Savo patirtimi sutiko pasidalinti naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Onutė (vardas redakcijai žinomas). Ji per laikino įdarbinimo agentūrą siekė susirasti darbą vasarai. Įdarbinimo agentūra pasiūlė darbą spaustuvėje, įvardindami šį darbą kaip „nesudėtingą“.
Tuomet Onutės buvo paprašyta pateikti medicininę pažymą, o ją pateikus – pasirašyti darbo sutartį.
Praėjus vos kelioms dienoms, ji sulaukė skambučio iš įdarbinimo įmonės, o šie pradėjo merginą spausti medicininę pažymą gauti kuo greičiau, mat vos už kelių dienų ji neva privalo pradėti darbą, nors darbo sutartis dar nebuvo pasirašyta.
Onutė įmonę informavo, jog taip greitai dirbti pradėti negalės, mat tą pačią dieną vyks pas gydytoją, neminėdama ligos, kuria serga. Ji darbą norėjo pradėti viena diena vėliau.
Kaip pasakojo Onutė, įdarbinimo agentūros atstovas sureagavo itin piktai ir pareiškė, jog ji privalo pateikti medicininę pažymą kuo greičiau. Galiausiai Onutė prasitarė, jog serga epilepsija, o tai įdarbinimo agentūros darbuotojui sukėlė abejonių, ar ji išvis gaus medicininę pažymą ir ar gali dirbti spaustuvėje. Netrukus laikino įdarbinimo agentūros atstovui susiekus su spaustuve, Onutei buvo pareikšta, jog šioje įmonėje dirbti negalės, nors ji net nebuvo pateikusi medicininės pažymos.
„Jie man pasakė, kad manęs įdarbinti negali, nes ten gali būti nemalonių kvapų, kurie neva gali būti trigeris. Tai nesąmonė“, – pasakojo Onutė.
Onutė teigė, jog po šio incidento į darbo ginčų komisiją nesikreipė ir toliau ieškosis darbo.
Valstybinės darbo inspekcijos komentaras
Ar darbdavys gali nepriimti darbuotojo į darbą sužinojęs apie ligą, kuria serga darbuotojas?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atsiųstame komentare pažymi, jog pagal Darbo kodekso 41 str. 1 dalį, darbdavys neturi teisės reikalauti sveikatos būklės informacijos, nesusijusios su tiesioginės darbo funkcijos atlikimu.
„Darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų. Draudžiama iš darbuotojo reikalauti informacijos, kuri nėra susijusi su jo sveikatos būkle, kvalifikacija ar kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu“, – rašoma DK 41 str. 1 dalyje.
Na, o ar darbuotojas turėdamas sveikatos sutrikimą (taip pat ir epilepsiją) gali atlikti tam tikras darbo užduotis, turi įvertinti medikai.
„Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, siųsdamas įdarbinamą asmenį tikrintis sveikatą, privalo išduoti ir pagal kompetenciją užpildyti nustatytos formos pažymą, kurioje nurodo įdarbinamojo darbo pobūdį ir kenksmingus darbo aplinkos veiksnius.
Šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs asmens medicininių tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas, teikia individualią išvadą apie įdarbinamo asmens profesinį tinkamumą: „dirbti gali“ „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodant kaip), „dirbti negali“. Taip konkretizavus būsimo darbuotojo galimybę dirbti konkrečioje darbo vietoje, darbdavys, vadovaudamasis šeimos medicinos paslaugas teikiančio arba darbo medicinos gydytojo išvada, gali priimti teisiškai reikšmingus ir adekvačius sprendimus dėl būsimo darbuotojo darbinės veiklos“, – komentavo VDI.\
VDI taip pat pažymi, jog net jeigu darbo sutartis nebuvo sudaryta, darbuotojai gali kreiptis į darbo ginčų komisiją ir ginti savo teises, jei įtaria darbo teisių pažeidimus.
„Jeigu darbdavys iki sudarydamas darbo sutartį elgėsi nesąžiningai ir dėl to darbuotojui atsirado žala, darbuotojas turi teisę reikalauti ją atlyginti. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo, t. y. darbuotojas nepradėjo dirbti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojas turi teisę reikalauti kompensacijos, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo“, – komentare rašė VDI.
Apie epilepsiją
Epilepsija – tai neurologinė liga, dažniausiai pasireiškianti traukulių priepuoliais, rečiau epilepsijos metu pasireiškia netraukuliniai priepuoliai. Traukulių metu žmogus įprastai netenka sąmonės, atsiranda viso kūno įsitempimas, kuriuos seka ritmiškas, pasikartojantis galūnių ir kūno trūkčiojimas, kartais būna sukandžiojamas liežuvis, nevalingai pasišlapinama, kartais pasituštinama.
Traukulių priepuolių yra įvairių rūšių, jie gali užsitęsti nuo keletos sekundžių iki keliolikos minučių arba ilgiau, taip pat gali kartotis dažnai (keletą ar kelioliką kartų per dieną), o kartais retai – vieną kartą per kelis metus. Atsigavęs po tipinio traukulių priepuolio, ligonis dažniausiai nieko neprisimena, būna išpiltas prakaito, pavargęs, vangus, jam sunku orientuotis aplinkoje. Visiškai atsigauti pacientas gali tik po kelių valandų.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt VUL Santaros klinikų Vaikų neurologijos skyriaus vedėja, vaikų neurologė dr. Rūta Praninskienė komentavo, jog epilepsija gali pasireikšti bet kokiame amžiuje.
„Serga tiek naujagimiai, tiek kūdikiai, tiek suaugusieji ir patiria besikartojančius priepuolius. Tai labai svarbu – tam, kad būtų nustatyta diagnozė, priepuoliai turi kartotis. Atsitiktinis patirtas vienas priepuolis dar nėra epilepsija“, – nuotolinės konferencijos metu pažymėjo ji.
Apžvelgdama pagrindinius epilepsijos pasireiškimo būdus Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologė prof. R. Mameniškienė atkreipė dėmesį, kad priepuolių metu nebūtinai turi užklupti traukuliai:
„Mes juos vadiname absansais, tai yra kai vaikas ar paauglys sustingsta, atrodo tiesiog užsisvajojęs ir po to vėl grįžta į save lyg atsibudęs. Tokių epizodų per dieną gali būti labai daug ir dažniausiai pastebėti, kad jie vystosi, galima tik tuomet, kai matomi blogi mokymosi rezultatai, nes vaikas negali susikaupti, tęsti užduočių.“
Ji nurodė, kad suaugusiems labai panašiai gali pasireikšti kiti priepuoliai: „Juos vadiname smilkinio skilties epilepsija, kai žmogus taip pat gali atrodyti užsisvajojęs, kartais ryti seiles, čepsėti, atlikti kokius nors keistus judesius viena ranka. Bet jie nenukrenta, nepatiria traukulių. Tokio dalyko žmogus vėliau neprisimena, tai gali būti taip natūralu, kad ir artimieji neatkreips dėmesio.
Gydytojos pastebėjimu, kiti priepuoliai gali būti tokie, kad žmogus tik kažką pajaučia, pavyzdžiui, tarsi skruzdėlytės nubėga per visą kūną.
„Gali būti keisti svaigimai arba sielos atsiskyrimas nuo kūno, kai žmogus lyg mato save iš šalies, jį net galėtų iš viršaus kontroliuoti ir po kelių minučių grįžta į save. Gali būti įvairūs jausmai, pavyzdžiui baimė, nerimas, kurie labai staigiai užeina, būna labai stiprūs, trunka labai trumpai“, – pasakojo R. Mameniškienė.
Padėti galima ne tik vaistais
Gydytojos pokalbio metu taip pat patarė ir tai, kaip prasidėjus priepuoliui reikėtų reaguoti aplinkiniams.
„Mums labai svarbus laikas, nes didžiųjų traukulių metu žmogus nekvėpuoja, ir jei tai tęsiasi ilgiau, natūralu, kad žūsta neuronai. Jei fiksuotas priepuolis trunka tris minutes, jau siūlome galvoti apie vaistų suleidimą. Sergantysis epilepsija namuose paprastai turi vaistų, kurie naudojami priepuoliui nutraukti ir artimieji gali juos suduoti. Jei priepuolis yra ne pirmas ir trunka tiek, kiek įprasta, vaistų skirti nerekomenduojama.
Tada tiesiog reikia patraukti daiktus ar patį žmogų nuo aštrių, kietų paviršių, kad jis nesusižalotų, nes traukulių, pakartotinio trūkčiojimo metu galima sutrenkti galvą ir net prireikti gydytojo neurochirurgo intervencijos“, – vardijo R. Mameniškienė.
Taip pat ji patarė, kad žmogų galima iš karto paversti ant šono, mat pasibaigus traukuliams atsipalaiduoja visi raumenys. O gulint ant nugaros galima ir paspringti seilėmis, ir liežuvis gali uždaryti kvėpavimo takus:
„Tačiau priepuolio metu nieko nereikia kišti į burną, nes liežuvis jau būna prikąstas. Kai pradedame plėšti jau stipriai suspaustą žandikaulį, taip tik dar sužalojame gleivinę. Taigi svarbiausi keturi dalykai – kuo anksčiau paversti žmogų ant šono, nieko nekišti į burną, stebėti laiką ir saugoti nuo susižalojimų.“
