Prieš 9 metus Vilniuje atsirado piešinys, kuriame vaizduojami besibučiuojantys Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas. Šis piešinys nukeliavo net iki JAV žiniasklaidos. Ir nors jo jau seniai nebėra, bet iš dabartinių įvykių panašu, kad D. Trumpas V. Putinui iš tiesų gali įsisiurbti į lūpas. Kalbos apie galimą paliaubų Ukrainoje planą mūsų politikams ir ekspertams reiškia vieną – V. Putinas tik padarys pauzę savo imperinių užmačių vykdyme.
„Jis buvo pakankamas beprotis, kad užpultų Ukrainą. Tai kodėl jam nepabūti dar vieną kartą bepročiu?“ – sakė atsargos karininkas Vaidotas Malinionis.
O bepročiu V. Putinas ir nori, ir gali būti. Rusijos gynybos pramonė sukasi pilnu režimu, visuomenė ir mobilizuota, ir praplautomis smegenimis, kalbomis apie karą su NATO. Ne vienos šalies žvalgyba praneša, kad Ukrainoje patirtus praradimus rusai gali atstatyti gana greitai.
„Sena patarlė ir ta, kad nori taikos – ruoškis karui. O karas dabar yra labai realus. 5 metų perspektyvoje, jis kaip niekada yra realus, ir aš manyčiau, mes dabar gyvename tikrai pačioje pavojingiausioje aplinkoje nuo pokario laikotarpio“, – kalbėjo V. Malinionis.
Realybė tokia, kad pavargusi mokėti už Europos saugumą, Amerika tvarko reikalus žemyne be pačių europiečių. Jiems tik garsiai priekaištauja, kad yra apsileidę.
Tad kaupiantis tamsiems debesims danguje, kyla klausimas – kuo gali kliautis Lietuva, jeigu prireiktų? Ar Europa nusivylusia Amerika, ar be Amerikos mažai ką galinčia Europa?
„Jeigu tos nepalankios paliaubos nusistovės ir rusai bus laimėję politinę pergalę, ir karinę pergalę paskelbs, tada daug kas, turbūt, ir Lietuvoje, ir Vakaruose, sau pasakys, kad nebereikia gynybai pinigų. Nebereikia investicijų į gynybą ir tai, manau, bus labai neteisinga“, – sakė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Nors pastaruoju metu Europa padidino išlaidas gynybai, bet situacija vis dar prasta. Štai Rusija pernai savo karo mašinai skyrė beveik 140 milijardų eurų. Europos šalys kelis kartus daugiau – virš 400 milijardų. Tačiau Tarptautinis strateginių studijų institutas palygino šias sumas pagal perkamąją galią. Kitaip tariant, ką už tuos pinigus Europa ir Rusija gali įsigyti. Ir padarė baugią išvadą, kad Rusijos karinės išlaidos didesnės nei visų Europos šalių.
„Labai svarbu imtis daugiau atsakomybės dėl savo gynybos, kai vidutiniškai Europos Sąjungos valstybės išleidžia savo gynybai vos 1,9 procento BVP. Tikiuosi, kad NATO viršūnių susitikime Hagoje mes pajėgsime pakelti tą finansavimo lygį iki 3 procentų“, – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
„Iš tikrųjų, situacija yra sudėtinga, nes JAV vienašališkos pastangos mėginti spręsti klausimą tiesiogiai su Rusija ir su Kinija iš dalies, palieka Europą nuošalyje. Kita vertus, reikia sau užduoti klausimą, ar mes to nenusipelnėme, būdami ištižę, nesugebėdami priimti sprendimų, ne tik tvirtų politinių, bet ir gyvybiškai svarbių dėl gynybos finansavimo. Todėl tai vertinčiau kaip gerą spyrį į užpakalį Europai, ir tikiuosi, kad Europa atsibus“, – sakė ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.
Skatina nepanikuoti
Ketvirtadienį nemažai apkalbų sukėlė G. Palucko pasakymas, kad esame saugiausioje situacijoje, o visuomenei panikuoti nereikia. Nors dar trečiadienį krašto apsaugos ministrė teigė priešingai.
„Pozicijos tikrai nesiskiria ir mes kalbame apie Lietuvos pasiruošimo lygį. Iš tikrųjų, Lietuva niekada nebuvo pasiruošusi geriau nei dabar ir atitinkamai daromi dar didesni ir svarbesni žingsniai, jog mūsų pasiruošimas, gynybos sektoriaus pasiruošimas, kariuomenės pasiruošimas ir būtų pats didžiausias atgrasantis faktorius, kad niekas ir niekada nemėgintų mums kažkuo grasinti“, – kalbėjo premjeras.
NATO generalinis sekretorius prieš keletą savaičių rėžė tiesiai šviesiai – aljansui reikia ruoštis karui.
Tiesa, patys vokiečiai tikrai nedaro visko, ką gali. Agentūra „Reuters“ paskelbė skandalingą žinią, kad Vokietijos karinis pajėgumas netgi mažėja. Iki Rusijos invazijos 2022-aisiais, vokiečių kariuomenės pasirengimas kovoti buvo vertinamas 65 procentais. Bet šiai dienai šis rodiklis sumažėjęs iki 50 procentų.
Panašu, kad rimčiau į Rusijos grėsmę žvelgia tik Baltijos šalys, Skandinavija ir Lenkija. Nors Lenkijos ekonomika pagal dydį nepatenka net į Europos penketuką, bet šiai dienai būtent Lenkija turi didžiausią kariuomenę Europoje ir trečią pagal dydį visame NATO aljanse. Daugiau karių turi tik Turkija ir JAV.
„Žiūrėkit, prieš mus jau seniai kariaujama. Ir ne konvencinis karas vyksta. Hibridinis karas. Jeigu kabeliai nutraukinėjami vienas po kito Baltijos jūroje, tai čia ne karas? Hibridinės atakos, propaganda ką daro? Mūsų dalį visuomenės yra suklaidinusi priešo propaganda. Prieš mus jau seniai kariaujama“, – teigė V. Malinionis.
Tiesa, tiek ekspertai, tiek ir politikai aiškiai sako, kad žmonėms panikuoti dėl prastėjančios saugumo situacijos nereikia. Tiesiog būtina suprasti kylančias rizikas ir būti kuo geriau joms pasiruošus.
„Kaip Ronaldas Reaganas sakė – taika per galią. Taika bus tada, kai tu būsi galingas. Nes priešas tiesiog bijos prieš tave kelti ranką“, – sakė L. Kasčiūnas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
.jpg)
