Europa

Belgijoje pristatyta nauja ultradešinioji politinė partija „TRUMP“, kurios ideologija remiasi JAV prezidento Donaldo Trumpo pažiūromis. Partijos pavadinimas – ne tik garsiojo politiko pavardė, bet ir santrumpa, reiškianti „Visi susivieniję už populistinių judėjimų sąjungą“. „Donaldas Trumpas yra tikras populizmo simbolis. Jis iš karto parodo, už ką mes pasisakome“, – portalui BRUZZ sakė „TRUMP“ įkūrėjas Salvatore Nicotra. Pasak jo, 40 proc.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėjo, kad Ukrainos pralaimėjimas kare su Rusija galėtų radikaliai pabloginti padėtį visoje Europoje, ypač Lenkijoje. Interviu dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ jis pabrėžė, jog šiuo metu būtina sutelkti visas pastangas Ukrainos paramai ir išvengti klaidų, galinčių įžiebti didesnį konfliktą.

Buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas savo memuaruose atskleidė netikėtą diplomatinį konfliktą – pasirodo, tuometinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel įsižeidė, kai jis pavaduotoju pasirinko ne vokietį, o amerikietę Rose Gottemoeller. Buvęs NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas savo memuaruose „On My Watch“ (liet. „Mano laikais“) prisimena, kaip tuometinė Vokietijos kanclerė A. Merkel įsižeidė dėl jo sprendimo nepaskirti vokiečio į generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino britų transliuotojui BBC 1 mlrd. dolerių (864,23 mln. eurų) ieškiniu dėl klaidinančio jo kalbos, pasakytos prieš pat riaušes JAV Kapitolijuje 2021-aisiais, montažo dokumentiniame filme. Tai naujienų agentūrai AFP pirmadienį pranešė JAV prezidento teisininkų komandai artimas šaltinis.

Lenkijoje įvyko skaudi nelaimė – sprogimas šiaurės šalies dalyje esančiame daugiabutyje visiškai sugriovė buto sienas. Per incidentą sužalota 74 metų moteris, o iš pastato evakuota dešimtys gyventojų. Po galingo sprogimo, kurio priežastimi, kaip manoma, tapo dujų nuotėkis, iš keturių aukštų daugiabučio namo Braneve, esančiame prie sienos su Kaliningrado sritimi, buvo evakuota apie 50 žmonių, skelbia RMF24. „Sprogimo jėga buvo tokia didelė, kad sugadino pastato sienas paskutiniame aukšte.

Kremlius sako nežinantis, kokias taikos iniciatyvas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pasiūlė Donaldui Trumpui. Maskva tikina kol kas negavusi jokios informacijos apie galimus Budapešto pasiūlymus dėl karo Ukrainoje pabaigos, nors pats V. Orbanas užsimena turįs „keletą idėjų“, kaip prie derybų stalo sugrąžinti Rusiją.

Baltijos jūroje esančių dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ sprogdinimo operaciją 2022 m. gegužę sugalvojo grupė Ukrainos karininkų, teigia laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ).  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš pradžių pritarė operacijai, bet apie tai sužinojusi Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) paprašė atsisakyti šios idėjos.

Pirmadienį britų nacionalinis transliuotojas BBC patvirtino sulaukęs laiško iš JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuriame grasinama imtis teisinių veiksmų, ir pažadėjo jį išnagrinėti. BBC valdybos pirmininkas pirmadienį atsiprašė dėl klaidos, padarytos redaguojant D. Trumpo kalbą, lėmusios kelių Jungtinės Karalystės (JK) nacionalinio transliuotojo vadovų atsistatydinimą.  „Sutinkame, kad dėl kalbos redagavimo susidarė įspūdis, esą tai yra tiesioginis raginimas imtis smurtinių veiksmų.

Naujienų agentūros AFP šaltinių teigimu, buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pirmadienį paliko įkalinimo įstaigą. Kaip anksčiau rašė ELTA, teisėjas nurodė jį paleisti, kol bus nagrinėjama apeliacija dėl rinkiminės kampanijos finansavimo iš Libijos byla, prokurorams paprašius, kad po 20 kalėjime praleistų dienų 70-metis buvęs prezidentas galėtų vykti namo.

Lapkričio 10 d. rytą Italijos Markės ir Toskanos regionų pasienyje buvo rastos privataus sraigtasparnio nuolaužos, kuriuo skrido du Italijos verslininkai. Kaip skelbia ANSA, tikėtina, jog abu žmonės žuvo. Nurodoma, kad 77 metų žinomas juvelyras Mario Paglicchi ir 67 metų verslininkas Fulvio Casini skrido sraigtasparniu iš Venecijos į Arecą. Prieš katastrofą jie spėjo išsiųsti signalą apie variklio gedimą.

Vokietijos kariuomenė ruošiasi blogiausiam scenarijui – galimam karui. „Bild“ skelbia, kad Bundesveras parengė ataskaitą, atskleidžiančią rimtus medicinos sistemos trūkumus, dėl kurių Vokietija šiuo metu nėra pasirengusi karo atvejui. Bundesveras parengė specialią Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ataskaitą, į kurią įtraukta 200 ekspertų – karių ir medicinos darbuotojų. Leidinio teigimu, dokumente pirmą kartą pateikiamas niūrus šalies pasirengimo ekstremalioms situacijoms vertinimas.

Savaitgalį iš viso 52 asmenys mėgino neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.  Šiais metais Latvijos pasieniečiai užkirto kelią 11 465 asmenų mėginimams neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos, humanitariniais sumetimais į šalį buvo įleista 30 asmenų.  Vyriausybė pratęsė sustiprintą Latvijos ir Baltarusijos sienos stebėjimo režimą iki šių metų gruodžio 31 dienos.

Metų infliacija Norvegijoje spalį sulėtėjo iki 3,3 proc. nuo 3,6 proc. rugsėjį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Anot pranešimo, infliaciją praėjusį mėnesį labiausiai smukdė lėtėjęs brangimas maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 6,2 proc.), būsto ir komunalinių paslaugų (3,6 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų (3,1 proc.). Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus mokesčių pokyčių įtaką ir energijos kainų dinamiką, praėjusį mėnesį pasiekė 3,4 proc.

Iš pareigų atsistatydinusi BBC naujienų skyriaus generalinė direktorė pirmadienį pareiškė, kad transliuotojas „nėra instituciniu požiūriu šališkas“. Ji atsistatydino dėl kaltinimų, kad britų nacionalinis transliuotojas klaidingai sumontavo JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbą. „Norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad BBC naujienų skyrius nėra instituciniu požiūriu šališkas.

Vokietijos policija pirmadienį pranešė sulaikiusi vyrą, įtariamą grasinusį ir sužalojusį kelis keleivius traukinyje šiaurinėje Vokietijoje.  Įtariamasis sekmadienio vakarą regioniniame traukinyje, važiavusiame į Baltijos jūros pakrantės miestą Štralzundą, peiliu grasino keleiviui ir pavogė jo kuprinę, sakoma policijos pranešime.  Jis taip pat kaltinamas du kartus smogęs į veidą moteriai, filmavusiai incidentą, ir sudavęs dar vienai moteriai.

Prokurorams siekiant buvusio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy paleidimo į laisvę, šis teigė, jog jo įkalinimas dėl įtarimų, kad jis siekė gauti lėšų rinkimų kampanijai iš Libijos, yra gniuždantis dalykas. Dešiniojo sparno lyderis, kuris vadovavo Prancūzijai 2007–2012 metais, praėjusį mėnesį buvo pripažintas kaltu dėl to, kad mėgino savo rinkimų kampaniją 2007 metais finansuoti iš tuometinio Libijos diktatoriaus Muammaro Kadhafi gautomis lėšomis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, kad draudimas rūkyti Estijos kalėjimuose pažeidžia nuteistųjų teisę į privatų gyvenimą, rašo „TVP World“. Rūkymą kalėjimų patalpose ir jiems priklausančiose lauko teritorijose Estija uždraudė prieš aštuonerius metus. Įstatymų leidėjų teigimu, draudimas buvo būtinas siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, užkirsti kelią gaisrams ir apsaugoti nerūkančius nuo pasyvaus rūkymo pavojų.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pakomentavo padėtį Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, skelbia baltarusių agentūra „Belta“. A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija esą yra pasirengusi atidaryti sieną su Lietuva, išsakė savo reikalavimus. „Noriu pareikšti: mes jau seniai esame pasirengę atidaryti sieną. Mes jos neuždarėme. Per kelias valandas ji iš mūsų pusės gali atnaujinti savo veiklą. Pasienio pareigūnai iš esmės yra tam pasirengę“, – sako A. Lukašenka.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paskelbė paskyręs specialųjį pasiuntinį Baltarusijai ir siekiantis, kad būtų paleista daugiau politinių kalinių. Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas sakė, kad JAV specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijai pasirinko teisininką Johną Coale'ą, jau „sėkmingai susiderėjusį dėl 100 įkaitų paleidimo ir siekiantį dar 50“ kalinių paleidimo.

Pirmadienį Prancūzijos teismas turėtų nuspręsti, ar paleisti buvusį prezidentą Nicolas Sarkozy iš kalėjimo, kol bus nagrinėjama apeliacija dėl kaltinimų, kad jis per rinkimų kampaniją siekė finansavimo iš Libijos.

 Lenkijoje suimtas Rusijos „opozicijos aktyvistas“, kitą mėnesį turintis stoti prieš teismą, prisipažino dirbęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) slaptuoju agentu ir teikęs informaciją apie opozicijos veikėjus, rašo britų dienraštis „The Guardian“. 30 metų Igoris Rogovas siejamas su įvairiais opoziciniais judėjimais Rusijoje.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienio rytą paskelbė naują pareiškimą dėl padėties pasienyje su Lietuva. Ministerija pranešimu pasidalijo „Facebook“ puslapyje. Baltarusija sako perkelianti sunkvežimius į specialias aikšteles Baltarusija vėl pažėrė kaltinimų ir grasinimų Lietuvai. „Lietuvai vienašališkai uždarius pasienio kontrolės punktus prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos, Baltarusijoje liko daugiau nei 1 100 Lietuvos vežėjų sunkvežimių.

Belgijoje virš ypatingos svarbos infrastruktūros vėl pastebėti bepiločiai orlaiviai, šįkart – virš atominės elektrinės netoli Antverpeno. Operatorius „Engie“ pareiškė, kad bepiločiai neturėjo jokios įtakos Doelio elektrinės veiklai, sekmadienio vakarą pranešė naujienų agentūra „Belga“. Teigiama, kad iš viso buvo pastebėti trys bepiločiai orlaiviai. Pasak „Belga“, policija komentuoti atsisakė.

Slovakijoje susidūrė du traukiniai, skelbia „Aktuality“. Dešimtys žmonių nugabenti į Bratislavos ligonines. Avarija įvyko Pezinoke, netoli Bratislavos. Abu traukiniai vyko į Bratislavą. „Nežinau, kaip blogai, bet susidūrimas buvo gana stiprus, traukinys staiga stabdė“, – portalui pasakojo keleivis. Apie susidūrimą pranešta apie 19:31. Susidūrė traukiniai „Tatran 620“ ir „Rex 1814“.   Pasak pareigūnų, šiuose traukiniuose buvo apie 800 keleivių.

„Ryanair“ perspėja keleivius dėl pokyčių, susijusių su lėktuvo bilietais, skelbia „Daily Mail“. Nuo lapkričio 12 d. įsigalioja reikalavimas turėti skaitmeninį bilietą, atspausdinti bilietai nebegalios. Keleiviai nebegalės atsisiųsti ir atsispausdinti bilietų. Bilietą reikės turėti programėlėje Vietoj to, keleiviai turės naudoti skaitmeninę įlaipinimo kortelę, kuri bus „myRyanair“ programėlėje.

BBC generalinis direktorius Timas Davie ir naujienų skyriaus generalinė direktorė Deborah Turness atsistatydina sulaukus kritikos, kad BBC „Panorama“ dokumentinis filmas suklaidino žiūrovus, suredagavus JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbą. Tai įvyko po to, kai „Telegraph“ paskelbė nutekinto BBC vidinio dokumento detales, kur teigiama, kad „Panorama“ sumontavo dvi D. Trumpo kalbos dalis taip, kad atrodytų, jog jis aiškiai skatina kelti riaušes Kapitolijuje 2021 m. sausio mėn.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris sekmadienį paragino centro partijas prisiimti didesnę atsakomybę kovojant su dešiniuoju ekstremizmu, įspėdamas, kad nereikėtų pernelyg plačiai taikyti šio termino, nes tai silpnina pastangas izoliuoti kraštutinę dešinę. „Neracionalu kiekvieną nepopuliarią nuomonę vadinti dešiniuoju ekstremizmu“, – sakė F. W. Steinmeieris renginyje, skirtame lapkričio 9-ajai, savo oficialiojoje rezidencijoje Belviu rūmuose Berlyne.

Britų karalius Karolis III sekmadienį Londone pagerbė pasaulinių karų aukas. Per minėjimą prie Kenotafo memorialo, esančio netoli Big Beno ir Dauning Stryto, jis padėjo gėlių vainiką. Žuvusieji per abu pasaulinius karus buvo pagerbti dviem tylos minutėmis. Ši žuvusiųjų atminimo diena (Remembrance Sunday) yra viena svarbiausių karališkajame kalendoriuje ir Jungtinėje Karalystėje. Užsienio reikalų ministerijos balkone stovėjo karalienė Camilla ir princesė Kate.

Pradinė Lenkijos paramos Ukrainai banga po Rusijos invazijos 2022 m. „išblėso“, o diskriminavimo ir neapykantos kurstymo atvejų skaičius, susijęs su šalyje gyvenančiais ukrainiečiais, auga, rašo „Bloomberg“, cituoja „Unian“. Praėjus mėnesiui po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Varšuvos viešosios nuomonės centro CBOS atlikta apklausa parodė, kad 94 proc. lenkų noriai priimtų ukrainiečių pabėgėlius.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo padėtį pasienyje su Lietuva. Kaip skelbia baltarusių agentūra „Belta“, Baltarusija esą yra nustebusi dėl „Lietuvos pareigūnų pareiškimų apie tariamą „atsisakymą“ grąžinti Lietuvos krovinių transporto priemones, esančias Baltarusijos teritorijoje“. „Norime priminti, kad Baltarusija niekam nieko nedraudė. Yra siena ir nustatyta jos kirtimo tvarka. Šiuo metu siena uždaryta Lietuvos pusės sprendimu, ir būtent ji yra atsakinga už jos atidarymą.

Ankstų šeštadienio rytą virš Rusijos prekybos delegacijos vilos, esančios netoli Stokholmo Švedijoje, atskrido dronas ir ant pastato išpylė dažus bei neaiškią lipnią medžiagą, rašo AP. Po to dronas nuskrido. Dronas išpylė dažus ir neaiškią medžiagą Pasak Stokholmo regioninės policijos spaudos sekretoriaus Olos Osterlingo, niekas nenukentėjo ir vila nebuvo evakuota.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Aljanso branduolinis atgrasymas yra aukščiausia jo narių saugumo garantija, rašo „DW“. Jo nuomone, apie tai reikia daugiau kalbėti su visuomene, kad žmonės žinotų, kaip tai prisideda prie bendros saugumo. Rutte perspėjo Putiną M. Rutte taip pat perspėjo Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną, kad jis turėtų prisiminti, jog branduolinis karas neturi prasidėti, nes jo tiesiog neįmanoma laimėti.

Turistų pamėgtoje Tenerifės saloje esančiame paplūdimyje poilsiavę žmonės išgyveno tikrą siaubą, rašo „The Mirror“. Viena turistė žuvo, dar bent aštuoni yra sužeisti. Saulėje deginęsi turistai buvo priversti bėgti į saugią vietą. Milžiniškos bangos staiga nušlavė paplūdimį. Paplūdimį nušlavė bangos Į saugias vietas bėgę žmonės klupo, gelbėtojai šaukė. Žmonės baiminosi, kad juos bangos gali įtraukti į gilumą.

Praėjo daugiau nei du dešimtmečiai nuo istorinės Europos Sąjungos (ES) plėtros 2004 metais. Tų metų gegužės 1 d. į ES įstojo ir Lietuva. „Euronews“ apžvelgė, kaip sekasi augti 2004 ir 2007 metais į bloką įstojusioms ES narėms. Gyventojų nuomonė Beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) ES piliečių mano, kad jų šalis gavo naudos iš narystės bloke, rodo 2025 m. pradžioje atlikta „Eurobarometer“ apklausa.

Lietuvoje prisaikdinta Bundesvero 45-oji šarvuotoji brigada „Lietuva“ – didžiausias Vokietijos ginkluotųjų pajėgų prioritetas, Vokietijos portalui „Welt“ sakė brigadai vadovaujantis generolas Christophas Huberis. Šios pajėgos, sukurtos reaguojant į didėjančią Rusijos grėsmę, skirtos sustiprinti NATO rytinio flango apsaugą. Anot generolo, jo tikslas – sukurti tokias atgrasymo pajėgas, kad „niekada netektų panaudoti to, ką galime“. „Mes visiškai laikomės plano.

Donaldas Trumpas apdovanojo sąjungininką Europoje Viktorą Orbaną. Po susitikimo Vašingtone Vengrijai metams suteikė išimtį dėl sankcijų už rusiškos naftos ir dujų pirkimą. Ši simbolinė pergalė Orbanui labai svarbi prieš pavasarį vyksiančius Vengrijos parlamento rinkimus. Pirmą kartą per 15 metų V. Orbaną populiarumu pranoko kitas kandidatas Pėteris Madjaras. Vengrų politologė specialiai TV3 žinioms komentavo, kad jaunoji visuomenės dalis yra ištroškusi permainų.

Lietuvoje vykdomas retas ir ambicingas karinis eksperimentas, rašoma „Die Welt“: Vokietija nuosekliai kuria nuolatinę karo brigadą – turinčią pilną įrangą, pasirengusią operacijoms, vieną iš didžiausių Bundesvero projektų per pastaruosius dešimtmečius. Iki 2027 m. brigada „Litauen“ turėtų būti dislokuota su beveik 4 800 karių ir apie 200 civilių, savo infrastruktūra, gyvenamaisiais būstais, mokyklomis ir darželiais.

Šiaurės vakarų Turkijoje esančiame kvepalų sandėlyje šeštadienio rytą kilęs gaisras nusinešė šešių žmonių gyvybes ir o dar vienas buvo sužeistas, pranešė šalies žiniasklaida. Dilovasi kilusį gaisrą suvaldė ugniagesiai, gelbėjimo komandos ir savivaldybės darbuotojai, privačiam žiniasklaidos kanalui „TRT Haber“ sakė Ilhami Aktasas (Ilchamis Aktašas). „Deja, šeši mūsų piliečiai žuvo“, – sakė I. Aktasas, pridūręs, kad vienas žmogus šiuo metu yra ligoninėje.

Šiaurės Norvegijoje, Bodės mieste, Jungtinė Karalystė ruošiasi karui, rašo „Politico“. Jungtinės Karalystės strategai atvyko į Bodę, miestą tarp jūros ir snieguotų kalnų už Arkties rato, kad imituotų galimą atsaką, jei Rusija pradėtų priešiškus veiksmus prie NATO sienų. Pratybos vyksta praėjus metams po įsivaizduojamų paliaubų Ukrainoje. Jų metu Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiai turi įvertinti, kaip elgtųsi, jei kaimyninėje šalyje pradėtų plisti prokremliški neramumai.

JAV visiškai remia Europos Sąjungos (ES) sprendimą naudoti įšaldytus Rusijos turtus kaip priemonę padėti Ukrainai ir užbaigti karą su šalimi agresore, rašo agentūra „Reuters“. Vakarams siekiant sustiprinti spaudimą Maskvai, Europos Komisija (EK) pasiūlė planą, kuris leis ES šalių vyriausybėms panaudoti iki 185 mlrd. eurų – didžiąją dalį Rusijos suvereninių aktyvų, įšaldytų Europoje, – be jų konfiskavimo.

Buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame rodoma, kaip Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka kapoja malkas. Tiek rusų, tiek baltarusių propagandistai didžiuojasi A. Lukašenkos sugebėjimais. Rusų propagandos agentūra TASS pasidalijo šiuo vaizdo įrašu. „Penktadienį Minsko srityje vyko IV malkų kapojimo čempionatas tarp žurnalistų ir spaudos tarnybų darbuotojų“, – rašoma pranešime. Skelbiama, kad A. Lukašenka dalyvaudamas esą išreiškė solidarumą su 3,5 tūkst. čempionato dalyvių ir žiūrovų.

Švedijoje, kurioje gyvena 10,6 mln. žmonių, yra apie 17,5 tūkst. aktyviai veikiančių nusikaltėlių gaujų narių, penktadienį pranešė policija, pridurdama, kad su organizuotų nusikalstamumu gali būti susiję apie 50 tūkst. žmonių. Ši Skandinavijos šalis jau daugiau nei dešimtmetį kovoja su smurtiniais nusikaltimais, susijusiais su nusikalstamais tinklais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paklausė Vengrijos premjero Viktoro Orbano, ar Ukraina gali laimėti karą, rašo „Sky news“. D. Trumpas žurnalistams pasakė, kad, jo nuomone, V. Orbanas supranta Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną ir „labai gerai jį pažįsta“. Orbanas nepraleido progos įgelti europiečiams V. Orbanas laikomas bene artimiausiu V. Putino partneriu Europoje. „Manau, kad Viktoras jaučia, jog karas baigsis netolimoje ateityje“, – sako D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui pareiškė, kad svarstys galimybę netaikyti sankcijų savo sąjungininkei dėl rusiškos naftos pirkimo. „Mes tai svarstome, nes jam labai sunku gauti naftos ir dujų iš kitur. Kaip žinote, jie neturi priėjimo prie jūros“, – žurnalistams sakė su V. Orbanu Baltuosiuose rūmuose susitikęs D. Trumpas.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, rašo „Sky news“. D. Trumpas V. Orbaną priėmė Baltuosiuose rūmuose. Trumpas Orbaną apipylė komplimentais Priėmimo metu D. Trumpas negailėjo kolegai komplimentų. „Jis atliko fantastišką darbą, jis yra labai įtakingas žmogus savo šalyje, bet jis taip pat yra mylimas“, – teigia D. Trumpas. „Jis valdo tikrai puikią šalį“, – priduria jis. D. Trumpas V. Orbaną apibūdino kaip ypatingą asmenį.

Prancūzijos policija penktadienį pranešė, kad keturi žmonės buvo sulaikyti dėl protestų, sutrikdžiusių Izraelio nacionalinio orkestro koncertą Paryžiaus filharmonijos salėje. Renginio organizatoriai pranešė, kad ketvirtadienį keli žiūrovai ne kartą pertraukė Izraelio filharmonijos orkestro koncertą ir du kartus paleido dūmus. Prieš renginį šis Izraelio orkestro koncertas jau sulaukė nemažai kritikos dėl žydų valstybės karinių veiksmų Gazos Ruože bei griežtų apribojimų humanitarinei pagalba.

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka davė nurodymus dėl Baltarusijos pasienio pareigūnų veiksmų prie sienos su Lietuva, skelbia baltarusių agentūra „Belta“. Agentūra praneša, kad penktadienį Baltarusijos Valstybinio pasienio komiteto pirmininkas Konstantinas Molostovas pateikė ataskaitą A. Lukašenkai. „Pagrindinė tema – situacija prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos. Aliaksandras Lukašenka davė nurodymus dėl Baltarusijos pasienio pareigūnų veiksmų prie sienos su Lietuva.

Norvegai, kurie greitai perėjo prie internetinių ir skaitmeninių sprendimų, gali sulaukti pašto tik kartą per savaitę, jei vyriausybė įgyvendins savo planus. Susisiekimo ir ryšių ministras Jonas-Ivaras Nygardas penktadienį pasiūlė pašto korespondenciją pristatyti ne kas antrą dieną, o tik vieną kartą per savaitę. „Paštu gauname vis mažiau laiškų ir pristatoma vis mažiau laikraščių“, – teigė jis.

Europos Sąjungos (ES) valstybės iki metų pabaigos siekia susitarti, kaip paskirstyti mažiausiai 30 tūkst. prieglobsčio prašytojų visame bloke. Pernai ES priėmė plataus masto migracijos politikos reformą, kuri turėtų įsigalioti artimiausiu metu. Svarbiausias reformos elementas – nauja solidarumo sistema, skirta prieglobsčio prašytojų valdymui. Ja siekiama palengvinti prieglobsčio prašytojų priėmimo naštą tokioms šalims kaip Ispanija, Graikija ir Italija.