Krašto apsaugos ministras po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pirmadienį teigė, kad kalbama apie Lietuvos kariuomenės plėtrą.
„Tam mums reikia susidėlioti planus. Kalba eina apie diviziją, lietuvišką jos kūrimą, dabar egzistuojančios sausumos kariuomenės pagrindu ir kitų pajėgumų pagrindu, bet tam dar reikia pasiruošti, paskaičiuoti, kiek kainuos, kokius papildomus pajėgumus galėtume vystyti. Taip pat, ką sąjungininkai galėtų kompensuoti, kol šis ilgalaikis projektas būtų realizuotas, nes pabrėšiu, tai būtų ilgalaikis projektas. Divizija, ne pati sunkiausia, turi 17,5 tūkst. karių.
Numatoma kariuomenės plėtrą, tam turime parengti konkrečius planus ir kitame VGT posėdyje pristatyti. Turime viską sužiūrėti, suskaičiuoti, tada bus galima konkrečiau kalbėti. Plėtros planus tvirtina Seimas. Atsižvelgiant į grėsmes ir būsimus regioninius gynybos planus, nes šiame regione steigiama ne viena divizija“, – sakė A. Anušauskas.
Divizijos idėja sklando jau penkerius metus
Lietuvos kariuomenės vado, generolo leitenanto Valdemaro Rupšio teigimu, divizijos Lietuvoje idėja gimė dar 2018 metų gegužės mėnesį. Tada Lietuvoje lankėsi tuometinis Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų vadas Europoje Christopheris G. Cavolis, kuris šiuo metu yra NATO jungtinių pajėgų Europoje vyriausiasis vadas.
„Tada mes turėjome pokalbį su juo, kad karo meto struktūroje galėtume turėti divizijos dydžio junginį Lietuvoje, jeigu mes didžiąją dalį taikos meto vienetų apjungtume į karo meto struktūrą. Tai praktiškai ir gautųsi divizija.
Jau tada aptarėme, kad tai galėtų veikti, turėtume parengti štabą, kuris pajėgus būtų ir galėtų vadovauti, planuoti ir įgyvendinti operacijas divizijos lygmenyje. Aišku, turėtumėme turėti įgalintojus, juos laikui bėgant išvystyti, kad galėtume planuoti ir mūšį vesti divizijos lygmenyje“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo V. Rupšys.
Pasak jo, po pokalbio su C. Cavoliu pradėtas rengti divizijos štabas, nuo 2019 m. sulaukta ir didelės Jungtinių Valstijų pagalbos, Pensilvanijos Nacionalinės gvardijos 28-osios pėstininkų divizijos („Keystone“) atstovai dalyvaudavo Lietuvos kariuomenės pratybose, konsultuodavo mūsų karius.
„Galime pasidžiaugti, kad tas štabas, sausumos [pajėgų] pagrindu, dalyvauja Vokietijoje amerikiečių organizuojamuose pratybose ir jie jau šiandien dalyvauja kaip divizijos štabas“, – aiškino kariuomenės vadas.
Divizija – pagrindinis kariaujantis vienetas
V. Rupšio teigimu, žiūrint į ateitį ir Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame turėtų būti patvirtinti nauji regioniniai gynybos planai, divizija bus pagrindinis kariaujantis vienetas aljanse.
„Jeigu toks vienetas reikalingas, mes matome tą grėsmę, kuri trumpalaikėje, vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, ko gero, niekur nedings, tai tą nacionalinę diviziją ir turime turėti. Tuo labiau, kad tam pagrindai yra“, – pasakojo kariuomenės vadas.
Jis tvirtino, kad dėl praktinio divizijos įgyvendinimo plano jau diskutuoja kariuomenė, Krašto apsaugos ministerija, dalis vizijos pateikta susipažinti ir Vyriausybei, ir Prezidentūrai.
Papasakojo, iš ko susidėtų divizija
V. Rupšio teigimu, nacionalinę diviziją galėtų sudaryti trys brigados dydžio manevriniai vienetai.
„Tai „Geležinio vilko“ brigados pagrindu, kaip pagrindinis manevrinis vienetas, „Žemaitijos“ pėstininkų brigados [pagrindu], lengvesnė brigada, ir viena brigada formuojama rezervo pagrindu, tai mūsų institucinių vienetų, kuri vadovaujama dabartinio MDB (mechanizuotojo pėstininkų bataliono – aut. past.) štabo. Tai būtų trys manevrinės brigados.
Toliau – įgalintojai. Tuos, kuriuos mes dabar turime, artilerijos batalionus ir, aišku, reikėtų plėsti dar vieną divizinio lygmens artilerijos batalioną, reikėtų logistikos vieneto, reikėtų peržiūrėti, performuoti kai kuriuos vienetus, įsteigti arba duoti papildomą užduotį, kad būtų vykdoma žvalgybos bataliono funkcija.
Reikėtų toliašaudės artilerijos arba raketinių salvių sistemų. Mes jau pradėjome HIMARS sistemos įsigijimo procesus. <...> Jau yra sprendimas įsigyti vidutinio nuotolio priešlėktuvines sistemas, kokią mes dabar turime NASAMS sistemą. Mes praktiškai 75 proc. tų pajėgumų ir dabar jau turime“, – taip V. Rupšys nupasakojo, ko reikia, kad Lietuvoje atsirastų divizija.
Lietuvai reikėtų tankų
Kariuomenės vado teigimu, kuriant nacionalinę diviziją, reikėtų spręsti, kokias užduotis pavesti „Geležinio vilko“ brigadai.
„Tai ne tik manevrinė gynyba, tai ir galimybė kontraatakuoti. Mes pilnai svarstome ir teikiama rekomendacijas politinei vadovybei, kad reikėtų [brigadą] „sunkinti“. O ką reiškia „sunkinimas“? Teikiame siūlymą, kad vieną mechanizuotų pėstininkų batalioną pakeistume į tankų batalioną, <...> nupirkti tankų platformą ir įdiegti į mūsų ginkluotę“, – dėstė V. Rupšys.
Jo tvirtinimu, lietuviškai divizija reikėtų įvairios paskirties tankų.
„Ir evakavimo tankų, ir, prie tų įprastų tankų platformų, reikėtų tiltų klotuvų. <...> Maksimaliai reikėtų 54 [tankų]. Yra visokių variantų, bet kalbu apie maksimalų variantą“, – aiškino kariuomenės vadas.
Turėtume vidutinio dydžio diviziją
Ministras A. Anušauskas, kalbėdamas su žurnalistais, pasakė ir konkretų skaičių, kiek karių galėtų sudaryti lietuvišką diviziją – 17,5 tūkst.
„Tam dar reikia pasiruošti, paskaičiuoti, kiek kainuos, kokius pajėgumus papildomus galėtume vystyti, ką mums sąjungininkai galėtų kompensuoti, kol šis ilgalaikis projektas būtų realizuotas“, – kalbėjo ministras.
„Įprastai NATO divizijos <...> būna mažesnės skaitlingumu, bet kai kur siekia apie 20 tūkst. ar net 25 tūkst., <...> [lietuviška divizija] būtų vidutinė pagal dydį. Žiūrint iš mūsų galimybių, konsoliduojant visas mūsų ginkluotąsias pajėgas, 17,5 tūkst. būtų moderni, gebanti vykdyti manevrinę gynybą ir kontraatakuoti arba atakuoti“, – teigė V. Rupšys.
Dešimtmečio projektas ar įmanoma greičiau?
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas teigė, kad divizijos kūrimas bus dešimtmečio projektas.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigė, kad pasiruošti turime greičiau, nei per dešimt metų.
„Mes negalime sau leisti kažką kurti dešimtmečius, statyti ir nepastatyti ir turėti nebaigtą procesą. Mes kalbame, ką mes galime turėti 2030 metams“, – TV3 „Dienos komentare“ kalbėjo K. Budrys.
Kariuomenės vadas tvirtino, kad matoma politinė valia stiprinti kariuomenę, didinti ir vystyti jos pajėgumus.
„Kalbant apie datas, tai priklausys nuo finansavimo, nuo kitų faktorių, per kiek laiko mes būsime pajėgūs įsigyti, kaip rinka galės pasiūlyti tą pagrindinę karinę įrangą.
Bet pagrindinis akcentas yra ne pačioje karinėje įrangoje, o mokėjime ją eksplotuoti, valdyti ir jai vadovauti.
<...> Yra labai gerų signalų iš mūsų sąjungininkų, kad tas pajėgumų, kurių mes dar neturime, galės užpildyti. Bet, su sąlyga, kad mes būsime pajėgūs valdyti ir vadovauti“, – pasakojo V. Rupšys.
Plačiau apie divizijos kūrimą, Vokietijos brigadą Lietuvoje ir Rusijos pajėgumų atsistatymą po pralaimėjimo Ukrainoje – pilname pokalbyje su V. Rupšiu laidoje „Dienos pjūvis“, kurios įrašą rasite straipsnio viršuje.
