Socialiniame tinkle „Facebook“ Pašilaičių grupės nariai netveria pykčiu – kaimynai suprasdami, kad jų elgesys piktina kitus, paukščius lesinti bando slaptai.
„Į kiemą tarp Medeinos 1, 43, 45 namų ir į laukymę Justiniškių gatvės link maišus išpila apie 2-3 valandą nakties, kad niekas nepagautų. Kažkada vasarą nemiga kankino, teko pamatyti iš balkono”, – dalijasi viena moteris.
Kiti bendruomenės nariai prisideda skundais: „Kalbama turbūt labiau, kai po visą kiemą batono gabalai yra išmėtomi, o pro 9 aukšto balkoną metama košė, kuri pataiko nuo 8 iki 1 aukšto palangių ir langų.“
Susitvarkyti su netinkamu kaimynų elgesiu nelengva, pasak žmonių – sunku prigauti kas ir kada lesina paukščius. Be filmuotos medžiagos ar nuotraukų, kuriose užfiksuotas daromas pažeidimas įrodymų institucijoms pateikti neįmanoma.
Vilniaus miesto savivaldybė: iš pirmo žvilgsnio nepavojinga, bet gali kilti daug problemų
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas teigia, kad yra labai svarbu žinoti taisykles, kaip ir kada galima lesinti paukščius. Anot jo, netinkamas lesinimas gali sukelti sanitarinių problemų bei pritraukti graužikus.
„Mėtyti lesalą prie daugiabučių, taip pat kiemuose, aikštėse, skveruose ar kitose tam neskirtose vietose nėra tinkamas elgesys, nes paukščiams primetama per daug lesalo, jie ne visą jį sulesa, o likučiai pūva, teršia teritoriją ir traukia graužikus.
Kitaip tariant, nors netinkamas laukinių paukščių lesinimas atrodo kaip nepavojingas veiksmas, jis kelia kitas su sanitarinėmis sąlygomis susijusias problemas“, – pabrėžia jis.
Ką būtina žinoti, norint lesinti paukščius
Pasak savivaldybės atstovo, remiantis galiojančiomis gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos taisyklėmis, yra būtina žinoti, kad laukinius paukščius lesinti galima tik šaltuoju metų sezonu.
„Vandens paukščius lesinti galima vandens telkinių pakraščiuose, kai telkiniai yra pasidengę ledu, o kitus paukščius, išskyrus balandžius, galima lesinti žiemą tinkamu lesalu, jei tam įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės“ – teigia G. Grubinskas.
Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Gediminas Petkus aiškina, kad tinkamas laikas duoti maisto paukščiams yra tada, kada ateina pirmieji šalčiai, nes tada sąlygos paukščiams patiems susirasti maisto yra sudėtingesnės.
Svarbu žinoti ne tik kur ir kada galima lesinti paukščius, tačiau ir kokį maistą galima jiems duoti. Dažnai žmonės lesina juos įvairiomis atliekomis arba bandelėmis, duonos likučiais, tačiau, pasak ornitologo, toks maistas paukščiams nėra tinkamas ir jo reikėtų vengti.
Specialistas rekomenduoja lesyklėlėse paberti paprastas, nesūdytas ir nekepintas, saulėgrąžas, kviečius ar avižas. Tiesa, paukščiams nelabai tinka rugiai, tad jų reikėtų vengti.
Tokie maisto produktai, kaip košė, kurią Vilniaus gyventojų teigimu, kartais tenka išvysti skrendančia pro daugiabučių langus, taip pat yra nerekomenduojami, nes košė gali užšalti.
Už netinkamą lesinimą galima sulaukti baudų
Vilniaus miesto savivaldybės atstovo teigimu, už netinkamą laukinių paukščių lesinimą mieste yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio atsakomybė, kuri numato, kad gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 230 eurų.
„Įvertinus visas kiekvieno įvykio aplinkybes, gali būti skiriama ne bauda, o žodinė pastaba. Vilniaus savivaldybės tikslas yra edukuoti ir informuoti gyventojus, supažindinti juos su galiojančia tvarka ir reikalavimais, o ne bausti vien dėl nubaudimo fakto, orientuojamasi į problemų išsprendimą“, – sako G. Grubinskas.
Pasak G. Grubinsko, savivaldybė sulaukia gyventojų nusiskundimų dėl netinkamo laukinių paukščių lesinimo, tačiau dauguma atvejų nėra pateikiami nusižengimo įrodymai – filmuota medžiaga arba nuotraukos, todėl nėra galimybės taikyti atsakomybę.
Vis dėlto, savivaldybė pastebi, kad ne visi žmonės, lesinantys paukščius, tai daro piktavališkai bei norėdami pakenkti. Dauguma jų – net nežino, kad elgiasi netinkamai.
„Pastebime, kad didesnė dalis netinkamai paukščius lesinančių asmenų tai daro nežinodami, kaip tą daryti tinkamai“, – sako savivaldybės atstovas.
Pasak jo, jeigu žmonės pastebi netinkamai besielgiančius kaimynus, pirmiausia reikėtų su jais pasikalbėti, todėl kad yra didelė tikimybė, jog jie nežino galiojančios tvarkos.
„Jei kaimynų elgesys nesikeičia ir jie nesutinka, jog daro pažeidimą, apie tai reikėtų pranešti savivaldybei, pateikiant pažeidimo įrodymus: nuotraukas, vaizdo įrašus ir panašiai“, – sako vyras.
Lesinimo tvarkos kontrolę ir galimus pažeidimus taip pat kasdien prižiūri ir viešosios tvarkos pareigūnai patruliavimo metu.
