Praėjus savaitei po to, kai Wagnerio kariai veržėsi link Maskvos, o paskui asitraukė, Prigožino buvimo vieta vis dar lieka neaiški. Spekuliuojama, kad jis galimai yra Baltarusijoje, kur išvyko po susitarimo su Aliaksandru Lukašenka, bet tvirtų įrodymų – nėra.
Birželio 27 dieną sakė A. Lukašenka tikino, kad jis yra Baltarusijoje, nors nepriklausomo patvirtinimo apie tai nėra iki šiol.
„Jei būčiau Prigožinas, nuolat žiūrėčiau sau per petį“
Putinas sakė, kad vienintelis dalykas, kurio jis negali atleisti, yra išdavystė. Bėgant metams jis tai įrodė smurtu, kartais net mirtinu, skirtu tiems, kurie, jo manymu, atsigręžė prieš jį ar tautą. Birželio 24 d. rytą, Prigožino pajėgoms užėmus Rusijos pietinės karinės apygardos Rostove prie Dono būstinę, Putinas pasmerkė savo buvusį sąjungininką kaip „išdaviką“ ir griežtai perspėjo apie gresiančias pasekmes.
„Paprastai Putinas neleidžia išdavikams lengvai išsisukti. Taigi aš įsivaizduočiau, kad Prigožino dienos yra suskaičiuotos“, – sakė Thomas Grahamas, 2000-ųjų viduryje dirbęs Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryboje.
„Jei būčiau Prigožinas, nuolat žiūrėčiau sau per petį“, – sakė jis. Anot eksperto, Baltarusija nebūtų pati saugiausia vieta slėptis.
Vadovaujant Putinui, Rusijos specialiosios tarnybos įvykdė pasikėsinimus prieš „išdavikus“ svetimoje teritorijoje, įskaitant Vakarų šalis. Aleksandras Litvinenka, buvęs Federalinės saugumo tarnybos pareigūnas, mirė Londone, kai buvo apnuodytas labai radioaktyviu izotopu, ir Sergejus Skripalis, buvęs Rusijos karinės žvalgybos pareigūnas ir dvigubas agentas, taip pat vos nemirė nuo nervus paralyžiuojančios medžiagos.
Rusijos agentams būtų dar lengviau įsiskverbti į Rusijos sąjungininkę Baltarusiją. Tačiau Kremliaus ar Rusijos žvalgybos agentūrų, kuriose, kaip manoma, Prigožinas turi sąjungininkų ir rėmėjų, ketinimai lieka neaiškūs.
Federalinė saugumo tarnyba, žinoma kaip FSB, birželio 27 d. paskelbė, kad atsisako „ginkluoto maišto“ kriminalinių kaltinimų Prigožinui ir Wagnerio nariams. Atsižvelgiant į griežtą Putino retoriką ir istorinį išdavikų pasmerkimą, kai kurie ekspertai teigė, kad tai yra silpnumo ženklas.
Tačiau Putino sąjungininkai ir šalininkai teigė, kad sutriuškinti Wagnerio maištą būtų buvę daug blogiau Rusijai ir prezidentui, kurio visuomenės parama, pagrįsta stabilumo ir klestėjimo palaikymu, ėmė slysti po siaubingos invazijos į Ukrainą.
Savo ruožtu Prigožinas nepasirodė viešumoje nuo 24 dienos, kai su šalininkais fotografavosi asmenukėms ir pozavo šalia jo visureigio, kai jis išvyko iš Rostovo prie Dono miesto.
Birželio 26 d. jis savo kanale „Telegram“ paskelbė garso pranešimą, kuriame teigiama, kad Lukašenka susisiekė „norėdamas rasti sprendimus, kurie leistų Wagnerio grupei tęsti savo darbą teisėtu būdu“. Jis savo buvimo vietos nenurodė.
Lukašenka, po dienos kalbėdamas su Baltarusijos karininkais Minske, sakė, kad Prigožinas atvyko į šalį. Tą pačią dieną privatus verslo lėktuvas, kurį anksčiau naudojo Prigožinas, nusileido karinėje oro bazėje už Baltarusijos sostinės Minsko. Tiesa, neįmanoma patvirtinti, ar jame buvo samdinių vadas.
„Paskutinis dalykas, kurį [Prigožinas] nori padaryti, tai vykti į Baltarusiją ir atsisakyti Wagnerio kontrolės“, – birželio 26 d. podcast'e sakė Rusijos ekspertas ir Vašingtone įsikūrusios tyrimų grupės „Silverado Policy Accelerator“ pirmininkas Dmitrijus Alperovičius.
Pirmyn ir aukštyn?
Net jei būtų patvirtintas Prigožino buvimas Baltarusijoje, didesnis klausimas yra, ar jis ten pasiliks, ar persikels į kitą šalį, pavyzdžiui, į vieną iš kelių Afrikos valstybių, kur jo kompanijos ir jo kariai jau daugelį metų vykdo verslo operacijas.
Rusijos politikos apžvalgininkė ir buvusi žurnalistė Olga Romanova abejojo, ar Prigožinas liks Baltarusijoje dėl saugumo problemų. „Manau, kad jis paliks Baltarusiją labai tyliai ir staiga atsiras kažkur Afrikoje, jei apskritai atsiras. Nemanau, kad Prigožinas ilgai gyvens. Jis tikrai neišgyvens iki metų pabaigos“, – svarstė žurnalistė.
Kitas klausimas, kaip jis pateks į Afriką. Jungtinės Valstijos samdinių grupuotei, taip pat daugybei susijusių įmonių ir asmenų skyrė sankcijas už „kišimąsi į Afrikos šalis ir jų destabilizavimą, plačiai paplitusius žmogaus teisių pažeidimus ir gamtos išteklių pasisavinimą“.
Pats Prigožinas 2018 metais buvo apkaltintas JAV dėl tariamo kišimosi į dvejais metais anksčiau vykusius JAV prezidento rinkimus. Dėl to jam būtų sudėtinga skristi į Afriką, net ir privačiu lėktuvu.
Prigožino pakilimas buvo stulbinantis: iš dešrainių pardavėjo Sankt Peterburge jis gan greit tapo galingu milijardieriumi, aptarnaujančiu Putino prabangius banketus, o paskui vadovavo valstybės sankcionuotoms samdinių pajėgoms, veikiančioms Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Verslininkas pernai sutelkė dėmesį į Ukrainą, nes Rusijos invazijai sunkiai sekėsi iš dalies dėl patyrusių karių trūkumo. Jis sustiprino Wagnerio skaičių nuteistaisiais iš Rusijos kalėjimų ir metė juos į Bachmuto puolimą, gegužę beveik užgrobdamas miestą, o tai buvo pirmoji didesnė Rusijos pergalė per 10 karo mėnesių.
Prigožinas, paskatintas pergalės Bakhmute, kuri, jo teigimu, kainavo apie 20 000 Wagnerio kovotojų gyvybes, apkaltino Rusijos karinę vadovybę netinkamu karo veiksmų valdymu ir ginklų tiekimo Wagneriui sutrykdymu.
Putinas, galbūt bijodamas Prigožino autonomijos ir augančio populiarumo, sutiko iki liepos 1 d. Wagnerio pajėgas pavesti tiesiogiai kontroliuoti Gynybos ministerijai. Daugelis ekspertų teigia, kad tai buvo pagrindinis veiksnys, paskatinęs maištą.
Prigožinas šį dekretą laikė „egzistencine grėsme“ savo verslo imperijai. Wagnerio grupės ateitis taip pat yra neaiški.
Gynybos ministerija pranešė, kad grupė kariuomenei perduos savo karinę techniką. Putinas taip pat viešai skundėsi, kad Wagneris per praėjusius metus gavo 80 milijardų rublių arba apie 1 milijardą JAV dolerių valstybės finansavimo – tai signalas, kad Wagnerio finansai gali būti tiriami valdžios institucijų.
Kai kurie vyrai, kovoję už Wagnerį, sakė niekada nesutiksiantys tarnauti vadovaujant Gynybos ministerijai.
Baltarusijos jungtis
Nors Lukašenka tvirtino, kad ėmėsi veiksmų, jog sustabdytų maištą, ekspertai teigė, kad jis galėjo būti tiesiog pasiuntinys, atvestas tam, kad apsaugotų Putiną nuo gėdos derantis su maištininku.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, panašu, palaikė Lukašenkos teiginį, sakydamas, kad Baltarusijos lyderis ir Prigožinas buvo pažįstami 20 metų. Nors Lukašenka 2020 metais suėmė ir deportavo daugiau nei 30 Wagnerio narių, kuriuos apkaltino siekiu kurstyti neramumus, šį kartą jis galbūt norės juos pasilikti savo reikmėms, sakė ekspertai.
Wagnerio kovotojai, kurių gali būti net 25 000, laikomi vienais labiausiai patyrusių Rusijos kariuomenės pajėgų. „Jei jų vadai ateis pas mus ir padės mums ir pasakys, kas šiuo metu svarbu... tai neįkainojama“, – birželio 27 dieną sakė Lukašenka.
Pasak jo, Baltarusijai nereikia bijoti Wagnerio buvimo šalyje, nes jo vyriausybė „atidžiai juos stebės“. Visgi, pasak ekspertų, Lukašenka „galbūt žaidžia savo žaidimą“. „Prigožino turėjimas Baltarusijoje yra tam tikras svertas“.
Bandoma įrodyti, kad Lukašenka nėra „jokia Putino marionetė“. Susitarimas buvo sudarytas taip greitai, o Lukašenka, Putinas ir Prigožinas yra tokie įtarūs vienas kitam, kad jis gali greitai ir iširti.
Taip pat labai tikėtina, kad Prigožinas bus nužudytas po kelių mėnesių, sakė ekspertas. „Tikimybė, kad šie vaikinai susidoros vienas su kitu, yra gana didelė“, – aiškino jis. „Visi pagrindiniai veikėjai čia veikia godumo ir baimės vedini. Nė vienas iš jų negali pasitikėti kitu."
Putino žingsniai
Neaišku, ar Wagnerio pajėgos seks Prigožiną į Baltarusiją, jei samdinių vadas nuspręs ten pasilikti. Prigožinas tvirtino, kad tik apie 2 procentai jo kovotojų norėjo pasirašyti sutartį su Gynybos ministerija.
Birželio 26 d. kalbėdamas per valstybinę televiziją, Putinas padarė sunkų žingsnį, kad suviliotų Wagnerio vyrus atsisakyti Prigožino ir prisijungti prie Rusijos ginkluotųjų pajėgų, kurios vis dar susiduria su kairų stygiaus problema Ukrainoje.
Yra pranešimų, kad Lukašenkos režimas šalies centre Osipovičiuose pradėjo statyti stovyklą, esą ten tilps iki 8 tūkst. Wagnerio kovotojų.
„Man sunku įsivaizduoti, kad Putinas ketina leisti Prigožinui apsigyventi Baltarusijoje su savo kovotojais“, – sakė Th. Grahamas.
„Kodėl Prigožinas iš Baltarusijos negali padaryti to, ką padarė iš Rytų Ukrainos? Lukašenka „negali jo apsaugoti“, – sakė jis.
