Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė informuoja, kad DGK dažniausiai nagrinėjami ginčai yra individualūs, t. y. nesutarimai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo sutartyje nustatytų įsipareigojimų (dažniausiai – dėl darbo užmokesčio nemokėjimo) nevykdymo ar dėl kitų darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
Skyriaus vedėja akcentuoja, kad tam tikri ginčai nepatenka į DGK kompetenciją: kolektyvinius darbo ginčus dėl intereso nagrinėja tarpininkas (DK 237 str. 1 d.), Kolektyvinio darbo ginčo dėl intereso komisija (DK 236 str. 1 d.) ir Darbo arbitražas (DK 240 str. 1 d.), o darbo ginčus dėl teisės, susijusius su streiku ar lokautu, bei tam tikrus ginčus su vadovais (DK 105 str. 2 d.) nagrinėja teismas (DK 220 str. 3 d.).
„DGK sprendimas yra vykdomasis dokumentas, todėl nevykdymo atveju gali būti nukreiptas antstoliui dėl priverstinio įvykdymo, be to, darbdaviui nevykdant DGK sprendimo, darbuotojas gali kreiptis į DGK dėl baudos darbdaviui skyrimo, kuri priteisiama darbuotojo naudai“, – akcentuoja I. Janukevičienė.
Skyriaus vedėja džiaugiasi, kad nors ginčų DGK nemažėja, tačiau didelė dalis jų išsprendžiami taikiai – 2024 m. I ketvirtį darbo ginčai, kurie buvo išspręsti taikos sutartimi, taip pat ieškovui atsisakius visų reikalavimų iki DGK posėdžio ar jo metu, siekė 35,60 proc.
