„Vertinant iš penkerių metų perspektyvos, žiūrint atgal, tai taip, jeigu mes paimtume tas sąlygas, kurias turėjome prieš penkerius metus ir dabartinė situacija, tai mes ją pieštume tikrai tamsiomis spalvomis. Tai atliepia santykinį mūsų pripratimą prie nestabilios saugumo situacijos regione.
Žiūrint iš ateities perspektyvos, jeigu penkerius metus šoktelėčiau į priekį, tikrai norėčiau, kad ji būtų tiek apibrėžiama, kiek ji yra šiandien. Kai mes galime vertinti, kad karinės grėsmės tikimybė išlieka maža. Tol, kol karas Ukrainoje tęsiasi, mes galime šiek tiek atsargiau prognozuoti, kad tas didesnis langas, kol Rusijos pajėgos atsistatys ir sąlygos bus geresnės įgyvendinti tuos sumanymus, kuriuos jie turi nusipiešę sau.
Tai reiškia gerokai padidinti karines pajėgas vakarų kryptimi, pasiruošti ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais. Tai to tam tikro neapibrėžtumo ateityje, tikėtina, kad didės“, – saugumo situaciją šalyje aptarė K. Budrys.
Nausėda – už visuotinį šaukimą
Netylant kalboms apie dar vieną pajėgas sustiprinti galintį faktorių – šauktinių reformą, K. Budrys patikino, kad prezidentas G. Nausėda pasisako už visuotinį šaukimą į privalomąją karinę tarnybą.
„Prezidentas pasisako už visuotnį šaukimą, t.y. visų šaukimą. Mes matome, kad dabartinė sistema striginėja, pati kariuomenė į tai atkreipia dėmesį, kad tiek surinkimas, tiek informavimas, tiek medicininė patikra – kad įvairiose stadijose yra vadinamųjų butelio kaklelių, kuriuos reikia taisyti.
Bet dėti pastangas atidarius didelę diskusiją su visuomenę vien tik į tų spragų šalinimą, tai yra tam tikras neefektyvus resursų panaudojimus. Jeigu jau dedame pastangas į diskusiją, įtraukiame įvairias visuomenės grupes, (…) tai kalbėkime apie visuotinį šaukimą ir kada mes jį galime įgyvendinti“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad net pritarus visuotiniam šaukimui, jis neįyktų kitais metais. Tai įmanoma daryti tik palaipsniui, nes reikia infrastruktūros, kaip ir karininkų, kurie mokytų šauktinius.
Karas tarp Rusijos ir NATO būtų kitoks
Pirmadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad Lietuvoje svarstoma kurti diviziją sausumos kariuomenės pagrindu.
„Mes kalbėjome apie galimą būsimą Lietuvos kariuomenės plėtrą. Tam reikia, aišku, mums dar susidėlioti planus. Kalba eina apie diviziją lietuvišką, jos kūrimą. Dabar egzistuojančios sausumos kariuomenės pagrindu ir kitų pajėgumų pagrindu“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė krašto apsaugos ministras.
Jis pabrėžė, kad tai būtų ilgalaikis, „dešimtmečio projektas“.
„Tam dar reikia pasiruošti, paskaičiuoti, kiek kainuos, kokius pajėgumus papildomus galėtume vystyti, ką mums sąjungininkai galėtų kompensuoti, kol šis ilgalaikis projektas būtų realizuotas“, – kalbėjo ministras.
K. Budrys „Žinių radijuje“ teigė, kad divizijos poreikis yra tam tikros NATO vykstančios transformacijos supratime „kaip mes kariausime“.
„Ir tą reikia suprasti, kai mes kalbame apie (vokiečių – aut. past.) brigadą. Dėl to išankstinio dislokavimo mes kalbame apie atgrasymą. O kai mes kalbame apie regioninius gynybos planus, mes kalbame apie kariavimą.
Aišku, tai yra susiję. Kuo mes būsime labiau pasiruošę kariauti, tuo labiau atgrasysime ir priešininką.
Matymas yra toks, kad pagrindinis vienetas, kuris veiks iš NATO pusės tai bus divizijos. Tada klausimas, ar mes su savo brigadomis būsime divizijos dalis. Kaip dabar, pavyzdžiui, Geležinio vilko brigada yra tarptautinės šiaurės rytų divizijos dalis, su jos vadaviete Lenkijoje. Ar mes turėsime ją nacionalinę.
Mes negalime išsikelti vėliavą ir sakyti, kad turimi diviziją, o ji yra tuščia – be jai priklausančių įgalintojų ir be jai priklausančios technikos“, – komentavo prezidento patarėjas.
Pasak K. Budrio, jei prasidėtų karas tarp Rusijos ir NATO, pasikeistų ir pats kolektyvinės gynybos supratimas. Mat NATO yra kitokia karinė jėga nei Ukraina.
„Karas (tarp Rusijos ir NATO – aut. past.) vyks visose dimensijose. Ne tik sausumoje, ką mes matome Ukrainoje. Ten yra sausumos pajėgų karas. Reikia suprasti, kad NATO pirmiausia yra milžiniška jūrinė galia, kad pajėgos yra jūrų pajėgos. Taip pat ir kitų sąjungininkų. Ir tas sausumos domenas po Šaltojo karo buvo primirštas.
Ir dar yra milžiniško oro pajėgų pajėgumai – aviacija, kuri ir mus gali pasiekti labai greitai. Mes matome visus domenus, kad jis vyks ir sausumoje, ir ore, ir vandenyse. Tai sausumos domene kalbama apie kariavimą divizijomis, čia taip grubiai sakant“, – kalbėjo K. Budrys.
Anot prezidento patarėjo, karas tarp Rusijos ir NATO būtų visai kitoks nei dabar vyksta su Ukraina.
„Tai bus daug labiau technologiškai pažangus, visuose domenuose. Ir sausuma nebus tiek svarbi, kiek yra Ukrainoje“, – pridūrė K. Budrys.
