Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
20:24 | Svarbiausi įvykiai Ukrainoje – TV3 Žinių reportaže
18:27 | Rusija: JAV sprendimas siųsti Ukrainai kasetines bombas rodo silpnumą
Vašingtono sprendimas tiekti Ukrainai kasetinius šaudmenis yra priimtas iš nevilties ir nepaveiks Maskvos karo prieš Ukrainą, šeštadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Tai nevilties aktas, parodantis silpnumą“, – sakoma ministerijos atstovės Marijos Zacharovos pareiškime.
„Naujausias „stebuklingas ginklas“, kuriuo kliaujasi Vašingtonas ir Kyjivas, negalvodami apie sunkias pasekmes, nepaveiks specialiosios karinės operacijos“, – sakė ji. Specialiąja akrine operacija Maskva vadina savo karą prieš Ukrainą.
Pasak M. Zacharovos, Vašingtono sprendimas parodo jo agresyvų antirusišką kursą, kuriuo esą siekiama kuo ilgiau tęsti konfliktą Ukrainoje.
M. Zacharova taip pat pareiškė, kad Ukrainos pažadai atsakingai vartoti šiuos prieštaringai vertinamus šaudmenis yra nieko verti.
Pati Rusija naudoja Ukrainoje kasetines bombas, draudžiamas daugelyje pasaulio šalių.
Teisių gynėjų grupės smerkė JAV sprendimą tiekti kasetinius šaudmenis, nes jie gali likti nesprogę ir kelti pavojų civiliams daugelį metų.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pripažino, kad buvo sunku priimti sprendimą tiekti Ukrainai šiuos ginklus.
17:41 | JK priklauso konvencijai, raginančiai nenaudoti kasetinių bombų
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas šeštadienį sakė, kad jo šalis yra konvencijos, kuria raginama nenaudoti kasetinių bombų, dalyvė.
R. Sunako komentaras pasirodė Vašingtonui paskelbus planus nusiųsti Ukrainai šių prieštaringai vertinamų ginklų.
JAV dėl to sulaukė griežtos teisių gynėjų grupių kritikos, nes kasetinių šaudmenų elementai gali likti nesprogę ir kelti pavojų civiliams daugelį metų.
Vašingtonas sakė gavęs Kyjivo patikinimą, kad Ukraina stengsis iki minimumo sumažinti riziką civiliams, o JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pripažino, kad buvo sunku priimti sprendimą tiekti Ukrainai šiuos ginklus.
„JK yra pasirašiusi konvenciją, kuria draudžiama gaminti ar naudoti kasetinius šaudmenis ir raginama jų nenaudoti, – per televiziją sakė R. Sunakas. - Toliau... remsime Ukrainą... Tačiau darome tai tiekdami sunkiuosius kovinius tankus ir, pastaruoju metu, tolimojo nuotolio ginklus.“
Pasak jo, Rusijos barbariškumas kelia neapsakomas kančias milijonams žmonių, todėl teisinga drauge stoti prieš tai.
Iš viso 123 šalys yra pasirašiusios 2008 metų Oslo konvenciją dėl draudimo gaminti, laikyti, parduoti ir naudoti kasetinius šaudmenis.
Rusija, Ukraina ir JAV šios konvencijos nėra pasirašiusios.
15:42 | Ukrainos Kurachovės šiluminėje elektrinėje įgriuvus stogui žuvo mažiausiai 1 žmogus
Vienoje Ukrainos šiluminių elektrinių, kurią reguliariai apšaudydavo rusai, įgriuvus stogui žuvo vienas ir dingo dar du žmonės, pranešė ukrainiečių Energetikos ministerija.
Incidentas įvyko šeštadienio naktį Kurachovės šiluminėje elektrinėje Donecko srityje. Nurodoma, kad elektrinės blokai atjungti.
Preliminariais duomenimis, žuvo vienas žmogus, o du laikomi dingusiais. Dar trys sužeisti žmonės paguldyti į ligoninę.
Šiuo metu elektrinėje valomos stogo nuolaužos, sakoma ministerijos pranešime.
Pernai spalį rusai apšaudė Kurachovės elektrinę raketomis. Dar kartą elektrinė buvo apšaudyta šių metų balandį.
15:12 | Rusijos raketos Rytų Ukrainoje nužudė aštuonis žmones
Aštuoni žmonės žuvo ir 13 buvo sužeisti šeštadienį Lymane Rytų Ukrainoje, kai miestas buvo apšaudytas Rusijos raketomis, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.
„Kol kas žinome apie 8 žuvusius... Sužeistųjų skaičius išaugo iki 13 žmonių“, – socialiniuose tinkluose nurodė ministerija.
Per išpuolį užsidegė gyvenamasis namas, spaustuvės priestatas ir trys automobiliai, teigė ministerija.
Donecko srities, kurioje yra Lymanas, gubernatorius Pavlo Kyrylenka sakė, kad „apie 10 val. ryto (vietos ir Lietuvos laiku) rusai smogė miestui iš kelių raketų paleidimo įrenginių“.
Lymaną, pagrindinį geležinkelio mazgą, iš pradžių užėmė Rusijos pajėgos, bet spalį jį vėl susigrąžino Ukrainos kariuomenė.
Ukraina šią savaitę pranešė apie Rusijos puolamąsias operacijas regione.
Pietų Ukrainoje esančiame Rusijos kontroliuojamame Oleškų mieste naujienų agentūra TASS citavo skubios pagalbos tarnybų pareigūną, kuris teigė, kad naktį nuo ukrainiečių ugnies žuvo du civiliai gyventojai.
Praėjusį mėnesį Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą, siekdamos atsiimti Rusijos kontroliuojamą teritoriją šalies rytuose ir pietuose.
Susidūrę su galingomis Rusijos gynybinėmis linijomis, po daugiau nei mėnesio jos atgavo tik kelis šimtus kvadratinių kilometrų ir keliolika kaimų.
14:16 | Ukraina pasiekė laimėjimų aplink Bachmutą
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija naujausioje atnaujintoje žvalgybos informacijoje teigė, kad rytiniame Bachmuto mieste, kurį rusai užėmė gegužę, pastarąją savaitę vyko vieni intensyviausių mūšių fronte.
Britų žvalgybos pranešime socialiniame tinkle „Twitter“ sakoma, kad Ukrainos pajėgos nuolat žengia pirmyn į šiaurę ir į pietus nuo Bachmuto Donecko srityje, pažymint, kad „Rusijos gynėjai greičiausiai susiduria su prasta moraline būkle, nevienodais daliniais ir ribotomis galimybėmis rasti ir smogti Ukrainos artilerijai“.
„Rusijos vadovybė beveik neabejotinai mano, kad politiniu požiūriu nepriimtina užleisti Bachmutą, kuris turi simbolinę reikšmę kaip vienas iš nedaugelio Rusijos laimėtų teritorijų per pastaruosius 12 mėnesių. Tačiau labai tikėtina, kad papildomų rezervų, kuriuos būtų galima skirti šiam sektoriui, yra nedaug“, – nurodė JK žvalgyba.
12:46 | JAV žurnalistas toliau lieka įkalintas Rusijoje
Baltieji rūmai penktadienį pareiškė, kad, nepaisant aukšto lygio derybų, vis dar nėra aiškaus kelio įkalintam leidinio „Wall Street Journal“ žurnalistui Evanui Gershkovichui grįžti namo iš Rusijos.
Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas patvirtino šios savaitės pradžioje Kremliaus išsakytus komentarus, kad abi šalys palaikė ryšius.
„Tai tiesa, ir mes sakėme, kad ir toliau aukštame lygyje palaikome ryšius su Rusijos pareigūnais dėl šių bylų ir bandome rasti būdą, kaip sugrąžinti namo neteisėtai sulaikytus amerikiečius, įskaitant Evaną“, – teigė jis žurnalistams.
Paklaustas apie pranešimus, kad deramasi dėl apsikeitimo kaliniais, jis sakė, kad Baltieji rūmai aiškiai pasakė, jog „esame pasirengę imtis sunkių veiksmų, kad mūsų piliečiai grįžtų namo“.
Tačiau „nenoriu suteikti klaidingų vilčių“, teigė jis.
„Tai, ką Kremlius pasakė anksčiau šią savaitę, yra teisinga: vyko diskusijos. Tačiau šios diskusijos nedavė aiškaus rezultato, kuris leistų pasiekti sprendimą“, – pridūrė jis.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė, minėdama 100-ąją dieną nuo tada, kai E. Gershkovichas buvo sulaikytas dėl, jo advokatų ir laikraščio teigimu, sufabrikuotų kaltinimų šnipinėjimu dirbant korespondentu Rusijoje, pareiškė, kad Rusija jį sulaikė dėl to, kad jis yra amerikietis“.
„Mūsų žinia yra... išlaikyti tikėjimą“, – sakė ji.
12:24 | Per Rusijos apšaudymą Rytų Ukrainoje žuvo šeši žmonės
Šeši žmonės šeštadienį žuvo Lymane Rytų Ukrainoje po to, kai miestas buvo apšaudytas Rusijos raketomis, pranešė regiono gubernatorius.
„Žuvo mažiausiai šeši žmonės, penki buvo sužeisti... Apie 10 val. ryto (vietos ir Lietuvos laiku) rusai smogė miestui iš kelių raketų paleidimo įrenginių“, – socialiniame tinkle pranešė Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenka.
10:56 | JT smerkia civilių aukų Ukrainoje skaičių
Jungtinės Tautos pasmerkė Rusijos karo Ukrainoje civilių gyventojų aukų skaičius, kol konfliktas tęsiasi jau 500 dienų ir jo pabaigos nematyti.
Nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, žuvo daugiau kaip 9 000 civilių gyventojų, įskaitant 500 vaikų, penktadienį pareiškė JT Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje (HRMMU), nors JT atstovai anksčiau teigė, kad tikrasis skaičius greičiausiai yra daug didesnis.
„Šiandien minime dar vieną niūrų etapą kare, dėl kurio ir toliau siaubingai nukenčia Ukrainos civiliai gyventojai“, – pareiškime, mininčiame 500-ąją dieną nuo invazijos pradžios, sakė HRMMU vadovės pavaduotoja Noel Calhoun (Noel Kalhun).
Nors šiais metais aukų skaičius buvo vidutiniškai mažesnis nei 2022-aisiais, gegužę ir birželį jis vėl ėmė didėti, pažymėjo stebėtojai.
Birželio 27 dieną per raketų smūgį Kramatorske, Rytų Ukrainoje, žuvo 13 civilių gyventojų, įskaitant keturis vaikus.
Toli nuo fronto linijos, vakariniame Lvivo mieste, gelbėtojai penktadienį pastatų griuvėsiuose rado dešimtą kūną.
Per ankstyvą ketvirtadienio smūgį, kurį miesto meras Andrijus Sadovas pavadino didžiausiu išpuoliu prieš civilinę infrastruktūrą jo mieste nuo Rusijos invazijos į šalį pradžios, buvo sužeisti mažiausiai 37 žmonės.
Platformoje „Telegram“ jis rašė, kad buvo sugriauta daugiau kaip 50 butų ir apgadintas Lvivo politechnikos universiteto bendrabutis.
UNESCO teigė, kad šis išpuolis taip pat buvo pirmasis, įvykdytas Pasaulio paveldo konvencijos saugomoje teritorijoje ir apgadinęs istorinį pastatą.
Rusija reguliariai bombarduoja Ukrainą iš oro, įskaitant beatodairišką artilerijos ir raketų apšaudymą, kuris lėmė itin daug žūčių. Smūgiai taip pat buvo nukreipti prieš infrastruktūrą ir tiekimo linijas, todėl civiliai gyventojai neteko elektros ir vandens.
Praėjusiais metais Bučos ir Mariupolio miestai tapo Rusijos žiaurių nusikaltimų simboliais, kai pranešimai ir vaizdai apie žudynes juose sukrėtė pasaulį ir sukėlė įtarimų dėl karo nusikaltimų ir net genocido.
Kadaise mieguistame priemiesčio miestelyje Bučoje naujienų agentūros AFP žurnalistai balandį matė vieną gatvę, kurioje vienas po kito gulėjo civiliais drabužiais vilkinčių žmonių lavonai.
Vėliau palydovinės nuotraukos parodė, kad nuo kovo vidurio, kai miestą kontroliavo Rusija, gatvėje gulėjo keli kūnai, o Ukrainos valdžia nurodė, kad besitraukiančios Maskvos pajėgos Bučoje nužudė šimtus žmonių.
10:30 | Zelenskis apsilankė Gyvačių saloje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aplankęs Gyvačių salą – mažytę Juodosios jūros salą, kurios keli gynėjai invazijos pradžioje pasipriešino Rusijos kariniam laivui – sveikino drąsią Ukrainą, minint 500-ąją Rusijos invazijos dieną.
„Šiandien mes esame Gyvačių saloje, kurios okupantai niekada neužkariaus, kaip ir visos Ukrainos, nes esame drąsiųjų šalis“, – sakė jis socialiniuose tinkluose šeštadienį paskelbtame vaizdo įraše.
„Iš čia, iš šios pergalės vietos, noriu padėkoti kiekvienam mūsų kareiviui už šias 500 dienų“, – kalbėjo V. Zelenskis klipe, kuriame matyti, kaip jis atplaukia į salą valtimi ir palieka gėlių prie paminklo.
„Tegul laisvė, kurios Ukrainai troško visi mūsų įvairių laikų didvyriai ir kuri turi būti iškovota dabar, būna duoklė visiems tiems, kurie atidavė savo gyvybes už Ukrainą, – sakė V. Zelenskis. – Mes tikrai laimėsime!“
Maskva užėmė Gyvatės salą netrukus po to, kai 2022 metų vasario 24 dieną pradėjo invaziją.
Nedidelė sala išgarsėjo internete žaibiškai išpopuliarėjus radijo pokalbiui, per kurį ukrainiečių pasieniečiai atsisako pasiduoti atakuojančio rusų laivo „Moskva“ įgulai. Jų ryžtingas atsakymas „Rusijos karini laive, eik ****“ tapo vienu iš ukrainiečių pasipriešinimo Kremliaus įsiveržimui simbolių.
Ukrainiečių kariai pateko į nelaisvę, bet vėliau buvo iškeisti į rusų belaisvius.
Šio pokalbio įrašas apkeliavo visą pasaulį ir tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, skambi frazė netgi buvo vaizduojama paramos mitinguose užsienyje ir ant pašto ženklų.
Rusijos laivas „Moskva“ Juodojoje jūroje nuskendo balandį. Maskvos teigimu, laive įvyko sprogimas.
Ukraina buvo pareiškusi, kad pataikė į karo laivą raketomis.
Praėjusių metų birželį Ukrainos pajėgos vėl užėmė salą.
Šeštadienį baigdamas kelionę į Turkiją, V. Zelenskis meldėsi už karo aukas kartu su pasaulio stačiatikių patriarchu Baltramiejumi po regioninės kelionės, kuria buvo siekiama pritraukti paramą prieš kitą savaitę vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Nuo karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. JT užfiksavo 9 000 žuvusių civilių, įskaitant 500 vaikų, nors, jos vertinimu, tikrasis aukų skaičius gali būti gerokai didesnis.
Šeštadienį šis skaičius vėl padidėjo, nes rytinio Donecko regiono valdžia pranešė, kad per Rusijos raketų ugnį Lymano mieste žuvo šeši žmonės.
09:17 | Sunkus sprendimas dėl prieštaringai vertinamų ginklų
Vašingtono sprendimas tiekti šiuos prieštaringai vertinamus ginklus, kurie draudžiami didžiojoje pasaulio dalyje, bet ne Rusijoje ir Ukrainoje, smarkiai padidino karo, kuris šeštadienį tęsėsi 500-ąją dieną, riziką.
V. Zelenskis keliauja po Europą, bandydamas parūpinti daugiau ir geresnių ginklų savo negausiai kariuomenei, kuri pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą, o jis vyksta ne taip greitai, kaip tikėjosi Ukrainos sąjungininkės.
Naujausią JAV ginklų paketą jis pavadino savalaikiu, plačiu ir labai reikalingu ir socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jis „suteiks naujų priemonių mūsų krašto deokupacijai“.
JAV prezidentas Joe Bidenas pripažino, kad tiekti Ukrainai ginklus, galinčius šimtais mažų sprogmenų padengti kelias futbolo aikšteles, buvo sunkus sprendimas.
„Beje, aptariau tai su mūsų sąjungininkėmis, – sakė J. Bidenas televizijai CNN. – Ukrainiečiams baigiasi amunicija.“
Humanitarinės grupės griežtai smerkia sprendimą tiekti kasetinius šaudmenis, kurie gali išlikti nesusprogdinti ir kelti pavojų civiliams daugelį metų.
Nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas, gindamas JAV žingsnį, teigė, kad yra „didžiulė rizika, jog nukentės civiliai gyventojai, jei Rusijos kariai ir tankai pervažiuos Ukrainos pozicijas ir užims daugiau Ukrainos teritorijos“.
Rusijos pareigūnai iš karto nereagavo.
Praėjus 500 karo dienų, Jungtinės Tautos pasmerkė civilių aukas.
Nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, žuvo daugiau kaip 9 000 civilių gyventojų, įskaitant daugiau kaip 500 vaikų, sakoma penktadienį paskelbtame JT žmogaus teisių stebėsenos misijos Ukrainoje pareiškime, nors teisių ekspertai jau anksčiau įspėjo, kad tikrasis skaičius greičiausiai yra kur kas didesnis.
Stebėsenos misija teigė, kad per pastarąsias 500 dienų žuvo tris kartus daugiau civilių gyventojų nei per ankstesnius aštuonerius karo veiksmų Rytų Ukrainoje metus.
09:11 | Zelenskio derybos Turkijoje
V. Zelenskio derybas Turkijoje – strateginėje NATO narėje, kurios santykiai su Vakarais yra nelengvi – atidžiai stebėjo Kremlius, kuris, puoselėdamas glaudžius santykius su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, stengiasi nutraukti savo tarptautinę izoliaciją.
R. T. Erdoganas stengiasi vaizduoti save kaip neutralų tarpininką, gerokai padidindamas karo meto prekybą su Rusija ir tiekdamas Ukrainai dronų ir kitų ginklų, kurie padėjo pristabdyti Kremliaus pajėgas, pirmosiomis karo savaitėmis siekusioms užimti Kyjivo.
Tačiau R. T. Erdoganas, dar kartą patvirtindamas savo ilgalaikį raginimą abiem pusėms pradėti taikos derybas, rizikavo užsitraukti Rusijos prezidento Vladimiro Putino rūstybę, nes nedviprasmiškai parėmė Ukrainos siekį tapti NATO nare.
„Nėra jokių abejonių, kad Ukraina nusipelno narystės NATO“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams Stambule.
Nors V. Zelenskis reikalauja narystės NATO čia ir dabar, Baltieji rūmai paragino elgtis santūriai ir aiškiai pasakė, kad tai neįvyks kitą savaitę Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime.
Tuo tarpu R. T. Erdoganas teigė, kad asmeniškai informuos V. Putiną apie derybas, kai Kremliaus vadovas kitą mėnesį atvyks į Turkiją su pirmuoju vizitu po invazijos.
Turkijos lyderis sakė, kad su V. Putinu aptars galimą apsikeitimą kaliniais, taip pat galimą praėjusiais metais sudaryto susitarimo, pagal kurį Ukraina galėjo vežti grūdus į pasaulinę rinką, pratęsimą.
Susitarimas nustos galioti liepos 17 dieną, jei Rusija nesutiks jo pratęsti.
Pažanga branduolinių patikrinimų srityje
JT branduolinės priežiūros tarnybos vadovas penktadienį pareiškė, kad daroma pažanga tikrinant keletą Zaporižios atominės elektrinės Ukrainoje teritorijų po to, kai buvo pareikšta, kad ji buvo užminuota.
Ukraina ir Rusija apkaltino viena kitą planuojant provokaciją Rusijos kontroliuojamoje vietovėje, taip padidindamos nerimą dėl radioaktyvios katastrofos grėsmės didžiausioje Europos atominėje elektrinėje.
Ukrainos kariuomenė šią savaitę pareiškė, kad ant trečiojo ir ketvirtojo reaktorių išorinio stogo buvo padėta išorinių objektų, panašių į sprogstamuosius įtaisus.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi Tokijuje teigė, kad TATENA pareigūnams pavyko užbaigti aušinimo baseinų ir kitų vietų apžiūrą.
Jis sakė, kad nepastebėjo jokių sprogmenų ar minų požymių, nors pridūrė, kad TATENA pareigūnams dar nepavyko apžiūrėti objekto stogų.
Penktadienį gelbėtojai pastatų griuvėsiuose Lvive po didžiausios Rusijos raketų atakos prieš civilinę infrastruktūrą Vakarų Ukrainos mieste nuo invazijos pradžios rado dešimtą kūną, pranešė miesto meras.
Per smūgį taip pat buvo sužeisti 42 žmonės, įskaitant tris vaikus, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.
