„NATO sąjungininkės sutarė, kad Ukraina taps mūsų Aljanso nare, bet tuo pačiu tai yra ilgalaikė perspektyva“, – lankydamasis Suomijos sostinėje Helsinkyje žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
Ukraina jau daugiau kaip metus kovoja su ją užpuolusios Rusijos invazija.
J. Stoltenbergas pridūrė, kad „dabar svarbiausia, kad Ukraina triumfuotų kaip suvereni ir nepriklausoma valstybė, todėl turime palaikyti Ukrainą“.
Po Rusijos invazijos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JAV vadovaujamą karinį aljansą pagreitinta tvarka suteikti jo šaliai narystę.
Ukraina pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje 2022-ųjų vasarį, netrukus po to, kai buvo užpulta, o birželį jai buvo suteiktas kandidatės statusas.
Pasibaigus karui „turėsime užtikrinti, kad istorija nepasikartotų“, sakė J. Stoltenbergas spaudos konferencijoje su Suomijos ministre pirmininke Sanna Marin.
„Prezidentas Putinas negali toliau pulti kaimynų. Jis nori kontroliuoti Ukrainą ir planuoja ne taiką, o dar didesnį karą“, – sakė jis.
Išgąsdintos Maskvos invazijos į Ukrainą, Suomija ir Švedija 2022 metų gegužę atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymus įstoti į NATO.
„Matau, kad Ukrainos ateitis – būti Europos Sąjungos ir NATO nare“, – paantrino S. Marin.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės likusios narės, dar neratifikavusios Suomijos ir Švedijos dokumentų dėl prisijungimo prie Aljanso.
J. Stoltenbergas sakė, kad „Suomija ir Švedija įvykdė tai, ką pažadėjo trišaliame susitarime su Turkija, sudarytame praėjusį birželį Madride“.
„Atėjo laikas ratifikuoti ir priimti Suomiją ir Švediją kaip nares“, – sakė jis.
