lesinimas

Sniegui gausiai padengus Žemę, sutrumpėjus dienoms ir spaudžiant šaltukui, likusiems žiemoti paukščiams tampa sudėtinga susirasti maisto. Todėl paukščius galima globoti. Bet kartą pradėjus, tai reikia daryti tol, kol pagerės oro sąlygos – atšils ir nebeliks sniego.

Daugiabučiuose gyvenantys klaipėdiečiai piktinasi neatsakingais kaimynais, kurie kiemuose lesina laukinius paukščius. „Žardininkų gatvėje šalia 14 numeriu pažymėto namo mėtomos maisto atliekos per buto balkoną ant automobilių. Atskridę paukščiai kelia didžiulį triukšmą, apdergia namo balkonus, butų langus, lesdami maistą apgadina automobilių kapotus“, - miesto valdžiai pranešė klaipėdietė.

Daugiabučio bute kaip namuose jaukiai besijaučiantys balandžiai būriuojasi ant grindų ir lesa ten jiems duodamą maistą. Tokį vaizdelį socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje Jeruzalės bendruomenės grupėje įkėlė pasipiktinęs vilnietis. Portalui tv3.lt susisiekus su vaizdo įrašą patalpinusiu vaikinu, šis neslėpė pasipiktinimo vis besikartojančiu gretimame bute gyvenančios moters elgesiu.

Klaipėdoje svarstoma, ar neuždrausti žmonėms lesinti paukščius. Uostamiestyje neretai žmonės iš balkonų mėto maistą kirams. Jie irgi įpranta atskristi būtent į tą vietą, kelia triukšmą, tad gyventojai, turintys mažų vaikų, nepatenkinti. Prie kačių šėryklų irgi pradeda būriuotis paukščiai. Jie išdrabsto šiukšles prie konteinerių, apdergia žmonių skalbinius, antradienį rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“. Draudimo šerti paukščius nėra nė vienose miesto tarybos patvirtintose taisyklėse.

Kai ilgiau spaudžia šaltukas, metas pagalvoti apie tuos, kuriems vis sunku rasti maisto. Vieni mūsų krašto paukščiai lieka ir laukia pavasario, kiti iš tolimesnių kraštų atskrenda į Lietuvą žiemoti. Vijolė Aguonaitė Pradėti lesinti paukščius niekada ne vėlu. Ypač šios žmonių pagalbos sparnuočiams reikia antroje žiemos pusėje, kai natūralių maisto atsargų beveik nelieka, o dėl besikaitaliojančių oro sąlygų jų susirasti tampa ypač sunku.

Migrantai, sniegui užklojus žemę, sparčiau patrauks piečiau – jiems tokie atšalimai ir net buvusios sniego pūgos nėra baisūs, tačiau nemaža dalis sparnuočių liks mūsų krašte iki pavasario. Tai sėsliai gyvenantys vištiniai ir dauguma varninių paukščių, žvirbliai, žaliukės, o taip pat klajojančios zylės, geltonosios startos ir kiti sparnuočiai. Smulkiems žvirbliniams paukščiams, ypač vabzdžialesiams, šiomis dienomis žymiai pablogėjo mitybinės sąlygos.

Gamta– laukinių paukščių ir žvėrių namai, todėl į juos žmogui brautis nevalia. Per didelis gailestis laukinei faunai ne tiek padeda, kiek kenkia. Žinovai tvirtina, kad bandymai keisti natūralius procesus atsisuka prieš pačius gamtos gyventojus. Taip jau gamtoje sutvarkyta, kad, ėmus vėsti orams, paukščiai ir žvėrys pradeda migruoti. Laukinė fauna traukia pietų kryptimi, kur šilčiau, kur lengviau rasti maisto. Ateina pavasaris– visi sugrįžta. Taip ir sukasi gamtos ratas.