Parlamentarės A. Širinskienės siūlymas išbraukti Partnerystės įstatymą iš Seimo pavasario sesijos darbotvarkės turėjo būti svarstomas antradienį Seimo rytiniame posėdyje. Regionų frakcijai paprašius, klausimas nukeltas į vakarinį posėdį.
Partnerystės įstatymo iniciatorius Tomas Vytautas Raskevičius įsitikinęs, kad klausimas „yra sąmoningai vilkinamas, siekiant didinti aistras ir susiskaldymą“.
„Laisvės frakcija šį projektą registravo tiek pirmosios, tiek antrosios, tiek trečiosios, tiek ketvirtosios Seimo sesijos programose. Registruosime jį [įstatymo projektą] tol, kol jis bus priimtas.
Prasidėjus karui Ukrainoje mes to klausimo tikrai aktyviai nekėlėme ir neaštrinome. Pati A. Širinskienė ėmėsi iniciatyvos siekdama galimai nukreipti dėmesį nuo to, kas vyksta Ukrainoje ir sutelkti dėmesį į Partnerystės įstatymą“, – kalbėjo jis.
Išbraukimas iš Seimo pavasario sesijos techniškai neužkerta kelio svarstyti įstatymo projektus, juos galima sugrąžinti į darbotvarkę sesijos eigoje.
Parlamentaras nurodo, kad jeigu Seimas apsispręs išbraukti įstatymo projektą, taps sunku telkti palaikymą Seime „kalbantis apie moralinę teisę“.
„Yra dirbtinai suskaldytas Seimas šiuo klausimu visaip dedant įvairias pastangas iš opozicijos rankomis atidėti šį svarstymą. <…> Jeigu jis liks Seimo pavasario sesijos darbų programoje, tikrai laikysimės kitokios taktikos nei praėjusiais metais. Įstatymų projektas bus paskelbtas iš anksto tiek politikams, tiek žiniasklaidai susipažinti “, – sakė T. V. Raskevičius.
Savo ruožtu premjerė I. Šimonytė pažymi, kad taip projekto neleidžiama net pateikti, o valdantieji savo ruožtu nesiūlė iš darbotvarkės braukti „tų pilnų rankovių įvairių lengvatų, išmokų lietaus, kurį įtraukė mūsų kolegos iš kitų frakcijų“.
„Seimo darbotvarkė yra sudaroma demokratiniu principu. Visos frakcijos turi teisę teikti savo siūlymus teikti į Seimo darbotvarkę. <….> Man atrodo, kad kolegos turėtų gerbti ir kitų frakcijų teisę siūlyti į darbotvarkę klausimus“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Premjerė pažymėjo, kad sprendimas dėl darbotvarkės nėra sprendimas dėl paties projekto, kuris dar nė neregistruotas: „Juolab, kad konkretaus projekto dar nėra įsiregistruoto. Sakyčiau, kad kai kurie mūsų kolegos, kalbantys apie mūsų demokratiją ir demokratijos stygių, šiuo atveju, bando demonstruoti tai, kad patys negerbia Seimo kaip demokratinės institucijos“, – pridūrė ji.
Antradienį prieš rytinį Seimo posėdį A. Širinskienė sakė, nurodė, kad karo laikotarpiu valstybei yra reikalinga „ypatinga vienybė ir nesiskaldymas“.
„O kaip žinia, Partnerystės įstatymas ir panašūs laisviečių projektai tą visuomenę Lietuvoje skaldo ir priešina tarpusavyje. Tiesiog nesinori bereikalingų įtampų tuomet, kai mes turime siekti vienybės“, – žurnalistams sakė A. Širinskienė.
„Tie argumentai [išbraukti] susiję su politine ir geopolitine situacija, kurią turime, karo laikotarpis, kur tikrai valstybėje reikalinga išskirtinė vienybė ir nesiskaldymas. Kaip žinia, Partnerytės įstatymas ir panašūs projektai visuomenę tikrai skaldo ir priešina tarpusavyje, nesinori bereikalingų įtampų, kai mes turime siekti vienybės“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Širinskienė.
Paprašius pakomentuoti Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo žodžius, kad parlamentarė formuoja „vertybinę koaliciją“ Seime, ji nurodė, „kad yra keliami ultimatumai, jog jeigu bus išbrauta iš darbų programos [Partnerystės įstatymas], Laisvės partija pasitrauks iš koalicijos“.
Vsigi T. V. Raskevičius nurodo, kad nebuvo formuojami jokie ultimatumai.
„Tiesiog buvo priminta, kad koalicijos sutartyje yra įsipareigojimas visiems koalicijos partneriams dėti kryptingas pastangas, kad šie įstatymo projektai būtų priimti. Balsavimas už opozicijos pateiktą siūlymą išbraukti tą klausimą iš darbotvarkės, na, aš traktuočiau už koalicijos sutarties įsipareigojimų laužymą“, – nurodė ji.
Jis paneigė kalbas, kad nepriėmus Partnerystės įstatymo būtų svarstoma palikti koaliciją.
Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali, t. y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžianti partnerystė. Iniciatoriai žadėjo teikti naują patobulintą projektą.
Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
