Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:49 | Zelenskis pasiuntė žinutę okupantams: „Mūsų veiksmai bus galingi“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime teigė, kad šalis aktyviai ruošiasi kontrpuolimui.
Kaip teigia V. Zelenskis, okupantai patirs nuostolių.
„Šiandien turėjau karinio kabineto susirinkimą – specialų darbo formatą su mūsų gynybos sektoriaus vadovais, vadais, žvalgyba, biuru. Tik tai, kas tiesiogiai reikalinga fronto valdymui ir aktyvių Ukrainos veiksmų užtikrinimui, saugant mūsų valstybę nuo Rusijos teroro. Tai buvo prasminga.
Ir mūsų veiksmai bus galingi. Ruošiame vyrus. Ir labai laukiame partnerių žadėtų ginklų pristatymo. Ir maksimaliai artėjame prie pergalės. Maksimaliai – vienybės dvasia. Maksimalus efektyvumas. Pasiruošimas taip pat yra maksimalus.
Priešas neabejotinai patirs nuostolių atsakydamas už kiekvieną smūgį ukrainiečiams.
Šlovė visiems, kurie dabar kovoja už Ukrainą! Dėkojame visiems, kurie dirba vardan mūsų gynybos ir pergalės! Ačiū visiems padedantiems! Šlovė Ukrainai!“, – kalbėjo V. Zelenskis.
23:29 | Kremliaus ciniškumui nėra ribų: „Mes nekonfliktuojame su Ukraina“
Panašu, Kremliaus ciniškumui ribų nėra. Einant antriesiems brutalaus karo Ukrainoje metams, Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Vladimiras Medinskis pareiškė, kad Rusija nekonfliktuoja su Ukraina.
Tuo pat metu Kremlius vis dar teigia, kad nejaučia neapykantos Ukrainai ir jos žmonėms.
„Nejaučiu neapykantos Ukrainos žmonėms ir Ukrainai. Man labai patinka Ukrainos žmonės. Manyje maišosi daug kraujo, todėl sakau, kad esu tikras rusas, kad ir kas būtų maišoma. Ir jaučiu didelę meilę už šią žemę ir jos istoriją bei didvyrišką praeitį“, – interviu Rusijos propagandiniam leidiniui RBC sakė V. Medinskis.
Jis teigė, kad Rusija kovoja ne su Ukraina, o su „kolonialistais“.
„Mes nekonfliktuojame su Ukraina. Deja, konfliktuojame tarp tradicinių kolonialistų, kurie šimtmečius kūrė sėkmingas kolonijines imperijas su teritorija, kuri nenorėjo būti kolonija“, – sakė V. Medinskis.
V. Putino pakalikas teigia, kad reikia atskirti Ukrainos žmones ir „Ukrainos režimą“.
„Ten yra visiškai skirtingi žmonės, reikia atskirti Ukrainos režimą, Ukrainos žmones ir ne tik“, – sakė V. Medinskis.
23:07 | Lenkijos prezidentas civilių žudynes Bučoje lygina su J. Stalino laikų žiaurumais
Lenkijos prezidentas ketvirtadienį prisiminė sovietų lyderio Josifo Stalino laikų žiaurumus, palygindamas juos su civilių žudynėmis Bučoje – miestu, kuris tapo įtariamų Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje simboliu.
Prieš aštuoniasdešimt metų nacių kariai aptiko tūkstančių lenkų karininkų, kuriuos 1940-aisiais nužudė sovietų slaptoji policija, kūnus Katynės miške – šias žudynes Kremlius neigė iki 1990-ųjų.
„Tai vienas tragiškiausių mūsų istorijos epizodų, metęs tokį baisų šešėlį ant Lenkijos ir Rusijos santykių“, – Varšuvoje sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), padėjęs vainiką aukoms atminti.
„Šiandien su siaubu žiūrime į... visus dokumentus, vaizdo įrašus ir nuotraukas iš Bučos ir kitų Rusijos okupuotos Ukrainos vietų, kur žmonės buvo nužudyti tokiu pat būdu, Katynės būdu“, – pridūrė jis.
Kyjivo prokurorai teigia, kad Rusijos pajėgos nužudė apie 1 400 civilių gyventojų netoli Ukrainos sostinės esančiame Bučos mieste, kuriame praėjusiais metais, pasitraukus Rusijos kariams, buvo aptikti žuvusiųjų kūnai.
Nuo to laiko Buča tapo įtariamų karo nusikaltimų, kuriuos Maskva padarė invazijos į Ukrainą metu, simboliu.
„Už nusikaltimus, kuriuos rusai per pastaruosius metus įvykdė Ukrainoje, kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn, kad tokie nusikaltimai kaip Katynės žudynės, kaip ir nusikaltimai, kuriuos rusai šiandien vykdo Ukrainoje, niekada nepasikartotų“, – sakė A. Duda.
22:53 | Vokietija pritarė, kad Lenkija Ukrainai perduotų penkis sovietinius naikintuvus
Vokietija ketvirtadienį patvirtino Lenkijos prašymą dėl penkių sovietinių naikintuvų reeksportavimo į Ukrainą.
Tai buvo vienas iš Kyjivo prašymų siekiant atremti Rusijos pajėgų puolimą.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius nurodė, kad Berlynas pritarė penkių naikintuvų MiG-29 pristatymui Ukrainai.
Po Vokietijos susivienijimo sovietmečiu sukurti naikintuvai atiteko vokiečių kariuomenei, o 2003 metais buvo parduoti Lenkijai.
Remiantis sutartimi, Lenkija privalėjo prašyti Berlyno leidimo perduoti šiuos naikintuvus kitai šaliai, šiuo atveju – Ukrainai.
„Tai įrodo, kad galite pasikliauti Vokietija“, – nurodė B. Pistorius.
22:40 | Ukrainos „Naftogaz“ pranešė laimėjusi 5 mlrd. JAV dolerių vertės bylą prieš Rusiją
Ukrainos energetikos milžinė „Naftogaz“ ketvirtadienį pranešė, kad Hagoje įsikūręs tribunolas įpareigojo Rusiją sumokėti įmonei 5 mlrd. JAV dolerių už neteisėtą aktyvų Kryme konfiskavimą.
„Naftogaz“ generalinis direktorius Oleksijus Černyšovas pažymėjo, jog įmonė „iškovojo svarbią pergalę energetikos fronte“ dėl žalos, kurią, jo teigimu, padarė 2014 metais Rusijos įvykdyta pusiasalio aneksija.
Nuolatinio arbitražo teismo administruojamas tribunolas iš karto neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti.
„Nepaisant Rusijos mėginimų trukdyti teisingumui, arbitražo teismas nurodė Rusijai kompensuoti „Naftogaz“ 5 mlrd. JAV dolerių nuostolius“, – kalbėjo O. Černyšovas.
„Tai susiję su Rusijos įvykdytu mūsų turto Kryme konfiskavimu 2014 metais. Rusija dabar turi vykdyti šį sprendimą laikydamasi savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę“, – pridūrė jis.
„Naftogaz“ teigimu, byla iškelta 2016 metais.
Tribunolas paskelbė nuosprendį trečiadienį.
Sprendimas priimtas po svarstymų, kuriuose buvo tariamasi dėl priteistos kompensacijos dydžio.
Svarstymai baigėsi 2022 metų kovą, po didelio masto Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Teismas atmetė Rusijos teiginius, jog „Naftogaz“ neturi teisės į jokią kompensaciją už jos turto nusavinimą“, – pridūrė energetikos įmonė.
Kyjivo ir Ukrainos įmonės vis dažniau kreipiasi į tarptautinius teismus, keldamos bylas prieš Rusiją.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), taip pat įsikūręs Hagoje, kovo mėnesį paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimų.
22:19 | Melitopolyje sprogimai
Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas praneša, kad šiaurinėje miesto dalyje girdimi sprogimai ir šaudymai.
22:08 | JAV išsiaiškino slaptų dokumentų nutekinimu įtariamą vaikiną
JAV federalinės teisėsaugos pareigūnai nustatė įtariamąjį, kuris galėjo nutekinti slaptus gynybos ir žvalgybos dokumentus, skelbia „CBS News“.
Leidiniui tai patvirtino trys JAV pareigūnai.
Pareigūnai patvirtino, kad įtariamasis yra vyras, vardu Jackas Teixeira. „The New York Times“, pirmą kartą paskelbęs jo vardą ketvirtadienį, pranešė, kad jis yra 21 metų Masačusetso oro nacionalinės gvardijos 102-ojo žvalgybos sparno narys.
Pentagono spaudos sekretorius generolas Patrickas Ryderis pavadino šiuos atskleidimus „tyčiniu nusikalstamu veiksmu“, tačiau per ketvirtadienį vykusį instruktažą plačiau komentuoti atsisakė. „Tai yra teisėsaugos reikalas, todėl man ar bet kuriam kitam apsaugos tarnybos pareigūnui būtų nedera šiuo metu komentuoti“, – sakė jis.
JAV Teisingumo departamentas praėjusią savaitę pradėjo oficialų baudžiamąjį tyrimą po to, kai šį klausimą jam pavedė Pentagonas, kuris vertina žalą, padarytą dėl galimai žalingiausio įslaptintos JAV informacijos nutekinimo per pastaruosius kelerius metus.
21:50 | Anušauskas Bukarešte aptarė galimus sprendimus dėl laivybos Juodojoje jūroje blokavimo
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Bukarešte vykstančioje Krymo platformos saugumo konferencijoje su įvairių šalių atstovais aptarė galimus sprendimus dėl Rusijos vykdomos laivybos Juodojoje jūroje blokados, ketvirtadienį pranešė ministerija.
Rusija balandį pagrasino nutraukti svarbų susitarimą su Ukraina dėl grūdų, jei toliau bus kliūčių Maskvos trąšų eksportui. Pagal praėjusių metų liepos mėnesį Turkijos ir Jungtinių Tautų sudarytą susitarimą Kyjivas gali eksportuoti grūdus saugiu koridoriumi Juodojoje jūroje.
Jis buvo atnaujintas du kartus. Kovo mėnesį, pratęsus susitarimą, Rusija pareiškė, kad jis galios 60 dienų, o ne 120 dienų, kaip buvo numatyta pirminiame susitarime. Maskva skundžiasi, kad nesilaikoma jos susitarimo dalies, pagal kurią žadama teisė eksportuoti trąšas.
„Ši konferencija turi didelę svarbą, nes net ir pasibaigus karui, Rusijos grėsmė išliks. Ir nesvarbu, ar mes esame Juodosios ar Baltijos jūros regionuose. Naudodama karines, politines ir ekonomines priemones Rusija toliau siekia daryti įtaką savo įsivaizduojamoje įtakos sferoje“, – pranešime cituojamas ministras A. Anušauskas.
„Todėl turime užtikrinti vieningos ir nuolatinės paramos Ukrainai tęstinumą tiek per politines, tiek per praktines kryptis, kaip Europos solidarumo, kurio Putinui nepavyks suardyti, ženklą”, – teigė ministras.
Renginio Bukarešte metu taip pat apžvelgta dabartinė saugumo padėtis Juodosios ir Azovo jūrų regionuose.
21:27 | Ekspertas apie mobilizaciją Rusijoje: „Dabar ji vyks gana dideliu tempu ir dideliais kiekiais“
Rusijai priėmus įstatymą dėl elektroninių šaukimų, Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas sako, kad tokiu būdu Rusija paskelbė visuotinę mobilizaciją.
„Dabar jie gali kviesti visus, kurie yra įtraukti į registrą. Kai kuriais skaičiavimais, tai gali būti nuo 15 iki 17 milijonų žmonių. Mano nuomone, Rusijoje buvo paskelbta visuotinė mobilizacija. Dabar ji vyks gana dideliu tempu ir dideliais kiekiais“, – sako O. Ždanovas.
21:12 | Ukrainos BVP 2022-aisiais susitraukė 29,1 proc.
Ukrainos ekonomika 2022 metais susitraukė 29,1 proc., pranešė valstybinė karo niokojamos šalies statistikos agentūra.
Palyginimui, 2021-aisiais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 3,4 proc., prieš 2022 metų vasarį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius pradėti puolimą.
Maskvos puolimas nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių, o milijonai gyventojų buvo priverst bėgti iš šalies.
Visa tai turėjo griaunamąjį poveikį ir Ukrainos ekonomikai.
Valstybinė statistikos tarnyba trečiadienį pranešė, kad labiausiai nukentėjo statybų sektorius, kuris pernai susitraukė 67,6 procento.
Pasaulio bankas apskaičiavo, kad Ukrainai reikės 411 mlrd. JAV dolerių šalies atstatymui bei atsigavimui po Maskvos invazijos.
Pasak banko, per Rusijos vykdytas atakas prieš savo kaimynę rudens ir žiemos mėnesiais buvo sugadinta daugiau nei 50 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros.
20:46 | JAV įvedė sankcijas Rusijos kontroliuojamam Vengrijos bankui IIB
Vašingtonas įvedė sankcijas Rusijos kontroliuojamam Budapešte įsikūrusiam bankui ir keliems jo pareigūnams, trečiadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV diplomatas, o tai gali dar labiau sustiprinti įtampą santykiuose su Vengrija.
Minėti pareigūnai atsidūrė tarp kelių dešimčių naujai įtrauktų į JAV sankcijų sąrašą subjektų ir asmenų, Vašingtonui siekiant apriboti rusų prieigą prie tarptautinės finansų sistemos.
Pasak JAV ambasadoriaus Budapešte Davido Pressmano (Deivido Presmano), Rusijos kontroliuojamam Tarptautiniam investicijų bankui (IIB) ir trims jo vyresniems vadovams – vengrui ir dviem rusams, kurie visi gyvena Vengrijoje, – pritaikytos sankcijos.
2019 metais IIB perkėlė savo būstinę į Budapeštą, šaliai vadovaujant ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui, kuris iki karo Ukrainoje palaikė glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
V. Orbanas sulaukė aršios kritikos tiek iš ES, tiek iš sąjungininkų NATO dėl savo neutralios pozicijos Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu.
„Esame susirūpinę dėl nuolatinio Vengrijos lyderių troškimo plėsti ir gilinti ryšius su Rusijos Federacija, nepaisant tebesitęsiančios žiaurios Rusijos agresijos Ukrainoje ir grėsmės transatlantiniam saugumui“, – žurnalistams sakė D. Pressmanas.
„Šiuo pranešimu JAV demonstruoja, kad imsimės veiksmų reaguodami į Vengrijos pasirinkimą“, – pridūrė jis.
D. Pressmanas taip pat sakė, kad bankas IIB – „ši neskaidri Kremliaus platforma pačioje Vengrijos širdyje kelia grėsmę Vengrijos žmonių, jų kaimynių Europoje ir jų sąjungininkių NATO saugumui ir suverenitetui“.
V. Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas (Gergejas Gujašas) trečiadienį pareiškė, kad JAV „mėgina įspausti Vengriją į prokarinę poziciją“.
„Nėra jokio aljanso, diplomatinio ar net draugiško spaudimo, kuriam Vengrija neatsispirtų“, – žurnalistams pareiškė G. Gulyas ir pridūrė, kad Budapeštas savo pozicijos nekeis „net esant JAV spaudimui“.
19:46 | Kinija sutiko slapta tiekti Rusijai karinę techniką, maskuojant ją civiline pagalba – „The Washington Post“
Kinija sutiko tiekti Rusijai karinę pagalbą larui Ukrainoje šių metų pradžioje ir planavo užmaskuoti ją kaip civilius daiktus, rodo JAV perimti Rusijos žvalgybos duomenys, atskleisti nutekintuose slaptuose dokumentuose, skelbia „The Washington Post“.
Pasak leidinio, duomenys rodo, jog Rusijos žvalgyba pranešė, kad Kinijos centrinė karinė komisija „patvirtino papildomą ginklų tiekimą“ ir norėjo, kad jis būtų laikomas paslaptyje. Pranešime nebuvo nurodytas Rusijos žvalgybos informacijos šaltinis.
Dokumentas, pavadintas „Stebėjimo ataskaita“, kurį JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras parengė kaip „Naujausių ataskaitų santrauka ir atrinkti elementai iš žvalgybos bendruomenės“, pažymėtas kaip labai slaptas ir platinamas labai ribotai. Dokumente informacija apie Kiniją pateikiama paantraštėje „ PEKINAS PRANEŠA PATVIRTINANTIS SLAPTOS MIRTINOS PAGALBOS TIEKIMĄ RUSIJAI“.
JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras neatsakė į „The Washington Post“ žurnalistų skambučius, norint gauti komentarą apie nutekintus dokumentus.
„Mes nematėme įrodymų, kad Kinija būtų perdavusi Rusijai ginklų ar suteikusi pagalbą. Tačiau mes išliekame susirūpinę ir toliau atidžiai stebime“, – leidiniui anonimiškai sakė aukšto rango administracijos pareigūnas.
Leidinys skelbia, kad nutekintas dokumentas praplečia gilėjančius Rusijos santykius su Kinija, kuri dabar yra pagrindinė Maskvos užsienio draugė, nes prezidento Vladimiro Putino karas Ukrainoje daro Rusiją vis labiau izoliuotą.
Nors praėjusį mėnesį per trijų dienų vizitą Maskvoje Kinijos prezidentas Xi Jinpingas sutvirtino savo santykius su V. Putinu, Kinija susilaikė nuo visiško pritarimo Rusijos prezidento pastangoms Ukrainoje, o pozicionavo save kaip potencialią taikdarią.
19:26 | Ukraina: Rusija ruošia naują masinę raketų ataką
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Gromovas sako, kad Rusija žada atnaujinti sparnuotųjų raketų X-50 gamybą, todėl manoma, kad rusai planuoja naują ataką prieš Ukrainą, skelbia UNIAN.
„Remiantis pranešimais, šių metų birželį Rusijos Federacija planuoja pradėti serijinę X-50 tipo sparnuotųjų raketų gamybą, kuri leis Kremliui suintensyvinti raketų atakas mūsų šalies teritorijoje rudenį“, – sakė O. Gromovas.
Be to, Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau išnaudojo apie pusę savo tolimojo nuotolio priešlėktuvinių raketų – mažiausiai 8 tūkst. Vienetų.
Ukrainos karo analitikai mano, kad Rusija nepajėgs kompensuoti šių nuostolių. O tai jau kels abejonių dėl Rusijos gynybos pajėgumų Tolimuosiuose Rytuose ir pasienyje su NATO šalimis.
19:01 | Politikai: ukrainiečio egzekucija rodo, jog Rusija negali pirmininkauti JT Saugumo Tarybai
Internete pasirodžiusį Ukrainos belaisvio egzekucijos įrašą Lietuvos politikai laiko dar viena priežastimi, kodėl Rusija negali pirmininkauti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai.
Trečiadienį socialiniuose tinkluose pasirodžiusiame įraše matyti, kaip rusų kariai nukerta galvą karo belaisviui ukrainiečiui.
„Rusijos atstovams turi būti rezervuotos vietos Tarptautiniame tribunole, o ne JT Saugumo Taryboje. Nebent norime, kad #русскиймир (rusiškasis pasaulis) pakeistų taisyklėmis grindžiamą pasaulio tvarką (...)“, – trečiadienį tviteryje teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
Nuo balandžio 1-osios Rusija perėmė Saugumo Tarybos pirmininkės vietą.
Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, Rusija toliau įrodinėja, jog „kiekviena diena, kurią demokratiškasis pasaulis skiria abejonėms dėl pagalbos Ukrainai, yra žiaurumo pergalė“.
„Dar viena egzekucija, dar dešimtys ar šimtai mirčių. Jau užtenka šlykštaus paradokso, kad Rusija ne tik įleidžiama į JT, bet jai leidžiama pirmininkauti Saugumo tarybai. Tuo pat metu jos žudikams vykdant egzekucijas Ukrainos kariams. Nebesuvokiama, kaip po tokių vaizdų, kuriuos platina patys žudikai ir juos palaikantys, vis dar gali atsirasti šalių lyderių ar parlamentarų, sakančių, kad „ne viskas taip paprasta“, – feisbuke trečiadienį teigė parlamento pirmininkė.
Saugumo Tarybai pirmininkaujanti šalis turi tam tikrų prerogatyvų sudarant jos darbotvarkę. Tačiau kaip nuolatinė narė Rusija ir taip turi galimybes šaukti neeilinius posėdžius, kai to nori. Pirmininkaujanti šalis taip pat paprastai organizuoja du ar tris posėdžius pasirinktomis temomis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį feisbuke pažymėjo, jog geriausias atsakas į numanomą belaisvio ukrainiečio egzekuciją yra Ukrainos pergalė.
"(...). Karo nusikaltimų įvertinimas ir šių išsigimėlių teismas tarptautiniame teisme, žinoma, siektinas tikslas, bet geriausia bausmė – Ukrainos pergalė“, – teigė jis.
18:38 | Ekspertas: itin slaptų dokumentų nutekinimas nesustabdys Ukrainos kontrpuolimo
Jis taip pat sakė, kad Ukraina turėtų būti mažiau „susirūpinusi“ dėl galimų pasekmių nei Jungtinės Valstijos, kurios parodė savo „pažeidžiamumą“.
Kariškio teigimu, didžiausią žalą padarė informacija apie tariamą JAV vykdomą Pietų Korėjos pokalbių pasiklausymą. Nors Pietų Korėjos žvalgyba jau pareiškė, kad šie dokumentuose esantys duomenys yra „išgalvoti“.
„Vienas iš nutekintų duomenų buvo tai, kad JAV klausėsi pokalbių Pietų Korėjos vyriausybėje, kad išsiaiškintų, ar ta šalis ketina sutikti su amunicijos pardavimu Ukrainai. Tai, kad mes klausomės Pietų Korėjos vyriausybės, buvo labiausiai pražūtinga“, – sakė B. Hodgesas.
Jis taip pat sureagavo į duomenis, kuriuose buvo kalbama apie Ukrainai tiekiamus ginklus. Jis pažymėjo manantis, kad ukrainiečiams neužtenka šovinių, nes jie juos naudoja dideliais kiekiais. „Jei šie duomenys yra tikri, JAV administracija turėtų ne tik dėti visas pastangas, kad padidintų pasiūlą, bet ir vėl svarstytų klausimą dėl F-16 ar kitų naikintuvų aprūpinimo“, – savo požiūrį išreiškė B. Hodgesas.
18:11 | Baltarusių teisių gynėjai: Ukrainos vaikai buvo neteisėtai deportuojami į Baltarusiją
Ukrainos vaikai buvo neteisėtai deportuojami į Baltarusiją, sako baltarusių teisių gynėjai.
Olga Karač, Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos tremtyje „Mūsų namai“ vadovė, ketvirtadienį per nuotolinę spaudos konferenciją pasidalijo surinktais faktais, kurie rodo, kad Ukrainos, kurią pernai vasarį užpuolė Maskvos pajėgos, vaikai buvo neteisėtai deportuojami ne tik į Rusiją, bet ir į Baltarusiją.
„Vaikai sudaro iki 30 proc. perkeltų asmenų į Baltarusiją iš Ukrainos (daugiau nei 25 000). Vaikai aktyviai perkeliami iš vieno regiono į kitą tiek pačioje Rusijoje, tiek okupuotose teritorijose“, – sakė O. Karač.
Dalis vaikų į Baltarusiją atvyko su šeimomis, bėgdami nuo karo, tačiau į Baltarusiją iš Rusijos vežami našlaičiai, okupuotose teritorijose įvaikinti nepilnamečiai, kariniuose veiksmuose dalyvaujančiųjų vaikai.
„Jie buvo priverstinai perkelti per Rusiją arba okupantų valdžia juos paprasčiausiai pastato į tokią padėtį, kad jie neturėtų kito pasirinkimo kaip tik vykti į Baltarusiją“, – teigė O. Karač.
Iš Rusijos perkelti našlaičiai taip pat apgyvendinami su savanoriškai iš okupuotų teritorijų atvykusiomis ukrainiečių šeimomis. Dėl šios priežasties sunku tirti ir rinkti informaciją.
Aktyvistė pasakojo, kad 2023 metų balandžio 4 dieną 350 ukrainiečių vaikų iš okupuotų teritorijų atvyko į Baltarusiją traukiniu. Kai kurie vaikai buvo našlaičiai iš vaikų globos namų Antracyto mieste. Kiti vaikai buvo iš Mariupolio ir Horlivkos, kurie turėjo tėvus.
17:50 | ES įvedė sankcijas „Wagner“
ES įvedė sankcijas Rusijos samdinių bendrovei „Wagner“ ir propagandinei naujienų agentūrai RIA FAN, siejamai su Jevgenijaus Prigožino vardu, skelbia „Belsat“.
17:33 | Kremlius neigia, kad Putinas asmeniškai įsakė suimti WSJ žurnalistą
Kremlius neigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats asmeniškai davė įsakymą suimti „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichą, kurį Maskva kaltina šnipinėjimu.
Manoma, kad kovo pabaigoje Rusijos saugumo agentų sulaikytas 31 metų JAV pilietis E. Gershkovichas yra pirmasis užsienio žurnalistas, suimtas už šnipinėjimą posovietinėje Rusijoje, o tai laikoma precedento neturinčio spaudos laisvės suvaržymo eskalavimu.
Trečiadienį naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi su šia situacija susipažinusiais šaltiniais, nurodė, kad V. Putinas pats asmeniškai pritarė WSJ žurnalisto suėmimui. Kremlius šias kalbas neigia.
„Ne, tai ne prezidento pareiga, tai daro saugumo tarnybos“, – ketvirtadienį teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Jos atlieka savo darbą“, – nurodė jis.
Jis buvo sulaikytas Jekaterinburge, mieste maždaug už 1 800 km į rytus nuo Maskvos, tačiau buvo perkeltas į Rusijos sostinę ir bus suimtas bent iki gegužės 29 dienos, kol vyksta teismo procesas.
Konsulinė pagalba jam dar nebuvo suteikta, o Maskva pareiškė, kad šis klausimas vis dar nagrinėjamas.
17:13 | „Rosstat“: metų infliacija Rusijoje kovą sulėtėjo iki 3,5 proc.
Metų (12-os mėnesių) infliacija Rusijoje kovą sumenko iki 3,5 proc. nuo 11,0 proc. vasarį ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2020-ųjų liepos, pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Rosstat“).
Metų infliacijos mažėjimą „Rosstat“ fiksuoja 11-ą mėnesį iš eilės nuo balandį pasiekto aukščiausio lygio per kiek daugiau nei du dešimtmečius (17,8 proc.).
Mėnesio infliacija kovą sumažėjo iki 0,4 proc. nuo 0,5 proc. vasarį. Pernai kovą fiksuotas rekordinis kainų šuolis per mėnesį – 7,6 procento.
Bazinė infliacija, kuri neatspindi vartojimo kainų dinamikos dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, praėjusį mėnesį sudarė 0,4 proc. per mėnesį ir 3,7 proc. per metus.
Rusijos centrinio banko galiojanti infliacijos šalyje 2023-aisiais prognozė – 5-7 procentai.
16:59 | Rimta pagalba Ukrainai: sulaukė svarbaus ES sprendimo, Lenkija perduos dar 5 naikintuvus
Europos Sąjunga patvirtino 1 mlrd. eurų vertės amunicijos perdavimo Ukrainai planą, rašoma UNIAN. Sąjungos užsienio politikos vadas Josepas Borrelis pareiškė, kad „perdavimą tikimasi įgyvendinti iki gegužės 31-osios“.
„Gera žinia. ES Taryba patvirtino 1 milijardo eurų skyrimą amunicijai Ukrainai, pranešė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis“, – skelbia Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas A. Jermakas.
Leidinys „Süddeutsche Zeitung“ skelbia, kad Vokietija patenkins anksčiau paskelbtą Lenkijos prašymą perduoti dar praėjusiame amžiuje gautus iš vokiečių naikintuvus MiG-29 Kyjivui.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius patvirtino, kad „sprendimas bus priimtas jau šiandien“.
Pranešama, kad šiuo atveju kalbama apie 5 naikintuvus MiG-29.
16:43 | Ukraina neigia, kad rusai blokuoja ukrainiečių pajėgų patekimą ar išvažiavimą iš Bachmuto
Ukrainos kariuomenės atstovas ketvirtadienį atmetė Maskvos teiginius, kad rusų kariai blokuoja ukrainiečių pajėgų patekimą ar išvažiavimą iš Bachmuto.
„Tai neatitinka tikrovės“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos rytinių pajėgų atstovas spaudai Serhijus Čerevatas, turėdamas omenyje Rusijos teiginius.
Jis teigė, kad Ukrainos pajėgos gali „pristatyti atsargas, amuniciją ir vaistus“ ir išvesti sužeistus karius.
Rusijos samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad teigti, jog Rusija apsupo Bachmutą, yra per anksti, netrukus po to, kai reguliarioji kariuomenė pareiškė, kad blokuoja Ukrainos pajėgas miesto viduje.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau dislokuoja rezervus ir juos perkelia, – socialiniuose tinkluose pareiškė J. Prigožino spaudos tarnyba. – Vyksta sunkiausi kruvini mūšiai, todėl kalbėti apie visišką Bachmuto apsupimą dar anksti.“
Ketvirtadienį Maskva pareiškė, kad Rusijos pajėgos „blokuoja“ Ukrainos karius, kad jie negalėtų patekti į Bachmutą arba iš jo išvykti.
„Oro desantininkų pajėgos teikia paramą besiveržiančioms puolamosioms pajėgoms, blokuoja Ukrainos kariuomenės rezervų perkėlimą į miestą ir priešo dalinių atsitraukimo galimybę“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.
Prieš Maskvai pradedant puolimą Bachmute gyveno 70 000 žmonių.
Manoma, kad tiek Rusija, tiek Ukraina mūšyje patyrė didžiulių nuostolių, nors analitikai teigia, kad miestas neturi didelės strateginės vertės.
16:22 | Metų infliacija Ukrainoje kovą sulėtėjo iki 23,1 proc.
Metų (12-os mėnesių) infliacija Ukrainoje kovą sumažėjo iki 23,1 proc. nuo 24,9 proc. vasarį, skelbia oficialioji statistika.
Mėnesio infliacija kovą siekė 1,5 procento.
Bazinė metų infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, per mėnesį sumenko nuo 22,7 proc. iki 19,8 procento.
Šalies centrinio banko komentaruose pažymima, jog infliacija šalyje trečią mėnesį iš eilės lėtėja sparčiau nei prognozuota.
„Spartų infliacijos mažėjimą lėmė reikšminga maisto produktų ir degalų pasiūla, pagerėjusi padėtis energetikos sektoriuje, silpstantys infliacijos lūkesčiai bei palanki padėtis grynųjų pinigų segmente. Kita vertus, tam įtakos turėjo ir praėjusių metų palyginamosios bazės poveikis“, – teigiama reguliuotojo pranešime.
16:08 | Bidenas sako esąs susirūpinęs dėl itin slaptų JAV vyriausybės dokumentų nutekinimo
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad yra susirūpinęs dėl itin slaptų JAV vyriausybės dokumentų, susijusių su karu Ukrainoje ir JAV sąjungininkais, nutekinimo.
„Esu susirūpinęs, kad tai įvyko“, – sakė jis žurnalistams lankydamasis Airijoje ir pridūrė, kad „vyksta visapusiškas tyrimas“ ir kad jis artėja prie tam tikrų išvadų.
15:45 | „Wagner“ vadovas J. Prigožinas: teigti, jog Rusija apsupo Bachmutą, yra per anksti
Rusijos samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas ketvirtadienį pareiškė, kad teigti, jog Rusija apsupo Bachmutą, yra per anksti, netrukus po to, kai reguliarioji kariuomenė pareiškė, kad blokuoja Ukrainos pajėgas miesto viduje.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau dislokuoja rezervus ir juos perkelia, – socialiniuose tinkluose pareiškė J. Prigožino spaudos tarnyba. – Vyksta sunkiausi kruvini mūšiai, todėl kalbėti apie visišką Bachmuto apsupimą dar anksti.“
Ketvirtadienį Maskva pareiškė, kad Rusijos pajėgos „blokuoja“ Ukrainos karius, kad jie negalėtų patekti į Bachmutą arba iš jo išvykti.
Kyjivas kol kas nekomentavo teiginių apie ilgiausią ir kruviniausią mūšį nuo Maskvos puolimo Ukrainoje pradžios.
14:51 | Rusai siunta dėl neišduotų vizų
JAV kol kas dar neišdavė vizų Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vadovaujamai Rusijos delegacijai, kuri po kelių dienų dalyvaus JT Saugumo Tarybos posėdyje. Tai pareiškė Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas, jo žodžius cituoja CNN.
„Raginame Vašingtoną nevilkinti vizų išdavimo mūsų delegacijai, įskaitant mūsų žurnalistus. Atsisakymas išduoti vizas pažeidžia JAV, kaip šalies, kur yra JT būstinė, įsipareigojimus, trukdo tinkamam, visaverčiam pasaulinės organizacijos funkcionavimui“, – piktinosi A. Antonovas.
Rusijos diplomatas taip pat skundėsi, kad JAV vis dar nedavė sutikimo į šalį atvykti lėktuvui su Rusijos delegacija.
„Tikimės, kad amerikiečiai nedelsdami išduos leidimą orlaiviui (įskristi į JAV oro erdvę) be jokių sąlygų ir apribojimų“, – sakė jis.
14:17 | Rusijoje vienas po kito atšaukiami Gegužės 9-osios paradai – negali susitaikyti su pralaimėjimu
Pasak britų žvalgų, paradai atšaukiami dėl didžiulių rusų nuostolių Ukrainoje. Tiesa, kaip sako patys regionų, pavyzdžiui, Kursko ar Belgorodo, vadai, iškilmės atšaukiamos „saugumo sumetimais“, pasienio su Ukraina regionuose nenorint išprovokuoti konfliktų.
13:58 | Arestovyčius: Ukrainos kontrpuolimui 90 proc. pasiruošta – trukdo tik viena
13:24 | Žiniasklaida: slaptus Pentagono dokumentus nutekino 20-metis, dirbęs karinėje bazėje
12:51 | Norvegija 15 Rusijos ambasados darbuotojų paskelbė nepageidaujamais asmenimis
Norvegija 15 Rusijos ambasadoje Osle dirbančių žvalgybos pareigūnų paskelbė personae non gratae, ketvirtadienį skelbiama Užsienio reikalų ministerijos paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.
„Šie 15 žvalgybos pareigūnų vykdė veiklą, nesuderinamą su jų diplomatiniu statusu“, – priduriama pranešime.
12:11 | Generalinis štabas: baltarusiai ruošia karius
Anot Ukrainos karinės vadovybės, Baltarusijos regionuose ir toliau dislokuojami Rusijos kariai. Be to, pasitelkiant šauktinius ar rezervistus, pildomi Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas naujausioje savo ataskaitoje skelbia, kad atskiruose Baltarusijos karių daliniuose didinamas karinės parengties lygis.
Kaip pažymi Ukrainos karinė vadovybė, Baltarusijos teritorijoje tęsiasi šalies ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties patikra. Papildomas patikroje dalyvaujančių padalinių komplektavimas vyksta šaukiant rezervistus.
Baltarusija šiuo metu vykdo didelio masto karines pratybas.
11:32 | Karo pabaigos greit nepamatysime – tęsis „gerokai po 2023 metų“
10:47 | Oro pavojus
Dalyje Ukrainos sričių ketvirtadienio rytą aidi oro pavojaus sirenos
10:00 | Ukrainiečiai įrodė HIMARS galimybes: fronte sunaikintas rusų „retas paukštis“
09:08 | Nutekinti dokumentai atskleidžia karo aukų skaičių
Remiantis neva paskelbtais JAV žvalgybos dokumentais, nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios žuvo arba buvo sužeista 354 000 Rusijos ir Ukrainos karių, skelbia „Reuters“.
Nutekintame dokumente, pavadintame „Rusija/Ukraina – kovos stiprumo ir nusidėvėjimo vertinimas“, Rusijos nuostoliai vertinami 35 500–43 000 žuvusiųjų ir 154 180 sužeistų, karių. Vadinasi, iš viso 183 000 nukentėjusiųjų.
Ukraina, kaip teigiama Pentagono dokumente, iš viso patyrė nuo 124 500 iki 131 000 karių nuostolių: iš jų 15 500-17 500 žuvo ir 109 000–113 00 buvo sužeisti.
„Šie skaičiai yra maždaug 10 kartų didesni už bet kokius viešus Maskvos ar Kyjivo paskelbtus aukų skaičius“, – pažymi „Reuters“.
Nutekinti duomenys iš Pentagono taip pat leidžia įvertinti Ukrainos ir Rusijos jėgų pusiausvyrą. Jame teigiama, kad nepaisant bendro Rusijos pranašumo kai kuriuose regionuose, Ukraina, vykdydama operacijas, turi daugiau tankų ir šarvuočių.
Palyginimui, Ukraina mūšio lauke turi 802 tankus ir 3 498 šarvuočius, o Rusija – 419 tankų ir 2 928 šarvuočius. Tuo pat metu Rusijos pusė turi pranašumą naikintuvų ir oro gynybos sistemų srityje.
08:31 | Rusija teigia, kad sulaikytam JAV žurnalistui vis dar nesuteikta konsulinė prieiga
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas trečiadienį pripažino, kad sulaikytam Jungtinių Valstijų žurnalistui Evanui Gershkovichui, praėjus dviem savaitėms po jo suėmimo, nebuvo suteikta konsulinė prieiga.
Leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalistas buvo suimtas Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jis neigia.
JAV valstybės departamentas pareiškė, kad nuo tada, kai sužinojo apie jo suėmimą, siekė gauti konsulinę prieigą prie E. Gershkovicho.
„Klausimas (dėl konsulinės prieigos) peržiūrimas“, – valstybinės agentūros citavo užsienio reikalų ministro pavaduotoją Sergejų Riabkovą.
„Mes veikiame pagal savo įstatymus, žinoma, atsižvelgdami į konsulines konvencijas“, – sakė S. Riabkovas.
„Netoleruosime jokių bandymų daryti spaudimą“ Rusijai, pridūrė jis.
07:43 | Pasaulio bankas žada skirti 200 mln. dolerių Ukrainos energijos infrastruktūrai remontuoti
Pasaulio bankas trečiadienį paskelbė apie 200 mln. dolerių (181,96 mln. eurų) dotaciją Ukrainos energetikos infrastruktūrai atkurti, o karo nuniokotos šalies pareigūnai Vašingtone susitiko su finansų institucijos vadovais.
Rudens ir žiemos mėnesiais vykdydama išpuolius prieš kaimyninę Ukrainą, Rusija sugadino daugiau kaip 50 proc. Ukrainos energijos infrastruktūros, teigiama pasaulinio skolintojo pranešime.
07:00 | Ministerija: Rusijos lėktuvas lydėjo Vokietijos orlaivį virš Baltijos jūros
Rusija trečiadienį išsiuntė naikintuvą lydėti Vokietijos karinių jūrų pajėgų lėktuvo virš Baltijos jūros, pranešė Maskvos gynybos ministerija.
„2023 metų balandžio 12 dieną Rusijos oro erdvės kontrolės priemonės virš Baltijos jūros aptiko oro taikinį, artėjantį prie Rusijos Federacijos valstybinės sienos“, – sakoma ministerijos pranešime.
Ji teigė, kad naikintuvas Su-27 buvo pasiųstas „nustatyti oro taikinį ir užkirsti kelią valstybės sienos pažeidimui“.
„Rusijos naikintuvo įgula oro taikinį atpažino kaip Vokietijos karinių jūrų pajėgų bazinį patrulinį lėktuvą „R-3C Orion“, – priduriama pranešime.
Ministerija pridūrė, kad sienos jis nekirto.
Ji teigė, kad Rusijos lėktuvas atliko skrydį „pavojingai nepriartėdamas“ prie orlaivio.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Europos Sąjunga trečiadienį pažadėjo patraukti atsakomybėn karo nusikaltėlius, internete pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip rusų kariai nukerta galvą karo belaisviui ukrainiečiui.
► Rusija paskelbė atlikusi sėkmingą pažangios tarpžemyninės balistinės raketos bandymą – kelios savaitės po to, kai sustabdė savo dalyvavimą paskutiniame dar likusiame susitarime su JAV dėl branduolinių ginklų kontrolės.
► Vienas aukšto rango JAV saugumo pareigūnas pareiškė, kad rusų įsilaužėliai prisijungė prie privačių apsaugos kamerų Ukrainos kavinėse ir rinko žvalgybinę informaciją apie pravažiuojančius pagalbos konvojus.
