„Geografinę zoną vertinant, kurioje yra Lietuva, kurioje yra Baltarusija, Ukraina, Latvija – tai mes esame tas butelio kakliukas, kur gali įvykti tam tikrų nelauktų krizių, kur susikaups Europos išorės pasienyje didelis skaičius vilkikų, galime turėti 40–60 kilometrų eilę“, – antradienį LRT radijui sakė P. Drižas.
Anot jo, pralaidumui rytiniame ES pasienyje sumažėjus sprendimų turi ieškoti ir Lietuvos institucijos, ir patys vežėjai.
„Dabar tas pralaidumas mažėja ir Lietuvos institucijos čia visai pagrįstai kelia klausimą ir ieško tų galimų sprendimų, ką dabar daryti ir mes esame kartu su jais. Savo organizacijoje galvojame, ką galime iš savo pusės padaryti“, – teigė P. Drižas.
Aljanso vadovo duomenimis, pasienyje susikaupusiame krovininio transporto sraute Lietuvoje vežėjai užima tik iki 3 proc., likusi dalis yra Europos Sąjungos vežėjai.
„Įvertinkime tai, kas dabar pro Lietuvos sieną uždarius Lenkiją važiuoja – Lietuvos vežėjų ten yra nuo 2 iki 3 procentų, mes turime Europos Sąjungos srautą, važiuojantį į Rusiją. Kroviniai eis pro mus dabar tarp Europos Sąjungos ir Rusijos ir Baltarusijos“, – sakė P. Drižas.
Jo teigimu, vilkikų eilėms nemažėjant ar joms augant pasienyje su Baltarusija gali kilti nenumatyta krizė.
„Čia mes įžvelgiame riziką, kad tai gali peraugti į tam tikrą nevaldomą kažkokią krizę, galbūt net socialinę krizę, galime turėti kelis tūkstančius vairuotojų, kurie bus 2–3 dienas pasienyje“, – kalbėjo P. Drižas.
Pasienio ir muitinės atstovai LRT radijui sakė, kad padėtis pasienyje stabilizavosi, o Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo Vilmanto Vitkausko teigimu, padėtis pasienyje nėra tokia, kad keltų susirūpinimą.
Vilkikų eilės Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pastaruoju metu išaugo Lenkijai apribojus jų praleidimą per savo pasienio punktus. Didžiausios eilės formuojasi Medininkų punkte, antradienį ryte čia laukė apie 490 vilkikų, Šalčininkuose – apie 300 vilkikų, jiems laukti reikia iki dviejų parų.
