Europa

Austrijos vidaus reikalų ministras Gerhardas Karneris sekmadienį sakė, kad šalies pietuose įvykdytas išpuolis panaudojant peilį, kai žuvo paauglys ir buvo sužeisti dar penki žmonės, buvo islamistinė ataka. „Tai islamistinė ataka, susijusi su IS („Islamo valstybe“)", – pietiniame Filacho mieste sakė G. Karneris. Pasak jo, įtariamasis – 23 metų prieglobsčio prašytojas siras – per trumpą laiką radikalizavosi internete.

Europos Sąjunga (ES) sekmadienį sakė, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tenka didžiausia atsakomybė už Aleksejaus Navalno mirtį. 27 valstybių bloko pareiškimas pasirodė minint pirmąsias Rusijos opozicijos lyderio mirties Rusijos kolonijoje Arktyje metines. „Šiandien sueina vieni metai nuo Rusijos opozicijos lyderio, politiko Aleksejaus Navalno mirties, dėl kurios didžiausia atsakomybė tenka prezidentui Putinui ir Rusijos valdžiai“, – sakoma pareiškime.

Praėjus  metams po Aleksejaus Navalno mirties, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas priminė rusų opozicionieriaus kovą už demokratiją ir laisvę. „Prieš metus mirė Aleksejus Navalnas – nes Rusijoje siekė demokratijos ir laisvės“, – rašė O. Scholzas sekmadienį tinkle X. Vokeitijos politiko teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „brutaliai“ kovoja prieš laisvę ir jos gynėjus, dėl to A. Navalno kova esą atrodo dar drąsesnė.

JAV prezidento Donaldo Trumpo skambutis Rusijos vadovui Vladimirui Putinui buvo klaida, Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. „Mes neabejojame, kad Vladimiro Putino Rusija kelia grėsmę Europai. Trumpo skambutis Putinui buvo klaida“ – sakė jis.

Anglikonų Bažnyčia nusprendė, kad nealkoholinis vynas ir duona be glitimo negali būti naudojami per Šventąją Komuniją. Gairėse teigiama, kad duona turi būti pagaminta iš kvietinių miltų, o vynas – iš fermentuotų vynuogių sulčių, rašoma „The Independent“. Nutarimuose, kurie išsamiai išdėstyti dokumentuose, paskelbtuose prieš vasario 10 d. susirenkant Bažnyčios generaliniam sinodui, pripažįstama „neteisybė“, su kuria susiduria tie, kurie negali vartoti kvietinių miltų ar alkoholio.

Šeštadienį Austrijos Filacho mieste vyras iš Sirijos peiliu subadė kelis praeivius ir nužudė 14-os metų berniuką, praneša dpa. Policija paskelbė, kad 23-ejų metų įtariamasis turi galiojantį leidimą gyventi Austrijoje. Jis buvo sulaikytas netrukus po išpuolio, kuris įvykdytas šeštadienio popietę Filacho miesto centre. Policijos atstovas spaudai informavo naujienų agentūrą dpa, kad dar 4 žmonės buvo sužaloti. Nusikaltimą matęs įvykio liudininkas parbloškė sirą savo automobiliu.

Vokietijos policija šeštadienį paskelbė, kad mirė moteris ir jos dukrelė, kurios buvo sužalotos per anksčiau šią savaitę Miunchene įvykdytą išpuolį, praneša BBC. „Deja, bet šiandien turime patvirtinti, kad mirė dvejų metų vaikas ir jos 37-erių metų mama“, – policijos atstovas spaudai Ludwigas Waldingeris sakė žiniasklaidai. Ketvirtadienį mažiausiai 37 žmonės patyrė sužalojimus automobiliui įsirėžus į minią Miunchene.

Popiežius Pranciškus ramiai praleido pirmąją naktį Romos Gemelli ligoninėje, į kurią jis penktadienio popietę buvo paguldytas dėl bronchito, šeštadienį informavo Vatikanas. Popiežiaus atstovas Matteo Bruni sakė, kad 88-erių pontifikas gerai išsimiegojo. „Jis šį rytą papusryčiavo ir perskaitė kelis laikraščius“, – pridūrė M. Bruni. Vatikanas kiek anksčiau pranešė, kad Šventasis Tėvas serga bronchitu ir kad buvo patvirtintas nestiprus karščiavimas.

Keiras Starmeris paragino kitus pasaulio lyderius pasitikrinti dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV), po to, kai tapo pirmuoju pareigas einančiu Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku ir Didžiojo septyneto (G-7) šalies vadovu, viešai prieš kameras atlikusiu ŽIV testą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį atmetė užsienio jėgų kišimąsi į Vokietijos rinkimus. Tokia jo pastaba nuskambėjo po to, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as, sakydamas kalbą Miunchene, paragino atverti duris kraštutinių dešiniųjų partijoms. Kalbėdamas ant tos pačios scenos Miuncheno saugumo konferencijoje, O. Scholzas stojo ginti Vokietijoje vyraujantį tabu dėl bendradarbiavimo su kraštutiniais dešiniaisiais.

Po pilku dangumi Daniją ir Švediją skiriančiais vandenimis plaukia Nyderlandų minų medžioklės laivas „Schiedam“, dalyvaujantis NATO misijoje „Baltic Sentry“, skirtoje povandeninei infrastruktūrai Baltijos jūroje apsaugoti. NATO praėjusį mėnesį skubiai pradėjo šią misiją, nes pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūros dugne buvo nutraukti ar pažeisti keli elektros ir telekomunikacijų kabeliai.

Dėl į lėktuvą įsmukusios katės „Ryanair“ lėktuvas ne tik neišskrido, bet ir vėlavo net dvi dienas. Keleiviams besiruošiant lipti į lėktuvą, įgulai pavyko išgirsti katės miaukimą elektros įrangos skyriuje, rašoma „The Sun“. Katė buvo pasislėpusi lėktuvo elektros įrangos skyriuje, tačiau vėliau pradėjo trauktis tolyn link laidų. Dėl šios priežasties „Boeing 737“ negalėjo išskristi iš Romos oro uosto į Vokietiją net kelias dienas.

Prabangiame Londono viešbutyje „Chiltern Firehouse“ penktadienį kilo gaisras, rašo „Sky news“. Iš viešbučio buvo evakuota apie 100 žmonių. Iš viešbučio buvo evakuota apie 100 žmonių. Skubėjo daugybė ugniagesių Gesinti gaisro atvyko 20 ugniagesių automobilių, dirbo 125 ugniagesiai. Pirmieji gelbėtojai į vietą atvyko apie 15 val. Gaisro priežastis kol kas nežinoma. Šis viešbutis yra populiarus tarp garsenybių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, penktadienį tęsdamas aštrią kritiką tradicinių sąjungininkių atžvilgiu, pareiškė, kad Europa praranda savo teisę į žodžio laisvę ir kad jai sunku dorotis su imigracija. Komentaras pasirodė JAV viceprezidentui J. D. Vance'ui anksčiau penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje užsipuolus Europos politiką. „Girdėjau jo kalbą. Jis kalbėjo apie žodžio laisvę. Ir manau, kad jis teisus, – reporteriams sakė D. Trumpas.

Paryžiaus miesto taryba pranešė, kad daliai vienos iš miesto alėjų ketinama suteikti Arkties kolonijoje mįslingomis aplinkybėmis mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno vardą. A. Navalno vardu bus pavadinta viena alėjos Avenue de Pologne turtuolių pamėgtame 16-ajame sostinės rajone pusė, kurioje stovi nelyginiais skaičiais pažymėti namai, po trečiadienį įvykusio balsavimo paskelbė rotušė.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį paragino pagrindines Vokietijos politines partijas nebesipriešinti bendradarbiavimui su kraštutiniais dešiniaisiais, praėjus kelioms valandoms po to, kai Berlynas pareiškė, kad Amerika neturėtų kištis prieš rinkimus. „Demokratija grindžiama šventu principu, kad žmonių balsas yra svarbus“, – sakydamas kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje teigė  J. D. Vance'as.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį paskelbė, kad Europos Sąjunga (ES) sustabdys griežtų viešųjų išlaidų taisyklių taikymą, kad vyriausybės galėtų padidinti investicijas į gynybą. „Siūlysiu įvesti išlygą dėl investicijų į gynybą. Tai leis valstybėms narėms gerokai padidinti savo išlaidas gynybai“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė EK vadovė.

Škotijos vyriausybė praėjusią savaitę pareiškė, kad neketina uždrausti kačių. Pirmasis ministras Johnas Swiney buvo priverstas parengti tokį pranešimą po to, kai nepriklausomų ekspertų ataskaitoje katės buvo įvardytos kaip grėsmė Škotijos laukinei gamtai ir pasiūlyta apsvarstyti galimybę imtis „izoliavimo“ priemonių žalai mažinti. Škotijos Gyvūnų gerovės komisija pareiškė, kad kasmet Jungtinėje Karalystėje katės nugalabija mažiausiai 700 mln. paukščių ir kitų gyvūnų.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius penktadienį sukritikavo JAV viceprezidentą J. D. Vance'ą, kuris sakydamas kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje, apkaltino europiečių vyriausybę, kad ši ignoruoja rinkėjų susirūpinimą dėl imigracijos ir slopina žodžio laisvę. „Anksčiau JAV viceprezidentas suabejojo demokratija visoje Europoje“, – stovėdamas ant pagrindinės konferencijos scenos sakė B. Pistorius.  „Jis kalba apie demokratijos sunaikinimą.

Miunchene saugumo konferencijos epicentre – derybos dėl taikos Ukrainoje, tačiau Volodymyras Zelenskis iš Donaldo Trumpo pasigenda konkretumo. Tuo metu D. Trumpas skelbia dar daugiau nuolaidų Vladimirui Putinui – norėtų prie G-7 formato sugrąžinti Rusiją. O Amerikos gynybos sekretorius kerta Europai – ši gynybai naudojasi Amerika. Premjeras Gintautas Paluckas giria D. Trumpo sukeltą šoką – galbūt tai privers europiečius rimčiau pažvelgti į gynybą ir Rusijos grėsmę.

Lenkijos teismas penktadienį nuteisė du Rusijos piliečius už tai, kad jie platino dabar jau išformuotos samdinių grupuotės „Wagner“ propagandą. Šie du asmenys, kuriuos lenkų kontržvalgyba įvardijo kaip Andrejų G. ir Aleksejų T., buvo sulaikyti 2023 metų rugpjūtį už tai, kad Varšuvoje ir Krokuvoje platino lipdukus su raginimu prisijungti prie kadaise galingos Rusijos samdinių grupuotės. Ant lipdukų buvo „Wagner“ logotipas, šūkis anglų kalba „Mes esame čia.

Jungtinė Karalystė (JK) penktadienį paskelbė sankcijas keturiems rusų pareigūnams ir dviem Rusijos valstybinės branduolinės energijos įmonės filialams.  Tai naujausia priemonė Kremliaus atžvilgiu dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.  Britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy (Deividas Lamis), paskelbęs apie apribojimus, sakė, kad JK nori toliau daryti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pasakė norinti, kad Europos Sąjungoje gynybai būtų skiriama daugiau lėšų, tuo tikslu nukrypstant nuo šalių bloke galiojančių griežtų skolos taisyklių. „Tai suteiks valstybėms narėms galimybę ženkliai padidinti jų išlaidas gynybai“, – kalbėdama Miuncheno saugumo konferencijoje pasakė U. von der Leyen.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį pareiškė, jog Europa privalo stiprinti savo gynybą, kad Vašingtonas galėtų sutelkti dėmesį į grėsmes kitose pasaulio dalyse. „Manome, jog svarbi bendro aljanso dalis yra tai, kad europiečiai stiprintų savo (gynybą), o JAV sutelks dėmesį į pasaulio sritis, kurioms gresia didelis pavojus“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė J. D. Vance'as.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį įspėjo, kad privertus Ukrainą sudaryti blogą sandorį būtų pakenkta JAV interesams, ir paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą bendradarbiauti siekiant teisingos taikos. „Žlugusi Ukraina susilpnintų Europą, bet taip pat susilpnintų ir Jungtines Valstijas“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė U. von der Leyen.

Vokietijos prezidentas Olafas Scholzas ragina įvesti nepaprastąją padėtį šalyje, kad Vokietija galėtų kuo greičiau didinti pagalbą Kyjivui, atsižvelgiant į prasidėjusias JAV ir Rusijos prezidentų derybas.  Pasak jo kad galėtų padidinti pagalbą Ukrainai Vokietijos parlamentas karą Ukrainoje ir jo pasekmes Europos saugumui turėtų pripažinti nepaprastąja situacija.

Kalbėdamas apie Europos politiką, JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as užsipuolė vadovaujančius ES politikus, sakydamas, kad jie naudoja sovietinio stiliaus žodžius, tokius kaip „dezinformacija“, kad atmestų nuomonę, su kuria nesutinka, rašoma Telegram kanale „Nexta“. „JAV ir Europoje Rusijos kišimasis į Vakarų demokratiją yra perdėtas“, – sakė J. D. Vance‘as. Jis teigė, kad atsisakymas riboti migraciją kelia daug didesnę grėsmę demokratijai nei Maskvos kišimasis į rinkimus.

Jungtinės Valstijos neatmeta, kad Ukrainai gali būti suteiktas branduolinis ginklas, tačiau, JAV gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho teigimu, tai priklauso nuo prezidento Donaldo Trumpo.  Apie tai jis kalbėjo duodamas interviu „Breitbart News“, cituoja UNIAN.  Vasario 4 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šaliai turėtų būti pasiūlyta narystė NATO arba branduolinis ginklas, kaip saugumo garantija nuo tolesnės Rusijos invazijos.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalas perspėja, jog Europos Sąjunga jau patiria Rusijos agresiją. Jo manymu, „Europai (pačiai) reikia, kad Ukraina ją apsaugotų“. Premjeras praneša ir apie Rusijos vykdomas agresijos atakas Europoje, paminėdamas Lietuvą, rašoma „Politico“. „Šie žodžiai gali nustebinti ne tik pačią Europos Sąjungą. Juk Europos miestų gatvėse nėra tankų, o apie artėjančias balistines raketas ar bepiločius orlaivius neįspėja oro pavojaus sirenos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Ukrainos atstovų susitikimą Saudo Arabijoje.  Pasak D. Trumpo, šis susitikimas įvyks kitą savaitę. Apie tai skelbia UNIAN.  JAV lyderis taip pat dar kartą kalbėjo apie vasario 14 dieną Miunchene vyksiantį Jungtinių Valstijų, Ukrainos ir Rusijos atstovų susitikimą. Tačiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Dmitrijus Lytvynas tokius planus neigia.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose patvirtino „ilgalaikės taikos“ Ukrainoje tikslą.

Kremlius patvirtino, kad Saudo Arabija gali būti Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimo vieta. Tačiau kol kas šalių vadovai galutinio sprendimo dėl to nėra priėmę, Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Taip pat nėra aišku, kada šis susitikimas įvyks. D. Peskovas negalėjo pasakyti, kiek laiko gali užrukti pasirengimas prezidentų susitikimui. „Tai gali būti savaitės ar mėnesiai, ar keli mėnesiai“, – teigė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą griežtai atmetė galimybę derėtis dėl taikos Ukrainoje, jei tokiose derybose nedalyvautų Kyjivas. „Mes nesutiksime su jokiomis dvišalėmis derybomis dėl Ukrainos be mūsų“, – lankydamasis branduolinėje jėgainėje Ukrainos vakaruose žurnalistams pasakė V. Zelenskis. Jo teigimu, tvari taika negali būti pasiekta jo vyriausybei jose nedalyvaujant. Ukraina su Vakarų pagalba jau beveik trejus metus priešinasi rusų invazijai.

Donaldo Trumpo nuolaidžiavimas dėl Ukrainos išėjo į naudą Vladimirui Putinui, perspėjo ekspertai, o žvalgybos vadovai teigia, kad Maskva ruošia savo kariuomenę dideliam karui Europoje, rašoma „Daily Mail“. JAV gynybos vadovas Pete‘as Hegsethas trečiadienį teigė, kad Ukrainos svajonė grįžti prie sienų, buvusių iki 2014 m., yra „iliuzinis tikslas“, o Kyjivo noras tapti NATO nariu yra „nerealus“. Jo pareiškimai plačiai vertinami kaip didelė V. Putino pergalė ir skaudus smūgis Kyjivui, kuris...

Lėktuvnešis „USS Harry S. Truman“ Viduržemio jūroje susidūrė su prekybiniu laivu, ketvirtadienį pranešė JAV karinis jūrų laivynas. Karo laivas su laivu „Besiktas-M“ susidūrė šio pranešimo išvakarėse, bemanevruodamas netoli Egipto Port Saido uosto, paaiškino JAV šeštosios flotilės atstovas trečiojo rango kapitonas Timothy‘is Gormanas. „Per susidūrimą joks pavojus lėktuvnešiui „Harry S. Truman“ (CVN 75) nekilo, apie į laivą patekusį vandenį ar sužeistuosius nepranešama.

Prancūzija tapo antrąja ES šalimi po Belgijos, uždraudusia vienkartines elektronines cigaretes. Prancūzijos parlamentas ketvirtadienį priėmė atitinkamą įstatymą. Gamintojai su savo „begėdiška reklama“ taikosi į vaikus, kurie viliojami saldžiomis aromatinėmis medžiagomis, pabrėžė įstatymo projektą pateikę parlamentarai. „Tai žingsnis nerūkančios kartos link“, – sakė už ryšius su parlamentu atsakingas ministras Patrickas Mignola.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina ir jos sąjungininkės turi būti visiškai vieningos taikos derybose dėl karo draskomos šalies likimo. D. Tuskas savo pareiškime socialiniame tinkle teigė, kad telefonu kalbėjosi su lyderiais, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą.

Vašingtonui keičiant požiūrį į Europos gynybą ir karą Ukrainoje, NATO aljansas pratybose tikrina savo gebėjimą greitai dislokuoti pajėgas Europos rytuose be tiesioginės Jungtinių Valstijų pagalbos. Šešias savaites trunkančios pratybos „Steadfast Dart 2025“ Bulgarijoje, Rumunijoje ir Graikijoje vyksta artėjant trečiosiomsų Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms. Pratybose dalyvauja apie 10 tūkst. karių iš devynių šalių ir tai yra didžiausia šiais metais planuojama NATO operacija.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas reikalauja, kad Europa ir Ukraina nebūtų paliktos galimų taikos derybų nuošalyje. „Akivaizdu, kad susitarimas už mūsų nugarų neveiks. Kiekviename susitarime turi dalyvauti ir Ukraina bei Europa“, – sakė K. Kallas NATO gynybos ministrų susitikimo Briuselyje kuluaruose. Karas po keleto pokalbių telefonu nesibaigė, pabrėžė ES diplomatijos vadovė D. Trumpo adresu.

Po spėjamo išpuolio Miunchene, per kurį ketvirtadienį buvo sužeisti 28 žmonės, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė apie griežtas priemones. „Šis nusikaltėlis negali tikėtis jokio atlaidumo. Jis turi būti nubaustas, ir jis turi palikti šalį“, – sakė socialdemokratų politikas prieš rinkimų kampanijos renginį Fiurte. Tokių nusikaltimų, kaip Miunchene, esą negalima toleruoti.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija siekia derybų su JAV ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos saugumo bei Maskvai rūpimų klausimų. 2021 metais Rusija pareikalavo, kad NATO grįžtų prie 1997-ųjų sienų. Be kitų dalykų, tai reikštų NATO be Baltijos valstybių ir Lenkijos.  „Be abejo, visi klausimai, susiję su saugumu Europos žemyne, ypač tie aspektai, kurie susiję su mūsų šalimi (...), turėtų būti išsamiai aptarti, ir mes tikimės, kad taip ir bus“, – teigė D. Peskovas.

Vokietijos Miuncheno mieste automobilis rėžėsi į grupę žmonių, yra sužeistų, rašo „Reuters“. „Bild“ duomenimis, buvo sužeista 15 žmonių. Mieste penktadienį prasidės Miuncheno saugumo konferencija. JAV viceprezidentas JD Vance ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų atvykti dar ketvirtadienį. Didelė policijos operacija Prie centrinės traukinių stoties vyksta plataus masto policijos operacija ir pareigūnai tikrina, kas įvyko.

Lietuviškų šaknų turinčios Belgijos karalienės Matildos kelionė į Kosta Riką prasidėjo netikėtai. Vasario 9 d. karalienė išskrido į Kosta Riką trijų dienų vizito, kurį organizavo UNICEF. Iš Amsterdamo skridusio lėktuvo kelionė baigėsi netikėtai. Jam buvo suteiktas „prioritetinis nusileidimas“ San Chosė Chuano Santamarijos tarptautiniame oro uoste dėl įtrūkusio priekinio stiklo.

Visi komerciniai skrydžiai į Belgiją ir iš jos ketvirtadienį buvo atšaukti, nes oro eismo kontrolieriai planuoja prisijungti prie visoje šalyje vykstančio streiko prieš naująją vyriausybę, rašoma „Politico“. Kontrolierių streikas prasidės 6.45 val. ir truks iki 22.15 val., pranešė visuomeninis transliuotojas RTBF, sustabdydamas visą oro eismą Briuselio, Šarlerua, Lježo, Antverpeno ir Ostendės oro uostuose.

Prancūzijos vyriausybė kitą mėnesį planuoja daugiau nei dvigubai padidinti skrydžių bilietų kainas keleiviams, išvykstantiems iš Prancūzijos. Šalies vyriausybė teigė, kad šis padidinimas yra teisingas dėl ekologinių ir finansinių priežasčių, tačiau kritikai sako, kad tai pakenks Prancūzijos gebėjimui konkuruoti pasaulyje, rašoma „The Guardian“. Manoma, kad oro transporto bendrovės mokesčio padidinimo išlaidas padegs keleiviai, tačiau „Air France“ apskaičiavo, kad tai bendrovei kainuos apie 100 ...

Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos užsienio reikalų ministrai trečiadienį atkakliai tvirtino, kad bet koks taikos susitarimas Ukrainoje negalės būti pasiektas be Kyjivo ir jo Europos partnerių dalyvavimo. „Ukrainoje nebus teisingos ir ilgalaikės taikos be europiečių dalyvavimo“, – Paryžiuje vykusiame užsienio reikalų ministrų susitikime sakė Prancūzijos atstovas Jeanas Noelis Barrot, o jo kolegos iš Vokietijos ir Ispanijos pridūrė, kad jokie sprendimai negali būti priimti be Ukrainos.

Oficialūs JAV asmenys trečiadienį pranešė pasirūpinę, kad būtų paleisti trys Baltarusijoje sulaikyti „įkaitai“, vienas iš jų – JAV pilietis, šį įvykį pristatydami kaip diplomatinę prezidento Donaldo Trumpo administracijos pergalę. „Su dideliu džiaugsmu sveikiname žinią apie Baltarusijoje paleistus tris įkaitus, tarp kurių yra JAV pilietis... Tai didi diena Amerikai, prezidentui, valstybės sekretoriui“, – naujienų agentūrai CNN sakė JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald.

Danų iniciatyvinė grupė parengė peticiją, siūlančią Danijai įsigyti Kaliforniją ir džiaugsmo gyvenimui kupiną „Hygge“ idėją perkelti į Holivudą. Tai yra jų atsakas į JAV prezidento Donaldo Trumpo siekį perimti Grenlandijos, didžiulės ir naudingųjų iškasenų turtingos salos Arkties vandenyne, kontrolę. „Ar kada nors žiūrėjote į žemėlapį ir galvojote: „Žinote, ko reikia Danijai? Daugiau saulės, palmių ir riedučių“, – sakoma peticijoje.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pristatė naują platformą, pagal kurią tūkstančiams vaikų, gyvenančių mažiau pasiturinčiose šalyse, bus nemokamai suteikiami vaistai nuo vėžio, taip siekiant pagerinti prastus išgyvenamumo rodiklius. PSO teigė, kad pirmiausia šie vaistai bus pristatyti į Mongoliją ir Uzbekistaną, o įgyvendinant bandomąjį projekto etapą planuojamos siuntos Ekvadorui, Jordanijai, Nepalui ir Zambijai.