Konservatyvūs politikai sako, kad tokie siūlymai ne laiku ir ne vietoje, apie žmonių erzinimą kalba ir palaikantieji partnerystę. Bet Lietuvos gėjų lygos vadovas aiškina, kad nėra netinkamo laiko žmogaus teisėms – to reikia dabar.
Politikams prašant daugiau amerikiečių ir kitų sąjungininkų tankų, karių bei kitos technikos Lietuvoje, patarimą turi Tomas Vytautas Raskevičius. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas sako, kad privalome patikinti mūsų sąjungininkus, jog esame jų pusėje. Ir tą padaryti apsisprendžiant dėl partnerystės įstatymo:
„Kintant geopolitinei situacijai, Lietuvai būtina nedelsiant apsispręsti dėl Partnerystės įstatymo, tokiu būdu patikinant mūsų strateginius ir nacionalinio saugumo partnerius, kad esame Vakarų, o ne Rytų pasaulio dalis!“
Pats Raskevičius pakomentuoti savo minties nesutiko, bet feisbuke pateikė Europos žemėlapį, kuriame aiškiai matyti, kad partnerystė įteisinta Vakarų, bet ne Rytų Europoje. Tą Laisvės partija vadina geležine uždanga.
„Nuolatos, bent jau amerikiečiai išsako, netiesiogiai, kad mes jūsų negintume, nes 5 straipsnis NATO gina, bet tarp eilučių galima išgirsti, kad tam tikrų namų darbų Lietuvai dar tikrai reikia padaryti“, – teigia Laisvės partijos narys Marius Matijošaitis.
Krašto apsaugos ministras nedaugžodžiauja. Partnerystė įtakos nedaro.
„Tiesą sakant, ne. — Tai visiškai nesusiję dalykai, jūsų nuomone? — Ne. Visiškai nesusiję dalykai“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Dabar, kai reikia tam tikro susikaupimo, ramybės, vienybės, įvesti tokį klausimą vėl į diskusijas, kurios skaldytų mūsų visuomenę, tai apie ką mes kalbam? Ar Ukrainoje yra partnerystės institutas? Nėra. Ar dabar mes turime atsukti nugarą ukrainiečiams?“ – kalba konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, matyt, maišo 2 dalykus: bando suplakti į vieną vietą Dievo dovaną su kiaušiniene. Reikėtų atskirti nacionalinio saugumo ir geopolitinius klausimus, kurie dabar labai aktualūs ir užaštrinti“, – teigia darbietis Andrius Mazuronis.
„30 metų aš gyvenu Lietuvoje su tuo ženklu, kad dar ne laikas, dar palaukite, ir visada atsiranda tam tikra priežastis, kuri atrodo labai logiška, ir tada supranti, kad tu niekada nebūsi toje darbotvarkėje, kur pasakys „dabar yra jūsų laikas“, – sako Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Gėjų lygos vadovas sako – nereikia pamiršti, kad ir čia atvykstantys sąjungininkų kariai gali būti homoseksualūs.
„Atvažiuoja LGBT asmenys, karininkų komandoje ir pradeda ginti Lietuvą, jeigu koks atvejis bus Lietuvoje. Ir tada mes keliam klausimą, ar tai, kad jie jaučiasi saugiai Lietuvoje, įtakos saugumą Lietuvai?“ – kalba V. Simonko.
„Parodyčiau tą pačią Lenkiją. Ir palyginčiau, kiek yra amerikiečių ten, ir Lietuvoje. Ir taip pat pažiūrėčiau, ką padarė lenkai su partneryste, ir mes. Tai nėra taip susiję dalykai, kaip ponas Raskevičius galvoja. Lenkijoje jau yra 4 tūkst. Amerikos karių ir dar tūkstantis pridedamas“, – sako konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Lenkija ne kartą kritikuota dėl varžomų homoseksualų teisių, ji yra viena labiau konservatyvių valstybių Europos Sąjungoje. Pernai partnerystės įstatymas Seime neįveikė nė pirmojo balsavimo iš 3 ir buvo atmestas. Laisvės partija žada, kad šį klausimą vėl teiks pavasario sesijoje.
