Kai kurios šalys sužinojo, kad jų turimi tankai iš tikrųjų neveikia arba jiems trūksta tam tikrų dalių. Be to, politikai susidūrė su nenumatytu pasipriešinimu savo pačių koalicijose ir net gynybos ministerijose. O kai kurioms kariuomenėms teko iš pensijos traukti instruktorius, kad šie išmokytų Ukrainos karius naudotis seno modelio tankais.
Ignoruotos realybės įrodymas
Anot leidinio, Ukrainos kova dėl „Leopard“ tankų tapo aiškiu realybės, kurią Europa ignoravo, įrodymu.
„Tikėdamos, kad didelio masto sausumos karas jau praeityje, ir mėgaudamosi Šaltojo karo atšilimu, valstybės nuolat nepakankamai finansavo savo kariuomenes. Kai Rusija pradėjo didžiausią sausumos karą žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, jos (valstybės – red. past.) buvo apgailėtinai nepasirengusios.
Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ne kartą pasirodė užuominų apie šią problemą – trūko ginklų ir šaudmenų. Tačiau dabar, kai Vokietija ir jos sąjungininkės ištisas savaites stengėsi surinkti pakankamai „Leopard 2“, kad užpildytų du tankų batalionus – iš viso 62 mašinas – jų bėdos mastas tapo dar aiškesnis“, – rašoma straipsnyje.
Vis dėlto, kaip pastebi teksto autoriai, susidariusios situacijos ironija Vokietijai nėra svetima.
„Kancleris Olafas Scholzas kelias savaites priešinosi intensyviai Ukrainos vadovų, Europos politikų ir saugumo ekspertų viešai spaudimo kampanijai tiekti Kyjivui tankus ir leisti kitoms valstybėms atsiųsti dalį savo „Leopard“, nepaisant Vokietijos nuogąstavimų, kad Rusija tai gali suprasti kaip NATO eskalaciją. Daug kas skatino O. Scholzą vykdydami kampaniją socialiniuose tinkluose: #Freetheleopards“, – rašoma leidinyje.
Nors „Leopardai“ jau laisvi, jų trūksta. O kai kurios šalys, kurios prašė leidimo siųsti tankus į Ukrainą, susiduria su sunkumais arba pačios ima persigalvoti.
Skelbiama, kad Europa turi apie du tūkstančius „Leopard 2“, tačiau Ukrainai vis dar trūksta iki kelių šimtų tankų.
Pamatė, kad pažadus vykdyti yra sunku
Vokietija pasiūlė 18, o Lenkija – dar 14, tačiau toliau jų skaičius mažėja. O kai šiuo metu pažadėti tankai išvažiuos į mūšio lauką, bus apgadinti arba suges, neaišku, kokie „Leopardai“ ar kuri šalis juos pakeis.
„Žinoma, kai kurios šalys pristatė arba bent jau paskelbė, kad pristatys“, – šį mėnesį Miuncheno saugumo konferencijoje sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
„Tačiau kitos to nepadarė“, – pastebėjo jis.
„Būtent tai mane šiek tiek šokiruoja“, – pridūrė ministras.
„Aišku, kad buvo kai kurių tautų – ir aš čia niekada neįvardysiu pavardžių – bet buvo tautų, kurios mieliau slėpėsi už Vokietijos. Sakė: mes norėtume, jei tik mums būtų leista. Bet kai leidome, jos nieko nedarė“, – cituojamas B. Pistorius.
Anot straipsnio, privačiai daugelis Vokietijos ir Europos pareigūnų, dalyvaujančių derybose dėl tankų tiekimo, sako, kad situacija yra sudėtingesnė nei atrodo. Ne tiek dėl to, kad valstybės nenori vykdyti savo pažadų, kiek dėl to, kad jos pamatė, kaip tai yra sunku.
„Suomija, kurios daug atvirų parlamento narių ragino Vokietiją leisti tiekti „Leopard“, ketvirtadienį paskelbė, kad tieks tris minų valymo mašinas „Leopard“, bet nė vieno iš maždaug 200 pagrindinių kovos tankų „Leopard“.
Kai kurie Vokietijos pareigūnai išreiškė užuojautą Suomijai, kuri dar nėra NATO narė ir turi ilgiausią Europoje sieną su Rusija – apie 830 mylių. Ji nenori silpninti savo gynybos dabar, kai Rusija parodė norą pulti suverenią kaimynę.
Tačiau kai kurie Europos pareigūnai tikėjosi didesnio Suomijos indėlio, atsižvelgiant į Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos pažadus prireikus ginti šią šalį dar prieš įstojant į NATO“, – pastebi autoriai.
Nepasirengusios kariuomenės
Šiaurės šalys, tokios kaip Švedija, kuri ilgai siekė gauti „Leopard“, penktadienį pasiūlė tik iki 10 vienetų, susiduria su kita netikėta problema. Anot vokiečių pareigūnų, nors šių šalių politikai ir visuomenės nariai, atrodo, noriai siūlo tankus Ukrainai, jų kariuomenės nėra nusiteikusios.
Dešimtmečius Europos šalys mažino kariuomenių išteklius. Tačiau dabar sumažėjusios kariuomenės yra linkusios saugoti tai, ką dar turi.
„Daugelį metų Jungtinės Valstijos ragino Europą didinti karines išlaidas, o 2014 m., Rusijai užgrobus Krymą, NATO narės susitarė iki 2024 m. skirti 2 proc. Tačiau net ir šiandien, dabartiniais NATO skaičiavimais, tik devynios iš 30 Aljanso narių išleidžia tiek, o dešimtoji yra arti to. Trylika šalių, įskaitant Vokietiją, išleido apie 1,5 proc. savo BVP arba dar mažiau.
Vokietijoje, kuri daugelį metų laikėsi užsienio politikos, labiau akcentuojančios pagalbą ir vystymąsi nei kietąją jėgą, kai kas šią problemą vertino kaip išskirtinai vokišką. Metinėse karinėse ataskaitose parlamentui kartais komiškai atrodė, kad trūksta lėšų. Komandos vykdė vandens treniruotes vietiniuose viešuosiuose baseinuose, nes jų pačių įrenginiai buvo uždaryti. Lėktuvai negalėjo skristi. Kareiviai treniravosi ne su šautuvais, o su šluotų kotais. Net naujesnės pėstininkų kovos mašinos „Puma“ pastaruoju metu masiškai gedo“, – rašoma straipsnyje.
Suprato galinčios turėti bėdų
Vis dėlto kitos Europos šalys dabar supranta, kad jų kariuomenės gali turėti panašių bėdų.
„Europos kariuomenėse vyrauja tendencija mažinti, mažinti, mažinti, mažinti. Tačiau galiausiai daugelis jų ėjo tuo pačiu keliu kaip ir Vokietija: Karas yra teorinis dalykas. Taigi mes turime teorinius tankus“, – sako Vokietijos užsienio santykių tarybos gynybos ekspertas Kristianas Möllingas.
Ispanija, turinti 108 tankus „Leopard 2A4“, anksčiau kreipėsi į Vokietiją dėl leidimo pasiūlyti Ukrainai dalį savo tankų. Dabar šalis sužinojo, kad daugelis jų yra prastos būklės ir tankus reikia atnaujinti, o tai gali užtrukti savaites ar mėnesius. Be to, atsirado besipriešinančių paramai Ukrainai.
Nepaisant to, Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas penktadienį pareiškė, kad Ispanija atsiųs dešimt tankų Ukrainai.
Europos užsienio santykių tarybos gynybos analitikė Ulrike Franke sako, kad kova dėl tankų skaičiaus kelia klausimų, kur dar Europoje kariuomenės susiduria su panašiu trūkumu ir techninės priežiūros problemomis.
„Ar tai, kad Ispanija turi problemų su savo „Leopard“ tankais, o visa kita veikia, yra tik nelaimė? O gal ir kitur jie turi tokių pačių problemų?“ – klausė ji.
„Ar 10 proc. jų įrangos neveikia, ar 50 proc.? Būtų gerai, kad europiečiai į tai pažvelgtų atidžiau“, – ragino analitikė.
Problemos ir su senesniais modeliais
Lenkija pirmiausia spaudė Berlyną dėl „Leopardų“ ir netgi grasino, kad dalį jų išsiųs į Ukrainą be būtino Vokietijos leidimo. Varšuva, kaip ir Berlynas, turi apie 200 tankų „Leopard 2“, tačiau sako, kad suteiks tik 14. Pirmuosius tankus ji išsiuntė Ukrainai per invazijos metines, vasario 24 d., nors Lenkija dar nebaigė mokyti ukrainiečių karių, kaip jais naudotis.
Kai kurie analitikai teigia, kad Varšuva gali atidėti „Leopardų“ tiekimą, kol iš Pietų Korėjos gaus naujus „Hyundai“ pagamintus K2 tankus, kurie turėtų pakeisti vokiškąjį modelį. Lenkija yra išsiuntusi Ukrainai daug atnaujintų sovietinių laikų tankų T-72.
„Tačiau kai kurie Europos pareigūnai mano, kad Varšuva turėtų siūlyti daugiau „Leopardų“, o kai kurie politikos formuotojai šią savaitę planuoja susitikimus su Lenkijos pareigūnais, kad geriau suprastų padėtį. Netgi kalbant apie tankus, kurių pasiūla yra didelė, t. y. senesnius „Leopard 1“ modelius, kyla sunkumų.
Nyderlandai, Vokietija ir Belgija ėmėsi bendros iniciatyvos iki metų pabaigos atnaujinti ir išsiųsti Ukrainai 150 „Leopard 1“ modelių. Tačiau šios savaitės pradžioje Vokietijoje vykusiuose Ukrainos karių mokymuose vienas generolas teigė, kad kariškiai buvo priversti ieškoti į pensiją išėjusių „Leopard 1“ tankų vairuotojų, kad jie grįžtų ir padėtų mokyti Ukrainos pajėgas. Senasis modelis dabartinėms kariuomenėms yra pernelyg svetimas“, – pastebi leidinys.
Bėdas išspręstų darbas kartu
Vis dėlto Europos užsienio santykių tarybos saugumo analitikas Gustavas Gresselis mano, kad sprendimus galima rasti, jeigu Europos valstybės dirbtų kartu.
„Pavyzdžiui, olandai iš Vokietijos išsinuomojo 18 „Leopardų“. Pareigūnai svarsto, ar Vokietija galėtų paimti keletą iš jų ir panaudoti vietoj savų „Leopardų“ Lietuvoje, o paskui išsiųsti juos į Ukrainą.
Šveicarija, laikydamasi konstitucinio neutralumo, atsisako siųsti Ukrainai bet kurį iš savo 134 tankų „Leopard“. Tačiau ji yra pasirengusi perduoti tankus Europos Sąjungos narėms, sakė G. Gresselis. Pasak jo, tokios šalys kaip Suomija ar Lenkija galėtų paprašyti šveicariškų tankų ir siųsti savo tankus į Ukrainą.
Kita galimybė būtų šalims tiesiog nusipirkti daugiau „Leopard“, kuriuos gamina Vokietijos bendrovės „Rheinmetall“ ir „Krauss-Maffei Wegmann“, ir nusiųsti savo turimus modelius į Ukrainą. Tačiau Europos vyriausybės ir gynybos pramonė šiuo metu yra atsidūrusios aklavietėje dėl gamybos“, – rašoma straipsnyje.
Anot autorių, valstybių vadovai nori, kad pirmoji pradėtų veikti pramonė, o ginklų gamintojai, prieš didindami gamybą, nori ilgalaikių vyriausybės užsakymų. Pasak analitikų, jei bus daugiau vyriausybinių užsakymų, gali padidėti pajėgumai ir taip paspartėti tokių ginklų, kaip tankai, gamyba.
Anot saugumo ekspertų, esant dabartiniam tempui, kariuomenės artimiausius dvejus ar trejus metus susidurtų su tankų trūkumu. Tai yra ilgas laiko tarpas, kuriam kariuomenės priešinasi.
Vis dėlto G. Gresselis teigia, kad tankai vis tiek turėtų būti siunčiami dabar.
„Po šio karo Rusija vėl taps karine grėsme NATO. Tačiau prireiks metų, kol ji vėl taps karine grėsme. Jie turi atstatyti armiją, kuri Ukrainoje yra sutriuškinta ir beveik sunaikinta“, – pabrėžia jis.
