Europa

Palaikymą demokratinėms Baltarusijos jėgoms išreiškusios Šiaurės ir Baltijos šalys ragina nedelsiant išlaisvinti visus politinius kalinius, nurodoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekmadienį išplatintame pareiškime. „Šiaurės ir Baltijos šalys primygtinai ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius bei veiksmingai juos reabilituoti. Aliaksandras Lukašenka ir toliau neturi jokio demokratinio teisėtumo“, – teigiama NB8 pareiškime.

Baltarusijos autokratinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, valdantis nuo 1994 metų, sekmadienį užsitikrino septintąją kadenciją iš eilės per rinkimus, kurie vyko be realios konkurencijos ir kuriuos pasmerkė Europos Sąjunga (ES) bei tremtyje esanti opozicija. 70-metis vadovas, kaip rodo oficiali Minsko režimo apklausa, gavo 87,6 proc. balsų, o jo kritikai sėdi kalėjimuose arba yra ištremti.

Aušvico išlaisvinimo 80-ųjų metinių minėjime tikimasi didelio dalyvių skaičiaus, pranešė pietiniame Lenkijos Osvencimo mieste įsikūręs muziejus. Taip pat tikimasi, kad renginyje dalyvaus apie 50 buvusių nacistinės Vokietijos Aušvico mirties stovyklos kalinių, sekmadienį rašė muziejus ir pridūrė, kad jie bus garbingiausi renginio svečiai. Pagrindinis renginys prasidės pirmadienį 16 val. (17 val. Lietuvos laiku) prie istorinių buvusios Aušvico-Birkenau stovyklos vartų.

Italijos muziejai sugalvojo būdą, kuriuo per ateinančius metus sieks pritraukti daugiau lankytojų – siūlo nemokamą šunų priežiūros dieną, rašoma „The Independent“. Bendrovė „Bauadvisor“ nuo dabar iki 2026 m. balandžio mėnesio muziejams vykdys nemokamą reklaminę paslaugą, kuri kiekviename mieste ar miestelyje vyks kartą per mėnesį. Pranešama, kad nuo šiol šunų šeimininkai galės palikti savo augintinius su apmokytais prižiūrėtojais prie pasirinktų muziejų įėjimų 15-oje turistų lankomų vietų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas netrukdys Izraelio bendrovėms dalyvauti šių metų Paryžiaus aviacijos parodoje, pranešė žydų valstybės premjero Benjamino Netanyahu biuras po sekmadienį įvykusio lyderių skambučio. „Prancūzijos prezidentas patikino ministrą pirmininką, kad Izraelio bendrovės galės dalyvauti Paryžiaus aviacijos parodoje“, – sakoma B. Netanyahu biuro pranešime.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius tikisi, kad netrukus bus baigtas tyrimas dėl Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro (LVRTC) povandeninio kabelio pažeidimo ir bus glaudžiai bendradarbiaujama su sąjungininkais, sakė šalies vadovo patarėjas Martinis Dregeris. Prezidentas buvo skubiai informuotas apie Baltijos jūroje padarytą žalą ir susisiekė su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, sakė M. Dregeris.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tikisi, kad Rusija netrukus jo šalyje dislokuos naują vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“. „Per artimiausias kelias dienas gausime „Orešnik“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė A. Lukašenka. Pasak jo, su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo susitarta, kad hipergarsinė raketa bus pristatyta į Baltarusiją prieš ją dislokuojant Rusijoje.

Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka, valdantis nuo 1994-ųjų, sekmadienį laimėjo rinkimus, kuriuose nebuvo realios konkurencijos ir kuriuos Vakarai pasmerkė kaip suklastotus, rodo Minsko režimo paskelbti balsavusiųjų apklausos rezultatai. Pranešama, kad Maskvai prijaučiantis A. Lukašenka laimėjo septintąją kadenciją iš eilės, surinkęs 87,6 proc. balsų. Visi reikšmingi 70-mečio oponentai sėdi kalėjime arba yra tremtyje.

Europos Sąjunga nepanaikins sankcijų Baltarusijos autokrato Aliaksandro Lukašenkos vyriausybei po „suklastotų“ šalies prezidento rinkimų, sekmadienį pareiškė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas. ES įvedė sankcijas ilgamečiam autokratui prezidentui po to, kai Minskas žiauriai nuslopino prieš A. Lukašenką nukreiptus protestus po jo išrinkimo šeštajai kadencijai 2020 metais. Tuos rinkimus didžioji Vakarų dalis taip pat atmetė kaip suklastotus.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį pareiškė, kad Baltarusijos rinkėjai neturėjo jokio pasirinkimo Vakarų nesąžiningais laikomuose rinkimuose, kuriuos, neabejojama, laimės valdantysis autokratas Aliaksandras Lukašenka. Sekmadienio balsavimas yra „skaudi diena visiems, kurie trokšta laisvės ir demokratijos“, teigė A. Baerbock socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime. „Baltarusijos žmonės neturėjo kito pasirinkimo.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sekmadienį išreiškė solidarumą su Baltijos jūros šalimis, pasirodžius pranešimui apie Švediją ir Latviją jungiančio povandeninio kabelio sugadinimą.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, rinkimų dieną dvi valandas bendravęs su žiniasklaida per spaudos konferenciją, išsamiai kalbėjo apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą, baltarusių baimę, kad juos aneksuos Rusija, ir Europos ryšius su Vašingtonu. „Jiems reikia atsijungti nuo amerikiečių lėktuvnešio“, – per spaudos konferenciją Minske apie Europą sakė jau savo balsą rinkimuose atidavęs A. Lukašenka, ir atkreipė dėmesį į tai, kaip D. Trumpas spaudžia Europą labiau rūpintis savo saugumu.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sekmadienį pareiškė, kad nė vienas iš jo trijų sūnų nenorėtų perimti iš jo prezidento posto. Toks pareiškimas nuskambėjo pasklidus gandams, kad jis galbūt planuoja perduoti vienam iš jų valdžios vairą.

Baltarusijos prezidento rinkimuose 16.00 val. vietos laiku (15.00 val. Lietuvos laiku) rinkėjų aktyvumas siekė 75,49 proc. Tokius duomenis Informacijos centre paskelbė Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Igoris Karpenka, praneša BELTA korespondentas. Bresto srityje biuletenius gavo 80,88 proc. piliečių, Vitebsko srityje – 74,31 proc., Gomelio srityje – 80,91 proc., Gardino srityje – 75,18 proc., Minsko srityje – 76,50 proc., Mogiliovo srityje – 83,12 proc., Minsko mieste – 62,48 procento.

Naujame tyrime teigiama, kad Ukrainoje rasti paslaptingi Viduramžių akmeniniai diskai. Greičiausiai šiuos diskus naudojo vikingai kaip saulės kompasus navigacijai jūrose, rašoma „The Independent“. Aštuoni unikalūs diskai, pagaminti iš lengvai apdirbamo mineralo pirofilito skalūno ir pagaminti XII-XIII amžiaus sandūroje, turi panašumų į medinius saulės kompasus, rastus kitose Europos vietose.

Baltijos jūroje anksti sekmadienį pažeistas povandeninis Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro (LVRTC) optinis kabelis, nurodė centras. Centro duomenų perdavimo stebėsenos sistema aptiko duomenų perdavimo sutrikimą Ventspilio–Gotlando atkarpoje. LVRTC toliau teikia paslaugas kitais duomenų perdavimo keliais, tad vartotojai Latvijoje iš esmės neturėtų pajusti sutrikimų.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino krikščionių Bažnyčias nustatyti vieningą Velykų datą, kad būtų skatinama vienybė. „Laimingas sutapimas, kad šiais ekumeniniais Jubiliejiniais metais Velykos švenčiamos tą pačią dieną ir pagal Grigaliaus, ir pagal Julijaus kalendorių“, – sakė jis, turėdamas omenyje 2025-uosius, kuriuos Pranciškus paskelbė ypatingais metais, kai tikintieji kviečiami į piligriminę kelionę į Romą.

Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka sekmadienį sakė, kad 2020 metų protestuose dalyvavę baltarusiai turėtų atgailauti, jei nenori problemų įsidarbinant, ir kad valdžia juos stebi. A. Lukašenka pripažino, jog tokie žmonės nepriimami į darbą, ir sakė, jog jiems bus suteiktas šansas, jei jie „pasakys, kad klydo“. „Mes kiekvieno nesivysime, bet mes juos matome“, – pridūrė jis.

Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka sekmadienį sakė nesigailintis, kad 2022 metais leido Rusijai iš Baltarusijos teritorijos veržtis į Ukrainą. Naujienų agentūros AFP paklaustas, ar, atsižvelgiant į beveik trejus metus trunkančio Rusijos karo prieš Ukrainą aukų skaičių, gailisi leidęs Rusijos pajėgoms dislokuotis Baltarusijoje ir iš ten pulti Ukrainą, A. Lukašenka atsakė: „Nieko nesigailiu.

Baltarusijai nereikia užsienio šalių pritarimo sekmadienį vykstantiems prezidento rinkimams, pareiškė autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka. Rinkimai rengiami savo šalies žmonėms, sakė A. Lukašenka, atiduodamas savo balsą sostinėje Minske. Jis sakė, kad jam visiškai nesvarbu, ar Europos Sąjunga pripažįsta rinkimus, ar ne. 70 metų A. Lukašenka siekia užsitikrinti dar vieną, dabar jau septintąją, kadenciją po daugiau kaip 30 metų trukusio valdymo.

Aliaksandras Lukašenka, tris dešimtmečius autoritariškai Baltarusiją valdantis Kremliaus sąjungininkas, sekmadienį pareiškė, kad jo šalis yra kieta demokratija. Pareiškimas pasirodė per opozicijos ir Vakarų nesąžiningais laikomus prezidento rinkimus, turinčius pratęsti paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamo A. Lukašenkos valdymą. „Baltarusijoje turime kietą demokratiją.

Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų.

Dešimtys tūkstančių vokiečių šeštadienį rinkosi į mitingus prieš kraštutinius dešiniuosius, artėjant kitą mėnesį suplanuotiems parlamento rinkimams, o tuo pat metu JAV technologijų milijardierius Elonas Muskas vėl parėmė prieš imigrantus nusiteikusią partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). E. Muskas vaizdo ryšiu tūkstančiams AfD šalininkų, susirinkusių rytiniame Halės mieste, sakė, kad jų partija yra „geriausia Vokietijos ateities viltis“. AfD šalininkai mitinge garsiai reiškė savo pritarimą, ...

Paaiškėjus, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse gyvenantys baltarusiai neturės galimybės balsuoti sekmadienį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, užsienio šalyse planuojami protesto renginiai. Kaip pranešė Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, sekmadienio popietę akcija „Lukašenką – į smulkintuvą“ numatyta ir Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje. „Daugelyje šalių Baltarusijos liaudies ambasados organizuoja šią akciją.

Sekmadienį prasidėjus balsavimui Baltarusijos prezidento rinkimuose, ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pavadino šiuos rinkimus „apsimestiniais“. Balsavimo rezultatas žinomas iš anksto – autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka bus paskirtas septintajai kadencijai. A. Lukašenka „laikėsi įsikibęs valdžios“ 30 metų, teigė K. Kallas savo įraše platformoje „X“. „Jis vėl save paskirs per dar vienus apsimestinius rinkimus. Tai akivaizdus demokratijos paniekinimas, – rašė ji.

Baltarusijoje sekmadienį, nesant realios konkurencijos, prasidėjo Vakarų nesąžiningais laikomi prezidento rinkimai, turintys pratęsti paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamo Aliaksandro Lukašenkos tris dešimtmečius trunkantį valdymą. 70 metų A. Lukašenka savo uždaroje šalyje, Rusijos sąjungininkėje, valdo nuo 1994 metų ir po šių „rinkimų“ valdys septintą kadenciją. Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 8 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku.

Tenerifėje ant pastato buvo pastebėtas šokiruojantis, taip vadinamasis grafitti užrašas, todėl baiminamasi, jog turistai šioje Ispanijos populiarioje saloje gali patirti smurtinių išpuolių.

Konijos provincijoje centrinėje Turkijos dalyje sugriuvus daugiabučiam gyvenamajam namui, žuvo du žmonės, o dar trys buvo sužeisti. Tai šeštadienį pranešė vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya. Trys išgelbėti žmonės nugabenti į ligoninę, jų savijauta gera, sakė žurnalistams Konijoje ministras. Anot jo, dvi aukos – jauni sutuoktiniai. Ministras pridūrė, kad sulaikyti keturi įtariamieji, įskaitant pastato savininkus. Keturių aukštų gyvenamasis namas Konijoje sugriuvo penktadienio vakarą.

Suomija svarstymus dėl galimybės pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos baigs šį pavasarį, sako šios šalies gynybos ministerija. Apie tai pranešta Lietuvos Krašto apsaugos ministerijai anksčiau šį mėnesį paraginus šalį trauktis iš konvencijos bei dėl to pradėti konsultacijas su sąjungininkais ir Baltijos jūros šalimis.

Pastaraisiais metais Tenerifė, viena populiariausių Ispanijos salų, tapo nemaloniu kovos su masiniu turizmu simboliu. Sala kasmet pritraukia milijonus turistų, siūlydama nuostabius paplūdimius, kerinčius vaizdus ir geras vandens sporto sąlygas. Tačiau už rojaus fasado didėja socialinė įtampa, kuri vis dažniau tampa gyventojų protestų priežastimi, rašo portalas „Onet“. Pastarosiomis dienomis padėtis dar labiau susikomplikavo.

Liko vos kelios dienos – Europos Sąjunga turi apsispręsti, ar tęsti prieš dvejus metus pradėtą bylą prieš Kiniją. Kinijai apribojus prekybą su Lietuva dėl Vilniuje įkurtos Taivano atstovybės, Europos Komisija iškėlė bylą prieš Pekiną, kaltina jį pažeidus tarptautinės prekybos taisykles. Vis dėlto, Briuselio koridoriuose sklinda gandai, kad Europa svarsto šią bylą nutraukti, mat neturi pakankamai įrodymų.

Pietų Vokietijos mieste Miunchene prie policijos nuovados naktį užsiliepsnojo ir sudegė 23 tarnybiniai automobiliai. Tai šeštadienio rytą pranešė policijos atstovai. Incidentas įvyko Untermencingo rajone. Policijos kinologijos tarnybos pastatas ir šunų veislynas nuo ugnies nenukentėjo. Pasak pareigūnų, nors nei žmonės, nei gyvūnai nenukentėjo, tačiau padaryta didelė žala. Apie gaisro priežastis kol kas nepranešama.

Penktadienio vakarą dešimtys tūkstančių žmonių visoje Slovakijoje protestavo prieš vyriausybę, čia didėjant pasipiktinimui dėl nacionalisto ministro pirmininko Roberto Fico siekio puoselėti glaudesnius ryšius su Rusija. Protestai sostinėje Bratislavoje ir kituose šalies miestuose tęsiasi jau kelias savaites ir yra rengiami tvyrant vis labiau įtemptai politinei atmosferai.

Daugelis dronų pilotų Estijoje šią savaitę gavo Policijos ir sienos apsaugos valdybos (PPA) laiškus su pranešimu, kad dėl nestabilios situacijos pasienyje su Rusija dronų skrydžiai uždraudžiami, pranešė regioninis laikraštis „Virumaa Teataja“. Laikinai sustabdyti dronų skrydžiai šiaurės rytinės Rytų Virumos apskrities pasienio zonoje. Daugelį šis pranešimas sutrikdė, nes nebuvo jokio žinomo įvykio prie sienos, dėl kurio galėjo susidaryti nestabili situacija.

Danijos prokuratūra penktadienį pateikė pirmuosius kaltinimus pagal įstatymą, draudžiantį niekinti Koraną. Jis buvo priimtas 2023 metais po kelių tokių akcijų. Tai sakoma Danijos prokuratūros pranešime, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. Dviem žmonėms, kurių pavardės neskelbiamos, inkriminuojamas „netinkamas elgesys su Koranu“ per festivalį Bornholmo saloje 2024 metų birželį.

Artimiausiais metais reikia ruoštis reaguoti į blogiausius scenarijus, pareiškė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius per iškilmingą Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NGP) vado pasikeitimo ceremoniją prie Laisvės paminklo Rygoje. Sveikindamas naująjį NGP vadą brigados generolą Kasparą Pudaną, kuris savo pareigas pradės eiti sausio 27 d., kai iš šio posto pasitrauks generolas leitenantas Leonidas Kalninis, prezidentas pabrėžė, kad dabar – labai neramus metas.

Nesant realios konkurencijos, sekmadienį vyksiantys, Vakarų nesąžiningais laikomi Baltarusijos prezidento rinkimai turėtų pratęsti paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamo Aliaksandro Lukašenkos tris dešimtmečius trunkantį valdymą. Balsavimas įvyks praėjus puspenktų metų po 2020-ųjų rinkimų, sukėlusių visoje šalyje masinius protestus dėl kaltinimų klastojimu ir paskatinusių griežtą susidorojimą su opozicija, kuris tęsiasi iki šiol.

Dėl rekordinio uraganinio vėjo milijonų žmonių Airijoje ir Jungtinės Karalystės (JK) šiaurėje prašoma penktadienį likti namuose.  Penktadienį Airiją, Šiaurės Airiją ir Škotiją užklupo nuo Atlanto vandenyno atslinkusi pražūtinga žiemos audra „Eowyn“.  Visoje Airijoje ir vidurio bei pietvakarių Škotijoje meteorologai paskelbė „raudoną“ – pavojų gyvybei keliantį – perspėjimą.  Rekordinis vėjas Naktį Airiją užklupo iki 50,8 m per sek.

Astravo atominės elektrinės antrasis energijos blokas penktadienį įjungtas, baigus jo remontą, skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“. „Antrajame energijos bloke baigti palaikymo sistemų jutiklių patikrinimai. Patvirtinus visus saugos parametrus, blokas pradėtas eksploatuoti“, – teigiama pranešime. Pirmojo energijos bloko planinis remontas tęsiamas.

Vokietijos opozicijos lyderis Friedrichas Merzas ragina reformuoti šalies migracijos įstatymus po išpuolio panaudojant peilį, dėl kurio yra įtariamas afganistanietis, kuriam gresia deportacija, net jei atitinkamos reformos būtų priimtos sulaukus kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) paramos.

„Go„Google“ sutiko atlikti „reikšmingus pokyčius“ ir kovoti su netikromis internetinėmis JK paslaugų bei produktų apžvalgomis, skelbiamomis JAV milžinės platformose, po atlikto tyrimo penktadienį pranešė Didžiosios Britanijos konkurencijos reguliuotojas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kitą savaitę lankysis Luvre po to, kai šio Paryžiaus muziejaus direktorė perspėjo dėl prastų sąlygų lankytojams bei artefaktams, pranešė prezidentūra. Valstybės vadovas į Luvrą atvyks antradienio popietę. „Luvras yra Prancūzijos simbolis, tai prancūzų pasididžiavimo šaltinis.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį pagrasino blokuoti bandymus pratęsti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai, atkreipdamas dėmesį į norą atnaujinti dujų tranzitą per Ukrainą į Vidurio Europą. Ukraina nepratęsė dujų tranzito susitarimo su Rusija ir jis liovėsi galiojęs Naujųjų metų dieną. Taip Kyjivas siekė apriboti Maskvos pajamas savo kariuomenei finansuoti ir tęsti plataus masto karą, kurį rusai pradėjo 2022-ųjų vasarį.

Popiežius Pranciškus penktadienį Pasaulinės socialinių komunikacijos dienos proga paskelbtoje žinutėje pasmerkė „dezinformacijos ir poliarizacijos“ erą ir kritikavo įtakingus socialinius tinklus dėl „fanatizmo ir netgi neapykantos“ skatinimo.

Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka prieš pat šį savaitgalį vyksiančius prezidento rinkimus suteikė malonę dar 15 kalinių, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.  Valstybinė naujienų agentūra „BelTa“ pranešė, kad tarp paleistų kalinių yra aštuoni, atliekantys bausmę už ekstremizmą. Paprastai ekstremistais vadinami nuo 1994 m. Baltarusiją valdančio A. Lukašenkos politiniai oponentai.  Paleistųjų pavardės nebuvo atskleistos.

 Estijos infrastruktūros ministras Vladimiras Svetas ir Suomijos transporto ir ryšių ministrė Lulu Ranne laiške, išsiųstame už transportą atsakingam eurokomisarui Apostolui Dzidzikostui, pabrėžė, kad abiem šalims reikia didesnės Europos Sąjungos (ES) paramos kovojant su šešėliniu Rusijos laivynu. Ministrai teigė, kad Rusijos šešėlinis laivynas kelia rimtą grėsmę ES saugumui ir aplinkai, ypač Baltijos jūros regione.

Penktadienį Europos Sąjungos (ES) šalys susitarė sustabdyti vizų privilegijas Sakartvelo pareigūnams dėl smurtinio susidorojimo su proeuropietiškais protestais šalyje ES ambasadoriai pritarė šiam Europos Komisijos pasiūlymui. Sakartvelo diplomatai, pareigūnai ir jų šeimų nariai nebegalės be vizų keliauti į ES trumpalaikiam buvimui ir nebeturės teisės pasinaudoti paprastesniu ir pigesniu prašymų išduoti ilgalaikes vizas procesu.

Penktadienį Airiją užklupusi rekordinių vėjo gūsių audra, kuomet vėjo greitis vietomis siekia beveik 200km/h, nurims tik trumpam. Dar vieną audrą vakarinei Europos pakrantei meteorologai prognozuoja jau sekmadienį, stiprus vėjas prognozuojamas ir visą kitą savaitę. Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) modelis rodo, kad sekmadienį gali kilti dar viena intensyvi audra, kuri vėl paveiks Airiją ir Jungtinę Karalystę dėl intensyvaus žemo slėgio ir fronto sistemos.

Penktadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pagrasino blokuoti bandymus atnaujinti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai, savo paramą šioms pastangoms jis susiejo su dujų tiekimo per Ukrainą į Vidurio Europą atnaujinimu.  Ukraina nepratęsė dujų tranzito sutarties su Rusija, jos galiojimas pasibaigė Naujųjų metų dieną. Ukraina siekia neleisti Maskvai gauti pajamų savo kariuomenei finansuoti ir tęsti 2022 m. vasarį Kremliaus pradėtą karą.