Seimo narė, socialdemokratė Rasa Budbergytė paatviravo, kad šiuo metu kalbėjimas apie naujus mokesčių pakeitimus yra, tarytum, būrimas iš kavos tirščių, kadangi buvo nesusikalbėta, kurios partijos turėtų diskutuoti šiame svarstyme. Dėl šios priežasties iki galo visko nebuvo galima sutarti, tačiau buvo atkreiptas dėmesys, kaip tai atsilieps kiekvienai socialinei darbo grupei.
„Aš manau kad šiandien apie tai, ką mes kalbame, tai yra dar būrimas iš kavos tirščių, nes darbo grupė, kurioje vakar mes svarstėme šituos klausimus, pasirodo, demokratai dalyvauja darbo grupėje, neturėdami įgaliojimų priimti sprendimus pasisakyti politine prasme.
Vis tiek viskas aiškėja, kad turi keltis į koalicinę tarybą, taigi ką nors kalbėti šiandien mes vakar nieko negalėjome sutarti ir nesutarėme, beje, ir jeigu kas nors vakar vakare sakė, kad yra kas nors sutarta, tai yra netiesa.
Sutarta bus koalicinėje taryboje, o vakar mes sutarėme, kad reikia dar padaryti papildomų matematinių moduliavimų, matematinių skaičiavimų, kuriuos gali padaryti specialistai ir negali padaryti politikai.
Vakar buvo tikrai daug gerų apsikeitimų įžvalgomis, nuomonėmis, kaip nepadaryti mokestinių pakeitimų per daug brangiais ir mažas pajamas gaunantiems, ir vidurinei klasei, ir kad tie, kurie šiandien moka pakankamai daug už kokio nors mokesčio, kad jie nemokėtų staiga mažiau.
Ir už to slypi skaičiai ir apie skaičius šiandien aš negalėčiau kalbėti, nes tai yra tikrai per anksti“, – paaiškino situaciją ji.
Nekilnojamojo turto mokesčio klausimas
Anot Seimo narės, Seime buvo daug kalbėta apie nekilnojamojo turto mokesčių padėtį, o paprastam lietuviui šis klausimas kelia blogų asociacijų su praeitimi.
„Tiesą pasakius, tikrai turėjome daug diskusijų apie nekilnojamo turto mokestį. Na, nekilnojamo turto mokestis, suprantama, Lietuvoje yra pats skausmingiausias klausimas. Lietuvis yra labai tvirtai suaugęs ir iš to alkio jausmo, kad buvo sovietmečiu viskas atimta, turėti nuosavą būstą, nenuomoti, viską įsigyti tokiu būdu, kad ir mokesčių už jį nemokėti.
Visgi, kaip ten bebūtų, reikia pripažinti, kad Lietuvoje žmonėms, ypatingai dirbantiems pagal darbo sutartis, yra mokami ir per maži atlyginimai, ir jiems yra sunku susimokėti kad ir 50-60 € padidėjusius mokesčius“, – akcentavo politikė.
Jos teigimu, keisis Registrų centro mokestinės vertės, o tai turės įtakos nekilnojamajam turtui.
„Tai mes vakar labai daug laiko skyrėme, kaip nepadaryti blogai, nes paprastas dalykas – keisis mokestinės vertės. Registrų centras po ilgų penkerių metų pakeis mokestines vertes.
Ir, iš tiesų, situacija yra labai pribloškianti, kad tos mokestinės vertės staiga išauga 92 proc. ir kad tie mokesčiai (nekilnojamojo turto), kurie yra pagal dabartinę sistemą, vidutinė įmoka padidėja labai daug nuo tos naujos vertės.
Ir jeigu, pavyzdžiui, tikrai nieko nedaryti, tai žmonės pajustų be galo didelę mokestinę naštą, kuri užgriūtų ant jų pečių, turint butą ar namą, nesvarbu, kur tu begyventum, ar regione, ar Vilniuje. Iš tiesų, tai būtų labai neteisinga“, – sakė politikė.
R. Budbergytė pabrėžė, kad dėl nekilnojamojo mokesčio klausimo, kuris ir taip atėmėme labai daug laiko diskutuojant, yra svarstomi du variantai.
„Koks yra paprasčiausias būdas, mes esame sutarę, kad svarstome dabar du variantus, kurie nueis ir į koalicinę tarybą, ir būtent bus priimtas politinis sprendimas, kokiam projektui pritarti.
Labai nuoširdžiai atsakau nekilnojamo turto mokestis daugiausiai atėmė iš mūsų laiko ir sunkiausia buvo dėl jo susitarti. Man atrodo, mes kaip ir to sutarimo link tikrai artėjame“, – išsakė savo nuomonę socialdemokratė.
Mokesčių didinimas: ar derėtų dėl jo jaudintis?
Seimo narė, demokratė Jekaterina Rojaka atsakė, ar reikėtų jaudintis dėl to, kokie mokesčiai gali ateiti.
„Aš galbūt, visų pirma, ištaisyčiau, kad tai yra ne „nepasitenkinimas“, bet susirūpinimas, nes bet kuris pasiūlymas, kuris ateina, jis turėtų būti socialiai teisingas ir neregresyvus. Kaip tik norima matyti šiek tiek daugiau progresyvumo, bet ne taip, kad našta gultų ant pečių net ne vidutinės klasės, bet mažiau pasiturinčius žmones.
Tai tą mes pirminiame pasiūlyme pamatėme, bet kaip Rasa ir pasakė, mes judame nuo to pirminio labai „draftinio“ (pirminio) pasiūlymo prie suderinto, labiau subalansuoto sprendimo ir visiems aišku, kad tai nėra labai paprastas kelias“, – pasidalino įžvalgomis specialistė.
Pasak demokratės, didinant mokesčius reikėtų susitarti dėl tam tikrų aspektų, o nekilnojamojo turto mokesčio padėtis užima svarbią rolę. Demokratai iš pradžių pasisakė, kad nekilnojamojo turto mokestis neturėtų būti regresyvus.
„Kelias kupinas daugybės tokių stotelių kuriose, reikėtų susitarti dėl labai skirtingų aspektų ir labai natūralu, kad nekilnojamo turto mokestis visgi užima didesnę ir eterio dalį, ir laiko dalį, buvo tokios pozicijos mūsų labai aiškios.
Iš principo, mokestinės pozicijos buvo sutartos koalicijos sutartyje ir Vyriausybės programoje, galiausiai, nugulė, tai nesinorėtų ir nuo Vyriausybės programos labai smarkiai atitolti.
Iš tų pagrindinių aspektų, kuriais demokratai iš pradžių pasisakė, tai yra, kad ir nekilnojamo turto apmokestinimas neturėtų būti regresyvus, kad pelno mokestis visgi neturėtų didėti taip smarkiai, nes nereikėtų pamiršti, kad jau buvo padidintas vienu procentiniu punktu.
Toks didesnis ir labai progresyvus didinimas tiesiog galėtų verslui pakenkti, o mes visgi dedam daug vilčių, kad iš verslo galėsime generuoti daugiau“, – kalbėjo ji.
Kalbos keičiasi vos ne kasdien
J. Rojaka teigė, kad sprendimai dėl nekilnojamojo turto ir kalbos dėl tarifų keičiasi vos ne kasdien.
„Tai taip kadangi ta informacija, kuri pasiekė žiniasklaidą, iš principo, ir buvo grįsta skaičiavimas be vertinimo, be nekilnojamo turto kainos padidėjimo ir vertinimo padidinimo, tai natūralu, kad liko praktiškai tie patys tarifai, tiktai buvo pažeminta paradiniame variante kartelė.
Tai, įskaičiuojant vertinimą ir situaciją, šiek tiek keičiasi, ir kaip ir kolegos pasakė, kad iš tiesų ieškome to labiausiai subalansuoto sprendimo ir tas sprendimas faktiškai keičiasi vos ne kasdien po kiekvieną kartą, po pasitarimo“, – paatviravo Seimo narė.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Atviras pokalbis“ galite klausytis čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Gal tegul valstybė pirma susitvarko su korupcija, pinigų taškymu visokiems radarams, dūmų matuokliams, stadionams, Stepukoniams ir tt. Oi kiek milijonų susirinktų jai norėtų!!! Bet visada lengviau avį kirpti pririštą, o ne palaidą ar ne? Čia apie Lietuvos piliečius kalbu kurie yra avių vietoje
Toks drąsus ir įžūlus apiplėšinėjimas įmanomas tik tvirtai tikint, kad teisinių pasekmių nebus. Nes teismai nėra nepriklausomi. Taigi, tokią žinutę siunčia valdantieji - mes aukščiau teisės, mums reikia jūsų pinigų, todėl mes sugalvojome, kad jūs mums skolingi. Koks bus logiškas atsakas į tai? Išmaniųjų emigracija ir vargingųjų įniršis, kuris atsispindės šešėliu, nelojalumu valstybei ir protesto balsais. Tikrai to norite?
