Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
21:21 | Steinmeieris: Vokietija neturėtų kliudyti JAV siųsti kasetinius šaudmenis Ukrainai
Vokietijos prezidentas sekmadienį pareiškė, kad šalis neturėtų kliudyti Jungtinėms Valstijoms siųsti kasetines bombas į Ukrainą, gindamas savo nepritarimą prieštaringai vertinamo ginklo naudojimui.
„Vokietijos pozicija prieš kasetinių šaudmenų naudojimą yra kaip niekada pagrįsta. Tačiau dabartinėje situacijoje mes negalime kliudyti Jungtinėms Valstijoms“, – sakė prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, duodamas interviu Vokietijos transliuotojui ZDF.
Jei Ukraina nebeturės priemonių apsiginti arba jei karą palaikantys asmenys atsitrauks, „tai bus Ukrainos pabaiga“, sakė prezidentas, kurio vaidmuo yra faktiškai reprezentacinis.
Penktadienį Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują karinę pagalbą, skirtą Ukrainos kariuomenei priešintis Rusijos invazijai, į kurią įeina ir kasetiniai šaudmenys, taip peržengdamos naują Kyjivui tiekiamos ginkluotės ribą.
Vašingtono pranešimas sulaukė griežtos nevyriausybinių organizacijų kritikos ir sukėlė nerimą keliose Europos šalyse.
20:55 | Bideno žinia dėl Ukrainos narystės NATO
JAV prezidentas Joe Bidenas išskirtiniame interviu CNN pareiškė, kad Ukraina dar nėra pasirengusi narystei NATO. Jis pabrėžė, kad pirmiausia turi pasibaigti Rusijos karas Ukrainoje.
Tik tada, anot JAV prezidento, Aljansas galėtų svarstyti galimybę įtraukti Kijevą į savo gretas. Tuo pačiu J. Bidenas pridūrė, kad Ukrainai ir toliau bus tiekiama reikiama ginkluotė.
JAV prezidentas J. Bidenas sekmadienį išvyko į Didžiąją Britaniją, kur susitiks su karaliumi Karoliu III, dalyvaus NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje ir galiausiai apsilankys naujojoje NATO narėje Suomijoje.
J. Bidenas išskrido iš Doverio oro pajėgų bazės Delavere ir vėlai sekmadienį turėtų atvykti į pagrindinę JAV sąjungininkę Didžiąją Britaniją.
Pirmadienį Vindzoro pilyje, vienoje iš karališkųjų rezidencijų, jis pirmą kartą po karūnacijos susitiks su Didžiosios Britanijos monarchu. JAV prezidentas ceremonijoje nedalyvavo – į ją atvyko JAV pirmoji ponia Jill Biden.
Baltųjų rūmų teigimu, tikimasi, kad jų derybose daugiausia dėmesio bus skiriama aplinkosaugos klausimams. J. Bidenas taip pat susitiks su ministru pirmininku Rishi Sunaku Dauningo gatvėje.
Vėliau JAV lyderis atvyks į Vilnių dalyvauti pagrindiniame savo kelionės renginyje – NATO viršūnių susitikime, kur bus aptarta Rusijos invazija Ukrainoje ir peržiūrėti reagavimo į Rusijos agresiją planai.
J. Bidenas tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikimo metu bus daromas spaudimas Turkijai, kad ši atsisakytų prieštaravimo Švedijos narystei NATO. Tačiau jis sakė, kad atsispirs raginimams pažadėti Ukrainai greitą įstojimą į Aljansą. Norint įstoti, reikia vienbalsio kitų narių pritarimo.
Viešėdamas Vilniuje J. Bidenas taip pat pasakys svarbią užsienio politikos kalbą universitete.
Jo kelionė vyksta po prieštaringai vertinamo sprendimo tiekti Ukrainai kasetinius šaudmenis, kuriuos dauguma NATO šalių narių uždraudė, bet kuriuos Jungtinės Valstijos toliau naudoja ir teigia, kad jie padės Ukrainai sunaikinti įsitvirtinusias Rusijos pajėgas.
Paskutinis J. Bideno kelionės etapas vyks Helsinkyje – ten ketvirtadienį jis pasveikins Suomiją tapus naujausia NATO nare.
J. Bidenas bus pirmasis JAV prezidentas, apsilankęs Helsinkyje nuo tada, kai prieš penkerius metus Donaldas Trumpas ten surengė spaudos konferenciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
20:35 | Svarbiausi įvykiai Ukrainoje – TV3 žinių vaizdo reportaže
Po daugiau nei metų pertraukos į Ukrainą pagaliau grįžo didžiausi šalies didvyriai – penki „Azov“ vadai. Į savo šalį jie parvyko iš Turkijos, kur turėjo likti iki karo pabaigos.
Tai, kad vadai jau Ukrainoje ir žada jungtis prie mūšių, įsiutino Rusiją, kuri apkaltino Turkiją sulaužius belaIsvių mainų susitarimą ir pataikaujant NATO.
Tuo metu Ukraina prisipažino, jog pernai per Putino gimtadienį smogė Krymo tiltui ir panašu, kad šiandien dar kartą į jį nusitaikė. Okupantai virš jo numušė sparnuotąją raketą.
17:39 | Kambodžos premjeras ragina Ukrainą nenaudoti kasetinių bombų
Kambodžos ministras pirmininkas Hun Senas sekmadienį paragino Ukrainą nenaudoti kasetinių bombų, Vašingtonui paskelbus apie planus siųsti šiuos ginklus Kyjivui kovai su įsiveržusiais Rusijos kariais.
Humanitarinės grupės griežtai pasmerkė JAV sprendimą tiekti kasetines bombas, kurios gali kelti pavojų civiliams gyventojams daugelį metų.
„Jei kasetinės bombos bus naudojamos Rusijos okupuotose vietovėse Ukrainos teritorijoje, tai bus didžiausias pavojus ukrainiečiams daugelį metų arba iki šimto metų“, – tviteryje rašė Hun Senas.
Jis paminėjo skaudžią Kambodžos patirtį dėl JAV XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje numestų kasetinių bombų, dėl kurių dešimtys tūkstančių žmonių buvo suluošinti arba žuvo.
„Praėjo daugiau nei pusė amžiaus. Kol kas nėra priemonių, kaip jas visas sunaikinti“, – pridūrė Hun Senas.
„Gaila Ukrainos žmonių, todėl kreipiuosi į JAV prezidentą kaip tiekėją ir Ukrainos prezidentą kaip gavėją, prašydamas nenaudoti kasetinių bombų kare, nes tikrosios aukos bus ukrainiečiai“, – sakė jis.
Vašingtonas teigė gavęs Kyjivo patikinimą, kad jis stengsis sumažinti pavojų civiliams gyventojams, o JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pripažino, kad šių ginklų tiekimas Ukrainai buvo sunkus sprendimas.
Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje Vietnamo karo metu Jungtinės Valstijos numetė milijonus bombų ant Kambodžos ir Laoso, siekdamos smogti komunistų bazėms.
Po 30 metų trukusio pilietinio karo, kuris baigėsi 1998-aisiais, Kambodža yra viena labiausiai užminuotų šalių pasaulyje.
JAV bombardavimo kampanijos ir nuo konflikto likusių minų laukų padariniai jau seniai jaučiami – per pastaruosius keturis dešimtmečius apie 20 000 Kambodžos gyventojų žuvo užlipę ant minų ar nesprogusios amunicijos.
Išminavimo darbai tęsiami iki šiol, o vyriausybė žada iki 2025 metų išminuoti visas minas ir nesprogusius sprogmenis.
Sausį grupė Ukrainos išminuotojų lankėsi Kambodžos minų laukuose, kad pasimokytų iš dešimtmečius kauptos šios šalies specialistų patirties.
15:28 | Rusams apšaudžius Chersoną sužeista moteris
Rusams apšaudžius Chersoną sužeista moteris, sekmadienį pranešė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Platformoje „Telegram“ jis sakė, kad apie 13 val. (vietos ir Lietuvos laiku) rusų kariuomenė sudavė smūgį gyvenamajam miesto rajonui.
Pasak jo, 66-erių moters gyvybei pavojus negresia.
13:33 | Rusijos aneksuotame Kryme numušta sparnuotoji raketa, sako Maskvos primestas gubernatorius
Rusijos aneksuotame Kryme sekmadienį numušta sparnuotoji raketa, pareiškė Maskvos primestas gubernatorius Sergejus Aksionovas.
Platformoje „Telegram“ jis parašė, kad raketa numušta Kerčės rajone ir kad niekas nenukentėjo.
Nuo 2022 metų vasaros Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje nuolat pranešama apie sprogimus ir šaudymus. Ukrainos pareigūnai ne kartą žadėjo susigrąžinti Krymą.
Rusija aneksavo Krymą 2014 metais, po to, kai per Ukrainą apėmusias masines demonstracijas buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, po referendumo, kurio nepripažino didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės.
Tą žingsnį pasmerkė Kyjivas ir Vakarų šalys, paskelbusios sankcijas Maskvai.
11:48 | Ukrainos Lucko mieste vieši Lenkijos prezidentas
Ukrainos šiaurės vakariniame Lucko mieste sekmadienį vieši Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, pranešė žiniasklaida ir ukrainiečių lyderis.
Visuomeninis transliuotojas „Suspilne“ sekmadienį pasidalijo nuotrauka iš Lucko Šv. Petro ir Povilo katedros, kurioje matyti A. Duda ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.
Apie A. Dudos vizitą nebuvo pranešta iš anksto.
Prezidentai dalyvavo mišiose, skirtose Voluinės žudynių 80-osioms metinėms paminėti.
V. Zelenskis tviteryje parašė, kad, be kita ko, su lenkų kolega aptarė artėjantį NATO viršūnių susitikimą.
„Per renginius Lucke su Andrzejumi Duda trumpai, bet labai dalykiškai diskutavome apie artėjantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje. Sutarėme dirbti kartu, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas Ukrainai rezultatas“, – parašė jis.
Platformoje „Telegram“ V. Zelenskis pasidalijo nuotraukomis su svečiu ir ukrainiečių bei lenkų kalbomis parašė: „Kartu pagerbiame visas nekaltas Voluinės aukas! Atmintis mus vienija! Kartu esame stipresni!“
Liepos 11-ąją Lenkija mini per Antrąjį pasaulinį karą ukrainiečių nacionalistų vykdytų lenkų žudynių, Varšuvos vadinamų genocidu, metines.
A. Duda tviteryje parašė: „Per Kruvinojo sekmadienio metines Lucke, Voluinėje, kartu su prezidentu Zelenskiu pagerbėme nužudytų lenkų atminimą.“
Lenkija yra viena uoliausių Ukrainos rėmėjų, Kyjivui grumiantis su pernai vasarį Rusijos pradėta karine invazija.
Tačiau abiejų šalių santykius temdo 1942–1945 metais vykęs smurtas. Dešimtmečius, kol Lenkija ir Ukraina buvo kontroliuojamos Maskvos, ši tema buvo tabu, bet ir dabar kaimynėms nelengva diskutuoti apie tuos įvykius.
Istorikai sako, kad daugiau kaip 100 tūkst. lenkų, įskaitant moteris, vaikus ir kūdikius, žuvo nuo jų kaimynų ukrainiečių rankų per nacionalistinį vajų teritorijose, kurios anuomet buvo Lenkijos pietrytinė sritis. Mūsų laikais didžioji šio regiono dalis yra Ukrainos teritorijoje.
Šio smurto pikas įvyko 1943 metų liepos 11-ąją. Per vadinamąjį „Kruvinąjį sekmadienį“ Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) kovotojai surengė koordinuotas atakas prieš lenkus daugiau kaip 100-kaimų, daugiausiai Voluinės regione, kai žmonės meldėsi bažnyčiose arba ėjo iš pamaldų.
2016 metais Lenkija liepos 11-ąją paskelbė šios tragedijos atminimo diena ir teigia, kad lenkų skerdynės buvo genocidas.
Tačiau Ukraina OUN vadina kovotojais už nepriklausomybę. Ukrainos, kaip suverenios valstybės, tapatybė taip pat yra glaudžiai siejama su šia organizacija.
Lenkijos lyderiai sakė, kad neleisti užgydyti šios istorinės atminties žaizdos tik priešintų kaimynes milžiniškų iššūkių laikais ir pasitarnautų Maskvos tikslams.
10:37 | Britų žvalgyba: Rusijos valstybinė žiniasklaida buvo nustebinta „Wagner“ maišto
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija naujausiame žvalgybos pranešime sekmadienį atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida buvo nustebinta privačios karinės bendrovės „Wagner“ maišto, o vėliau ėmė menkinti jo reikšmę.
Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime pažymima, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida į trumpai gyvavusį birželio 24-osios maištą reagavo trimis etapais.
Beveik neabejotinai iš pradžių žiniasklaidos priemonės buvo nustebintos maišto ir jam nepasiruošusios. Be kita ko, Rusijos televizija laikėsi įprasto tinklelio, atkreipė dėmesį britų žvalgyba. „Po to, kai sukilimas buvo numalšintas, Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės stengėsi „pataisyti“ teiginius, kad saugumo pajėgos buvo pasyvios, – sakoma pranešime. – Naratyvai skatino mintį, kad prezidentas Vladimiras Putinas triumfavo užkardydamas sukilimą ir išvengdamas kraujo praliejimo, ir stengėsi sutelkti šalį už prezidento.“ Praėjus beveik savaitei, valstybė ėmė menkinti „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino ir maišto reikšmę, kartu menkindama jo asmenį, teigiama pranešime. „Wagner“ kanalai platformoje „Telegram“ iš esmės nutilo, beveik neabejotinai dėl valstybės įsikišimo, mano žvalgyba. Tuo metu V. Putinas surengė keletą neįprastai ryškių viešų pasirodymų, veikiausiai siekdamas pademonstruoti savo jėgą, pažymima pranešime.
Birželį J. Prigožinas bandė įvykdyti maištą prieš Rusijos karinę vadovybę ir išsiuntė ginkluotą koloną į Maskvą, taip mesdamas didžiausią iššūkį prezidento V. Putino valdžiai per du dešimtmečius.
Per mažiau nei parą trukusį sukilimą J. Prigožino samdiniai greitai prasiveržė pro Pietų Rusijoje esantį Rostovą prie Dono, nepaleidę nė vieno šūvio užėmė ten esantį karinį štabą ir atsidūrė maždaug už 200 km nuo Rusijos sostinės.
J. Prigožinas apibūdino tai kaip „teisingumo žygį“, kuriuo siekė nušalinti savo ilgamečius priešus – Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir kariuomenės generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą, kurio vadovavimą karui Ukrainoje jis kritikavo.
„Wagner“ kovotojai nesulaukė didelio pasipriešinimo ir numušė mažiausiai šešis karinius sraigtasparnius ir vadavietės lėktuvą, žuvo mažiausiai 10 karių. Kai buvo sudarytas susitarimas, „Wagner“ bosas įsakė savo kariams grįžti į stovyklas.
Praėjus mažiau nei parai Kremlius pranešė, kad krizė buvo išspręsta tarpininkaujant autoritariniam baltarusių prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, o J. Prigožinas turėjo išvykti į kaimyninę šalį.
A. Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad J. Prigožinas yra Rusijoje, o jo kariai kol kas lieka savo stovyklose, nors anksčiau sakė, kad jis jau yra Baltarusijoje.
Trumpai gyvavęs maištas sukėlė abejonių dėl „Wagner“, kurią Vakarai kaltina destabilizuojant neramias Artimųjų Rytų ir Afrikos šalis, ateities.
Po maišto Rusijos institucijos uždarė J. Prigožino įmones arba atliko kratas jose.
Trečiadienį Rusijos žiniasklaidoje pasirodė vaizdai, kuriuose matyti, kaip policija įžengė į J. Prigožino rezidenciją – didžiulį ir prabangų dvarą, kurio teritorijoje stovėjo sraigtasparnis.
Vaizduose iš, kaip tvirtinama, birželio 25-osios, matyti, kad policija aptiko daugybę rublių ir dolerių, aukso luitų, automatinių ginklų, spintą, pilną perukų, ir kelis pasus su J. Prigožino vardu, tačiau su skirtingų asmenų nuotraukomis.
09:20 | Rusijos atakų Rytų Ukrainoje aukų skaičius išaugo iki 10
Dešimt žmonių žuvo Rusijai šeštadienį atakavus rytinę Ukrainos Donecko sritį, pranešė regiono gubernatorius.
Išvakarėse skelbta apie aštuonis žuvusiuosius Lymane, kai miestas buvo apšaudytas Rusijos raketomis.
Sekmadienį platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime Donecko srities, kurioje yra Lymanas, gubernatorius Pavlo Kyrylenka sakė, kad „liepos 8-ąją rusai nužudė 10 Donecko srities gyventojų: devynis Lymane ir vieną Avdijivkoje“.
Dar 13 žmonių buvo sužeisti, nurodė jis.
Be to, P. Kyrylenka pridūrė, kad šiuo metu neįmanoma nustatyti tikslaus nukentėjusiųjų Mariupolyje ir Volnovachoje skaičiaus.
Lymaną, pagrindinį geležinkelio mazgą, iš pradžių buvo užėmusios Rusijos pajėgos, bet spalį jį susigrąžino Ukrainos kariuomenė.
08:29 | Rusijos reakcija į ukrainiečių karių sugrąžinimą namo iš Turkijos
Kremlius šeštadienį pasmerkė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimą repatrijuoti kelis Ukrainos vadus, kurie pagal susitarimą turėjo likti Turkijoje iki karo pabaigos.
Ukrainos prezidentūra patvirtino, kad po derybų su Turkijos puse užtikrino Rusijoje niekinamo pulko „Azov“ karių grąžinimą namo.
Stambulo oro uoste juos pasveikino Turkijoje viešėjęs V. Zelenskis.
Vienas iš jų, Denysas Prokopenka, užsiminė, kad gali grįžti į frontą.
„Štai kodėl mes grįžome į Ukrainą. Tai mūsų pagrindinis tikslas“, – sakė D. Prokopenka, kuris kartu su kitais nuo rugsėjo gyveno Turkijoje.
„Azov“ vadų grįžimas iš Turkijos į Ukrainą yra ne kas kita, kaip tiesioginis galiojančių susitarimų sąlygų pažeidimas“, – Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą citavo Rusijos naujienų agentūros.
Jis sakė, kad tiek Ukraina, tiek Turkija pažeidė susitarimo sąlygas, pagal kurias vyrai turėjo likti Turkijoje iki konflikto pabaigos.
D. Peskovas teigė, kad karių grįžimas susijęs su tuo, ką pavadino Ukrainos pradėto kontrpuolimo nesėkme, ir Ankaros noru parodyti solidarumą prieš liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.
„Vyksta pasirengimas NATO aukščiausiojo lygio susitikimui ir, žinoma, Turkijai buvo daromas didelis spaudimas“, – tvirtino jis.
Dalis Ukrainos kariuomenės „Azov“ pulko, suformuoto to paties pavadinimo ultranacionalistinio bataliono pagrindu, buvo paimta į Rusijos pajėgų nelaisvę po Mariupolio kritimo pernai gegužę.
Ukrainoje „Azov“ kariai laikomi didvyriais dėl savo tvirto pasipriešinimo gamykloje „Azovstal“ Mariupolio apgulties metu, bet Rusijoje jie smerkiami dėl savo ryšių su Ukrainos ultranacionalistais.
