Akį traukiantis mažylis pateko į pačius pirmuosius Dakaro metraščius brolių Claude'o ir Bernardo Marreau dėka. Užkietėję benzingalviai dar 1969-aisiais užsimojo pasiekti improvizuotos trasos Keiptaunas - Alžyras įveikimo rekordą ir leidosi į žvalgybinę kelionę per Sacharą „Renault 4“ automobiliuku. Šis „aparatas“ dienos šviesą išvydo 1961-aisiais (jos buvo gaminamas net 33 metus) tuo metu, kai atrodytų visą amžinybę trukęs ekonomikos sąstingis Prancūzijoje užleido vietą ūkio klestėjimui.
Žmonėms reikėjo nebrangaus ir universalaus automobilio, galinčio judėti prastais keliais, todėl „Renault 4“ – pirmasis turėjęs priekinių varančių pavarą, funkcionalų hečbeko kėbulą, visiškai nepriklausomą pakabą ir vairo mechanizmą su krumpliaračiu, buvo kaip tik tai, ko publika laukė. Be to, mažylis turėjo didesnį ir efektyvesnį keturių cilindrų vandeniu aušinamą variklį, leidusį perkopti 104 km/val. greitį. Jis galėjo atlikti ir šeimyninio, ir „moteriško“, ir miesto automobilio funkcijas, tačiau su tokia transporto priemone leistis į didžiausią pasaulyje tropinę dykumą bent jau teoriškai turėtų būti taip pat „malonu“, kaip skęsti.
Broliams Marreau tokios „smulkmenos“ neatrodė rimta priežastis susilaikyti nuo dar vieno nuotykio ir kai 1978-aisiais Thierry Sabine pristatė savo projektą „Paryžius-Dakaras“, jie vieni pirmųjų užsiregistravo būsimam dykumos šturmui. Prancūzų žiniasklaida, prisimindama šią istoriją akcentuoja, kad savo jėgomis lenktynėms ruošdami „Renault 4L“ (t. y. reta versija visais varančiais ratais) jie sugaišo 700 valandų.
Neturėdami pinigų pačioms lenktynėms, broliai sugebėjo įkalbėti T. Sabine sumažinti 8 000 frankų registracijos mokestį beveik perpus, o į startą atkeliavo viso labo su 1 000 frankų biudžetu. Todėl faktas, kad entuziazmu varomas automobiliukas debiutinėse lenktynėse sugebėjo prasibrauti iki penktosios vietos bendroje įskaitoje, atrodė neįtikėtinas. Po metų 1980-aisiais broliai Marreau sukūrė dar didesnį stebuklą ir su „Renault 4 Sinpar“ finišavo treti.
Šiųmetiniame Dakare prie geltonojo mažylio vairo sėdi Michel Blanc, o greta įsitaisęs šturmamas Frederic Benedetti. Savo startą į Saudo Arabijos dykumas perkeltame maratone vyrai vadina pagarbos ženklu broliams Marreau ir netgi susitaria su maratono organizatoriais, kad jiems būtų rezervuotas numeris „720“ – vizualiai panašus „Renault 4 Sinpar“ kadaise turėtą „120“.
„Tai iš tiesų buvo legenda tapęs nuotykis, kai mėgėjams pavyko pasiekti rezultatų su automobiliu, kuris nebuvo sukurtas Dakaro raliui. Anuometiniame Dakare, kai kurie dalyviai, turėdami labai mažai pinigų, dirbo prie automobilių savo garažuose ir išvažiuodavo į Afrikos trasas. Tokie buvo broliai Marreau, sugebėję finišą pasiekti greičiau nei patyrę, galingesnę techniką turėję lenktynininkai“, – sako M. Blanc.
Pasakodamas apie šiųmetį žygį po „Dakar Classic“ įskaitoje F. Benedetti atvirauja, kad „senovinį gražuolį“ buvo gana sudėtinga rasti ir pritaikyti lenktynėms.
„Šis buvo naudojamas kalnų vietovės žandarmerijoje. Pasirinkome tokį variantą, nes tuo metu kalnuotose Prancūzijos vietovėse tokiose vietose kaip policija ar paštas buvo naudojami keturiais ratais varomi „Renault 4L“. Jau tada tai buvo gana retas atvejis, o iki šių dienų tokių modelių išliko dar mažiau. Apskritai viskas ruošiantis šiam Dakaro raliui tikras iššūkis. Juo labiau, kad reikalavimų kartelę patys kilstelėjome šiek tiek aukščiau. Ne dėl to, kad ieškojome problemų, iš tikrųjų siekėme gerų prisiminimų. Mes jį visiškai išardėme. Nusipirkome naują važiuoklę. Atsikratėme visko, kas nenaudinga lenktynėms ir buvo per sunku: radijo imtuvo, šildymo“, – pasakojo ekipažo šturmanas.
Sentimentalieji prancūzai taip pat atvirauja puikiai suprantantys, kad šis automobilis nėra sukurtas tokiems iššūkiams, todėl reikia būti atsargiems ir neperskubėti.
„Na, tai gana ypatinga. Tiesą sakant patys esame nustebę, nes sekasi gerai. Važiavome per kopas ir pravažiavome techniškai sudėtingas vietas. Galbūt nefinišuosime pirmieji Dakare, bet būsime pirmieji širdyse, tai tikrai“, – šypsosi M. Blanc.
Daugiau Dakaro naujienų galite surasti specialiame Dakaro polapyje.
