• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aplinkosaugininkė Jane Goodall ragina imtis skubių veiksmų, kurie yra būtini norint sulėtinti klimato kaitos pokyčius ir išsaugoti gamtos įvairovę. Ji mano, jog sugriežtinus aplinkosaugą ir sumažinus pramoninį ūkininkavimą, klimato kaita sulėtėtų, rašoma BBC. 

Aplinkosaugininkė Jane Goodall ragina imtis skubių veiksmų, kurie yra būtini norint sulėtinti klimato kaitos pokyčius ir išsaugoti gamtos įvairovę. Ji mano, jog sugriežtinus aplinkosaugą ir sumažinus pramoninį ūkininkavimą, klimato kaita sulėtėtų, rašoma BBC. 

REKLAMA

Viena iš priemonių, kurią aplinkosaugininkė J. Goodall siūlo apsvarstyti, yra medžių sodinimo ir gyvūnų buveinių atkūrimo misija. Šiuo metu tokią misiją vykdo jos vardo fondas ir ne pelno siekianti technologijų bendrovė „Ecosia“ Ugandoje.

Per pastaruosius penkerius metus, padedamos vietos bendruomenių ir smulkių ūkininkų, organizacijos pasodino beveik du milijonus medžių.

„Esame šeštojo didžiojo išnykimo įkarštyje“, – sako J. Goodall. Ir priduria: „Kuo daugiau galime padaryti, kad atkurtume gamtą ir apsaugotume esamus miškus, tuo geriau.“

REKLAMA
REKLAMA

Pagrindinis šio projekto tikslas – atkurti nykstančias 5 tūkst. Ugandos šimpanzių buveines. J. Goodall dešimtmečius tyrinėjo šiuos primatus ir vykdė kampaniją už jų apsaugą.

REKLAMA

Tačiau aktyvistė taip pat nori atkreipti dėmesį į miškų kirtimo keliamą grėsmę mūsų klimatui. „Medžiai turi užaugti iki tam tikro dydžio, kad jie iš tikrųjų galėtų atlikti savo darbą“, – sako ji.

„Natural History Museum“ rašoma, jog žmonės jau pakeitė daugiau kaip 70 proc. Žemės paviršiaus. 

Muziejaus kuratorė Kate Collins taip pat pabrėžė, kad „dabartinis išnykimo tempas 100-1000 kartų viršija iki žmogaus egzistavusį išnykimo tempą, todėl mes neabejotinai išgyvename šeštąjį didįjį išnykimą“.

REKLAMA
REKLAMA

Žemė patyrė jau penkis didžiuosius išnykimus

Per pastaruosius 500 mln. metų penki dideli masiniai išnykimai pakeitė gyvybės veidą Žemėje. Žinome, kas sukėlė kai kuriuos iš jų, tačiau kiti iki šiol lieka paslaptimi.

Pirmasis išnykimas, vadinamas Ordoviko gyvybės išmirimu, įvyko prieš 443 mln. metų ir išnaikino apie 85 proc. visų rūšių. Mokslininkai mano, kad jį sukėlė smarkiai nukritusi temperatūra ir susiformavę didžiuliai ledynai, dėl kurių smarkiai nukrito jūros lygis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Po to sekė spartaus atšilimo laikotarpis, todėl išnyko daug smulkių jūrinių rūšių.

Prieš 374 mln. metų įvyko dar vienas masinis išnykimas – vėlyvojo Devono. Jis išnaikino apie tris ketvirtadalius pasaulio rūšių, kurių dauguma buvo jūros dugne gyvenantys bestuburiai.

Šiuo laikotarpiu įvyko daug aplinkos pokyčių, įskaitant visuotinį atšilimą ir atšalimą, jūros lygio kilimą ir kritimą, deguonies ir anglies dioksido sumažėjimą atmosferoje. Tiksliai nežinoma, kas sukėlė šį išnykimą.

REKLAMA

Prieš 250 mln. metų įvykęs Permo periodo masinis išnykimas buvo didžiausias ir pražūtingiausias iš visų penkių išnykimų. Permo išnykimas dar vadinamas Didžiuoju išmirimu. Jis išnaikino daugiau kaip 95 proc. visų rūšių, įskaitant daugumą iki to laiko pradėjusių vystytis stuburinių gyvūnų.

Kai kurie mokslininkai mano, kad į Žemę atsitrenkė didelis asteroidas, pripildęs orą dulkių dalelių, kurios užstojo Saulę ir sukėlė rūgštų lietų. Kiti mano, kad įvyko didelis ugnikalnio sprogimas, dėl kurio padidėjo anglies dioksido kiekis ir vandenynai tapo nuodingi.

REKLAMA

Ketvirtasis didysis išnykimas įvyko prieš 200 mln. metų. Jis vadinamas Triaso išnykimu, kurio metu išmirė apie 80 proc. Žemės rūšių, įskaitant daugelį dinozaurų rūšių.

 

Manoma, kad išnykimą lėmė milžiniška geologinė veikla, dėl kurios padidėjo anglies dioksido kiekis ir pasaulinė temperatūra, taip pat vandenynų rūgštingumas.

Kreidos periodo išnykimas yra penktoji katastrofa, įvykusi prieš 66 mln. metų. Jos metu išnyko 78 proc. visų rūšių, įskaitant ir likusius dinozaurus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Greičiausiai jį sukėlė į dabartinės Meksikos teritoriją nukritęs asteroidas. 

Siūlo imtis veiksmų

J. Goodall sako, kad imtis veiksmų, siekiant sulėtinti mūsų planetos atšilimą, reikia labai skubiai: „Vis dar turime laiko sulėtinti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą.“

Aplinkosaugininkė pabrėžia, kad miškų ir kitų laukinių vietovių naikinimas neatsiejamas nuo klimato krizės.

REKLAMA

„Per mano gyvenimą tiek daug kas pasikeitė“, – pasakoja J. Goodall.

Ji praneša, jog „dabar kartais lietus lyja sausuoju metų laiku, o drėgnuoju metų laiku būna sausa“, tai reiškia, kad „medžiai duoda vaisius netinkamu laiku, o tai trikdo šimpanzes, vabzdžius ir paukščius“.

Per tuos dešimtmečius, kai ji tyrinėjo laukinių šimpanzių buveines ir vykdė kampaniją už jų apsaugą, ji pastebėjo, kad visoje Afrikoje naikinami miškai ir „mažėja šimpanzių skaičius“.

REKLAMA

„Jei nesusivienysime ir neįvesime griežtų taisyklių dėl to, ką žmonės gali daryti su aplinka, jei sparčiai neatsisakysime iškastinio kuro, jei nesustabdysime pramoninio ūkininkavimo, kuris naikina aplinką, žudo dirvožemį ir daro pražūtingą poveikį biologinei įvairovei – ateitis galiausiai bus pasmerkta“, – praneša J. Goodall.

„Mes tiek daug padarėme, kad sunaikintume gamtą. Žmonės nori ateities savo vaikams, todėl turime griežčiau laikytis aplinkosaugos teisės aktų“, – ragina aplinkosaugininkė.

Dar viena žalia dura
Dar viena žalia dura
Feministinines komunistes pezalai. Tegu pasikaria, mažiau CO2 išskirs.
Ką ta sena kurva čia peza...
kliedesiosaugininkai tikrai arti išnykimo, dar bando saugot CO2 kliedesį, bet jau į pabaigą melas. CO2 sudaro mažą dalelę to ką vadiname oru, žmogaus įtaka jo didėjime yra arti niekinės. O visą CO2 reguliuoja pati planeta :) Iš esmės oras paskutinius pora tūkstantmeęių buvo reguliuojamas ugnikalniais :) Viduramžiais po gero ugnikalnio išsiveržimo įvyko "mažasis ledynmetis" nes į atmosferą išmetė belenkiek dalelių, kurios blokavo saulės spindulius ir atšalo planeta. Tik dabar sakoma, kad to ugnikalnio išmestos dalelės nyksta ir todėl šiluma grįžta atgal į buvusį lygį. Beprotsaugininkai rėkia - klimatas šyla. Iki sekančio ugnikalnio. O labai, labai geras ugnikalnis šito kvailo CO2 gali tiek išmest, kiek visa žmonijos veikla per 100 metų, bet ugnikalnis dar išmeta dulkių, kurios vėsina klimatą. Žodžiu, planeta pati reguliuojasi, o žmogaus veikla turi itin mažą reikšmę čia. Paklauskint aplinkosaugininkų kas viduramžiais sukėlė mažajį ledynmetį :D Gal pagonių laužai :D O šiaip tai pasidomėkit Golfo srove. Europos pavirtimas Sibiru tai tikrai realus variantas...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų