„Antra vertus, tai yra gana didelis simbolinis išbandymas: ar mūsų šalies parlamente susiformavo nauja koalicinė vertybinė dauguma, vedama Agnės Širinskienės. Jeigu tas pasiūlymas bus išbrauktas, ar iš tikrųjų ta vertybinė dauguma pasimovinėja ant iš „Z“ šalies sklindančios kultūros, kad vykstant karui Ukrainoje ne tik tą karą reikia kovoti, bet ir savo piliečiams dar vieną paskelbti.
Man atrodo, kad tokia Širinskienės logika ir yra gėdinga Lietuvos piliečių atžvilgiu“, – antradienį prieš rytinį Seimo posėdį sakė V. Mitalas.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat nurodo tikinti, kad Partnerystės įstatymas iš pavasario sesijos darbų sąrašo nebus išbrauktas.
„Aš traktuoju tokį reikalavimą išbraukti kaip Partnerystės oponentų argumentų trūkumą. Norima procedūrinėmis priemonėmis net neleisti tokio klausimo svarstyti Seimo salėje“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Ar pakanka balsų Partnerystės įstatymui Seime, anot V. Čmilytės-Nielsen, parodys šiandienos balsavimas Seime: „Natūralu, kad įtampos dėl šio įstatymų projekto išlieka, <…> bet tai yra skola mūsų valstybės piliečiams, kurią būtų gerai, kad šios kadencijos Seimas atiduotų“
Visgi, jeigu bus išbrauktas Partnerystės įstatymas iš pavasario sesijos, jį bus galima sugrąžinti dar šios sesijos eigoje.
„Mes svarstome ir klausimus, kurie nebūna formaliai įtraukti į sesijos programą“, – nurodė ji.
Pati A. Širinskienė žurnalistams nurodo, kad karo laikotarpiu valstybei yra reikalinga „ypatinga vienybė ir nesiskaldymas“.
„O kaip žinia, Partnerystės įstatymas ir panašūs laisviečių projektai tą visuomenę Lietuvoje skaldo ir priešina tarpusavyje. Tiesiog nesinori bereikalingų įtampų tuomet, kai mes turime siekti vienybės“, – žurnalistams sakė A. Širinskienė.
„Tie argumentai (išbraukti) susiję su politine ir geopolitine situacija, kurią turime, karo laikotarpis, kur tikrai valstybėje reikalinga išskirtinė vienybė ir nesiskaldymas. Kaip žinia, Partnerytės įstatymas ir panašūs projektai visuomenę tikrai skaldo ir priešina tarpusavyje, nesinori bereikalingų įtampų, kai mes turime siekti vienybės“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Širinskienė.
Paprašius pakomentuoti V. Mitalo žodžius, kad parlamentarė formuoja „vertybinę koaliciją“ Seime, ji nurodė, „kad yra keliami ultimatumai, jog jeigu bus išbrauta iš darbų programos [Partnerystės įstatymas], Laisvės partija pasitrauks iš koalicijos“.
„Manau, pamatysime šiandien ir valdančiųjų nuotaikas, ir tai, kiek žmonėms yra svarbi valdžia ar jų pačių išpažįstamos ir deklaruojamos vertybės“, – pridūrė ji.
Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako nenorinti komentuoti A. Širinskienės pasisakymų dėl Partnerystės įstatymo.
Seimui tvirtinant darbų programą – balsavimas, ar joje liks partnerystės projektas
Seimas antradienį planuoja patvirtinti pavasario sesijos darbų programą, laukia balsavimas, ar jame liks valdančiosios Laisvės partijos siūlomas projektas dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo.
Seimo narių grupės iniciatyva į pavasario sesijos darbų programą yra įtrauktas teisės aktų bazėje dar neregistruotas Partnerystės įstatymo projektas.
Tačiau opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė siūlo jį braukti iš programos.
„Šis klausimas kaip retas kuris labai skaldo visuomenę. Aš manau, jūs prisimenate ir įvairius mitingus, ir gaunam daug laiškų, ir apklausos rodo, kad visuomenė yra pakankamai susiskaldžiusi ir apie 80 proc. visuomenės partnerystei nepritaria, tai, matyt, karo laikotarpis nėra tas momentas, kai reikėtų tokius kontroversiškus klausimus svarstyti“, – BNS sakė A. Širinskienė.
Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius sako šį A. Širinskienės siūlymą vertinantis kaip „manipuliavimą karu ir Ukrainos žmonių tragedija“.
„Laisvės partija visada turėjo šią programinę nuostatą ir visą laiką traukė šį klausimą į darbotvarkę ir ketina tai daryti, kol šis klausimas bus priimtas“, – BNS sakė parlamentaras.
Jis praėjusią savaitę A. Širinskienės veiksmus apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali, t. y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžianti partnerystė. Iniciatoriai žadėjo teikti naują patobulintą projektą.
Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
Ar Stambulo konvecijos klausimas bus svarstomas Seimo pavasario sesijoje?
Žurnalistams pasiteiravus, ar Stambulo konvencijos klausimas taip pat grįš į parlamentą Seimo pavasario sesijos metu, V. Mitalas nurodė nenorintis spėlioti.
„Lietuva dar gegužės 3-osios Konstitucijoje pasirinko rašydama, kad lietuvis yra tas, kuris myli laisvę ir gerbia Lietuvos statutą. Tai parodo, kad mūsų šalies gene yra ta laisvė ir aš labai tikiuosi, kad Seimas susiprotės“, – sako Laisvės partijos seniūnas.
Praėjusią sesiją valstietis Dainius Gaižauskas sakė, kad reikia „užmiršti“ Stambulo konveciją. Šis pasisakymas, anot V. Čmilytės Nielsen, „įdomiai rezonuoja ir sutampa su Putino režimo propagandistų pasisakymais apie žmogaus teisių lauką, apie smurtą prieš moteris ir kitas žmogaus teisių temas“.
„Aš ne kartą esu sakiusi, kad požiūris į žmogaus teises yra viena iš tų sričių, kuri mus, Lietuvą, daro pilnaverte vakarietiškų demokratijų šalių šeimos nare“, – nurodė ji.
