Europa

 Lenkija išleido beveik 323 mln. zlotų (77 mln. eurų) karo nuniokotai Ukrainai skirtai ryšių sistemai „Starlink“, ketvirtadienį pranešė lenkų Skaitmeninimo ministerija po aršaus Elono Musko ir Lenkijos užsienio reikalų ministro ginčo internete.

Daugiau nei pusė europiečių JAV prezidentą Donaldą Trumpą laiko „Europos priešu“, rodo aštuoniose didžiausiose ES šalyse ir Danijoje atlikta apklausa. 4 iš 10 europiečių taip pat teigia, kad JAV prezidentas „elgiasi kaip diktatorius“, rašoma „Politico“. Apklausa, kuria siekta išsiaiškinti Europos piliečių požiūrį į transatlantinius santykius ir saugumo klausimus prieš šiuo metu vyksiantį Europos Vadovų Tarybos aukščiausio lygio susitikimą, 51 proc.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį pareiškė, kad bet koks taikos susitarimas dėl Ukrainos turės būti ginamas, kad Rusija jo nepažeistų. „Jei susitarimas bus sudarytas, jis turi būti apgintas, nes praeityje buvo susitarimų, kuriuose nebuvo saugumo priemonių, ir (Rusijos vadovas Vladimiras) Putinas į juos nekreipė dėmesio“, – naujienų kanalui „Sky News“ nurodė jis.

Latvija yra pasirengusi trauktis iš Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų uždraudimo, nes jos prioritetas – saugumas regione. Tai ketvirtadienį Strasbūre pareiškė Saeimos vadovė Daiga Mieriņa, kuri per Europos parlamentų pirmininkų konferenciją susitiko su Kanados parlamento Bendruomenių Rūmų pirmininku Gregu Fergusu.

Teigiama, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę atsisakyti Amerikos karinio vadovavimo NATO. JAV generolas, prižiūrintis Aljanso operacijas Europoje, teigė, jog Pentagonas svarsto atsisakyti šio vaidmens, rašoma „The Times“. Tuo tarpu NATO baiminasi, kad jei toks žingsnis bus patvirtintas, JAV sumažins savo vaidmenį Aljanse.

Budapeštas nepritaria Ukrainos integracijai į Europos gynybos struktūras, nes laiko šią šalį buferine zona tarp Europos ir Rusijos, kovo 20 d. paskelbtame interviu „Financial Times“ sakė Vengrijos Europos reikalų ministras Janosas Boka, rašoma „Kyiv Independent“. „Mes nematome Europos saugumo Ukrainos integravime į gynybos sistemas, bet matome poreikį sukurti buferinę zoną tarp Rusijos ir Europos gynybos struktūrų, kuri tarnautų ir Rusijos, ir Europos interesams“, – sakė J. Boka.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po truputį grįžta į dėmesio centrą, rašo „Bloomberg“. Tai vyksta tuo metu, kai Donaldas Trumpas savo geopolitiniais manevrais trikdo sąjungininkus. E. Macronas praėjusią vasarą prarado daugumą parlamente po nesėkmingų pirmalaikių rinkimų. Kelis mėnesius jis sprendė vidaus krizes.

Vakarų šalių karinių pajėgų vadams ketvirtadienį susirinkus Didžiojoje Britanijoje, kad aptartų būdus apsaugoti Ukrainą, Kremlius apkaltino Europos šalis, neva šios, vietoje to, kad siektų taikos, planuoja „militarizuotis“. Nuo tada, kai sausį Donaldas Trumpas sėdo į JAV prezidento kėdę, didžiosios Europos valstybės, įskaitant Prancūziją ir JK, siekia padidinti išlaidas gynybai, baimindamosi, kad JAV nebėra pasirengusios ginti Europą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, po trečiadienį pristatytų Bendrijos gynybos gairių, atsakydamas į žurnalistų klausimą, kaip vertina „iki 2030-ųjų Rusija gali būti pasirengusi Vakarų šalių puolimui“ teiginį, pažymėjo, kad „situacija yra rimta“ ir pristatė Lietuvos gynybinius planus. Tuo pačiu jis pažymėjo, kad šiuo metu turime visas priemones pasiruošti galimai agresijai iš Rytų.

Paaiškėjo, jog už dirbtinį intelektą atsakingas Didžiosios Britanijos mokslo ir technologijų sekretorius, kreipėsi į „ChatGPT“, prašydamas politinių patarimų. Tai patvirtino ir vyriausybės atstovas spaudai, tačiau teigė, jog „tai nepakeičia išsamių patarimų, kuriuos jis įprastai gauna iš pareigūnų“, rašoma „The Independent“. Įrašai rodo, kad Peteris Kyle‘as klausė dirbtinio intelekto roboto, kodėl mažosios įmonės Didžiojoje Britanijoje lėtai diegia šią technologiją.

Socialiniame tinkle „X“ plinta neeilinis vadeliotojo poelgis su turistais, kurie esą nesusimokėjo už pavežėjimą karieta. It virusas plintančiame vaizdo įraše iš Dublino, Airijos, matyti, kaip įniršęs vadeliotojas įspraudžia į kampą esą už pavežėjimą karieta nesusimokėjusius amerikiečius ir pasiėmęs botagą juos plaka, iki kol jie sutinka susimokėti. „Mokėkit dabar, sumokėkit dabar pat man į banko sąskaitą“, – rėkė įniršęs vadeliotojas. „Aš turiu pinigus.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tvirtina, kad norint užtikrinti Senojo žemyno saugumą į gynybą turi investuoti visos Europos Sąjungos (ES) valstybės. Nors kai kurios Bendrijos narės yra geografiškai nutolusios nuo šalių agresorių, tai, pasak patarėjos, tai nereiškia, kad jos yra saugesnės ir gali į krašto apsaugą investuoti mažiau.

Nustatyta, jog vyras, kuris kovo 17 d. apie 7.20 val. ryto siautėjo prie uždarytų įlaipinimo vartų Dublino (Airija) oro uoste ir atsidūrė baudžiamajame teisme, yra lietuvis. Dėl šio įvykio pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ vėl ragina nustatyti leistiną alkoholio ribą prieš skrydį.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos (ES) lyderiais kalbėsis apie žemyno gynybos stiprinimą, konkurencingumo didinimą, paramą Ukrainai. Dieną prieš Bendrijos lyderių susitikimą Europos Komisija pristatė Bendrijos gynybos gaires – vadinamąją Baltąją knygą – ir dalį gynybos stiprinimo plano priemonių. Komisija siūlo sušvelninti bloko fiskalines taisykles ir leisti valstybėms skirti daug daugiau lėšų gynybai.

Popiežiaus Pranciškaus sveikatos būklė toliau taisosi, trečiadienį pranešė Vatikanas, atkreipdamas dėmesį, kad 88-erių pontifikas ligoninėje jau apsieina be burną ir nosį dengiančios kvėpavimo kaukės. Pranciškui nebereikia neinvazinės mechaninės ventiliacijos, o „intensyvios deguonies terapijos reikia mažiau“, vakariniame biuletenyje apie popiežiaus sveikatą rašė Vatikanas. „Motorinė ir kvėpavimo takų fizioterapija tebėra veiksminga“, – pridūrė jis.

Latvijoje toliau didėja socialinių tinklų populiarumas, o domėjimasis televizija, radiju ir spausdintiniais leidiniais mažėja arba nesikeičia. Tokią išvadą leidžia daryti Nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos užsakymu atliktos apklausos apie Latvijos gyventojų žiniasklaidos vartojimo įpročius rezultatai. Daugiau nei trys ketvirtadaliai šalies gyventojų socialiniais tinklais ir internetiniais naujienų portalais naudojasi bent kartą per savaitę.

„fDi Markets“, išsamiausia rinkoje žaliųjų tiesioginių užsienio investicijų stebėjimo duomenų bazė, paskelbė Europos ateities miestų 2025 m. reitingą.

Eurokomisaras Andrius Kubilius svarsto, kad idealiu atveju Europos Sąjungos (ES) šalys nuo 2026 metų gynybai galėtų skirti po 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak jo, tai leistų per ketverius metus į gynybos pramonę įnešti apie 800 mlrd. eurų. „Idealistiniu variantu, (šalys narės – ELTA) nuo 2026 metų imtų gynybai skirti 3,5 proc. (…) Taip greičiausiai nebus, kad visos šalys nuo kitų metų skirtų po 3,5 proc.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino atsisakymas sutikti su paliaubomis be jokių sąlygų yra nuviliantis.  Kremlius primygtinai reikalauja, kad „pagrindinė taikos sąlyga“ būtų visiškas Vakarų karinės ir žvalgybinės paramos Ukrainos kariuomenei nutraukimas.

Lenkija nusprendė pasitraukti iš Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų uždraudimo, nes jai jų reikia įtvirtinimų tinklui pasienyje su Rusija ir Baltarusija statyti pagal projektą „Rytų skydas“. Tai radijo stočiai RMF24 pareiškė Lenkijos nacionalinės gynybos ministro pavaduotojas Pawełas Bejda. Pasak viceministro, šiuo metu Lenkija neturi priešpėstinių minų, bet turi galimybių jas gaminti. Šio darbo imsis kompanijos „Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) įmonės.

Italijos premjerė Giorgia Meloni trečiadienį sakė atsargiai žiūrinti į JAV ir Rusijos susitarimą dėl paliaubų, susijusių su energetikos infrastruktūra Ukrainoje, tačiau išreiškė savo tikėjimą amerikiečių lyderio Donaldo Trumpo derybų pastangomis.

Tenerifės šiaurės vakaruose esančiame Garačhiko miestelyje moteris nufilmavo, kaip kovo 17-osios vakarą šėlo vandenynas. Audros Lorensas metu bangos buvo tokio didelės, kad, kaip matyti moters užfiksuotame vaizdo įraše, apsėmė visą gatvę ir trankėsi į pirmame aukšte esančią parduotuvę.  Vietos tarnybos uždraudė audros metu važiuoti gatvėmis ir ragino gyventojus likti namuose, atsisakyti nebūtinų kelionių.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį ketina pradėti įgyvendinti planus, kuriais siekiama padėti valstybėms narėms sustiprinti jų gynybą, Europai susiduriant su agresyvia Rusija ir plintant abejonėms dėl tolesnės JAV paramos gynybai. Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo veiksmai paskatino Europą geriau ginkluotis. Respublikonas sukėlė abejonių dėl pagrindinio Vašingtono vaidmens NATO bei nerimo dėl galimų nuolaidų Rusijai Ukrainos sąskaita.

Europos Sąjunga (ES) kol kas nėra gavusi informacijos apie JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino pokalbį telefonu Ukrainos klausimu. Šiuo metu bandoma suorganizuoti pokalbius, kad būtų gauta informacija iš pirmųjų lūpų, Briuselyje sakė ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas. Tačiau, anot jos, jau susisiekta su Ukraina. Ši kol kas santūriai vertina pokalbį telefonu, kuriuo D. Trumpas norėjo įtikinti V. Putiną pritarti paliauboms Rusijos kare prieš Ukrainą.

Rusija privalo parodyti, kad norėdama pasiekti „tikrą taiką“, ji sutinka besąlygiškai priimti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymą dėl paliaubų, trečiadienį pasakė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. „Yra tik du būdai atsakyti į Jungtinių Valstijų prezidento pasiūlymą. Taip arba ne.

Buvusi Sakarvelo prezidentė Salomė Zurabišvili kreipėsi į Seimo pirmininką Saulių Skvernelį, išreikšdama norą atvykti į Lietuvos parlamentą ir pasisakyti plenarinio Seimo posėdžio metu. Apie tai trečiadienį S. Skvernelis informavo Seimo valdybą.

Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį pranešė, kad Viduržemio jūroje nuskendus valčiai be žinios dingo 40 migrantų ir rasti šeši kūnai. Italijos žiniasklaida paskelbė, kad nelaimė įvyko prie Lampedūzos salos. „Vis dar per daug žuvusiųjų per naują valties katastrofą Viduržemio jūroje“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė JT pabėgėlių agentūros UNHCR atstovė Chiara Cardoletti. Ji pridūrė, kad pirmadienį iš Tuniso išplaukė pripučiama valtis su 56 žmonėmis.

Europos Komisija trečiadienį pristatys naują strateginį dokumentą dėl Europos gynybos ateities. Vadinamojoje Baltojoje knygoje Komisijos Ursulos von der Leyen vadovaujama institucija ES šalims narėms konkrečiai išdėstys, kaip, jos nuomone, reikėtų reaguoti į Rusijos ir kitų agresyvių veikėjų keliamas grėsmes. Remiantis projektu, su kuriuo susipažino agentūra dpa, Komisija, be kita ko, įvardys septynias sritis, kuriose esamos karinių pajėgumų spragos turi būti užpildytos pirmiausiai.

Rusijos Kursko srityje dislokuoti Ukrainos kariai nėra apsupti ir kontroliuoja padėtį. Tai spaudos konferencijoje internete pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mūsų daliniai nėra apsupti, mūsų daliniai kontroliuoja padėtį. Nėra paprasta, tačiau jie yra geri ir todėl toliau ginsime savo valstybę, kol priversime rusus užbaigti šį kartą“, – sakė V. Zelenskis. Jis taip pat pakomentavo Rusijos pareiškimus apie tariamas garantijas ukrainiečių kariams, jei jie pasiduotų.

2013 m. jaunas politikas iš Angelos Merkel partijos inicijavo Vokietijos aukso sugrąžinimą iš JAV. Bundesbankas (Vokietijos centrinis bankas, – red. past.) iš Niujorko ir Paryžiaus susigrąžino 37 tonas aukso, kurio rinkos vertė siekė maždaug 1,1 mlrd. eurų, skelbė naujienų žurnalas „Spiegel“. Kitos Vakarų šalys pasekė Vokietijos pavyzdžiu. Nepasitikėjimas tarp Europos ir JAV atsirado dar beprasmio karo Irake metu ir pasiekė piką mūsų laikais.

 Vengrijoje antradienį priimtas įstatymas, draudžiantis LGBTIQ renginius ir suteikiantis pareigūnams teisę naudoti veido atpažinimo technologijas tam, kad identifikuotų dalyvius, sukėlė didelius protestus Budapešte.  Po balsavimo prie Vengrijos parlamento susirinko keli tūkstančiai protestuotojų, kurie skandavo antivyriausybinius šūkius. Vėliau jie užtvėrė Margit tiltą per Dunojų, blokavo eismą ir nepaisė policijos nurodymų palikti teritoriją.

Turkijos policija, atliekanti tyrimą dėl įtariamos korupcijos ir ryšių su terorizmu, trečiadienį sulaikė Stambulo merą – svarbų prezidento Recepo Tayyipo Erdogano  varžovą. Valstybinės Anatolijos naujienų agentūros pranešime sakoma, kad prokuratūra išdavė arešto orderius dar maždaug 100 kitų žmonių. Pareigūnai uždarė kai kuriuos kelius aplink Stambulą ir keturioms dienoms uždraudė demonstracijas mieste, tikriausiai siekdami užkirsti kelią protestams.

JAV prezidento Donaldo Trumpo derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu poveikis karui Ukrainoje greičiausiai bus ne teigiamas, o neigiamas, naujienų agentūrai LETA teigė politikos analitikas Karlisas Daukstsas. Praktiniai šių derybų rezultatai kol kas nėra žinomi ir gali būti interpretuojami priklausomai nuo vienos arba kitos šalies pozicijos, paaiškino jis.

Belgijos prokuratūra šiuo metu vykstančiame įtariamos korupcijos Europos Parlamente tyrime antradienį pareiškė kaltinimus penkiems asmenims. Keturi įtariamieji be kitokių dalykų kaltinami korupcija, penktasis – pinigų plovimu, nurodoma prokuratūros pranešime. Keturi pagrindiniai įtariamieji buvo sulaikyti ir pristatyti tyrimą atliekančiam teismo pareigūnui, duotas leidimas pratęsti ikiteisminį jų sulaikymą. Penktasis įtariamasis buvo paleistas su tam tikromis sąlygomis, paaiškino prokuratūra.

Europolas antradienį įspėjo, kad dirbtinis intelektas (DI) skatina organizuotą nusikalstamumą – nuo seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų kūrimo iki pinigų plovimo per kriptovaliutas, o tokie pasiekimai kaip kvantinė kompiuterija gali tik pabloginti padėtį. Pranešime, kuriame išryškinami organizuoto nusikalstamumo pavojai, Europos policijos agentūra teigė, jog nusikaltėliai puikiai išnaudoja DI galimybes.

Kol Japonijoje žmonės skaičiuoja dienas iki sakurų žydėjimo pradžios, ispanai plūsta į Kataloniją. Ten ištisi laukai, kuriuos ūkininkai apsodino kriaušių ir persikų medžiais, pražydo ryškiomis spalvomis. Ispanai vaikštinėja žaliais takeliais, palei kuriuos tūkstančiai medžių žydi ryškiomis spalvomis. Šakos pasipuošusios violetiniais, taip pat švelnesniais baltai rausvais žiedais.

Europos Sąjungos (ES) šalių ministrai antradienį svarstė, kaip išlaikyti „Laisvosios Europos radiją“ (Radio Free Europe, RFE) po JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimo savaitgalį sustabdyti dotacijas šiai prodemokratinei žiniasklaidos priemonei. „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) transliacijas pradėjo Šaltojo karo metais. Jo programos transliuojamos 27 kalbomis 23 Rytų Europos, Vidurinės Azijos ir Artimųjų Rytų šalyse.

NATO vadovas Markas Rutte antradienį pasveikino Vokietijos būsimąjį kanclerį Friedrichą Merzą su „istoriniu“ balsavimu, kai įstatymų leidėjai pritarė milžiniškoms gynybos išlaidoms.  „Tai siunčia galingą lyderystės ir įsipareigojimo mūsų bendram saugumui žinią. Tai labai pakeis NATO gebėjimą atgrasyti ir gintis“, – socialiniame tinkle X parašė M. Rutte.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankysis Helsinkyje, pranešė Suomijos prezidentūra. Šis vizitas vyks kitą dieną po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbio telefonu dėl galimų paliaubų Ukrainoje. V. Zelenskis susitiks derybų su Suomijos prezidentu Alexander'u Stubbu, po to vyks pokalbiai su ministru pirmininku Petteri Orpo ir parlamento pirmininku Jussi Halla-aho.

Vokietijos įstatymų leidėjai antradienį patvirtino būsimojo kanclerio Friedricho Merzo pasiūlytą milžinišką investicijų į gynybą ir infrastruktūrą paketą, kuriuo siekiama sustiprinti šalį. Žemųjų parlamento rūmų deputatai 513 balsais prieš 207 nubalsavo už  šimtų milijardų eurų vertės planą, pramintą fiskaline „bazuka“, dėl kurios reikėjo sušvelninti konstitucijoje įtvirtintą skolos stabdį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo kalboje Luxeuil-les-Bains karinėje oro bazėje pareiškė, kad iki 2035 m. čia bus dislokuoti naujos kartos „Rafale“ naikintuvai su hipergarsinėmis branduolinėmis raketomis. „Pasaulis, kuriame gyvename, tampa vis pavojingesnis ir vis labiau neapibrėžtas,“ – pareiškė jis, kalbėdamas surinkusiems kariškiams.

Vengrijos įstatymų leidėjai antradienį priėmė įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti kasmetines „Pride“ eitynes. Kritikai šią iniciatyvą supeikė kaip naujausią bandymą susidoroti su šalies LGBTQ bendruomene. Kaip pranešama, atitinkamas teisės aktas 199 vietas turinčioje Nacionalinėje Asamblėjoje buvo priimtas suskaičiavus 136 balsus „už“ ir 27 „prieš“. Opozicijos politikai stengėsi sutrikdyti balsavimą, be kita ko, šūkaudami ir grodami senąjį Sovietų Sąjungos himną.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas antradienį pareiškė, kad jo šalis kitais metais padidins išlaidas gynybai iki mažiausiai 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), motyvuodamas kaimyninės Rusijos keliama grėsme. Sprendimas grindžiamas kariuomenės vado kariniais nurodymais. Dėl papildomų investicijų į gynybos pajėgumus artimiausiais metais gynybos biudžetas viršys 5 proc. BVP, paskelbė estų vyriausybė.

Friedrichas Merzas, tikėtinas kitas Vokietijos kancleris, pareiškė, kad iki penktadienio Ukrainai gali būti skirta papildoma 3 mlrd. eurų pagalba. Tai galės būti padaryta po antradienio balsavimo parlamento žemuosiuose rūmuose dėl didžiulio išlaidų plano ir griežtų šalies fiskalinių taisyklių sušvelninimo. Paketą stumiančios partijos sako turinčios reikiamą paramą šioms priemonėms patvirtinti.

Šveicarijoje vėlai pirmadienį sudužus nedideliam lėktuvui iš Danijos žuvo trys žmonės.  Lėktuvas nukrito netoli namų, bet niekas iš buvusiųjų ne lėktuve nebuvo sužeistas, antradienį pranešė Šveicarijos policija Graubiundene.  Žuvusieji buvo advokatų kontoros „Horten“ pirmininkė, kitas ilgametis bendrovės advokatas ir jų sūnus, apie tai firma pranešė Danijos naujienų agentūrai „Ritzau“. Kitų žmonių lėktuve nebuvo.

Tikėtinas kitas Vokietijos lyderis Friedrichas Merzas antradienį pareiškė, kad jo siūlomas didelis išlaidų gynybai padidinimas yra būtinas dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino „agresijos karo prieš Europą“. „Tai karas prieš Europą, o ne tik karas prieš Ukrainos teritorinį vientisumą“, – sakė F. Merzas parlamentui prieš balsavimą dėl plano, kuriame taip pat numatytas didžiulis naujas finansavimas infrastruktūrai.

Europos Sąjunga (ES) antradienį pareiškė, jog Rusija ir Kinija naudoja „didžiulius skaitmeninius arsenalus“ kištis į Vakarų demokratijas, o jų skleidžiamos žinutės apie Maskvos invaziją į Ukrainą tapo vis panašesnės. „Užsienio manipuliavimas informacija ir kišimasis yra didžiulės ES saugumo grėsmės“, – pranešime teigė užsienio politikos vadovė Kaja Kallas. „Mes negalime nuvertinti mums daromos įtakos ar tai darančių šalių ketinimų“, – pridūrė ji.

Popiežius Pranciškus laiške, rašytame ligoninėje, kur jis sveiksta nuo plaučių uždegimo, paragino nutraukti karą visame pasaulyje. Pabrėždamas atsakingos žurnalistikos svarbą, laiške, datuotame kovo 14 diena ir antradienį paskelbtame laikraštyje „Corriere della Sera“, popiežius ragino laikytis šalto proto. Jis teigė, jog žiniasklaida turi pareigą „jausti žodžių svarbą“. „Jie niekada nėra vien žodžiai – jie yra faktai, kuriantys žmonių aplinką.

Praleistas skrydis gali būti itin nemalonus, tačiau dėl to žmonės paprastai neatsiduria teisme. Vis dėlto būna ir tam tikrų išimčių – 20-metis vyras, kuris kovo 17 d. apie 7.20 val. ryto siautėjo prie uždarytų įlaipinimo vartų Dublino (Airija) oro uoste, atsidūrė baudžiamajame teisme.