„Jei nepakeisime nieko, galiausiai Ukraina pralaimės, nes Rusija turi daugiau žmonių nei Ukraina. Jei Vakarai paliks Ukrainą, ji narsiai kovos, bet žus dar dešimtys tūkstančių ukrainiečių, o pavergta Ukraina taps Rusijos vasale“, – portalui „Skynews“ teigė Philipas Breedlove‘as, buvęs vyriausias sąjungininkų pajėgų Europoje vadas.
Tam, kad Ukraina laimėtų, reikia daugiau vakarietiškų ginklų. Tai yra pagrindinė Volodymyro Zelenskio žinutė, kuri skambėjo visą sausį. Prezidentas teigė, jog kova su V. Putinu yra ne vien Kyjivo kova.
„Jis nesustos, kol mes visi kartu jo nesustabdysime“, – pabrėžė V. Zelenskis.
V. Zelenksio perspėjimas
Perspėjimas nuskambėjo tuo metu, kai JAV įstatymų leidėjai grįžo į Vašingtoną, po to, kai Respublikonų partijos sparnas prieš Kalėdas sužlugdė saugumo paketo įteikimą Ukrainai. Pakete buvo numatyta 61,4 mlrd. dolerių (56,3 mlrd. eurų) parama Ukrainai.
Per tą Kongreso pertrauką per Naujuosius metus Ukraina patyrė penkias dienas trukusį Rusijos bombardavimą, per kurį visoje šalyje buvo paleista daugiau kaip 500 raketų ir bepiločių lėktuvų, sugriauti gimdymo namai, mokyklos ir butai, žuvo 45 žmonės.
Tomas Malinovskis, buvęs Nacionalinio saugumo tarybos vyresnysis direktorius teigė, kad dėl JAV sulaikytos pagalbos Ukrainai, V. Putino pergalė nebeatrodo tokia tolima.
„Respublikonų lyderiams Baltuosiuose rūmuose kyla klausimas, ar jie nori būti kaltinami dėl to, kad Rusija laimėjo karą? Jie turi atsakyti į šį klausimą dabar“, – teigė ekspertas.
T. Malinovskis pridūrė, kad dauguma dalykų Kongrese lieka nepatvirtinti, bet dėl to niekas nemiršta ir yra galimybė kovoti kitą dieną. Kitą vertus, Ukraina tokios prabangos neturi.
Žiaurios pasekmės
Vis daugiau JAV Kongreso atstovų ragina Volodymyrą Zelenskį pradėti derybas ir užleisti teritoriją. Tai ypatingai akcentuojama trečiosioms karo metinėms artėjant. Tačiau gruodį paskelbtame JAV Karo studijų instituto vertinime, toks sprendimas karą įšaldytų arba leistų V. Putinui laimėti.
Pralaimėjusi Ukraina išstumtų kovinę patirtį turinčią Rusijos kariuomenę, kuri gerokai didesnė, nei prieš invazijai prasidėjus. Kariuomenė būtų išstumta nuo Juodosios jūros iki Arkties vandenyno.
„Ukrainos kova yra Amerikos kova. Mes nenorime, kad V. Putinas laimėtų. Kad ir ką Ukraina, JAV ir mūsų sąjungininkės nuspręstų daryti, kad šis karas ateinančiais metais baigtųsi palankiai, tai priklauso nuo pagalbos suteikimo“, – aiškina T. Malinovskis.
2023 m. birželį prasidėjęs Ukrainos kontrpuolimas, kuriuo siekta atsiimti Rusijos okupuotą teritoriją, nedavė tokių rezultatų, kokių tikėjosi Kyjivas ar jo sąjungininkai.
„Manevrinis karas prasideda nuo pranašumo ore. Mes nesuteikėme Ukrainai to, ko jai reikia, kad ji įgytų pranašumą ore“, – teigė P. Breedlove‘as
Jis pabrėžė, kad nors Ukrainai buvo suteikta tam tikrų trumpojo puolimo ginklų, kurie yra kiek senesni, nei šiuolaikiniai. Tai reiškia, kad jie nėra tokie galingi.
„Mes neduodame Ukrainai to, ko jai reikia pergalei. Sakyčiau, kad duodame jiems pakankamai, kad kariai išliktų mūšio lauke. Vakarų lyderiai pasidavė savo baimėms ir dėl to nesugeba suprasti, ką reiškia nugalėtas Putinas“, – pasakojo P. Breedlove‘as.
Neefektyvi taktika
„JAV kovos mašinos ir vokiški tankai būtų buvę daug efektyvesni, jei būtų pristatyti, kai Ukrainos mechanizuotųjų pajėgų vientisumas buvo geresnis. Be to, kova dėl Bachmuto Donecko srityje kainavo per brangiai. Ukraina per ilgai įstrigo Bachmute ir prarado daug patyrusių karių. Jie vykdė nepakankamą manevrinio karo, savo šturmo brigadų mokymus“, – kalbėjo Europos užsienio santykių tarybos vyresnysis politikos darbuotojas Gustavas Gresselis.
Jis pridūrė, kad buvo pernelyg pasitikėta naujai suformuotomis brigadomis.
„Iš Antrojo pasaulinio karo laikų žinome, kad naujai sudarytoms formuotėms reikia laiko įsivažiuoti. Dažnai protingesnis pasirinkimas yra sustiprinti jau esamas patirties turinčias brigadas ar formuotes“, – aiškino ekspertas.
Taip pat Gustavas Gresselis priėjo prie išvados, kad Ukrainos kontrpuolimui kenkė ne vien oro erdvės trūkumas. Pasak eksperto, Vakarai neįvertino kaip greitai Rusijos elektroninė karybos technika prisitaikys prie GPS valdomos tiksliosios amunicijos ir padarys ją mažiau veiksmingą.
„Aš labai nerimauju dėl šių metų, nes jie Ukrainai bus labai sunkūs. Mes nepadidinome net paprastų artilerijos ir minosvaidžių šaudmenų gamybos tiek, kad galėtume suteikti Ukrainai pranašumą šioje srityje. 2025 m. bus geresni, jei pagerės ginklų tiekimo grandinės ir Ukrainos karių mokymai“, – teigė G. Gresselis.
Nerealūs tikslai
2022 m. Ukraina atgavo Charkivą ir Chersoną, išstūmė Rusijos pajėgas iš Kyjivo ir sudavė smūgį V. Putino Juodosios jūros laivynui. Tačiau ankstesni laimėjimai įkvėpė V. Zelenskį ir J. Bideno administraciją užsibrėžti „nerealius tikslus“ 2023 m. kontrpuolimui.
„Manau, kad Vakarų Ukrainos partneriams laikas pereiti prie Šaltojo karo patikrintos strategijos. Tai reiškia atgrasyti ir sulaikyti Rusiją, bet kur ir bet kada šalia NATO sienų“, – teigė gynybos analitikas ir buvęs Ukrainos karys Viktoras Kovalenka.
Ukraina gali parodyti į keletą svarbių pasiekimų. Ji beveik visiškai susigrąžino šiaurės vakarų Juodosios jūros kontrolę, išstumdama Rusijos laivyną į rytus ir pietryčius. Sausumoje Ukrainos pajėgos pakankamai pasistūmėjo į priekį, kad galėtų pradėti naudoti trumpojo nuotolio artilerijos ugnį į sausumos tiltą Kryme, kurį reguliariai atakuoja.
Tačiau kitas karo, kuris lems Europos saugumą kelis ateinančius dešimtmečius, etapas susijęs ne tik su JAV pagalba. V. Putino sąjungininkas Europos Sąjungoje, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, praėjusį mėnesį vetavo 50 mlrd. eurų paketą iš Briuselio, be kurio, pasak V. Zelenskio, Kyjivui bus sunku išgyventi.
„Vakarų parama Ukraina turėtų būti nukreipta į įtvirtinimų ir daugiasluoksnės gynybos pajėgumų statybą Ukrainoje, jų karių mokymą ir ginklų gamybos skatinimą, kad bet kokie tolesni Rusijos bandymai smogti ar užgrobti daugiau žemių būtų sutikti su ugnimi ir įniršiu. Vladimiras Putinas vis ieško, kur galėtų turėti pranašumą. Tačiau Ukrainos strategijos pakeitimas į gynybinę tikrai nesuteiks jam pranašumo, nes ukrainiečiai nepasiduos“, – teigė V. Kovalenka.
