Europa

Europos Sąjunga (ES) atšaukė prieštaringai vertintus planus dėl privalomo internetinių pokalbių stebėjimo reglamento, neformaliai vadinamo „Chat Control“ (liet. Pokalbių kontrolė). Pasak ES diplomatų Briuselyje, penktadienį nepavyko surinkti reikiamos valstybių narių balsų daugumos sprendimui, pagal kurį „WhatsApp“, „Signal“ ir kitos žinučių platformos turėtų vykdyti pokalbių stenėjimą.

Apie 30 teisininkų pateikė skundą prieš Prancūzijos teisingumo ministrą, kaltindami jį netiesiogine parama buvusiam šalies prezidentui Nicolas Sarkozy, šiuo metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę. Dešiniojo sparno lyderis, kuris vadovavo Prancūzijai 2007–2012 metais, praėjusį mėnesį buvo pripažintas kaltu dėl to, kad mėgino savo rinkimų kampaniją 2007 metais finansuoti iš tuometinio Libijos diktatoriaus Muammaro Kadhafi gautomis lėšomis.

Nyderlandų centristų lyderis Robas Jettenas penktadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad jo pergalė rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų lyderį Geertą Wildersą parodė, jog įmanoma nugalėti Europoje stiprėjančias populistines partijas. „Manau, kad dabar parodėme likusiai Europai ir pasauliui, jog įmanoma nugalėti populistinius judėjimus, jei rinkimų kampanijos metu skleidžiate teigiamą žinią savo šaliai“, – sakė R. Jettenas.

Suomijos migracijos institucijos atsisakė suteikti prieglobstį 21 metų Rusijos piliečiui Danilui Muchametovui. Šių metų birželio 17 d. jis iššoko iš keleivinio traukinio „Adleris – Kaliningradas“, kai traukinys buvo Lietuvos teritorijoje. Savo pirmąjį interviu apie pabėgimo priežastis ir tai, kas vyko toliau, jis davė „Current Time“. 2004 metais gimęs Rusijos pilietis Danilas Muchametovas iš tranzitinio traukinio Adleris-Kaliningradas pabėgo birželio 17 dieną.

Nyderlandų centristų lyderis Robas Jettenas penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad jo pergalė rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų lyderį Geertą Wildersą parodė, jog įmanoma įveikti populistines partijas, kurios stiprėja Europoje. „Manau, kad dabar likusiai Europai ir pasauliui parodėme, jog įmanoma įveikti populistinius judėjimus, jei agituosite siųsdami teigiamą žinią savo šaliai“, – teigė R. Jettenas.

Centristinė partija D66 nedidele persvara iškovojo pergalę Nyderlandų pirmalaikiuose rinkimuose, penktadienį savo prognozę skelbia vietos naujienų agentūra ANP. Jos teigimu, šios politinės jėgos surinktas balsų skaičius rodo, jog kraštutinių dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas (Gertas WIldersas) nebegali sumažinti atotrūkio.

Turkijos teismas penktadienį nuteisė aštuonis asmenis dėl sausį prabangiame slidinėjimo kurorte kilusio gaisro, per kurį žuvo 78 žmonės.  Skelbiama, kad tarp nuteistųjų yra ir viešbučio savininkas. Gaisras sausio 21 dieną įsiplieskė populiariame slidinėjimo kurorte Turkijos šiaurėje, kuriame per žiemos atostogas buvo apsistoję daug žmonių, įskaitant šeimas su vaikais.  Incidento, kilusio viešbutyje „Grand Hotel“ Kartalkajoje, metu taip pat buvo sužeista 130 žmonių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis savaitėmis sušvelnino savo poziciją Ukrainos klausimu – anot „Fox News“, šis pokytis sukėlė sumaištį tarp Europos sąjungininkų, kurie vis dar bando suprasti, kokių tikslų siekia Baltieji rūmai. JAV prezidento Donaldo Trumpo griežta pozicija dėl karo Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis sušvelnėjo, o tai sukėlė sumaištį tarp Europos sąjungininkų, kurie vis dar nesupranta jo galutinio tikslo.

Latvijos parlamento sprendimas pasitraukti iš Europos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo siunčia „pavojingą žinutę“, penktadienį pareiškė Europos Taryba. Ketvirtadienį dauguma Latvijos deputatų nubalsavo už pasitraukimą iš Stambulo konvencijos, teigdami, kad ji skatina „genderistines“ teorijas ir naujas lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos normas.

 Dešimtys Prancūzijos advokatų pateikė ieškinį prieš teisingumo ministrą Géraldą Darmaniną, kuris kalėjime aplankė buvusį šalies prezidentą Nicolas‘ą Sarkozy. Penktadienį paskelbtame ieškininiame pareiškime 30 advokatų kaltina ministrą šališkumu. G. Darmaninas viešai pareiškė savo „liūdesį“ dėl N. Sarkozy skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Po paskelbimo apie karinių pajėgų sumažinimą Rumunijoje, JAV valdžios pareigūnai NATO sąjungininkėms pranešė apie Vašingtono ketinimus taip sumažinti dislokuotų karių skaičių Bulgarijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.

Madride (Ispanija) lapkričio 4 d. vyks itin slaptas 35 šalių atstovų susitikimas, kuriame bus sprendžiama, kaip toliau remti Ukrainą. Žiniasklaida skelbia, kad „Norinčiųjų koalcijos“ pasitarimas vyks už uždarų durų, o dalyviams net bus uždrausta naudotis mobiliaisiais telefonais. Kaip rašo „El Mundo“, susitikimas organizuojamas laikantis griežto slaptumo.

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad netrukus „dvokianti“ Europa mokės jo šaliai už švarų orą, o pats pažadėjo, jog Baltarusija nesikiš į karą, jei nepatirs išorinės agresijos, skelbia „Zerkalo“. Netrukus Europa mokės Baltarusijai už švarų, gryną orą, susidarantį iš šalies miškų ir pelkių – tokią mintį A. Lukašenka išsakė spalio 31 d., lankydamasis Berezinos biosferos draustinyje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiekė nepopuliarumo rekordą: tik 11 proc. prancūzų patenkinti jo darbu. Tai rodo apklausa, kurią laikraščio „Le Figaro“ užsakymu atliko nuomonės tyrimo institutas „Verian“. E. Macrono reitingas šiuo metu yra istoriškai žemas. Iki šiol 11 proc. reitingą buvo pasiekęs tik jo pirmtakas François‘as Hollande – toks nepopuliarus šis buvo 2016 m. lapkritį.

Vokietijos degalinėje spalio 31 d. nugriaudėjo galingas sprogimas. Per incidentą Kastrope-Raukselyje sužeisti 4 žmonės – du iš jų sunkiai, skelbia „Bild“. Pasak ugniagesių tarnybos atstovo, sprogimas įvyko sunkvežimių remonto dirbtuvėse. Manoma, kad remonto darbų metu užsidegė ir sprogo autocisterna. Dviem sunkiai sužeistiems žmonėms pagalba buvo suteikta įvykio vietoje, jie paruošti transportuoti sraigtasparniu į ligoninę. Dar du asmenys patyrė lengvus sužalojimus.

Estijos kariuomenės vado manymu, šalyje girdisi per daug karo isterijos balsų ir per mažai konstruktyvių, informuotų diskusijų apie dabartinę saugumo padėtį, rašo visuomeninis transliuotojas ERR. „Kalbama, kad kitas (taikinys – ELTA) bus Narva, o tai tik kursto isteriją ir neatspindi realybės. Manau, kad informacinėje erdvėje trūksta tikslumo“, – interviu žurnalui „Sõdur“ sakė Estijos gynybos pajėgų vadas generolas leitenantas Andrusas Merilo.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigia norintis paaiškinti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kodėl jo šalis vis dar priklauso nuo rusiškos naftos ir dujų. Pasak jo, dėl geografinės padėties Vengrija neturi kito pasirinkimo, o siekiant išvengti energijos krizės būtina ieškoti išimčių iš JAV sankcijų Maskvos bendrovėms.

Rygos Domo aikštėje lapkričio 6 dieną vyks demonstracija prieš pasitraukimą iš Stambulo konvencijos. Kaip pažymi moterų teises ginančios organizacijos MARTA atstovė Beata Jonitė, už pasitraukimą balsavusios partijos neįsiklausė į Latvijos žmones. „Neatgręžkime nugaros Latvijos visuomenei ir kiekvienai smurto aukai. Netoleruokime Konvencijos pasmerkimo. Apginkime savo demokratiją ir žmogaus teises“, – ragino ji.

Lietuvai uždarius sieną su Baltarusija, pasienio punkte „Brestas“ į Lenkiją laukiančių patekti autobusų eilė ėmė staigiai augti, skelbiama „Zerkalo“, remiantis Baltarusijos sienos apsaugos tarnybos stebėjimo duomenimis. Pagal šios institucijos informaciją, spalio 30 d. 18 val. iš Baltarusijos į Lenkiją išvykti laukė 90 autobusų. Prieš parą eilėje stovėjo 50 autobusų. Spalio 31-osios rytą eilėje laukė 65 autobusai.. Praėjusį penktadienį „Brest“ autobusų spūsties išvis nebuvo.

Lenkijoje siautėjant stiprioms audroms, ketvirtadienio naktį ir penktadienio rytą Lenkijos gaisrininkai reagavo į beveik 1,9 tūkst. iškvietimų, buvo sužeisti septyni žmonės, penktadienį ryte pranešė Lenkijos nacionalinis transliuotojas. Stiprios liūtys ir vėjai, kurių greitis siekė 100 kilometrų per valandą, talžė didžiąją Lenkijos dalį, o labiausiai nukentėjo šalies šiaurės ir vakarų regionai, taip pat centrinės sritys, įskaitant sostinę Varšuvą.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad ankstesnė vyriausybė „visiškai sugriovė“ šalies teisingumo sistemą. Interviu „TVP Info“ D. Tuskas teigė, kad jo centristinė Pilietinės koalicijos (KO) vyriausybė tęs sudėtingą teismų nepriklausomybės atkūrimo procesą.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį nubalsavo už tai, kad šalis pasitrauktų iš Stambulo konvencijos, sutarties dėl smurto prieš moteris prevencijos, nutaręs, kad ji skatina „lyčių teorijas“. Po šio balsavimo Latvija taptų pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, pasitraukusia iš Stambulo konvencijos, kurią tas pats parlamentas ratifikavo pernai lapkritį. Ketvirtadienio sprendimas priimtas 56 balsais prieš 32, du parlamentarai susilaikė.

Jungtinių Tautų (JT) atstovas spaudai ketvirtadienį pareiškė, jog branduolinių ginklų bandymai nebus leidžiami jokiomis aplinkybėmis. „Generalinis sekretorius ne kartą tvirtino, kad dabartinė branduolinė rizika jau ir taip kelia nerimą, todėl reikia vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti klaidingą apskaičiavimą ar eskalaciją su katastrofiškomis pasekmėmis (...), branduoliniai bandymai niekada ir jokiomis aplinkybėmis negali būti leidžiami“, – sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterre...

Vakarų šalys turi „nusilenkti“ Rusijos vadui Vladimirui Putinui, kad apsisaugotų nuo galimų Maskvos smūgių. Tai per Valstybės Dūmos posėdį pareiškė jos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, kalbėdamas apie kiek anksčiau šią savaitę V. Putino pristatytus naujus ginklų tipus – „Burevestnik“ ir „Poseidon“. „Ir šiandien tie, kurie užsienyje mums kenkia, turi nusilenkti ir ruoštis eiti pas mūsų vyriausiąjį kariuomenės vadą – tik tam, kad šis ginklas nebūtų panaudotas“, – sakė V. Volodinas, pridurdamas,...

Skrydis iš Čikagos (JAV) į Frankfurtą (Vokietija) virto košmaru – vienas keleivis netikėtai užpuolė du paauglius su metaline šakute. Įvykis kilo netrukus po to, kai buvo patiektas maistas. Įgula ėmėsi veiksmų, o lėktuvas buvo skubiai nukreiptas į Bostoną. Neįprastas incidentas danguje įvyko spalio 25 d. „Lufthansa“ skrydžio iš Čikagos (JAV) į Frankfurtą (Vokietija) metu. Tuo metu lėktuve buvo apie 20 Prancūzijos vidurinės mokyklos mokinių.

Į Ukrainą vykę lietuviai Lenkijoje netoli Varšuvos pateko į skaudų eismo įvykį. Lietuviai dviem automobiliais vyko į Ukrainą, gabeno paramą į Sumų sritį, tačiau netikėtai vieno lietuvio vairuojamas automobilis prarado kontrolę ir vertėsi. Laimei, lietuvis liko gyvas. Į Ukrainą vykęs lietuvis papuolė į eismo įvykį Avariją „Facebook“ aprašė Labdaros ir paramos fondas Peremoga vadovė Giedrė Gudonytė. Įrašu ji sutiko pasidalinti su tv3.lt. „Šiąnakt nutiko tai, ko nelinkėčiau niekam.

Baltijos šalių žiniasklaidos priemonėse suskubus transliuoti pabėgusio iš Rusijos ekonomisto Vladimiro Milovo „jau netrukus Putinas bus priverstas sėsti prie derybų stalo“ teoriją, pasisakė ir paramą Ukrainai renkantis žurnalistas Arkadijus Babčenka. Jo teigimu, šiuo metu europiečiams svarbu ruoštis Rusijos agresijai ir padėti Ukrainai, o ne naiviai tikėtis Kremliaus režimo ar Rusijos ekonomikos byrėjimo.

 Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad jos neseniai atlikti ginklų bandymai nebuvo branduoliniai, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė Jungtinėse Valstijose atnaujinti branduolinius bandymus. „Tai jokiu būdu negali būti interpretuojama kaip branduolinis bandymas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, turėdamas omenyje pastarosiomis dienomis Rusijos atliktus dviejų ginklų, galinčių nešti branduolinę galvutę, bandymus.

Premjeras Viktoras Orbanas ketvirtadienį pareiškė, kad praėjusią savaitę Vengrijos naftos perdirbimo gamykloje kilusio gaisro priežastimi galėjo būti ataka iš išorės, pridurdamas, kad šio incidento tyrimas vis dar tęsiasi, praneša „Politico“. Pirmadienio naktį Dunojaus naftos perdirbimo gamykloje Sazchalombatos mieste į pietus nuo sostinės Budapešto kilo gaisras.

Latvijoje per tris šių metų ketvirčius sudeginta 5,981 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 6,6 poc. mažiau nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vien tik rugsėjį jų poreikis siekė 0,410 TWh ir buvo 20,4 proc. mažesnis nei tą patį praėjusių metų mėnesį. Sausį sudeginta 1,183 TWh, vasarį – 1,654 TWh dujų, kovą – 0,948 TWh, balandį – 0,555 TWh, gegužę – 0,345 TWh, birželį – 0,198 TWh, liepą – 0,330 TWh, rugpjūtį – 0,357 TWh  dujų.

Miuncheno teismas ketvirtadienį Vokietijos ir Rusijos piliečiui skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Maskvos naudai ir diversijų planavimą siekiant pakirsti Vokietijos paramą Ukrainai. Įtariamasis, vardu Dieteris Schmidtas, buvo pripažintas kaltu dėl pagalbos planuojant išpuolius prieš geležinkelio linijas ir karinę infrastruktūrą Vokietijoje, kaip teigiama, Rusijos žvalgybos tarnybų nurodymu.

Tūkstančiai žmonių trečiadienį išėjo į Latvijos sostinės Rygos gatves protestuoti prieš galimą šios šalies pasitraukimą iš Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo. Demonstrantai laikė plakatus ir skandavo, kad Latvija liktų šiame Europos Tarybos susitarime. Pasak policijos, tai buvo viena didžiausių pastaraisiais metais Latvijoje įvykusių demonstracijų – joje dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių.

Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja teigia, kad Lietuvos sprendimas uždaryti sieną su Baltarusija yra pagrįstas, ir ragina Europą išlikti vieninga kovojant su Minsko ir Maskvos provokacijomis, praneša „Euronews“. Lietuva pratęsė sienos su Baltarusija uždarymą iki lapkričio pabaigos, reaguodama į oro erdvės pažeidimus, susijusius su meteorologiniais balionais, naudojamais cigarečių kontrabandai.

Jungtinės Valstijos priėmė svarbų sprendimą tęsti savo karių buvimą Estijoje, o tai patvirtina jų nuolatinį įsipareigojimą ginti regioną ir visą NATO rytinį flangą, sako estų gynybos ministras Hanno Pevkuras. JAV trečiadienį paskelbė, kad atitrauks dalį karių iš NATO rytinio sparno, bet neigė, kad šis žingsnis reiškia amerikiečių pasitraukimą iš Europos. „Mes palankiai vertiname JAV sprendimą išlaikyti savo karių buvimą Estijoje.

Prancūzijos policija suėmė dar penkis asmenis, įskaitant pagrindinį įtariamąjį, dėl šį mėnesį įvykdytos įžūlios juvelyrinių dirbinių vagystės iš Luvro muziejaus, ketvirtadienį pranešė Paryžiaus prokurorė.  „Jis buvo mūsų akiratyje“, – apie pagrindinį įtariamąjį sakė Laure Beccuau ir pridūrė, kad jokie dirbiniai iš maždaug 102 mln. dolerių vertės plėšikų grobio neaptikti. Dėl šios vagystės dabar iš viso yra sulaikyti septyni asmenys.

Lenkijoje ketvirtadienio rytą uždaryti du oro uostai – Radomo ir Liublino, skelbia „Onet“. Pasak Lenkijos oro navigacijos tarnybos, sprendimas priimtas dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą. Lenkijos ir sąjungininkų orlaiviai toliau vykdo skrydžius Lenkijos oro erdvėje. „Dėl būtinybės užtikrinti karinės aviacijos operacijų laisvę, Radomo ir Liublino oro uostai uždaryti visoms operacijoms“, – rašo Lenkijos oro navigacijos paslaugų tarnyba. Tarnyba nenurodė, kiek laiko oro uostai liks uždaryti.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas eilinį kartą spjaudosi grasinimais Vakarams. Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas trečiadienį pareiškė, kad „Maskva bus ištrinta iš žemėlapio“, jei Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nuspręstų pulti NATO valstybės narės sostinę. Interviu Belgijos laikraščiui „De Morgen“ T. Franckenas sulaukė klausimo, ar bijo, jog V. Putinas vieną dieną nuspręs paleisti raketą į Briuselį.

Lenkijoje dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą ketvirtadienio rytą buvo pakelti naikintuvai, skelbia „Onet“. „Dėl Rusijos Federacijos atakos prieš objektus, esančius Ukrainos teritorijoje, Lenkijos ir sąjungininkų oro pajėgos pradėjo operacijas mūsų oro erdvėje“, – pranešė Ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė. „Vadovaujantis galiojančiomis procedūromis, ginkluotųjų pajėgų operatyvinis vadas mobilizavo visas turimas pajėgas ir išteklius.

Nyderlandų pirmalaikiuose rinkimuose pirmauja centristai, trečiadienį rodo balsavusiųjų apklausos. Remiantis „Ipsos“ apklausa, centristinė partija D66, vadovaujama Robo Jetteno, parlamente turėtų turėti 27 vietas iš 150, o Geerto Wilderso kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (PVV) turėtų gauti 25 vietas. Nyderlandų rinkėjų apklausos paprastai tiksliai atspindi parlamento sudėtį, tačiau vietų skaičius gali keistis skaičiuojant faktinius balsus.

Popiežius Leonas XIV trečiadienį pripažino, kad dėl Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ karo Gazos Ruože kilo nesusipratimų ir konfliktų su žydais. Tačiau jis pabrėžė, kad Katalikų Bažnyčia smerkia antisemitizmą ir yra pasiryžusi su juo kovoti, remdamasi Evangelija, kuri įpareigoja palaikyti draugystę su žydų tauta.

Paryžiaus prokurorė Laure Beccuau trečiadienį pranešė, kad dviem vyrams, įtariamiems brangenybių vagyste iš Luvro muziejaus, bus pateikti kaltinimai dėl vagystės ir nusikalstamo sąmokslo. L. Beccuau pridūrė, kad šie vyrai iš dalies pripažįsta savo kaltę. Ji nurodė, kad įtariamieji stos prieš teismą, kur jiems bus pateikti kaltinimai organizuota vagyste, už kurią gresia iki 15 metų laisvės atėmimo.

Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas pareiškė, kad „Maskva bus ištrinta iš žemėlapio“, jei Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nuspręstų pulti NATO valstybės narės sostinę, praneša „Ukrainska Pravda“. Interviu Belgijos laikraščiui „De Morgen“ T. Franckenas sulaukė klausimo, ar bijo, jog V. Putinas vieną dieną nuspręs paleisti raketą į Briuselį. Į tai ministras atsakė kategoriškai: „Ne, nes tuomet jis smogtų į NATO širdį, o mes Maskvą nušluotume nuo žemės.

Slovakijoje įsigalios netikėtas sprendimas – šalyje šaligatviais bus leidžiama judėti ne greičiau kaip 6 km/val. Tai pirmasis toks ribojimas Europoje, jau spėjęs sukelti pasipiktinimą ir diskusijas tiek tarp gyventojų, tiek tarp politikų, skelbia „Politico“. Pažymima, kad apribojimas taikomas pėstiesiems, dviratininkams, taip pat motorolerių ir elektrinių paspirtukų vairuotojams – visiems, kuriems leidžiama judėti šaligatviais.

Prancūzijos gynybos ministrės Catherine Vautrin štabo narys trečiadienį pareiškė, kad NATO rytinio flango gynyba išliks tvirta. Rumunija anksčiau trečiadienį paskelbė, kad JAV informavo ją ir jos sąjungininkes, jog Vašingtonas ketina sumažinti savo karių, dislokuotų rytiniame NATO flange, gretas, įskaitant amerikiečių karius iš Mihailo Kogalniceanu oro pajėgų bazės Rumunijos Juodosios jūros pakrantėje.

Vakarų šalių diplomatai trečiadienį Maskvoje pagerbė sovietmečio politinių represijų aukas. Jie tylėdami padėjo gėlių prie vadinamojo Solovecko akmens, skirto visų pirma Josifo Stalino valdymo aukoms. Akcijoje, be kitų, dalyvavo Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir ES ambasadoriai, pranešė naujienų agentūros AFP reporteriai. Nešini gėlėmis ir žvakutėmis, prie akmens atėjo ir rusų.

Kremlius vėl meta kaltinimus Vakarams – pasak Rusijos atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, Europą apėmusi „militaristinė isterija“, kuri niekur nedings ir kelia vis didesnę grėsmę regiono saugumui. Tuo metu Maskva teigiamai vertina Donaldo Trumpo pastangas esą nuoširdžiai siekti taikos Ukrainoje. „Trumpas nuoširdžiai stengiasi padėti išspręsti konfliktą Ukrainoje, o tai vertiname kaip pozityvų ženklą“, – sakė D. Peskovas.

Žalią naftą iš Rusijos į Indiją turėjęs nugabenti tanklaivis apsisuko ir dreifavo Baltijos jūroje po to, kai JAV įvedė naujas sankcijas Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“, trečiadienį remdamasi „Bloomberg“ pranešė „The Moscow Times“. Pasak nepriklausomo Rusijos naujienų portalo, neįprastas laivo manevras, ko gero, atskleidė prastėjančią Rusijos naftos eksporto situaciją po naujų sankcijų, dėl kurių Indijos naftos perdirbėjai bent laikinai nustojo pirkti rusišką naftą.

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas trečiadienį pareiškė, kad Minskas savo kontrabandiniais balionais bando įbauginti Lietuvą ir kad blokas smerkia „nuolatinius ir provokuojančius Baltarusijos veiksmus“. „Meteorologinių balionų įsiveržimai į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos, sutrikdę šimtus skrydžių ir padarę didelių nuostolių Lietuvos oro uostams bei tūkstančiams keliautojų, kelia grėsmę destabilizuoti ES valstybę narę ir bando įbauginti Europos piliečius tiesiogine grėsme ...

Per praėjusius metus daugiau nei 22 tūkst. Vokietijos piliečių oficialiai deklaravo esantys kitos lyties nei buvo nurodyta anksčiau, nes pernai įsigaliojo naujas įstatymas, palengvinantis tokį žingsnį, rodo trečiadienį paskelbti preliminarūs duomenys. Nuo 2024 m. lapkričio Vokietijos gyventojai, pateikę pareiškimą civilinės metrikacijos įstaigai, gali pakeisti gimimo metu suteiktą lytį ir vardą, o galimos kategorijos yra vyriška, moteriška, kita ir nenurodyta.