Tikimasi, kad rudenį prasidėsiančioje ir trejus metus truksiančioje programoje dalyvaus apie 200 įmonių.
Nors kitur tokios iniciatyvos daugiausia buvo nedidelio masto ir dažniausiai pradėtos individualių verslų, Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo administracija sutiko trijų metų nacionalinei programai skirti 50 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
Šios idėjos autoriai yra nedidelė kairiųjų pažiūrų partija „Mas Pais“, kuri įtikino socialistų valdomą vyriausybę išbandyti 32 valandų darbo savaitę ir po to įvertinti šio eksperimento rezultatus. Partijos lyderis Inigo Errejonas tikisi, kad rudenį prasidėsiančioje programoje dalyvaus apie 200 įmonių.
„Praėjo šimtas metų nuo to, kai paskutinį kartą sutrumpinome darbo dieną, tai yra, kai išsikovojome teisę dirbti aštuonias valandas, – interviu metu Madride sakė partijos lyderis. – Per paskutiniuosius šimtą metų mes sugebėjome pagaminti daugiau, nepaisant to, kad darbe praleidome mažiau valandų. Tačiau nors naudodamiesi technologijomis ir pagaminame daugiau, tai nesuteikė žmonėms daugiau laisvo laiko“.
37-erių I. Errejonas dar prieš Covid-19 pandemiją agitavo už keturių darbo dienų savaitę. Tačiau, kaip teigia pats politikas, dabar šios idėjos įgyvendinimas Ispanijoje atrodo labiau tikėtinas, nes krizė parodė, kad žmonių darbas gali būti daug lankstesnis.
Vis dėlto jis pripažino, kad laukia dar labai ilga kova, norint, jog tai neliktų tik eksperimentu. P. Sanchezas pritarė šiam bandomajam projektui sausio mėnesį, su sąlyga, kad „Mas Pais“ palaikys administracijos sudarytą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo išlaidų planą. Nuo tada ministrai ir kiti aukšti pareigūnai yra sakę, kad keturių dienų darbo savaitę nėra jų politinis prioritetas.
„Svarbesnis yra ne darbo dienų skaičius, o darbo-gyvenimo balansas, – sakė Joaquinas Perezas Rey‘us, Ispanijos darbo ministras. – Viena diena nepadės to išspręsti.“
Pasaulyje kylančios iniciatyvos
Keturių darbo dienų savaitė kai kuriose pasaulio šalyse susilaukė nemažai dėmesio. Naujojoje Zelandijoje tokį bandymą atliks kompanija „Unilever“, o pasiūlymą darbuotojams skirti papildomą poilsio dieną svarsto ir Japonijos įstatymų leidėjai.
Vokietijos technologijų kompanija „Awin“ jau pavasarį pradėjo mažinti darbo valandas, išlaikydami tokį pat darbo užmokestį ir priedus. Kaip teigia įmonės atstovai, tai padidino pardavimus, darbuotojų įsitraukimą ir klientų pasitenkinimą.
Tačiau pritaikyti tokį sprendimą visos valstybės mastu nėra taip paprasta. Prancūzijoje vis dar vyksta įtempti debatai dėl prieš daugiau nei du dešimtmečius priimto siūlymo sutrumpinti darbo savaitę iki 35 valandų.
Verslo grupės toliau agituoja atšaukti šį sprendimą, kuris, esą, trukdo konkurencijai ir produktyvumui. O štai profesinės sąjungos laikosi pozicijos, kad toks sprendimas yra lyg darbuotojų teisių bastionas, dėl kurio buvo sukurta daugybė naujų darbo vietų.
Nuo to laiko jau ne viena Prancūzijos vyriausybė bandė rasti kompromisą nežymiai taisydamos darbo įstatymą taip, kad nepasikeistų pagrindiniai jo reikalavimai. Tačiau praktiškai šis įstatymas yra pilnas spragų, dėl kurių daugelis žmonių ir toliau dirba daugiau nei 35 valandas per savaitę, ypač paslaugų sektoriaus ir laisvai samdomi darbuotojai.
Ispanija susiduria su jau įsisenėjusia didelio nedarbo problema ir žemu produktyvumu. Negana to, iš visų Europos valstybių Ispanija turi didžiausią procentą darbuotojų, dirbančių pagal neteisėtas arba laikinas darbo sutartis. Ispanijos bankas yra pavadinęs šalies darbo rinką „disfunkcine“.
Pagal I. Errejono programą, darbuotojai gaus tokį patį darbo užmokestį, nepaisant trumpesnio darbo laiko. Iš esmės, kompanijos darbuotojams mokės daugiau už mažiau darbo, nebent žymiai išaugtų produktyvumas.
Valstybės finansavimas kompensuos verslo išlaidas, reikalingas naujiems darbuotojams pasamdyti ir naujoms technologijoms įdiegti. Tačiau ši parama yra laikina, ir bus skirta tik perėjimui palengvinti.
Bet taip atsiranda rizika, kad Europos rinkoje ir taip nekompetentingų Ispanijos įmonių padėtis tik dar pablogės. Ispanijos specialistų centro „Funcas“ ekonomistė Maria Jesus Fernandez Sanchez teigė, kad jau dabar niekas nestabdo kompanijų įsivesti keturių darbo dienų savaitės.
Ji sakė: „Jeigu jie tokio sprendimo nepriimtų be finansavimo, tuomet tai tikriausiai reiškia, kad tai neįmanoma. Jeigu tai būtų Šveicarija ar Japonija, toks sprendimas būtų puikus. Tačiau ne Ispanijoje.“
Siekiant išvengti didesnio nedarbo šuolio, dabar pagrindinis Ispanijos valdžios tikslas yra užtikrinti, jog dėl pandemijos darbą praradę piliečiai vėl gautų pastovią darbo vietą. Kiek vėliau bus siekiama imtis priemonių trumpalaikių darbo sutarčių skaičiui mažinti.
I. Errejono teigimu, net jeigu šis eksperimentas bus nesėkmingas, jis tyrėjams suteiks daug naudingos informacijos. Tačiau kartu jis tiki, kad tai gali padėti pagrindus keturių darbo dienų savaitei sektoriuose, kuriuose bandomasis projektas parodys, kad tai yra naudinga tiek įmonėms, tiek darbuotojams.
„Šis bandomasis projektas Ispanijoje įžiebė diskusiją, – sakė I. Errejonas. – Prieš tai apie tai kalbėdavo tik kelios novatoriškos kompanijos, įgyvendinusios tokį projektą, tačiau tai nebuvo nacionalinė diskusija. O dabar yra.“
