Su naujuoju Vokietijos gynybos ministru Vilniuje susitiko Gitanas Nausėda – jo patarėjas sako, kad prezidentas neišgirdo pasakymo, jog vokiečiai atsitraukia nuo ankstesnių planų.
Praėjusių metų birželis – į Lietuvą atvykusio Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizitą prezidentas Gitanas Nausėda vadina istoriniu.
„Sutarėme, kad būtina stiprinti gynybinius pajėgumus Baltijos šalyse, didinant dislokuotų karių skaičių, stiprinant oro ir jūros gynybą. Lietuva yra pasirengusi priimti daugiau sąjungininkų pajėgų ir užtikrinti visą reikiamą infrastruktūrą“, – birželio 7-ąją kalbėjo G. Nausėda.
Svarbiausia žinia – kad Lietuvoje bus dislokuota Vokiečių karių brigada. Tai apie 5 tūkstančiai karių su technika.
„Numatėme, kad stiprinsime mūsų indėlį stiprindami rytinį flangą, mes sukursime stiprią brigadą. Tai aptarėme vieni su kitais ir turėsime dirbti šia kryptimi“, – tuomet sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Bet praėjo 9 mėnesiai ir, kaip paskelbė vokiečių spauda, pažadas subliuško. „Vaiduoklių brigada“ – taip vokiečių „Der Spiegel“ pavadino straipsnį, kuriame, remdamiesi savais šaltiniais Vokietijos vyriausybėje, paskelbė, jog vokiečiai atsitraukia nuo savo pažado ir nuolat Lietuvoje dislokuotos brigados nebus.
Ši žinia sutapo su pirmuoju naujojo Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso vizitu Lietuvoje. Pirmadienį jis aplankė Rukloje jau dabar esančius vokiečių karius.
Vadovavimą krašto apsaugai jis perėmė didžiausiai Europos ekonomikai jau spėjus prarasti dalį savo patikimumo partnerių akyse – vykstant karui Ukrainoje, Vokietija sulaukė daugybės kritikos dėl savo neryžtingumo ir išsisukinėjimų, o kaip paaiškėjo vėliau, patys vokiečiai, valdant Angelai Merkel, savo kariuomenę yra smarkiai nualinę. Bet atvykęs į Lietuvą jis bando aiškinti, kad Vokiečiais pasitikėti galima.
„Susitarimas dėl rytinio flango yra dar svarbesnis, nei Šaltojo karo metais. Vienintelis skirtumas, kad iki Šaltojo karo pabaigos, Vokietija buvo rytinis flangas ir Federacinė Respublika su NATO garantavo mūsų saugumą. Šiandien, kartu su kitais esančiais Lietuvoje, mes saugome rytinį flangą“, – teigia B. Pistorius.
Savo pasisakyme jis aiškina suprantantis Baltijos šalių ir Lenkijos susirūpinimą dėl saugumo šioje Europos dalyje.
„Lietuvos saugumas kartu yra ir mūsų saugumas, dėl to šis įsipareigojimas yra toks svarbus“, – tvirtina B. Pistorius.
Pistoriusą į Lietuvą atlydėjo ir daugybė vokiečių žurnalistų, bet Lietuvos žurnalistų nei į Ruklą, nei į Pabradę, kur lankėsi vokiečių ministras, Vokietijos kariuomenės atstovai neįsileido. Būtent Pabradėje Pistoriusas pareiškė, kad klausimas dėl brigados – ne Vokietijos ir ne Lietuvos reikalas, o NATO aljanso.
„Galų gale, tai nėra klausimas, kas ko nori, ar kas ką suteikia, o tai, ką NATO nusprendžia suteikti“, – kalba B. Pistorius.
Vokietis priimtas aukščiausiu lygiu – jį Vilniuje priėmė ir šalies vadovas Gitanas Nausėda.
„Ar buvo kažkas paneigta, kad mes jau nebeįgyvendinam kažkurių sumanymų, ne, tai nebuvo padaryta, dirbame paetapui, pirmą etapą jau įgyvendinome, šiuo metu dėliojamas antrasis etapas“, – teigia prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
O vėliau iškilmingai sutiktas ir Krašto apsaugos ministerijoje. Po susitikimo Arvydas Anušauskas pakartojo, kad Lietuvos siekis nesikeičia – turėti nuolatinę brigadą pilna apimti čia, Lietuvoje. Bet ar siekis realus – nepasakė.
„Lietuva siekia nuolatinio Vokietijos brigados buvimo Lietuvoje, nes NATO gynybos linija prasideda čia“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Spaudos konferencijoje ir vėl parodyta, kad Lietuvos žurnalistų klausimai nelaukiami. Lietuviams leista užduoti tik vieną klausimą, nors vokiečių žurnalistai tokias galimybes turėjo dvi. Vis tik ir čia Pistoriusas dar kartą pakartojo, kad brigados klausimą turi nuspręsti NATO. Taip iš esmės parodydamas, kad vokiečiai atsitraukia nuo dvišalio susitarimo.
„Darau prielaidą, kad Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime priimsime sprendimus ir nutarimus. Mes turime labai kruopščiai, labai gerai apsvarstyti ar būtina nuolat dislokuota brigada“, – teigia B. Pistorius.
„Ar tai nėra pozicijos pakeitimas iš pačių vokiečių pusės? — Na, aišku čia turėtų ministras ir politikai komentuoti, dėl politinės pozicijos pakeitimo“, – sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Vis tik pripažįstama, kad iš vokiečių niekaip neišgirstame kada bus dislokuota brigada Lietuvoje. Ar bus dislokuota pilna apimti, ar tik kaip dabar, keliolikos žmonių vadovaujantis štabas.
„Ko mes neturime šiai dienai, tai tikslios datos ir tikslios formos, kaip tas bus išpildyta, taip, tą galime konstatuoti“, – kalba K. Budrys.
„Planavimo komanda, jie tikrai žiūri, kaip tą galėtų praktiškai įgyvendinti. Kokia reikalinga infrastruktūra, kokie reikalingi sandėliai amunicijai ir t.t., kokios reikalingos mūsų, kaip priimančios šalies pajėgumai, kad priimti ar nuolatiniam, ar nenuolatiniam dislokavimui, jau čia kitas klausimas, tai yra ateities diskusijų klausimas“, – tvirtina V. Rupšys.
Tiesa, kol kas vokiečių brigados Lietuva priimti negalėtų ir fiziškai – nėra tam tinkamos infrastruktūros. Bet pirmieji darbai jau prasidėjo, juos žadama baigti iki 2026 metų. Statybos Lietuvai kainuos iki milijardo eurų.
LIETUVOS PARTNERĖ YRA JAV, o ne parsidavėliai austrai, kurie paleido nusikaltėlį, ieškomo Lietuvos arba vokiečiai, kurie leido visokius Šrioderius net Gazprome įdarbinti, tai, kaip jie gins Lietuvą, jie ruskiui subi-ę bučiuos už dujas ir naftą... Vokietkai yra vokiškos smirdinčios dešrelės, kurias tik patys ir ėda...
