Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:44 | EK pirmininkė norėtų, kad Putinas stotų prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą
EK vadovė Ursula von der Leyen pareiškė norinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stotų prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje.
„Kad Putinas turi pralaimėti šį karą ir pripažinti savo veiksmus, man tai svarbu“, –ketvirtadienį ji sakė Vokietijos naujienų televizijos kanalui „Bild“.
„Mes remiame įrodymų rinkimą“ siekiant galimo bylos nagrinėjimo Tarptautiniame baudžiamajame teisme, sakė ji. Manoma, kad Rusija Ukrainoje įvykdė daugybę karo nusikaltimų.
„Tai yra mūsų tarptautinės teisinės sistemos pagrindas, mes baudžiame už tokius nusikaltimus. Ir galiausiai už tai atsakingas V. Putinas“, – sakė ji.
Paklausta, ar V. Putinas vieną dieną bus patrauktas į teismą, ji atsakė: „Manau, kad tai įmanoma.“
23:26 | JAV įvedė sankcijas Kadyrovui, jo žmonoms, dukroms ir pusbroliui
Ketvirtadienį JAV paskelbė naujas sankcijas 22 asmenims ir dviem Rusijos subjektams dėl jų vaidmens vykdant agresiją prieš Ukrainą, rašo CNN.
Tarp asmenų, kuriems taikomos sankcijos, yra „operatyvinė grupė „Rusič“ – neonacių sukarinta grupuotė, dalyvavusi kovose kartu su Rusijos kariuomene Ukrainoje, taip pat du jos vyresnieji vadovai.
Be to, įvestos sankcijos Rusijos pareigūnui, kuris vadovavo Rusijos vykdomoms Ukrainos vaikų deportacijoms į Rusiją, septyniems asmenims, dirbantiems Rusijai okupuotame Kryme, ir keturiems asmenims, kurie, JAV teigimu, buvo susiję su bandymais išvengti sankcijų.
JAV taip pat įtraukė į sąrašą Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą, tris jo žmonas, tris dukteris ir pusbrolį.
Kaip nurodo JAV Iždo departamentas, R. Kadyrovas „mobilizavo čečėnus kovoti Ukrainoje“.
„Viešai save apibūdindamas kaip Putino „pėstininką“, Kadyrovas buvo paaukštintas į „generolo leitenanto“ rangą už savo vaidmenį Rusijai toliau veržiantis į Ukrainą. Su R. Kadyrovu susivieniję čečėnų daliniai veikė Bučoje, kur Rusijos kariai vykdė žiaurumus ir griovė namus. Kadyrovas verbavo žmones Rusijos karo veiksmams per mišrių kovos menų klubus, o tai leidžia jam ir jo daliniams tęsti veiklą Ukrainoje“, – cituojamas pranešimas.
Ramzanas Kadyrovas nuo 2007 m. vasario 15 d. Čečėnijos Respublikos vadovas, Kremliaus statytinis. Jis yra pirmojo Čečėnijos Respublikos prezidento Rusijos Federacijoje sudėtyje Achmato Kadyrovo sūnus.
23:00 | Išlaisvintame Izyume rasta kapavietė su 440 kūnų
Iš rusų kontrolės išlaisvinus Ukrainos miestą Izyumą, jame rasta masinė kapavietė su maždaug 440 kapų, „Sky News“ pranešė Charkivo srities vyriausiasis policijos tyrėjas Serhijus Bolvinovas.
Anot jo, visi čia esantys kūnai bus ekshumuoti ir išvežti teismo medicinos ekspertizei.
Policija kartu su prokurorais ir kitais tyrėjais deda dideles pastangas surinkti įtariamų Rusijos karo nusikaltimų įrodymus, teigė jis.
Kaip sako S. Bolvinovas, kūnai buvo palaidoti improvizuotoje vietoje. Policijos pareigūnai taip pat turėjo informacijos apie dar keletą kitų kapinių.
„Galiu pasakyti, kad čia yra viena didžiausių kapaviečių išlaisvintame mieste, kurioje yra daugiau kaip 440 kapų. Vienoje vietoje buvo palaidota apie 440 kūnų“, – cituojamas jis.
„Žinome, kad kai kurie buvo nužudyti [nušauti], kai kurie mirė dėl artilerijos ugnies, vadinamųjų minų sprogimo traumų. Kai kurie mirė dėl oro antskrydžių. Taip pat turime informacijos, kad daug kūnų dar neidentifikuoti. Taigi mirties priežastys bus nustatytos per tyrimą“, – aiškina pareigūnas.
Dar anksčiau šią savaitę pasirodė informacija, kad atkovotame Ukrainos mieste Iziume nėra nei elektros, nei vandens ar tiekiamų dujų. Buvo baiminamasi, kad teritorijoje nepasikartotų Bučos situacija.
Miesto mero pavaduotojas Vladimiras Matsokinas pranešė apie įvykdytus Rusijos kariuomenės žiaurumus mieste, kurie išaiškėjo išlaisvinus teritoriją nuo okupantų.
„Aš negaliu įvertinti tikslaus [civilių] aukų skaičiaus, tačiau gali būti mažiau ar daugiau apie [Iziume] tūkstantį [žuvusių] žmonių. Tačiau galiu pasakyti, kad Iziume girdima labai neraminanti informacija apie tai, kad mūsų šalyje jau buvo rastos masinės kapavietės, nužudytų žmonių kūnai“, – teigė jis. V. Matsokinas priidūrė, kad „istorijos, kurios buvo girdimos, tie žiarumai... gyvūnai taip neišdrįstų pasielgti [kaip tą padarė rusų kariai]“.
Jis taip pat pridūrė, kad humanitarinė situacija Iziume yra labai sudėtinga, apie 75 proc. miesto subombarduota, gyventojai neturi vandens, elektros, dujų, gatvėse pilna minų.
22:53 | Popiežius: tiekti ginklus Ukrainai gintis yra „morališkai teisinga“
Ketvirtadienį popiežius Pranciškus pareiškė, kad ginklų Ukrainai suteikimas tam, jog ji apsigintų nuo Rusijos agresijos, yra morališkai teisėtas, rašo „The Guardian“.
Apie tai su žurnalistais jis kalbėjo grįžęs iš trijų dienų kelionės į Kazachstaną.
„Savigyna yra ne tik teisėta, bet ir meilės tėvynei išraiška. Kas negina savęs, kas ko nors negina, tas to nemyli. Tas, kuris (ką nors – red. past.) gina, ją myli“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.
„Tai gali būti amoralu, jei norima išprovokuoti dar didesnį karą, parduoti ginklus arba išmesti ginklus, kurių (šaliai – red. past.) nebereikia. Motyvacija yra tai, kas didele dalimi kvalifikuoja šio veiksmo moralumą“, – aiškino jis.
Popiežiaus taip pat buvo paklausta, ar Ukraina turėtų derėtis su Rusija, ar vis dėlto yra linija, kurią Ukraina turėtų nubrėžti. Popiežius paragino Kyjivą būti atvirą galimam dialogui.
„Visada sunku suprasti dialogą su šalimis, kurios pradėjo karą... tai sudėtinga, bet jo nereikėtų atmesti. Neatmesčiau dialogo su jokia kariaujančia galia, net jei tai būtų agresorius. ... Kartais tenka vykdyti tokį dialogą. Tai smirda, bet tai turi būti daroma“, – kalbėjo jis.
Popiežius kritikuojamas dėl savo ne iki galo aiškios pozicijos dėl karo Ukrainoje. Nors Pranciškus pasmerkė karą Ukrainoje, jis stengiasi palikti atviras duris dialogui su Maskva, susilaikydamas nuo Rusijos, prezidento Vladimiro Putino ar Kirilo pasmerkimo.
Prieš keletą mėnesių jis pareiškė, kad karas galėjo būti „kažkiek išprovokuotas“.
Žuvus Darjai Duginai – Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko ultranacionalisto dukrai – popiežius ją pavadino „nekalta auka“. Kilus pasipiktinimui, Vatikanas turėjo aiškinti popiežiaus poziciją.
22:20 | Mariupolio regione pastebėtas neįprastas karinis aktyvumas
Mariupolio ragione pastebėtas neįprastas karinis aktyvumas, pranešė miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, rašo UNIAN.
Informacija apie tai jis pasidalijo savo Telegram kanale.
„Babacho-Taramos sodybos teritorijoje netoli kaimo. Urzufas visą dieną fiksavo priešo artilerijos darbą prie sąlyginės fronto linijos Zaporižios regione.
Padidėjęs priešo aviacijos aktyvumas – lėktuvai, skrendantys link Eisko (Primorsko-Achtarsko) virš jūros, įgauna aukštį ties Mangušo/Nikolskoje ir šaudo. Anksčiau lėktuvai bandė priartėti daug arčiau, iki pat Rozovkos/Kinskije Razdoryvo. Dabar, matyt, jie yra atsargūs. Ir tai yra gerai“, – pranešė jis.
Anot P. Andriuščenkos, Mariupolyje prie abiejų gamyklų yra girdimi galingi sprogimai. Teigiama, kad tai yra išminavimo garsai.
„Tikimės, kad be civilių aukų“, – viliasi jis.
Dar karo pradžioje rusai užgulė Mariupolį. Didelė dalis miesto gyventojų ir gynėjų pasislepė po mieste esančia plieno gamykla „Azovstal“. Gamykla buvo apsupta, o po kurio laiko gamyklos gynėjai buvo evakuoti į Rusijos kontroliuojamas teritorijas.
Mariupolis faktiškai sugriautas. Mieste nėra vandens, elektros tiekimo, neveikia kanalizacija, todėl likę gyventojai yra priversti gyventi antisanitarinėmis sąlygomis.
21:26 | Putinas norėjo suduoti smūgį konkrečiai Zelenskiui – Ukraina apie ataką prezidento gimtajam miestui
Smogdama vidurio Ukrainoje esančiam Kryvyj Rihui Rusija siekė suduoti psichologinį smūgį Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, „Kanal 24“ pareiškė prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.
Kryvyj Rihas yra V. Zelenskio gimtasis miestas.
Anot M. Podoliako, šiais smūgiais Rusija norėjo dar kartą pademonstruoti savo jėgą ir parodyti, kad jos reikia bijoti bei daryti jai nuolaidas.
Vis dėlto Ukrainos prezidento patarėjo teigimu, V. Zelenskis iš esmės yra visiškai kitoks nei Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas. V. Zelenskis apsilankė atkovotame Iziume, o V. Putinas į frontą nevyktų. Tai rodo visai kitokį valstybės vadovų santykį su visuomene, skirtingą valdymo tipą.
Todėl V. Putinas nusprendė suduoti V. Zelenskiui smūgį ir atakavo jo gimtojo miesto hidrotechninius statinius.
„Visa tai – gerai apgalvota taktika, gerai apgalvota strategija. Ir kuo toliau, tuo geriau matysime tikrąjį Rusijos veidą“, – komentavo M. Podoliakas.
Anot jo, Rusija ir toliau kariaus tokiu stiliumi, kokiu kariavo iki šiol. Tikėtina, kad rusai didins sparnuotųjų raketų atakų prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą skaičių.
„Jei anksčiau jie tai darydavo ir sakydavo, kad kažkur netoliese matė karinį objektą, tai dabar jie to neslepia. Jie sako, kad mes konkrečiai darome smūgį hidrotechnikai, šiluminėms elektrinėms, transformatoriams, transporto mazgams ir t. t.“ – pabrėžia M. Podoliakas.
Trečiadienį Rusija atakavo Kryvyj Riho miestą ir bandė jį patvindyti.
20:44 | Estija nutraukia susitarimą su Rusija dėl muitinių bendradarbiavimo
Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė nutraukti tarpvyriausybinį susitarimą dėl Estijos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo bei tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje.
Pasak užsienio reikalų ministro Urmaso Reinsalu, tai svarbus žingsnis Estijai siekiant kuo labiau apriboti santykius su savo rytų kaimyne.
Šį susitarimą gali nutraukti bet kuri jo šalis, pateikusi atitinkamą rašytinį pranešimą. Susitarimas baigs galioti praėjus šešiems mėnesiams po tokio pranešimo pateikimo.
20:40 | TATENA savo rezoliucija ragina Rusiją išvesti pajėgas iš Zaporižios AE
Jungtinių Tautų atominės energijos agentūros Valdytojų taryba ketvirtadienį paragino Rusiją išvesti savo paėgtas iš Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės teritorijos, pranešė du diplomatai.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) „Valdytojų taryba pasiuntė dar vieną svarbią žinią Rusijai: nedelsiant nutraukite visus veiksmus, keliančius grėsmę branduolinei saugai bei saugumui, taip pat grąžinkite Zaporižios atominę elektrinę bei visą kitą Ukrainos teritoriją, kad ją būtų galima kontroliuoti“, – per „Twitter“ parašė Australijos ambasadorius Austrijoje Richardas Sadleiras.
20:12 | Analitikai: Ukrainos kontrpuolimas dar kartą išryškino rusų žvalgybos trūkumus kare
Pasak analitikų, žaibiškas Ukrainos kontrpuolimas, turintis potencialo tapti lūžio tašku kovoje su Rusijos invazija, dar kartą išryškino rusų žvalgybos trūkumus kare.
Per šį puolimą Ukraina atgavo strategiškai svarbų Iziumo miestą, kurį trečiadienį simboliškai aplankė prezidentas Volodymyras Zelenskis, taip pat išstūmė Rusijos pajėgas iš didžiosios dalies šalies rytinės Charkivo srities.
Kontrpuolimas prasidėjo, kai atrodė, kad daugiau nei pusmetį trunkantis karas pasiekė tam tikrą aklavietę: vasarą Rusijos pajėgos kontroliavo daug teritorijų Ukrainos rytuose ir pietuose, bet nesugebėjo labiau pasistūmėti į priekį.
„Tai didžiulė Rusijos karinės žvalgybos nesėkmė, nes ji nepastebėjo šio artėjančio telkimo“, – sakė Michaelas Kofmanas, analitinio centro „Center for Naval Analyses“ Rusijos studijų programos vyresnysis mokslo darbuotojas.
Pierre'as Grasser. tarptautinių santykių istorikas ir Paryžiuje įsikūrusios „Sirice“ institucijos tyrėjas, mano, savo ruožtu teigė, kad „Rusija nesugebėjo nuspėti“ Ukrainos kontrpuolimo.
Pritardamas kitiems analitikams, P. Grasser sakė, kad Ukrainai didelė priedangos taktika buvo naudinga: ji surengė kontrataką pietuose ir tik tada pradėjo dar didesnę kontrataką šiaurės rytuose.
Nuo rugpjūčio Ukraina aktyviai vykdė mažesnes operacijas šiaurės rytų fronto linijoje. Be to, karas pasižymi precedento neturinčia atvirų žvalgybos šaltinių, pavyzdžiui, palydovinių vaizdų, gausa.
„Vis dar labai centralizuotas“
Tačiau žvalgybos nesėkmė taip pat primena didžiulį Rusijos pasitikėjimą savimi prieš šešis mėnesius, kai Maskva manė, kad jos pajėgos greitai prasiverš per Ukrainą ir užims net sostinę Kyjivą.
Tam nepavykus, Kremlius, regis, sumažino savo prioritetus trumpuoju laikotarpiu, sutelkdama dėmesį į rytinių ir pietinių regionų kontrolės perėmimą ir nebekeldama aiškaus tikslo pakeisti valdžią.
Tačiau prezidentas Vladimiras Putinas, susidūręs su karinėmis nesėkmėmis ir problemomis, susijusiomis su pastiprinimu, kol kas nesiima jokių veiksmų dėl priverstinio šaukimo į kariuomenę.
Filadelfijoje įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto (FPRI) tyrėjas Robas Lee sakė, kad kai kuriuose Rusijos „Telegram“ kanaluose jau mėnesį buvo kalbama apie Ukrainos pajėgų susitelkimą aplink Charkivą.
„Viena didžiausių Rusijos kariuomenės silpnybių yra ta, kad ji lėtai reaguoja į pokyčius mūšio lauke“, – sakė jis.
R. Lee teigė, kad Rusija buvo užklupta nepasirengusi dėl Ukrainos karinės technikos pažangos, susijusios su Vakarų parama, ypač JAV tiekiamomis daugiafunkcinėmis raketų paleidimo sistemomis HIMARS.
„Yra įvairių paaiškinimų, kodėl daromos šios klaidos, tačiau jos rodo labai esminę Rusijos karinės vadovybės problemą. Rusijos kariuomenės sprendimų priėmimas vis dar yra labai centralizuotas“, – sakė jis.
„Nesuprato“
Ukrainos kontrpuolimas taip pat sukėlė nerimą Rusijoje, o kai kurie ekspertai per valstybinę televiziją nebekalba, kad vadinamoji Maskvos „specialioji karinė operacija“ vyksta sėkmingai.
Įtakingasis Rusijos Čečėnijos regiono lyderis Ramzanas Kadyrovas, kurio kovotojai dalyvauja invazijoje, savo „Telegram“ kanale atvirai kalbėjo apie Rusijos taktikos „klaidas“.
Tuo metu rusų karinis ekspertas Aleksandras Chramčichinas sakė, kad Rusijos atsaką taip pat apsunkino Ukrainos taktika rengti kelias atakas vienu metu.
„Rusijos žvalgyba nesuprato, kur tiksliai vyks tikrasis kontrpuolimas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Be to, anot A. Chramčichino, mobilizacija Rusijoje ir Ukrainoje labai skiriasi.
„Ukrainoje mobilizuoti visi gyventojai, – sakė jis. – Taigi ukrainiečiai gali pridėti tiek jėgos, kiek tik nori.“
Jis pridūrė, kad be ginklų tiekimo iš Vakarų Ukraina taip pat gavo didžiulę naudą iš Vakarų žvalgybos išteklių.
19:12 | EK pirmininkė: Ukraina daro įspūdingą pažangą dėl narystės ES
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Ukraina daro „įspūdingą“ pažangą dėl narystės ES, rašo „Sky news“.
Paraišką dėl narystės Ukraina pateikė penkioms dienoms nuo Rusijos invazijos pradžios praėjus. Stojimo procesas gali užtrukti ne vienerius metus. Prieš naujai šaliai gaunant kandidatės statusą, tam turi pritarti visos esamos ES narės. Jei tai pavyksta, norinti įstoti į sąjungą šalis turi priimti visus ES įstatymus bei taisykles.
Kyjive viešinti EK pirmininkė ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos siekis tapti ES nare jai imponuoja, tai reiškia, daro įspūdį.
„Stojimo procesas vyksta sklandžiai. Didelį įspūdį daro greitis, ryžtas ir tikslumas, su kuriuo jūs darote pažangą“, – teigė ji.
U. von der Leyen trečią kartą nuo karo pradžios atvyko į Kyjivą, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
18:33 | Bėgdami iš Charkivo rusai metė viską
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas parodė, kokią techniką bėgdami iš Ukrainos rytuose esančio Charkivo paliko rusai. Anot ukrainiečių, rusai „metė viską“. Nuotraukomis Generalinis štabas pasidalijo savo „Facebook“ puslapyje.
„Tai „planuojamas“ Rusijos okupantų pasitraukimas iš Charkovo srities“, – ironizuoja ukrainiečiai.
Anot jų, besitraukdami rusai paliko daug technikos.
„Jie metė viską – tankus, brangią specialiąją įrangą, lauko virtuves, savaeiges artilerijos sistemas, nepilotuojamus lėktuvus ir daugybę įvairaus kalibro šaudmenų...“ – rašoma įraše.
Generalinis štabas taip pat pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti įvairūs daiktai ir technika, pažymėta rusų agresijos simboliu „Z“.
Informaciją, kad besitraukdami iš Charkivo rusai paliko vertingos technikos, ketvirtadienį patvirtino ir Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijos žvalgyba. Anot britų žvalgų, daugelis rusų dalinių pasitraukė iš Charkivo srityje esančios Oskilo upės apylinkių.
„Rusijos kariuomenės pasitraukimo būdas per pastarąją savaitę skyrėsi. Kai kurie daliniai atsitraukė gana tvarkingi ir kontroliuojami, o kiti pabėgo apimti visiškos panikos“, – skelbia britų žvalgai.
Besitraukiančių Rusijos pajėgų palikta didelės vertės karinė įranga apėmė pajėgumus, būtinus į artileriją sutelktam Rusijos karybos stiliui. Tarp paliktos technikos yra bent vienas ZOOPARK radaras ir bent viena IV14 artilerijos valdymo mašina.
„Toks technikos apleidimas išryškina neorganizuotą kai kurių Rusijos dalinių traukimąsi ir galimus vietinius vadovavimo ir kontrolės sutrikimus“, – konstatavo britų žvalgai.
17:53 | Kyjive viešinti Ursula von der Leyen: ES rems Ukrainą „tiek ilgai, kiek reikės“
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Briuselis karo draskomą Ukrainą rems „tiek ilgai, kiek reikės“, jau beveik septynis mėnesius tęsiantis Rusijos invazijai į kaimyninę šalį.
„Niekada negalėsime prilygti ukrainiečių pasiaukojimui,.. bet galime jums pasakyti, kad jūsų draugai europiečiai bus šalia tiek ilgai, kiek reikės“, – žurnalistams sakė EK vadovė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
V. Zelenskis padėkojo U. von der Leyen už jos asmeninį palaikymą Ukrainai.
„Šiandien turėjome prasmingą pokalbį. Aptarėme keletą svarbių klausimų“, – pažymėjo prezidentas.
Jis sakė, kad su U. von der Leyen aptarė energetikos iššūkius, visų pirma Rusijos smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
„Šią žiemą bus daug iššūkių. Ir mes visi turime dirbti čia, dirbti kartu“ su ES, pabrėžė valstybės vadovas.
V. Zelenskis taip pat padėkojo už tai, kad Ukraina gavo galimybę prisijungti prie Europos elektros tinklų.
„Visi esame tuo suinteresuoti: Europos šalys gali gauti pigios elektros energijos, o Ukraina gali uždirbti pinigų į savo biudžetą, kurie padės mums mokėti atlyginimus ir pensijas“, – sakė jis.
Prezidentas sakė, kad su EK vadove taip pat aptarė, kaip išplėsti Ukrainos galimybes tiekti elektros energiją ES.
Jis taip pat pažymėjo, kad su U. von der Leyen aptarė Ukrainos makrofinansinės pagalbos gavimą iš ES kitais metais, Ukrainos prisijungimo prie ES vidaus rinkos klausimą, kol Ukraina dar tik siekia narystės ES.
„Mums aktualus klausimas yra Ukrainos prisijungimo prie ES bendrosios rinkos klausimas, kol esame pakeliui į ES narystės statusą. Esu įsitikinęs, kad tai įvyks ir tai bus viena svarbiausių mūsų šalies pergalių“, – sakė jis per spaudos konferenciją.
„Taip pat aptarėme tolesnį spaudimą Rusijai taikant būsimą 8-ąjį sankcijų paketą. Aptarėme būsimo paketo detales ir tai, kas mus domina“, – pridūrė V. Zelenskis.
U. von der Leyen atvyko su vizitu į Kyjivą anksčiau ketvirtadienį. Tai jau trečias jos vizitas į Ukrainą nuo karo pradžios. Ji planavo susitikti su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu ir ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.
17:24 | Ekspertas paaiškino, kodėl Putinas nedrįsta oficialiai skelbti karo
Karo ekspertas Olehas Ždanovas paaiškino, kodėl Rusija nesiryžo oficialiai skelbti karo Ukrainai. Jo teigimu, tai automatiškai reikštų Rusijos teisių JT apribojimą, galimai ir Saugumo Taryboje.
„Jeigu Rusijos Federacija „spec. operaciją“ pavadina karu prieš Ukrainą, skelbia mums karą, Jungtinės Tautos privalo įjungti šio karo užkardymo mechanizmą. Rusija pripažįstama šalimi agresore, netenka balso teisės JT, ji gali ir išvis išlėkti iš JT už tokius agresyvius veiksmus…
Visi klausimai, kurie būtų susiję su tokio karo klausimų sureguliavimu, būtų sprendžiami be Rusijos… O visos JT šalys būtų įpareigotos nutraukti santykius su Rusija (diplomatinius, ekonominius, bet kokius)“, – aiškino jis.
Eksperto teigimu, būtent dėl šios priežasties oficialiai karo niekas neskelbs. Jeigu Rusija pirmoji pradėtų karą, ji būtų pripažinta šalimi agresorė, o JT tuomet būtų priversta Ukrainai tiekti ir humanitarinę, ir karinę-techninę pagalbą.
„Iki pat taikdarių skyrimo, karinei taikdarių operacijai Ukrainos teritorijoje“, – paaiškino O. Ždanovas.
Jo teigimu, todėl Rusija ir neskelbs karo, ir negali įvesti karinės padėties ar visuotinės mobilizacijos: „Be socialinio sprogimo, tai dar ir gerokai pablogintų užsienio politikos situaciją aplink Rusiją“, – aiškino jis.
17:09 | Vėl apšaudytas Kryvyj Rihas
Rusijos pajėgos vėl apšaudė vidurio Ukrainoje esantį Kryvyj Rihą, praneša UNIAN. Teigiama, kad čia rusai smogė vandentiekiui.
Trečiadienį Rusijos pajėgos apšaudė hidrotechnikos statinius šiame mieste, buvo aplieta daugybė pastatų.
16:54 | Ukrainiečiai atskleidė, kaip ruošėsi kontrpuolimui
Ruošdamiesi kontrpuolimui ukrainiečiai atsižvelgė į daugybę dalykų, o ypatingą dėmesį skyrė rusų kariuomenės perdislokavimo stebėjimui ir jų silpnųjų vietų nustatymui. Dar pavasarį jiems buvo aišku, kad Charkivo srities rusai ilgai neišlaikys.
Apie tai interviu „Kyiv Post“ pasakojo Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibickis.
Anot jo, Rusija dar rugpjūtį baimindamasi Ukrainos kontrpuolimo perkėlė didelę dalį savo karių ir išteklių į pietus. Tuo ukrainiečiai pasinaudojo ir smogė rusams dviem kryptimis: Charkivo ir Chersono.
V. Skibickio teigimu, ukrainiečiams reikėjo sustabdyti Rusijos puolimo tempą, pirmiausia tai padaryti reikėjo Donecko kryptimi. Rusija ir toliau siekia visiškai okupuoti šį regioną. Todėl ukrainiečiai pirmiausia ėmėsi priemonių, kad būtų užkirstas kelias Rusijos kariuomenei žengti į Donbasą.
„Anksčiau ar vėliau supratome, kad reikės vykdyti kontrpuolimo veiksmus ir Charkivo kryptimi. Pirmiausia dėl grėsmės Charkivui, kuri, beje, vis dar išlieka... Dar pavasarį buvo aišku, kad silpnoji Rusijos vieta yra Balaklija.
Birželio mėnesį tapo akivaizdu, kad puolimas Balaklajos kryptimi yra įmanomas. Mūsų suplanuoti veiksmai Chersono ir Zaporižios regionuose padėjo sustiprinti bendrą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmę“, – kalbėjo jis.
Žvalgybos atstovas taip pat teigė, kad rugpjūtį rusai pradėjo perkelti savo Rytų apygardos batalionio rezervus iš Charkivo ir Donecko krypčių. Per mėnesį rusai perkėlė visas pajėgas į pietus, o tai sudarė sąlygas ukrainiečiams sėkmingai veikti Chersono ir Charkivo kryptimis.
„Mūsų pagrindinis tikslas – deokupuoti visas užgrobtas teritorijas“, – pridūrė V. Skibickis.
Ukrainiečiai dar prieš daugiau nei dvi savaites pranešė pradėję kontrpuolimą Ukrainos pietuose. Kiek vėliau paaiškėjo, kad kontrpuolimą jie vykdo ir rytų kryptimi.
16:20 | Melitopolyje nugriaudėjo du sprogimai
Laikinai okupuotame Melitopolyje, Zaporižios srityje nugriaudėjo du galingi sprogimai, rašo UNIAN.
„Kaip tik dabar: du garsūs sprogimai pietinėje Melitopolio dalyje. Greitosios pagalbos automobiliai jau skuba ta kryptimi. Taigi skaičiuojame priešo nuostolius“, – cituojamas miesto meras Ivanas Fiodorovas.
Kiek anksčiau jis pranešė, kad rusų kariai bėga iš Melitopolio į Krymą.
16:13 | Zelenskis: svarbu stiprinti Ukrainos paramą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė susitikimą su Europos ir Jungtinių Valstijų analitinių centrų atstovais. Apie tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale.
„Esu jiems dėkingas už drąsą atvykti į Kyjivą karo metu ir suteiktą pagalbą, nes jos dėka Ukraina jau pasiekė daug pergalių prieš okupantus ir galės laimėti karą su Rusija“, – rašo jis.
Prezidentas ragina ir toliau spausti rusus bei stiprinti Ukrainos paramą.
„Manau, kad svarbu nemažinti spaudimo okupantams Zaporižios atominės elektrinės demilitarizavimo klausimais, stiprinti Ukrainos gynybinę paramą, ypač oro gynybos sistemų srityje, ir vis dar pripažinti Rusiją terorizmo rėmėja. Tai labai aktualu ir būtina tiek mūsų šaliai, tiek visam civilizuotam pasauliui“, – teigia jis.
15:38 | Rusai paleido sparnuotąją raketą į Krivoj Rogą
Okupantai į Krivoj Rogo pramonės įmonę paleido sparnuotąją raketą, skelbia „Ukrinform“.
Apie tai pranešė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulis.
„Vėl sparnuotoji raketa. Pataikyta į pramonės įmonę. Įvykis rimtas, detalios pasekmės paaiškės vėliau“, – rašė jis.
15:30 | Vokietijos URM vadovė ragina Berlyną greitai apsispręsti dėl tankų tiekimo Ukrainai
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį paskelbtame interviu paragino Berlyną greitai apsispręsti dėl Ukrainos prašomų tankų tiekimo, didindama spaudimą kancleriui Olafui Scholzui patvirtinti papildomą paramą Kyjivui.
„Kadangi Ukrainai atėjo daug lemiantis laikotarpis, nemanau, kad šį sprendimą galima ilgai atidėlioti“, – vokiečių dienraščiui FAZ sakė A. Baerbock.
Vis tik ji pabrėžė, jog sprendimas galėtų būti priimtas tik „bendrai koalicijoje ir tarptautiniu mastu“.
Ministrės žodžiai dar labiau padidins spaudimą O. Scholzui, savo šalyje ir užsienyje kritikuojamam dėl to, kad Berlynas neperdavė Kyjivui kontrpuolimui prieš Rusijos pajėgas reikalingos ginkluotės.
Vokietija į frontą nusiuntė dešimtis raketų, haubicų ir priešlėktuvinių tankų, kad paremtų Ukrainos pastangas laimėti karą.
Tačiau Berlynas kol kas atsisako žengti tolesnį žingsnį – patvirtinti Ukrainos prašomų tankų „Leopard“ ir pėstininkų kovos mašinų „Marder“ tiesioginį perdavimą.
Ukrainos pajėgos naudoja Vakarų šalių perduotą ginkluotę per rugsėjo pradžioje pradėtą žaibišką kontrpuolimą, leidusį ukrainiečiams atkovoti daug teritorijos.
„Į Ukrainą bus atgabenta daugiau ginklų“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją nurodė ekonomikos ministras Robertas Habeckas, A. Baerbock kolega iš Žaliųjų partijos.
15:25 | „Bloomberg“: Rusijos karinė pramonė švelnina tarptautinių sankcijų pasekmes
Karinė pramonė padeda Rusijos ekonomikai išgengti daugumą niūriausių prognozių dėl invazijos į Ukrainą įvestų ir plečiamų tarptautinių sankcijų, rašo agentūra „Bloomberg“.
Karinės įrangos gamybos įslaptinimas nepadėjo sėkmingai užmaskuoti poveikį visai pramonei ir ekonomikai. Pavyzdžiui, gamyba pagal statistinę eilutę „gatavi metalo gaminiai“, apimanti produkciją nuo stalo įrankių iki ginkluotės, liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo beveik 30 proc., nors ankstesniais mėnesiais fiksuotas staigus kritimas. Sėkmingai auga ir „kitų transporto priemonių ir įrangos“ gamyba – laivų, lėktuvų, šarvuotos technikos, pažymi agentūra.
„Bloomberg“ duomenimis, „Uralvagonzavod“ – viena karinės pramonės įmonių – perėjo prie 12 valandų darbo dienos, o šeštadieniais jos darbuotojams suteikta galimybė papildomai padirbėti per aštuonių valandų pamainą.
Liepos mėnesį prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl vadinamųjų specialiųjų ekonominių priemonių kariuomenei. Dokumentas skelbia, kad valdžios institucijos turi teisę nustatyti tvarką, pagal kurią piliečiai privalo dirbti kariuomenės poreikiams savaitgaliais ir naktimis, tokio darbo atitinkamai nekompensuojant.
Galimybes gauti tikslius duomenis apie Rusijos ekonomikos būklę apsunkino valdžios sprendimai nebeskelbti kai kurių reikšmingų statistinių duomenų, įslaptinti federalinio iždo išlaidų duomenis, rašo „Bloomberg“.
Kita vertus, agentūra tvirtina, jog karinės pramonės pakilimas gali būti trumpalaikis, ypač jei darbo jėga bus permesta iš kitų šakų, o sankcijos susilpnins Rusijos karo mašiną, atkirstą nuo importuotų komponentų bei technologijų. Be to, abejotina, ar Rusija sugebės patenkinti savo poreikius, ypač jei karas Ukrainoje įgis sekinančio pobūdį.
15:10 | Su Xi Jinpingu susitikęs Putinas peikia „bandymus sukurti vienpolį pasaulį“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Uzbekistane susitikęs su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, ketvirtadienį peikė „bandymus sukurti vienpolį pasaulį“ ir gyrė Pekino „subalansuotą“ požiūrį į Ukrainą.
Pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios surengęs derybas akis į akį su Xi Jinpingu, V. Putinas pareiškė: „Bandymai sukurti vienpolį pasaulį pastaruoju metu įgavo visiškai bjaurią formą ir yra visiškai nepriimtini.“
14:20 | Rusija: JAV peržengs raudoną liniją ir taps „konflikto dalyve“, jeigu tieks Ukrainai tolimojo nuotolio raketas
Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad JAV nusprendus tiekti Kyjivui tolimojo nuotolio raketas, bus peržengta „raudona linija“ ir šalis bus laikoma „konflikto dalimi“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova paaiškino, kad šalis tokiu atveju „pasilieka teisę adekvačiai sureaguoti“.
„Mes pasiliekame teisę saugoti mūsų teritoriją visomis mums prieinamomis priemonėmis“, – cituojama ji „RIA Novosti“.
Jos teigimu, raketų ginkluotės perdavimas Kyjivui yra prilygintinas situacijai, jeigu Europos šalyse būtų dislokuojamos amerikiečių antžeminės raketos, kurios yra draudžiamos pagal vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų sutartį.
13:57 | Atsitraukdami rusai paliko vertingos technikos
Naujausioje Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitoje skelbiama, kad daugelis rusų dalinių pasitraukė iš Cherkivo srityje esančios Oskilo upės apylinkių.
„Rusijos kariuomenės pasitraukimo būdas per pastarąją savaitę skyrėsi. Kai kurie daliniai atsitraukė gana tvarkingi ir kontroliuojami, o kiti pabėgo apimti visiškos panikos“, – skelbia britų žvalgai.
Besitraukiančių Rusijos pajėgų palikta didelės vertės karinė įranga apėmė pajėgumus, būtinus į artileriją sutelktam Rusijos karybos stiliui. Tarp paliktos technikos yra bent vienas ZOOPARK radaras ir bent viena IV14 artilerijos valdymo mašina.
„Toks technikos apleidimas išryškina neorganizuotą kai kurių Rusijos dalinių traukimąsi ir galimus vietinius vadovavimo ir kontrolės sutrikimus“, – konstatavo britų žvalgai.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 15 September 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) September 15, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/bC8r1YOi3S
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/VVEpMiOvLD
13:26 | Iššūkį Vakarams metantys V. Putinas ir Xi Jinpingas susitinka svarbių derybų
Rusijos ir Kinijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas drauge su kitų Azijos šalių lyderiais ketvirtadienį renkasi Uzbekistano mieste Samarkande į regiono viršūnių susitikimą, vadinamą iššūkiu Vakarų įtakai pasaulyje.
Prie Xi Jinpingo ir V. Putino prisidės Indijos, Pakistano, Turkijos, Irano ir dar kelių valstybių lyderiai. Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) susitikimas Samarkande – senovinio Šilko kelio stotelėje – vyks dvi dienas.
Pagrindinė ŠBO susitikimo diena bus penktadienis, tačiau didžiausią susidomėjimą kelia Rusijos ir Kinijos lyderių ketvirtadienio derybos.
Abu jie į miestą atvyko anksčiau. Iš lėktuvo išlipusį V. Putiną ant tūpimo tako pasitiko garbės sargyba, o paskui jis išvažiavo juodų automobilių kortežu.
V. Putinui viršūnių susitikimas yra proga pademonstruoti, kad Rusijos negalima izoliuoti tarptautinėje scenoje.
Xi Jinpingui, išvykusiam pirmosios užsienio kelionės nuo COVID-19 pandemijos pradžios, tai yra proga pastiprinti savo, kaip pasaulinio veikėjo, pozicijas prieš spalio mėnesį įvyksiantį svarbų Kinijos valdančiosios komunistų partijos suvažiavimą.
Abiem lyderiams šis susitikimas bus galimybė pasirodyti prieš Vakarus, ypač Jungtines Valstijas, lyderiaujančias dėl sankcijų Ukrainą užpuolusiai Rusijai ir supykdžiusias Pekiną pastaruoju metu demonstruojama parama Taivanui.
12:51 | Putino „kišenė“ Prigožinas iš tiesų asmeniškai verbuoja į karą kalinius: davė 5 minutes apsispręsti ir pažadėjo visišką amnestiją
Pasirodė Rusijos kalinių verbavimo karui Ukrainoje vaizdo įrašas, kuriame asmuo, labai panašus į verslininką ir Vladimiro Putino reikalų patikėtinį Jevgenijų Prigožiną, pasakoja apie tai, kad išėjęs kariauti bausmę atliekantis asmuo po šešių mėnesių gaus amnestiją. Jeigu, aišku, liks gyvas.
„Aš esu privačios karinės bendrovės atstovas. Tikėtina, jau esate girdėję – vadinasi ji „ČVK Vagner“. Karas yra sunkus. Į visokias čečėnų ir kitus net iš arti nepanašus. Amunicijos eikvojimas pas mane – apie 2,5 karto didesnis negu Stalingrade“, – aiškino J. Prigožinas kalėjimo kieme išrikiuotiems kaliniams.
Išbuvusiems fronte samdiniams bent pusmetį buvo žadama visiška amnestija, o pageidaujantiems – darbas „Vagner“.
Daug laiko apgalvoti sprendimą J. Prigožinas „patrankų mėsai“ nepaliko – davė 5 minutes apmąstymams. „Kai mes išvažiuojame, laikas baigiasi. O toliau jau kaip pasiseks“, – aiškino jis.
12:21 | Ukraina viešina kontratakos netektis: 1 žuvusiam ukrainiečiui tenka 10 nukautų rusų karių
Per atsakomąjį puolimą Charkivo srityje Rusijos kariai patiria žymiai didesnius nuostolius nei Ukrainos ginkluotosios pajėgos, nepaisant to, kad okupantai yra gynyboje, skelbia Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
„Galiu pasakyti: priešo nuostolių skaičiai, palyginti su mūsų nuostoliais – būtent šiam laikotarpiui (kontrpuolimui – red. past.) – yra nuo 1 prie 9 arba nuo 1 prie 10. Vienam mūsų žuvusiam kariui tenka 9–10 mirusių rašistų, kurie užpuolė mūsų kraštą“, – Ukrainos televizijai „24 Kanal“ sakė O. Danilovas.
Jis pridūrė, kad tai yra „labai įdomus rodiklis“ ir kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos laužo karinius stereotipus, pagal kuriuos puolimo metu paprastai patiriami dideli nuostoliai.
„Mes laužome stereotipus ne tik kariniuose reikaluose, šiandien laužome daugybę stereotipų tiek NATO šalių atstovams, tiek savo partneriams, juos maloniai stebina mūsų kariuomenės, civilių ir visos darbo kokybė visuomenė kovoje už nepriklausomybę ir laisvę“, – toliau kalbėjo O. Danilovas.
11:47 | Rusų pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 53 850 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai tvirtina sunaikinę 250 lėktuvų, 215 sraigtasparnių, 2193 tankus, 4682 šarvuočius, 1295 artilerijos pabūklus, 311 raketų sistemų, 15 laivų, 3522 mašinas, 908 bepiločius orlaivius, 167 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 120 specialiosios įrangos vienetų bei 233 sparnuotąsias raketas.
11:05 | Per dieną Ukrainos pajėgos numušė keturis rusų šturmo lėktuvus
Ukrainos pajėgos per pastarąją parą numušė keturis Rusijos lėktuvus, praneša laikraštis „Kyiv Independent“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo informacija.
Pranešime teigiama, kad trys Rusijos šturmo lėktuvai Su-25 ir vienas šturmo lėktuvas Su-24M buvo numušti skrendantys virš Ukrainos teritorijos.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, pagrindinė Rusijos pajėgų taktika ir toliau yra taikymasis į civilių gyvenvietes, iš kurių 30 buvo apšaudytos iš artilerijos arba raketų.
10:33 | Kremliaus nebetenkina Šoigu vaidmuo kare
JAV Karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad Kremlius, įsiutęs dėl Rusijos nesėkmių Ukrainoje, ypač ties Charkivu, nušalino Rusijos Gynybos ministrą Sergejų Šoigu nuo vadovavimo invazijai, o naujuoju „karo veidu“, anot analitikų, tapo privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas.
Rugsėjo 14 d. užfiksuota, kaip J. Prigožinas verbavo Rusijos kalinius dalyvauti kare. Vienas iš rusų tinklaraštininkų, pasak ISW, teigė, kad J. Prigožinas įveda „stalininę“ tvarką, leidžiančią Kremliui išvengti visuotinės mobilizacijos įsakymo. Kremliaus labiausiai baiminasi, kad visuotinė mobilizacija gali sukelti įtampą visuomenėje.
„Prigožino ir Fomino (Rusijos karo korespondentas ir propagandistas Maksimas Fominas – red. past.) susitikimas, jei jis įvyko, gali reikšti, kad Kremlius bando reaguoti į kelis mėnesius besitęsiančius karinių tinklaraštininkų skundus, kad Rusijos Gynybos ministerija neišgirdo jų kritikos, kuria pabrėžiamas Rusijos vyriausiosios vadovybės neveiksnumas. Prigožinas yra artimas Putino patikėtinis, o jo santykiai su naujais karo tinklaraštininkais gali padėti išlaikyti jų paramą Kremliaus karinėms pastangoms“, – naujausioje savo ataskaitoje rašo ISW.
Kiek anksčiau M. Fominas skelbė, kad su J. Prigožinu aptarė situaciją Ukrainos ir Rusijos pasienyje po to, kai Rusijos kariai pabėgo iš Charkivo srities.
10:03 | Į Kyjivą atvyko Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen
„Kyjive, trečiam mano vizitui nuo Rusijos karo pradžios. Tiek daug kas pasikeitė. Ukraina dabar yra ES kandidatė“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė von der Leyen.
Pasak jos, šiandien ji su prezidentu Zelenskiu ir ministru pirmininku Šmyhaliu aptars ekonominius šalies klausimus.
🇺🇦 In Kyiv, for my 3rd visit since the start of Russia’s war.
— Ursula von der Leyen (@vonderleyen) September 15, 2022
So much has changed.
Ukraine is now a 🇪🇺 candidate.
I’ll discuss with @ZelenskyyUa and @Denys_Shmyhal how to continue getting our economies and people closer while Ukraine progresses towards accession. pic.twitter.com/zs9tMm0Mx1
09:29 | Lankydamasis išvaduotoje Charkivo srityje V. Zelenskis žada pergalę
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankydamasis strateginę reikšmę turinčiame ir neseniai iš rusų pajėgų atkovotame Iziumo mieste pažadėjo pergalę.
Vizitas buvo surengtas svarbiu pusę metų trunkančios Rusijos invazijos momentu, kontrpuolimą vykdančioms Ukrainos pajėgoms stumiant Rusijos pajėgas iš rytinių teritorijų ir metant rimtą iššūkį Kremliaus ambicijoms užimti visą Donbaso regioną.
„Mūsų mėlynos ir geltonos [spalvų] vėliava jau iškelta deokupuotame Iziume. Taip bus kiekviename Ukrainos mieste ir kaime“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.
„Mes judame vienintele kryptimi – į priekį pergalės link“, – sakė prezidentas.
Jo biuro išplatintose nuotraukose matyti tamsiai žalius drabužius vilkintis, apsaugos lydimas Ukrainos lyderis, per vėliavos pakėlimo ceremoniją pozuojantis asmenukėms su kariais ir dėkojantis jiems.
Finally on this photo he looks his age again. He is still rather young. Since the start his presidency was one hard challenge. I criticize him, yet I respect him. pic.twitter.com/pDvV8zEYbz
— Nika Melkozerova (@NikaMelkozerova) September 14, 2022
08:54 | Volodymyras Zelenskis Kyjive pateko į automobilio avariją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Kyjive pateko į automobilio avariją. Apie tai pranešė jo atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas.
Pirminiais duomenimis, avarija įvyko vidurnaktį.
„Kyjive lengvasis automobilis susidūrė su Ukrainos prezidento ir palydos automobiliu. Šalies vadovą lydėję medikai lengvojo automobilio vairuotojui suteikė skubią pagalbą ir perdavė jį greitosios medicinos pagalbos automobiliui.
Prezidentą apžiūrėjo medikai, rimtų sužalojimų nenustatyta. Visas nelaimės aplinkybes tirs policija“, – „Facebook“ rašė S. Nikiforovas.
08:28 | JT vadovas po pokalbio su V. Putinu: taikos tikimybė „minimali“
Jungtinių Tautų vadovas trečiadienį po pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apgailestavo, kad taikos Ukrainoje perspektyvos šiuo metu yra „minimalios“.
Generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad jis ir V. Putinas aptarė pastangas įveikti „kliūtis“, susijusias su Rusijos maisto produktų ir trąšų eksportu, tačiau perspėjo, jog būtų „naivu“ manyti, kad padaryta pakankama pažanga siekiant greitai užbaigti Rusijos vasario pabaigoje pradėtą karą Ukrainoje.
„Jaučiu, kad iki taikos mums dar toli. Meluočiau, jei sakyčiau, kad ji galima artimiausiu metu“, – spaudos konferencijoje sakė A. Guterresas.
„Neturiu jokių iliuzijų; šiuo metu taikos susitarimo tikimybė yra minimali“, – sakė jis ir pažymėjo, kad „nematyti“ net ugnies nutraukimo.
Nors jo karo vertinimai buvo niūrūs, A. Guterresas pabrėžė palaikantis ryšius su abiem šalimis ir išreiškė viltį, kad „vieną dieną bus galima pereiti prie aukštesnio lygio diskusijų“.
07:59 | Vandens lygis ėmė slūgti
Dniepropetrovsko karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas skelbia, kad vandens lygis po išpuolio Kryvyj Rihe apsemtose vietose ėmė slūgti.
„Naktį buvo vykdoma daugybė darbų – nuo dviejų užtvankų sprogimų Černohirkos rajone iki pralaidumo padidinimo, baigiant dideliais inžineriniais darbais“, – aiškino jis.
Avarijos likvidavimas tebevyksta, tačiau vandens srautas gerokai sumažėjo, o vandens lygis ten, kur kilo potvynis, jau pradėjo slūgti, pridūrė O. Vilkulas.
Iš viso po išpuolio buvo užlieta 112 gyvenamųjų namų ir vasarnamių.
The consequences of the Russian shelling of the dam in Kryvyi Rih. pic.twitter.com/u5Ksakwm6x
— NEXTA (@nexta_tv) September 14, 2022
07:27 | Rusijos pajėgos apšaudė hidrotechnikos statinius Kryvyj Rihe
Trečiadienio vakarą Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulis „Telegram“ pranešė, kad miestas buvo atakuotas raketomis. Jis vietos gyventojus paragino slėptis, nieko nefilmuoti ir neskelbti socialiniuose tinkluose. Netrukus jis paskelbė, kad Rusijos pajėgos dar kartą atakavo miestą raketomis.
Vėliau prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka „Telegram“ skelbė, kad, pirminiais duomenimis, į Kryvyj Rihą smogė aštuonios Rusijos sparnuotosios raketos.
„Smūgio vietoje matėme 100 kubinių metrų per sekundę vandens srautą, o tai daug. Inhulecio upės vandens lygis kinta su kiekviena valanda“, – skelbė K. Tymošenka.
Tokius rusų veiksmus jis pavadino „teroristiniu aktu“ prieš ukrainiečius, nes „raketos skrenda taikydamos į struktūras, kurios yra itin svarbios žmonių gyvybei palaikyti“.
Netrukus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad rusų pajėgos bandė užtvindyti miestą, nusitaikydamos į užtvanką.
„Šalis-teroristė vis dar kovoja su civiliais gyventojais. Šį kartą – raketų smūgiai į hidrotechninius statinius ir bandymas užtvindyti Kryvyj Rih“, – „Telegram“ rašė prezidentas.
Po išpuolio mieste pakilo vandens lygis, todėl dviejuose rajonuose pradėta gyventojų evakuacija. Vietos valdžia skelbia, kad likviduoja avarijos padarinius.
Росіяни ударили сімома крилатими ракетами Х-22 з літаків стратегічної авіації по об’єктах критичної та транспортної інфраструктури Кривого Рогу – є серйозні пошкодження гідротехнічних споруд, кілька районів Кривого Рогу лишилися без води. Відео з Telegram Кирила Тимошенка pic.twitter.com/BYGDpSnvRi
— Українська правда ✌️ (@ukrpravda_news) September 14, 2022
06:52 | ISW: Rusija siekia pristabdyti Ukrainos kontrataką
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai neatmeta, kad smogdama hidrotechnikos statiniams Dniepropetrovsko srityje Rusija norėjo užkirsti kelią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimui pietuose.
Ekspertai pažymėjo, kad Inguleco upė, kurioje po išpuolio smarkiai pakilo vandens lygis, yra svarbi Ukrainos karių kontrpuolimo palei Chersono ir Mykolajivo sieną geografinė ypatybė.
„Tikėtina, kad Rusijos pajėgos siekia sugadinti pasroviui esančius Ukrainos pontoninius tiltus, ypač atsižvelgiant į naujausius pranešimus, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos bando išplėsti savo įsitvirtinimą per upę Davydovo Brodo srityje, vykdydamos atsakomąjį puolimą Chersono srityje“, – naujausioje analizėje aiškina analitikai.
06:20 | Ketvirtadienio naktį rusai užpuolė Kyjivo rajoną Charkive
Charkivo srities tarybos pirmininkės patarėja Natalija Popova „Facebook“ rašė: „Rusai atakavo Charkivą! Slėpkitės! Galbūt pataikytą į vieną iš centrinių sričių. Visos paslaugos veikia“.
Kiek vėliau Charkivo meras Ihoris Terechovas patvirtino, kad apie vidurnaktį Charkivas buvo apšaudytas raketomis, tačiau aukų išvengti pavyko
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį metiniame pranešime pabrėžė, kad Europos Sąjungos sankcijų paketai, priimti dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, išliks, ir sakė, kad europiečiai privalo išlaikyti savo ryžtą Maskvos atžvilgiu.
► Danija, didindama paramą Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su Rusijos invazija, savo teritorijoje rengs ukrainiečių karių mokymus, antradienį pranešė danų gynybos ministras.
► Vašingtonas netrukus planuoja dar vieną ginklų siuntą Ukrainai, sakė JAV aukšto rango pareigūnas, sveikindamas naują Ukrainos pajėgų „postūmį“ atkovojant šalies teritorijas iš Rusijos kariuomenės.
► Rusija antradienį pasmerkė, jos nuomone, „šališką“ Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijų veiklą, pastarosioms sukritikavus Maskvą dėl bandymo nutildyti Kremliaus oponentus.
► Nuo 2014 metų Rusija slapta nusiuntė mažiausiai 300 mln. dolerių (eurų) užsienio politinėms partijoms ir kandidatams daugiau nei dviejose dešimtyse šalių, siekdama įgyti įtakos, teigiama išslaptintame JAV žvalgybos vertinime.
