojamas A. Anušauskas.
Jis kalbėjo, kad praktinė abiejų šalių parama Ukrainai turi tęstis.
Ministrai sutarė, kad Aljansas turi stiprinti priešakinę gynybą – ilgalaikiam Rusijos atgrasymui būtina stiprinti kovinius pajėgumus, kurie yra NATO rytiniame pakraštyje.
„Lietuva ir Lenkija bendromis pastangomis to sieks NATO viršūnių susitikime Vilniuje, kur vienas svarbiausių tikslų bus patikimos oro ir priešraketinės gynybos Baltijos valstybėse užtikrinimas“, – nurodoma pranešime.
Anot A. Anušausko, Vilniuje taip pat turi būti siekiama bendro NATO šalių įsipareigojimo skirti gynybai bent 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šiuo metu Lietuva krašto apsaugai skiria 2,52 proc. BVP. Tuo metu Lenkija šiemet šalies karinį biudžetą padidino iki 4 proc. BVP.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.
15:54 | Prigožinas pasipiktino išpuoliu Maskvoje
„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas garso įraše išdėjo Rusijos gynybos ministeriją į šuns dienas už tai, kad ši antradienį neužkirto kelio dronų išpuoliui Maskvoje.
„Dvokiantys niekšai, ką jūs darote? Jūs galvijai! Išmėžkite savo mėšlą iš kabinetų, į kuriuos buvote paskirti ginti šią šalį. Jūs esate gynybos ministerija. Jūs nepadarėte nieko, kad pultumėte. Kokio b***o leidžiate šiems dronams skristi į Maskvą?“, – „Telegram“ išplatintame garso įraše piktinosi J. Prigožinas.
„Šie niekšai sėdi ramiai ant savo nutukusių užpakalių, išteptų brangiais kremais. Tikiu, kad žmonės turi visas teises užduoti jiems šiuos klausimus, šiems netikėliams“, – toliau piktinosi J. Prigožinas.
Kartu ji pažymėjo, kad daug kartų Rusiją perspėjo apie galimus išpuolius prieš Maskvą, tačiau niekas jo esą nenorėjo klausytis.
15:14 | Rusų deputatas: netoli Putino rezidencijos Maskvoje buvo numušti trys dronai
14:27 | Ryga nugriovė paminklą Puškinui – Putinas kaltina kuriant nacizmo kultą
13:58 | Suskaičiavo triuškinančius rusų nuostolius: nuo karo pradžios neteko daugiau nei 2 tūkst. tankų
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija neteko 2 002 tankų, ir tai – tik dokumentais pagrįsti įrangos praradimai. Apie tai skelbia atvirųjų šaltinių žvalgybos grupė „Oryx Monitoring Group“.
Stebėjimo grupės duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 dienos rusai neteko daugiau nei 2 tūkst. tankų: 1 239 tankai buvo sunaikinti, 106 apgadinti, 113 palikti, o 544 paimti į nelaisvę.
Šiuos skaičius analitikai surinko analizuodami nuotraukas bei vaizdo įrašus, todėl tikėtina, kad tikrasis Rusijos kariuomenės nuostolių skaičius yra dar didesnis.
Štai Ukraina nuo karo pradžios skaičiuoja nukovusi 3 801 Rusijos pajėgų tanką.
13:22 | Kremlius: dronų ataka Maskvoje buvo atsakas į neseniai įvykdytus smūgius Ukrainoje
Kremlius antradienį pareiškė, kad precedento neturinti dronų ataka prieš Maskvą buvo Kyjivo atsakas į neseniai Ukrainoje įvykdytą Rusijos smūgį.
„Visiškai aišku, kad kalbame apie Kyjivo režimo atsakomuosius veiksmus į labai veiksmingus smūgius valdymo centrui [Ukrainoje]“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, nepatikslinęs, kur buvo surengtas Rusijos išpuolis.
Anot jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo informuotas realiuoju laiku apie tai, kad antradienio rytą į Maskvą atskrido dronų būrys.
„Prezidento darbo diena prasidėjo labai anksti, – teigė Kremliaus atstovas spaudai. – Jis realiuoju laiku gavo informaciją iš gynybos ministerijos, Maskvos mero, Maskvos srities gubernatoriaus ir nepaprastųjų situacijų ministerijos.“
11:49 | Borrellis: Rusija gali bandyti dar kartą siekti pergalės
Pirmadienį „Cercle d'Economia“ konferencijoje Barselonoje Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis sakė nesantis optimistiškai nusiteikęs dėl šios vasaros kare Ukrainoje.
„Nesu optimistiškai nusiteikęs dėl to, kas šią vasarą vyks Ukrainoje“, – „Sky News“ citavo J. Borrellį.
Politiko teigimu, Maskva nepradės derybų su Kyjivu, nebandydama dar kartą „laimėti karą“. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos Federacija ne kartą deklaravo ketinimą pasiekti savo karinius tikslus.
„Bijau, kad karas tęsis iki vasaros. Putinas ten sutelkė daugiau nei 300 000 žmonių, dvigubai daugiau nei buvo tada, kai jis pradėjo invaziją“, – sakė ES vyriausiasis atstovas.
11:04 | Rusija dronų paleidimą į Maskvą vadina ukrainiečių teroristine ataka
Rusijos gynybos ministerija antradienį apkaltino Ukrainą teroristine ataka ir sakė numušusi visus aštuonis į Maskvą paleistus ukrainiečių dronus.
„Šį rytą Kyjivo režimas įvykdė teroristinę ataką dronais, prieš taikinius Maskvoje... Per išpuolį panaudoti aštuoni dronai. Visi... dronai numušti“, – sakoma ministerijos pranešime socialinėje žiniasklaidoje.
10:30 | Ukraina sako numušusi 29 iš 31 Rusijos paleisto drono
Ukraina antradienį paskelbė per naujausią Rusijos ataką numušusi 29 iš 31 drono, daugiausia virš Kyjivo ir jo srities.
Antradienio nakties ataka buvo jau trečia prieš Ukrainos sostinę per 24 valandas.
Nuo 23 val. 30 min. iki 4 val. 30 min. Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą 31 dronu „Shahed-136/131“, bet 29 buvo numušti, beveik visi – netoli sostinės ir virš paties Kyjivo, socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Ukrainos oro pajėgos.
09:57 | Lenkija sieną Rusijoje ir Baltarusijoje registruotiems vilkikams uždarys nuo birželio
Lenkija birželio 1-ąją įves laikinąjį draudimą į jos teritoriją iš Baltarusijos įvažiuoti Rusijoje ir Baltarusijoje registruotam krovininiam autotransportui, skelbia „Bloomberg“, remdamasi Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerija.
„Lenkija nuo birželio 1 dienos sustabdys Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų sunkvežimių, vilkikų, priekabų ir puspriekabių eismą iš Baltarusijos teritorijos“, – Lenkijos ministerijos pranešimą cituoja agentūra.
09:26 | Maskvos rajone užfiksuotas sprogimas
Ankstyvą antradienio rytą Maskvos rajone, vadinamame Naujoji Maskva, daugiaaukščiame pastate, nugriaudėjo sprogimas, skelbia Rusijos ir Ukrainos žiniasklaidos priemonės.
Pirminiais duomenimis, sprogimas įvyko 25-ame pastato aukšte apie 4 val. ryto. Kai kuriuose butuose buvo išdaužti langai. Kas tiksliai atsitiko, kol kas nežinoma.
„Taip, tai 100 procentų dronas. Tiesiog kvepia paraku“, – viename iš vaizdo įrašų užfiksuoti namo gyventojai, aptikę objektą, panašų į drono sparną.
Vietos policijos teigimu, sprogimą sukėlė jis. Ar šis radinys tikrai susijęs su įvykiu, kol kas nežinoma.
Namo gyventojai rado ir daugiau nuolaužų, kurias sieja su tariamu dronu.
Sprogimo daugiaaukščiame pastate vietoje dirba sprogmenų ekspertai ir FSB pareigūnai.
Pagal preliminarią versiją, iš Kalugos srities Maskvos link skridęs dronas galėjo atsitrenkti į daugiaaukštį pastatą. Tikėtina, kad bepilotis orlaivis skrido itin mažame aukštyje, kad būtų sunkiau jį aptikti, ir, tikėtina, rėžėsi į namą, skelbia „Baza“.
Per sprogimą niekas nenukentėjo.
08:39 | Maskva: padaryta nedidelė žala
Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė: „Šį rytą, auštant, dronų ataka padarė nedidelę žalą keliems pastatams. Įvykio vietoje dirba visos miesto gelbėjimo tarnybos... Kol kas niekas rimtai nenukentėjo.“
Nuo konflikto Ukrainoje pradžios Maskva, esanti už daugiau kaip 1 000 km nuo Ukrainos, retai tapdavo dronų atakų taikiniu, nors tokie išpuoliai tapo dažnesni kitose Rusijos vietose.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizduose matyti dūmų pėdsakai danguje. Kituose buvo matyti išdaužtas langas.
08:08 | Kyjive per išpuolį žuvo žmogus
Ukrainos sostinėje Kyjive, kur naktį Rusijos dronai įvykdė ataką, žuvo mažiausiai vienas žmogus, skelbia miesto meras Vitalijus Klyčko.
Kyjive po dronų atakos pietiniame rajone gelbėtojai evakavo tris sužeistus žmones ir dar 20 žmonių iš daugiaaukščio pastato, kuriame dėl krintančių nuolaužų kilo gaisras, platformoje „Telegram“ pranešė V. Klyčko.
„Vienas žmogus žuvo, trys buvo sužeisti. Du viršutiniai aukštai sugriauti, po griuvėsiais gali būti žmonių“, – sakė V. Klyčko.
07:46 | Rusijos žiniasklaida: Rusijoje numušti keli dronai
Naujausiais duomenimis, bepiločiai orlaiviai Rusijoje antradienį buvo numušti Maskvoje, taip pat Istroje ir Funkovo, Kezmino ir Romaškovo kaimuose.
Maskvoje apgadinti gyvenamieji pastatai: vienas Profsojuznaja gatvėje, antras Atlasova gatvėje. Dronas su trimis sprogstamaisiais įtaisais, kaip teigiame, įskrido į butą Lenino prospekte, tačiau nesprogo.
06:48 | Ukrainos regionuose antradienio naktį buvo paskelbtas oro pavojus
Ukrainoje antradienio naktį kai kuriuose regionuose buvo paskelbtas oro pavojus, pranešė Kyjivo regiono karinė administracija.
Oro pavojus skambėjo Černihivo, Kyjivo, Žytomyro, Čerkasų ir Kirovohrado regionuose.
Apie sprogimus sostinėje pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Vėliau jis teigė, kad visos skubios pagalbos tarnybos buvo išsiųstos į Podolskio ir Hološevskio rajonus.
Kyjivo meras pareiškė, kad per Rusijos bepiločių lėktuvų masinę ataką šalies sostinėje žuvo vienas žmogus.
Platformoje „Telegram“ jis nurodė, kad gelbėtojai iš daugiaaukščio pastato pietiniame Kyjivo rajone evakavo tris sužeistuosius ir dar 20 žmonių. Dėl krintančių nuolaužų jame kilo gaisras.
„Vienas žmogus žuvo, trys buvo sužeisti. Du viršutiniai aukštai sugriauti, po griuvėsiais gali būti žmonių“, – teigė jis.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Rusijos karinės pajėgos pirmadienį dukart apšaudė Kyjivą – paryčiais ir vėlyvą rytą. Ukraina pranešė, kad numušė visas Rusijos raketas, pirmadienį paleistas į šalį per antrąją atakų bangą. Tuo metu per naktį Ukraina numušė 37 rusų sparnuotąsias raketas ir 29 dronus.
