Svarbiausi įvykiai:
19:20 | Chersone per rusų apšaudymą žuvo trys žmonės
Rusams sekmadienį apšaudžius Chersoną žuvo trys žmonės, dar šeši buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Per septynis apšaudymus nukentėjo sandėliai, ligoninė, autobusų stotis, mokyklos teritorija ir transporto priemonės, informavo Chersono miesto taryba.
„Per šiandieninį Rusijos apšaudymą nukentėjo devyni žmonės: trys žmonės žuvo (du vyrai ir viena moteris) ir šeši buvo sužeisti“, – sakoma Chersono srities karinės administracijos „Telegram“ paskelbtame pranešime.
Pastaruoju metu frontas pietų Ukrainoje buvo gerokai ramesnis nei rytuose, o praėjusių metų lapkritį Maskva pasitraukė iš Chersono miesto.
Tačiau Chersoną vis dar dažnai apšaudo Rusija.
„Priešo artilerija apšaudė miesto gyvenamuosius rajonus“, – socialiniuose tinkluose pranešė Chersono regiono administracija.
Tarp sužeistųjų buvo ligoninės slaugytoja ir valgyklos darbuotoja, kurios abi patyrė vidutinio sunkumo sužeidimų.
Tuo metu pietiniame Zaporižios regione Rusijos primesti pareigūnai pranešė, kad per smūgį į geležinkelio tiltą, dėl kurio jie kaltina Ukrainą, žuvo keturi žmonės.
Rusija teigia aneksavusi Zaporožės ir Chersono sritis bei dar du Ukrainos regionus rytuose, tačiau šių teritorijų visiškai nekontroliuoja.
17:30 | Rusai apšaudo Chersoną, pranešama apie aukas
Kaip skelbia UNIAN, sekmadienį Rusijos pajėgos septynis kartus apšaudė Chersoną. Skelbiama, kad žuvo vienas žmogus, dar du sužeisti. Kaip skelbia vietos valdžia, Rusijos kariai pirmąjį apšaudymą pradėjo maždaug vidurnaktį, o po 14 val. suskaičiuoti jau septyni apšaudymai. Okupantai taikėsi į sandėlius, ligoninę, autobusų stotį, vaikų žaidimų aikštelę.
Chersono karinė administracija teigia, kad miestas patiria masinę artilerijos ataką. Pasak kariuomenės atstovų, aukų yra daugiau, nei viena.
16:35 | Rusų atsargos generolas: karas Ukrainoje – tragedija Kremliui
Atsargos generolas majoras Aleksandras Rutskojus pareiškė, kad Kremlius nesugeba tinkamai vykdyti operatyvinių ir strateginių puolimo operacijų, jis taip pat sukritikavo Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu.
Kaip rašo UNIAN, A. Rutskojus teigė, kad jeigu Rusija nori įgyvendinti tam tikras karines operacijas, būtina turėti gerai parengtą kariuomenę.
„Jeigu šalies ginkluotosios pajėgos neturi galimybių vykdyti operatyvinių ir strateginių puolimo operacijų, tokiu atveju geriau nesikišti, ypač už savo valstybės ribų“, – teigė jis.
A. Rutskojus taip pat sukritikavo Rusijos vadovybę, įskaitant šalies gynybos ministrą Sergejų Šoigu, kuris, pasak jo, nėra kompetentingas.
„Ketvirtį amžiaus ginkluotosioms pajėgoms vadovauja nekompetentingi žmonės. Kas tokiu atveju gali nutikti [Rusijos] ginkluotosioms pajėgoms? Štai rezultatas.
Mūsų gynybos ministras netarnavo kariuomenėje, jis neturi karinio išsilavinimo, o kiti penki jo pavaduotojai iš viso netarnavo kariuomenėje. Kokia čia yra gynybos ministerija?“- klausė jis.
Jis taip pat paminėjo, kad diktatoriaus Vladimiro Putino pradėtas karas prieš Ukrainą yra tragedija Rusijai, nes ten žmonės beprasmiškai miršta.
„Nors pagrindinis ženklas ir šūkis yra „apginti Rusiją“. Kur jie gina Rusiją? Dėl ko jie žūsta?“ – teigė jis.
A. Rutskojus pastebėjo, kad Rusijos kariuomenėje neliko nė vieno pulko, kur nebūtų žuvusių ar sužeistų karių.
16:14 | O. Scholzas: naikintuvai Ukrainai nebus perduoti
Vokietijos dienraščiui „Tagesspiegel“ šalies kancleris Olafas Scholzas patvirtino, kad Vokietija neplanuoja perduoti savo naikintuvų Ukrainai.
Pasak O. Scholzo, pagrindinė priežastis, kodėl nenorima dar labiau paremti Ukrainos – baimė eskaluoti konfliktą su Rusjija.
#Germany will not transfer combat aircraft to #Ukraine, as it fears an escalation of the conflict with #Russia, Chancellor Olaf Scholz said in an interview with Tagesspiegel. pic.twitter.com/4019MOS8Jg
— NEXTA (@nexta_tv) January 29, 2023
16:09 | Rusija apšaudė Charkivą
NEXTA skelbia, kad Rusijos okupantai apšaudė Charkivą, taip pat paviešinta vaizdinė medžiaga iš nelaimės vietos.
The occupiers shelled #Kherson again. pic.twitter.com/TI4BlTCt75
— NEXTA (@nexta_tv) January 29, 2023
15:59 | Vakarų nuomonė keičiasi: įžvelgia rizikų, kad tokiu atveju Rusija turėtų šansų laimėti karą
Vakarų valstybių sprendimas drastiškai padidinti karinę pagalbą Ukrainai kilo iš baimės, kad, užsitęsus karui, Ukraina praras galimybę įveikti Rusija.
UNIAN, cituodama „The Wall Street Journal“, rašo, kad žurnalistų kalbinti Vakarų pareigūnai išreiškė nerimą, kad Rusija turi daugiau šansų laimėti, jeigu pradėtas alinantis karas užsitęstų dar ilgiau.
Teigiama, kad dėl šios priežasties Ukrainai reikia perduoti galingus ginklus, siekiant pasiekti tam tikrų laimėjimų kaip, pavyzdžiui, Kyjive, Charkive ar Chersone.
Praėjusiais metais, remiantis žurnalistų teiginiais, Vakarų ekspertai manė, kad užsitęsęs karas gali būti naudingas Ukrainai, siekiant išplėšti pergalę, tačiau ši nuomonė pastaruoji metu tampa nebe tokia reikšminga.
Todėl kyla rizika, kad situacija bus priešinga – okupantams naudojant karinę strategiją, kuria siekiama nualinti ukrainiečių karines pajėgas iki pasidavimo, leistų priartinti Rusiją prie pergalės.
Priduriama, kad būtent dėl to JAV taip pat nusprendė apmokyti dar daugiau ukrainiečių karių, kad šie išmoktų naudoti kombinuoti šiuolaikinę taktiką mūšio lauke.
Manoma, kad būtent kariniai apmokymai leistų ukrainiečiams pasiekti tam tikrų pokyčių karo fronte, mat kartu būtų išmokstama tikslingai panaudoti Vakarų perduotus ginklus.
15:28 | O. Scholzas: kalbėtis su Putinu yra būtina
Rusijos propagandinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ Kremliaus atstovai teigė, kad šalies diktatorius Vladimiras Putinas pasirengęs kalbėti telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, tačiau iki šiol joks telefoninis pokalbis dar nebuvo suplanuotas.
Tuo metu sekmadienį Berlyno dienraštis „Tagesspeigel“ paskelbė interviu su kancleriu. Jo metu O. Scholzas tikino, kad su V. Putinu kalbėsis ir vėl, mat, pasak jo, tai yra būtina.
„Putinui tenka pareiga išvesti kariuomenę iš Ukrainos tam, kad būtų užbaigtas šis siaubingas, beprasmis karas, kuris jau dabar nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių“, – kalbėjo jis.
Paskutinį kartą diktatorius Vladimiras Putinas kartu su Vokietijos kancleriu O. Scholzu telefonu kalbėjo gruodžio pradžioje.
Tąkart V. Putinas teigė, kad Vokietijos ir Vakarų valstybių veiksmai dėl Ukrainos yra neva „destruktyvūs“ ir paragino Berlyną pergalvoti savo siekius.
Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, šiuo metu Vokietija yra antra pagal karinės pagalbos tiekimo mastus Ukrainai valstybė.
15:28 | O. Scholzas: kalbėtis su Putinu yra būtina
Rusijos propagandinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ Kremliaus atstovai teigė, kad šalies diktatorius Vladimiras Putinas pasirengęs kalbėti telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, tačiau iki šiol joks telefoninis pokalbis dar nebuvo suplanuotas.
Tuo metu sekmadienį Berlyno dienraštis „Tagesspeigel“ paskelbė interviu su kancleriu. Jo metu O. Scholzas tikino, kad su V. Putinu kalbėsis ir vėl, mat, pasak jo, tai yra būtina.
„Putinui tenka pareiga išvesti kariuomenę iš Ukrainos tam, kad būtų užbaigtas šis siaubingas, beprasmis karas, kuris jau dabar nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių“, – kalbėjo jis.
Paskutinį kartą diktatorius Vladimiras Putinas kartu su Vokietijos kancleriu O. Scholzu telefonu kalbėjo gruodžio pradžioje.
Tąkart V. Putinas teigė, kad Vokietijos ir Vakarų valstybių veiksmai dėl Ukrainos yra neva „destruktyvūs“ ir paragino Berlyną pergalvoti savo siekius.
Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, šiuo metu Vokietija yra antra pagal karinės pagalbos tiekimo mastus Ukrainai valstybė.
14:28 | Juodojoje jūroje – 15 Rusijos karo laivų
„Ukrinform“ rašo, kad 15 Rusijos karo laivų yra pasiruošę puolimui Juodojoje jūroje, įskaitant tris raketnešius, kurie apginkluoti „Kalibr“ tipo sparnuotosiomis raketomis.
Šiuos pareiškimus išsakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinio jūrų laivyno atstovai.
Tuo metu Azovo jūroje rusų laivynas ir toliau kontroliuoja situaciją, o du karo laivai parengti puolimui.
Fifteen ships of the #Russian occupiers are on duty in the Black Sea, the #Ukrainian Navy has said. pic.twitter.com/d4888crQtW
— NEXTA (@nexta_tv) January 29, 2023
13:37 | Iranas liepsnoja: suduoti galingi smūgiai dronų ir raketų gamykloms
Teheranas sekmadienį pranešė, kad bepiločiai orlaiviai atakavo karinę gamyklą centriniame Irano mieste Isfahane, rašo CNN.
Irano atstovai tvirtino, kad sprogimas įvyko viename iš karinių centrų, kuris priklauso šalies gynybos ministerijai.
Teigiama, kad smūgiai buvo suduoti 10:30 val. vietos laiku.
Irano atstovai tvirtina, kad oro gynybos sistemos numušė dalį bepiločių orlaivių, todėl neva tai didelės žalos nepridarė.
Gamykla yra maždaug 440 kilometrų į pietus nuo Teherano.
NEXTA rašo, kad smūgius Irano kariniams objektams galėjo suduoti Izraelio karinės pajėgos. Visgi kol kas nėra oficialių patvirtinimų, kad atakas surengė Izraelis.
Dieną anksčiau Izraelio premjeras teigė, kad valstybė rengiasi atsakui už teroristines atakas, įvykdytas Rytų Jeruzalėje.
Socialiniuose tinkluose taip pat plinta informacija, kad smūgiai buvo suduoti Irano raketų ir dronų gamykloms, taip pat plinta vaizdai, kuriuose matoma liepsnojanti naftos perdirbimo gamykla.
Primenama, kad Iranas yra vienas iš pagrindinių dronų tiekėjų Rusijai.
Europos Sąjunga šeštadienį išreiškė nerimą dėl intensyvėjančio smurto Izraelyje ir okupuotose teritorijose, pasmerkė šios savaitės išpuolius Jeruzalėje ir paragino Izraelį letalią jėgą naudoti kaip paskutinę priemonę.
„Europos Sąjunga visiškai pripažįsta Izraelio teisėtą susirūpinimą saugumu... bet reikia pabrėžti, kad letali jėga turi būti naudojama tik kaip paskutinė priemonė, kai ji niekaip neišvengiama siekiant apsaugoti gyvybes“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Penktadienį vakare per šaudynes prie sinagogos Rytų Jeruzalėje žuvo septyni žmonės, o šeštadienį ryte šalia miesto senamiesčio per išpuolį buvo pašauti mažiausiai du žmonės.
Išpuoliai įvykdyti po Izraelio armijos reido Džanino pabėgėlių stovykloje okupuotame Vakarų Krante, kai žuvo devyni palestiniečiai.
J. Borrellis sakė, kad ES „griežtai smerkia“ atakas Jeruzalėje – „nesveiko smurto ir neapykantos aktus“.
Jis taip pat pabrėžė, kad Izraelio pajėgos nuo metų pradžios Vakarų Krante nukovė 30 palestiniečių.
Pasak J. Borrellio, pernai dėl Izraelio pajėgų veiksmų Vakarų Krante žuvusių žmonių skaičius – „daugiau kaip 150... įskaitant 30 vaikų“ – yra „didžiausias nuo antrosios intifados (palestiniečių sukilimo) pabaigos 2005 metais“.
Skubiai reikia nutraukti smurtą ir „imtis reikšmingų pastangų taikos deryboms atnaujinti“, pažymėjo J. Borrellis. Jis pridūrė: „Raginame visas šalis nereaguoti į provokacijas.“
12:59 | Vokietijoja užsimena apie galimybę pradėti gaminti HIMARS
„Reuters“ naujienų agentūra praneša, kad Vokietijos ginklų gamintojas „Rheinmetall“ pasiruošęs gerokai padidinti tankų ir artilerijos amunicijos gamybą tam, kad patenkintų atsiradusią didelę paklausą Ukrainoje, taip pat kitose Vakarų valstybėse.
Be to, Vokietijos bendrovės vadovas Arminas Pappergeris užsimena, kad šalyje taip pat gali būti pradėtos gaminti HIMARS daugkartinio paleidimo raketų sistemos.
„Per metus galime pagaminti 240 tūkst. tankų amuncijos (120 mm), tai yra daugiau, nei reikia visam pasauliui“, – teigė jis.
12:04 | Nukauta 650 rusų karių
Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš visi nuo invazijos pradžios nukovė 126 160 rusų okupantus, rašo „Ukrinform“.
Teigiama, kad per pastarąją parą Ukrainos karinėms pajėgoms pavyko nukauti 650 rusų karių.
Iš viso nuo vasario 24 d. buvo sunaikinti 3 197 rusų kariuomenės tankai (8 per pastarąją parą), taip pat 2 195 artilerijos sistemos (7), 6 366 šarvuotosios transporto priemonės (22) ir kita karinė technika.
11:33 | „Politico“: vykdomos diskusijos dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai
„Politico“ skelbia, kad Pentagonas tęsia diskusija dėl F-16 naikintuvų perdavimo Ukrainai, rašo „Ukrinform“.
Teigiama, kad dalis kariuomenės atstovų atsargiai ragina Pentagoną pritarti, kad minėti naikintuvai būtų perduoti Ukrainai, siekiant apsiginti nuo Rusijos raketų, taip pat dronų atakų.
Tai „Politico“ tvirtino trys asmenys, kurie turi tam tikros informacijos apie vykstančias diskusijas.
„Nemanau, kad mes tam prieštaraujame“, – apie F-16 naikintuvų perdavimą Ukrainai kalbėjo Gynybos departamento pareigūnas, kuris siekė išlaikyti savo anonimiškumą.
Tiesa, anonimiškumą išlaikęs asmuo pastebėjo, kad galutinis sprendimas dėl naikintuvų perdavimo dar nėra priimtas.
Kitas asmuo, susipažinęs su užmegztos diskusijos detalėmis tarp Vašingtono ir Kyjivo, sakė, kad sprendimas siųsti naikintuvus gali užtrukti savaites.
JAV prezidento Joe Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Jonas Fineris tikino, kad Vašingtonas „labai atsargiai“ kalbėsis dėl naikintuvų perdavimo su Kyjivu ir kitais sąjungininkais.
10:29 | Ekspertas: Rusija naują puolimą gali pradėti jau kitą savaitę
Jungtinės Karalystės karališkojo Jungtinės gynybos studijų instituto (RUSI) narys Aleksandras Daniliukas teigė, kad Rusija ruošiasi pradėti naują, didelio masto kontrpuolimą vasario mėnesį, rašo UNIAN.
Jo manymu, tikėtina, kad rusų kariuomenės naujos atakos gali prasidėti jau kitą savaitę.
„Rusai neabejotinai planavo puolimo operacijas vasario mėnesiui. Galbūt [atakos] gali prasidėti net kitą savaitę.
Jeigu [atakos] neprasidės, tiktai dėl to, kad rusai turi problemų dėl planavimo ir įgyvendinimo“, – kalbėjo A. Daniliukas.
Nepaisant galimo Rusijos kariuomenės puolimo, ekspertas atkreipia dėmesį, kad okupantų dalinių pasiruošimas, palyginti su vasario 24 d., kuomet diktatorius Vladimiras Putinas pradėjo invazija, bus gerokai prastesnis.
„Mums pasisekė, kad tos žygiuojančios kolonos, kurios yra visiškai nepasiruošusios puolimui, yra lengvas grobis [Ukrainos] ginkluotosioms pajėgoms. [Vasario 24 d.] daugiau nebepasikartos“, – kalbėjo jis.
Tiesa, atkreipiamas dėmesys, kad Ukrainai kyla iššūkių dėl pažadėtos sąjungininkų pagalbos, mat karinė technika gali būti dar nepristatyta lemtingais mėnesiais, kuomet Rusija pradės puolimą.
Kiek anksčiau Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pamiėjo, kad Rusija pasirengusi „maksimaliam [karinių pajėgų] aktyvavimui] iki pirmosios invazijos pradžios, kuri įvyko vasario 24 d.
„Jie mano, kad iki [invazijos pradžios] jie turėtų pasiekti tam tikrų pergalių [karo zonoje]. Ne paslaptis, kad jie ruošiasi naujai bangai, kaip jie sako, iki vasario 24 d.
Yra žinoma, kuriose teritorijose jie [rusų kariuomenė] nori kažką padaryti“, – kalbėjo O. Danilovas.
Ukrainos atstovas taip pat pridūrė, kad Rusijos „užduotis“ – Donecko ir Luhansko regionų kontrolė rytinėje šalies dalyje.
O. Donilovo pastebėjimu, Rusijos kariuomenė taip pat atliko žvalgybą, siekdama įvertinti Ukrainos karinių pajėgų galimybes rytų Ukrainoje.
10:09 | Rytų Ukrainos mieste per Rusijos pajėgų apšaudymą žuvo trys žmonės
Rusijos pajėgoms apšaudžius Kostiantynivkos miestą Ukrainos rytinėje dalyje, žuvo trys žmonės, o dar 14 buvo sužeisti, šeštadienį pranešė Donecko srities administracijos vadovas.
„Rusai šovė į gyvenamąjį rajoną, apgadino keturis daugiaaukščius pastatus, viešbutį, garažus ir civilių automobilius“, – socialiniuose tinkluose pranešė Pavlo Kyrylenka.
„Žuvo trys civiliai. Mažiausiai du buvo sužeisti“, – pridūrė jis.
Kiek vėliau šeštadienį jis patikslino šiuos duomenis ir nurodė, kad sužeistųjų yra 14-a.
Pasak P. Kyrylenkos, smūgių vietose dirba gelbėtojai ir policijos pareigūnai, „padedantys žmonėms ir kruopščiai dokumentuojantys dar vieną nusikaltimą, kurį rusų okupantai padarė mūsų žemėje“.
P. Kyrylenka savo paskyroje platformoje „Telegram“ paskelbė nuotraukų, kuriose matyti daugiabučiai su išdužusiais langais ir nuolaužos, pabirusios aplink sudegusį automobilį.
Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos pajėgos Kostiantynivką apšaudė iš daugkartinių raketų paleidimo sistemų.
Praėjus beveik metams nuo Kremliaus invazijos į Ukrainą pradžios, Rusija siekia perimti visos Donecko srities kontrolę, nors Maskva visą šią sritį jau yra pripažinusi Rusijos dalimi.
Ukraina šią savaitę pranešė, kad Rusijos pajėgos suintensyvino puolamuosius veiksmus šalies rytuose, o įnirtingiausios kovos vyksta dėl Vuhledaro ir Bachmuto miestų kontrolės.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad padėtis fronte yra „itin aštri“, ypač Donecko srityje.
Svarbiausi šeštadienio įvykiai:
- Rusijos pajėgoms apšaudžius Kostiantynivkos miestą Ukrainos rytinėje dalyje, žuvo trys žmonės, o dar 14 buvo sužeisti, šeštadienį pranešė Donecko srities administracijos vadovas;
-
NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris sako, kad NATO blokas yra pasirengęs karui;
-
Diplomatas Vadimas Omelčenko teigė, kad Kyjivą turėtų pasiekti 321 sąjungininkų perduodami tankai;
-
Ukraina užsminė apie galimybę iš sąjungininkų gauti 24 amerikiečių gamybos naikintuvus. Visgi šalies atstovas šias kalbas paneigė;
-
„SkyNews“, remdamasi Ukrainos atstovo teiginiais, skelbia, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasirengęs suduoti naujus smūgius Kyjivui vasario pabaigoje;
-
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs dar šešis mėnesius tęsti karą prieš Ukrainą. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai išanalizavo „Bloomberg“ informaciją ir įvardijo, kokius tikslus išsikelia V. Putinas.
