Po ilgus metus trukusio salų valstybių, kurios baiminasi, kad gali tiesiog išnykti po kylančiais jūros vandenimis, lobizmo, JT Generalinė Asamblėja praėjusiais metais paprašė Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) pateikti nuomonę dėl „valstybių įsipareigojimų, susijusių su klimato kaita“.
Bet koks teismo sprendimas būtų neprivalomas patarimas ir negalėtų tiesiogiai priversti turtingų valstybių imtis veiksmų padėti sunkumų patiriančioms šalims. Tačiau tai būtų daugiau nei tik galingas simbolis – sprendimu būtų galima pagrįsti kitus teisinius veiksmus.
„Norime, kad teismas patvirtintų, jog veiksmai, kurie sugriovė klimatą, yra neteisėti“, – naujienų agentūrai AP sakė Margaretha Wewerinke-Singh (Margareta Veiverinkė-Singh), vadovaujanti Ramiojo vandenyno salų valstybės Vanuatu teisininkų komandai.
Per dešimtmetį iki 2023-iųjų jūros lygis pasaulyje vidutiniškai pakilo apie 4,3 cm, o kai kuriose Ramiojo vandenyno dalyse – dar aukščiau. Be to, dėl iškastinio kuro deginimo pasaulis nuo priešindustrinių laikų atšilo 1,3 laipsnio Celsijaus.
Vanuatu yra viena iš mažų valstybių, siekiančių tarptautinio teisinio įsikišimo į klimato kaitos krizę.
„Gyvename priešakinėse klimato kaitos poveikio linijose. Esame mūsų žemių, pragyvenimo šaltinių, kultūros ir žmogaus teisių niokojimo liudininkai“, – prieš posėdį žurnalistams sakė Vanuatu klimato kaitos ministras Ralphas Regenvanu (Ralfas Regenvanu).
Virš šimto atstovų
Hagoje įsikūręs teismas per dvi savaites išklausys 99 šalių ir keliolikos tarpvyriausybinių organizacijų atstovus. Tai ilgiausias toks sąrašas per beveik 80 metų trunkančią institucijos istoriją.
Praėjusį mėnesį JT metinėje klimato konferencijoje šalys sudarė susitarimą dėl to, kaip turtingos šalys gali padėti skurdžioms šalims klimato nelaimių akivaizdoje. Turtingos šalys susitarė iki 2035-ųjų kasmet sutelkti bent 300 mlrd. dolerių (288 mlrd. eurų), tačiau ši suma nesiekia 1,3 trln. dolerių (1,26 trln. eurų), kurių reiktų, anot ekspertų ir valstybių.
„Mūsų kartai ir Ramiojo vandenyno saloms klimato krizė kelia egzistencinę grėsmę. Tai išlikimo klausimas, o didžiausios pasaulio ekonomikos į šią krizę rimtai nežiūri. Mums reikia, kad TTT gintų priešakinėse linijose esančių žmonių teises“, – sakė Ramiojo vandenyno salų studentų, kovojančių su klimato kaita, atstovas Vishalas Prasadas (Višalas Prasadas).
Penkiolika teisėjų iš viso pasaulio sieks atsakyti į du klausimus: ką šalys privalo daryti pagal tarptautinę teisę, kad apsaugotų klimatą ir aplinką nuo žmogaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir kokios yra teisinės pasekmės vyriausybėms, jei jų veiksmai ar neveikimas padarė didelę žalą klimatui ir aplinkai.
Antrajame klausime ypač daug dėmesio skiriama „mažoms besivystančioms salų valstybėms“, kurios gali labiausiai nukentėti nuo klimato kaitos, ir „dabartinės ir būsimųjų kartų nariams, kurie patiria neigiamą klimato kaitos poveikį“.
Prieš posėdžius teisėjai net buvo supažindinti su moksliniais duomenimis apie kylančią pasaulinę temperatūrą, kuriuos pateikė JT klimato kaitos institucija – Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija.
