finansų ministerija

Vyriausybėje kilo įtampa dėl neįgaliųjų įdarbinimo ateities – paaiškėjo, kad biudžete buvo pamiršta numatyti apie 19,9 mln. eurų subsidijoms, kurios užtikrina darbo vietas daugiau nei tūkstančiui žmonių su negalia. Kol ministerijos bando rasti kompromisą, žmonių su negalia ir verslo atstovai perspėja – sustabdžius šią programą, nukentėtų tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, o valstybė rizikuotų sugriauti dešimtmečius kurtą socialinės įtraukties sistemą.

Lietuva ir Tarptautinio valiutos fondas (TVF) penktadienį pasirašė susitarimą dėl techninės pagalbos šaliai mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį, pranešė Finansų ministerija.   „Lietuvos PVM atotrūkis, deja, išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje. (...) Bendradarbiaudami su TVF siekiame geriau suprasti PVM atotrūkio priežastis ir taikyti išmanius, duomenimis pagrįstus sprendimus jam sumažinti.

Lietuva įgyvendino 88 proc. europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane (RRF) nustatytų rodiklių, skelbia Finansų ministerija. Iki rugsėjo paskelbta kvietimų teikti projektus už 3,839 mlrd. eurų (99,7 proc.), Europos Komisijai (EK) pateikti keturi mokėjimo prašymai, iš kurių paskutinis – rugpjūtį, ir iš viso gauta 1,82 mlrd. eurų RRF plano lėšų (47,27 proc.), iš jų 1,06 mlrd. eurų subsidijų ir dar 0,76 mlrd. eurų paskolos.

Finansų viceministras Janušas Kizenevičius pakvietė Austrijos bankus plėsti veiklą Lietuvoje bei Baltijos regione. „Bankų sektorius Lietuvoje yra stabilus ir labai pelningas, o kredito paklausa didelė. Mūsų politikos prioritetas yra pritraukti naujų žaidėjų į bankų sektorių, padidinti konkurenciją ir taip užtikrinti geriausias sąlygas galutiniam vartotojui“, – pranešime sakė viceministras, Vienoje susitikęs su šios šalies finansų ministru Markusu Marterbaueriu.

„Sodra“ iš gyventojų kasmet surenka šimtais milijonų eurų daugiau, nei jų išleidžia įvairioms išmokoms. Tačiau pensijos vis tiek išlieka vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Taigi kodėl sukaupiant nemažai perviršio lėšų pensijos negali būti didinamos sparčiau? Kasmet iš gyventojų ir įmonių „Sodra“ surenka šimtais milijonų eurų daugiau nei išleidžia. Prognozuojama, kad šiemet jos biudžeto perviršis sieks beveik 740 mln. eurų.

Finansų ministerija Zarasų ir Biržų savivaldybių projektams perkolins 4,4 mln. eurų  iš Europos investicijų banko (EIB) gautos 300 mln. eurų paskolos.Tokiam ministerijos siūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė. Anot ministerijos, Zarasų savivaldybei bus suteikta 1 756 585,36 euro paskola. Numatoma, kad už šias lėšas savivaldybės įmonė „Zarasų būstas“ pastatys naujus nuotekų valymo įrenginius bei įrengs 9,8 km nuotekų surinkimo tinklus ir 2,83 km vandens tiekimo tinklus.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas viceministrais patvirtino iki šiol šias pareigas ėjusį Darių Sadecką ir Janušą Kizenevičių, antradienį pranešė ministerija. Anot jos, D. Sadeckas kuruos biudžeto, valstybės iždo, mokesčių ir finansų politikos  klausimus, bus atsakingas už viešųjų finansų sistemos valdymo grupę.

Penktadienio vakarą tarptautinė kredito reitingų agentūra „Scope Ratings“ pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą iš A į A+ ir pakeitė perspektyvą iš teigiamos į stabilią, skelbia Finansų ministerija. Paskutinį kartą „Scope Ratings“ šalies reitingą buvo pakėlę 2021 metais. Aukščiausias skolinimosi reitingas, kurį šalis gali pasiekti yra AAA – iki jo Lietuvai trūksta užkopti keturiais vertinimo laipteliais.

Jau nuo kitų metų rudens lizingu įsigyti telefonus, planšetes ar televizorius panorę gyventojai susidurs su pokyčiais. Naujoji Europos Sąjungos (ES) direktyva apsaugos klientus nuo piktnaudžiaujančių įmonių, tačiau kartu ir apsunkins prekių įsigijimo tokiu būdu sąlygas. Nuo 2026 m. lapkričio 20 d. įsigaliosianti nauja ES direktyva iš esmės pakeis prekių įsigijimo lizingu tvarką.

Finansų ministerija sako, kad smulkiesiems investuotojams priklausančio ketvirtadalio „Ignitis grupės“ akcijų išpirkimas „neturėtų būti savitikslis dalykas“. Šiuo metu valstybei priklauso 74,99 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, o smulkiesiems investuotojams – 25,01 proc. akcijų. Finansų ministerija įgyvendina pagrindinės grupės akcininkės teises.

Laikinasis finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Seimo sprendimas pilna apimtimi atšaukti Gintauto Palucko Vyriausybės inicijuotą mokesčių pertvarką mažintų šalies finansų sistemos stabilumą. Visgi politikas priduria, kad parlamentas turės koreguoti pavasarį „impulsyviai“ priimtus sprendimus dėl lengvatų ūkininkams.

Europos Komisijai (EK) paskelbus, kad 18 Europos Sąjungos (ES) šalių narių prašo mažiausiai 127 mlrd. eurų gynybos fondo paskolų, Lietuva iš šio paketo prašo 5–8,76 mlrd. eurų, BNS trečiadienį informavo Finansų ministerija.  „Lietuva savo paraiškoje, kurią parengė Krašto apsaugos ministerija (KAM), nurodė preliminarias – minimalią 5 mlrd. eurų ir maksimalią 8,76 mlrd. eurų paskolos sumas.

Derybose dėl 2028–2034 metų Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos Lietuva sieks, kad ypatingas dėmesys būtų skirtas rytinio Bendrijos pasienio regiono saugumo reikalams, sako Finansų ministerija.   „Investicijos į regiono, kuris ribojasi su šalimis agresorėmis, atsparumą yra būtinos visos ES atsparumo didinimui“, – komentare BNS teigė ministerija.

Vyriausybė nepritaria iniciatyvai nulinio mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui netaikyti tose savivaldybėse, kurios neturi savaiminio ekonominio augimo požymių.  Kaip numatyta Finansų ministerijos su institucijomis derinamame nutarime, nepritariama parlamentarų siūlymui, jog pelno mokesčio lengvata investiciniams projektams turėtų negalioti ir tais atvejais, kai praėjusio mokestinio laikotarpio bendros įmonės pajamos viršija 10 mln. eurų.

Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) pirmadienį pradeda vadovauti atranką laimėjusi Indrė Šuolienė. Agentūros valdyba ją praėjusią savaitę paskyrė penkerių metų kadencijai.  Finansų viceministras Janušas Kizenevičius teigė, kad naujoji vadovė turės efektyviai ir kokybiškai valdyti  investicijas, stiprinti vidaus kontrolę. I. Šuolienė kelerius metus vadovavo Nacionalinės švietimo agentūros Skaitmeninės švietimo transformacijos (EdTech) centrui.

Finansų ministerijos skelbtą Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) vadovo atranką laimėjo Indrė Šuolienė. Agentūros valdyba ją paskyrė penkerių metų kadencijai, darbą ji pradės nuo liepos 14 dienos, pranešė agentūra.  Finansų viceministras Janušas Kizenevičius teigė, kad strateginė būsimos vadovės veiklos kryptis – efektyvus ir kokybiškas investicijų valdymas, vidaus kontrolės stiprinimas, orientacija į klientų poreikius.

Finansų ministerija siūlo palengvinti fizinio asmens bankroto procesą, kad jis ir su mažesne skola galėtų inicijuoti savo nemokumą. Kreipiantis dėl bankroto siūloma atsisakyti minimalios skolų ribos, dabar siekiančios maždaug 26 tūkst. eurų. Ministerija mano, kad užtektų nevykdyti bet kokio dydžio įsipareigojimo.  Galiojanti tvarka numato, kad nemokiu gyventojas skelbiamas, kai jo pradelstų skolų suma viršija 25 minimalias mėnesio algas (dabar – 1038 eurų iki mokesčių) – beveik 26 tūkst.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymams keisti daugelį mokesčių įstatymų. Tačiau dalis specialistų žeria kritiką politikams, kad gyventojams pasakoma ne visa tiesa apie tai, kas, kiek turės susimokėti, o kas – ne. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigė, kad dalies politikų išsakomi teiginiai apie mokestinės tvarkos prasilenkia su tikrove.

Atnaujintus mokesčių pertvarkos projektus pirmadienį registravusi Finansų ministerija siūlo apmokestinti tik 350 eurų per metus viršijančią darbuotojo naudą, kai darbdavys apmoka savanorišką sveikatos draudimą.  „Šią naudą laikant darbo užmokesčio dalimi, darbdavys toliau galės visa tokių sąnaudų dalimi mažinti apmokestinamąjį pelną“, – pranešė ministerija.  Anksčiau ji siūlė apmokestinamoms išlaidoms priskirti visą darbuotojų naudą, kai darbdavys sumoka už sveikatos draudimą.

Finansų ministerija pirmadienį įregistravo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo siūlymus, kuriuose atsisakyta 36 proc. GPM tarifo didžiausioms pajamoms. Kaip rašoma ministerijos registruotame teisės akto projekte, metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumos, bus apmokestinama taikant 20 proc. tarifą. Metinė pajamų dalis tarp 36 ir 60 VDU bus apmokestinama taikant 25 proc.

Valstybės ir savivaldybių biudžetai (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) šių metų sausio–kovo mėnesiais gavo 4,455 mlrd. eurų pajamų – 9,8 proc. daugiau nei prieš metus. Vien į valstybės biudžetą gauta 3,506 mlrd. eurų – 9,3 proc. daugiau, arba 22,6 proc. metinio pajamų plano (15,533 mlrd. eurų), skelbia Finansų ministerija. Iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 3,324 mlrd. eurų pajamų – 9,2 proc. daugiau nei 2024 metų sausio–kovo mėnesiais.

Pirmadienį pradėta platinti septintoji gynybos obligacijų, kurių įsigyti gali verslas ir gyventojai, emisija, pranešė Finansų ministerija. Už emisiją mokama 2 proc. metinių palūkanų, ji platinama gegužės 5–19 dienomis, o išperkama – 2026 metų gegužės 20 dieną. Gynybos obligacijas platina „Swedbank“ ir SEB bankai. Ministerijos duomenimis, per septynias emisijas pirkėjai iš viso įsigijo šių obligacijų už 23,2 mln. eurų.

Kitais metais Finansų ministerija žada tam tikrus mokesčių reformų pokyčius. Gyventojai, pardavę savo būstus, turės dalį pelno, kuris gali išaugti dvigubai, susimokėti valstybei. Taip yra dėl to, kad už kiekvieną pardavimą yra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad tai sudarytų neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai.

Norint švelninti ateinančiais metais prognozuojamą valstybės skolos augimą, būtina keisti Lietuvos viešųjų finansų sistemą, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Pasak jo, valdžios sektoriaus skola 2024 m. pabaigoje sudarė 38,2 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 29,9 mlrd. eurų ir kitais metais augs.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymams kripto turto paslaugų teikėjus įpareigoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikti informaciją apie savo klientus. Pasak įstatymų projektus rengusios Finansų ministerijos, kripto įmonės su jų klientais susijusią informaciją nuo kitų metų pradžios turėtų patiekti VMI, o pastaroji šiais duomenimis tikslingai keistųsi su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis.

Finansų ministerijos atstovai sako vertinantys galimybes, kaip būtų galima sumažinti dėl prieš keletą metų europinėmis lėšomis vykdytos rekonstrukcijos „Keistuolių teatrui“ pritaikytą 627 tūkst. eurų baudą.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako dar nėra galutinai apsisprendęs, ar sieks Euro grupės pirmininko posto.   „Šiuo metu dėl savo kandidatavimo nesu priėmęs galutinio sprendimo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.    BNS remdamasis leidiniu „Politico“ rašė, kad jis svarsto pretenduoti į grupės pirmininko postą.  Balsavimas dėl Euro grupės vadovo turėtų vykti šių metų liepą.

Naujų mokesčių banga:  Finansų ministerija siūlo pelno mokesčio tarifą didinti nuo 16 proc. iki 18 proc., o lengvatinį – nuo 5 proc. iki 8 proc. Su naujais mokesčių pakeitimais, dar neaišku, kaip bus apmokestintas nekilnojamas turtas. Apie tai ir dar daugiau „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Seimo narės bei ekonomistė.

Paaiškėjus pirminiam mokestinių pakeitimų paketui, kurį Finansų ministerija pristatė koalicijai, ministras Rimantas Šadžius sako, jog viešojoje erdvėje siūlymams išsakoma kritika demonstruoja visuomenės suvokimą, kad pagrindines gynybos reikmes teks finansuoti vidiniais šalies finansiniais pajėgumais. „Manau, kad panašaus pobūdžio pasiūlymai, jeigu būtų pateikti prieš porą metų, būtų sukėlę žymiai didesnį rezonansą.

Valdantieji narplioja Finansų ministerijos parengtą mokesčių didinimo planą, kaip valstybės, savivaldybių ir gynybos biudžetus per 4 metus papildyti dar beveik 2 milijardais eurų. Gresia didesni pajamų mokesčiai užsiimantiems individualia veikla ir gaunantiems dideles pajamas, NT mokestis taps kone visuotiniu, o dėl keliamų mokesčių brangs draudimas, centralizuotas šildymas ir karštas vanduo, malkos. Didesni pelno mokesčiai gresia ir įmonėms.

Finansų ministerijai siūlant nuleisti nekilnojamo turto (NT) mokesčio taikymo kartelę iki 20 tūkst. eurų, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas mano, kad tokia riba būtų pernelyg žema. Anot socialdemokrato, šios NT apmokestinimo grindys yra pasirinktos remiantis pasenusia informacija, neatsižvelgiant į tai, jog nuo 2021 m. būstų kainos ženkliai brango. „Aiškėja, kad 20 tūkst. eurų vertė – tai įvertinimas, kuris 2021 m. buvo suteiktas apie 60 proc.

Finansų ministerija prognozuoja, kad jos siūlomą 0,2-2 proc. nekilnojamojo turto (NT) mokestį mokėtų apie 760 tūkst. gyventojų, rodo BNS turimi ministerijos parengti mokesčių siūlymai.   Jeigu jiems pritartų valdančiųjų mokesčių keitimo darbo grupė, po to Vyriausybė ir Seimas, į biudžetą plauktų papildomai 54 mln. eurų.   Ministerija siūlo žmonių būstą apmokestinti nuo 20 tūkst. eurų Registrų centro nustatomos mokestinės vertės: iki 150 tūkst. eurų mokestis būtų 0,2 proc.

Finansų ministerija siūlo ne gyvybės draudimo įmokas apmokestinti 5 ir 10 proc. tarifais, rodo BNS turimi ministerijos siūlymai dėl mokesčių pokyčių.  5 proc. tarifas būtų taikomas gyventojų draudimo įmokoms už vairuotojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir būsto draudimą, jeigu automobilis ar būstas nenaudojamas ūkinei veiklai, o 10 proc. – visoms kitoms ne gyvybės draudimo įmokoms.  Iš šio mokesčio ministerija į biudžetą tikisi surikti 112,5 mln. eurų.

Finansų ministerijos koalicijai pateiktame galimų mokestinių pakeitimų plane – siūlymai įvesti mokestį saldiesiems gėrimams bei ne gyvybės draudimo sutartims, plėsti nekilnojamo turto (NT) tarifo taikymą, didinti pajamų mokesčio progresyvumą bei peržiūrėti tam tikras lengvatas.  Ministerijos parengtame dokumente, su kuriuo susipažino ELTA, planuojama, kad iš šių mokestinių pakeitimų 2026 m. į valstybės biudžetą būtų surenkama papildomai 224 mln. eurų.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) valdybą papildė Gitana Veličkaitė-Remeikienė, dirbsianti klientų patirties gerinimo kompetencijų srityje, antradienį pranešė Finansų ministerija. Naujoji valdybos narė aštuonerius metus ėjo klientų patirties ir kokybės vadovės pareigas „Danske Bank“ Lietuvoje.

Finansų ministerijai ruošiant siūlymus dėl kai kurių mokesčių keitimo, su ministru Rimantu Šadžiumi pastaruoju metu susitikę verslo asociacijų vadovai teigia išgirdę, kad svarstomi gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto ir galbūt pelno mokesčių pakeitimai. Anot jų, didinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) neplanuojama.   Verslo atstovai pabrėžia, kad didesni mokesčiai gali mažinti naujas investicijas, neigiamai paveikti visą verslą.

Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos nesutaria, nuo kada ir kiek didinti laidojimo pašalpą, kuri šiemet siekia 560 eurų.     Vyriausybės išvados šiuo klausimu yra paprašęs Seimas, svarstantis grupės parlamentarų inicijuotas Paramos mirties atveju įstatymo pataisas dėl pašalpos didinimo du kartus – ji siektų ne aštuonis, o 16 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžių – tai yra 1120 eurų.  Preliminariais skaičiavimais, tam papildomai reikėtų apie 23,1 mln.

Finansų viceministrais pradėjo dirbti Valentinas Gavrilovas ir Kristupas Vaitiekūnas, pirmadienį pranešė Finansų ministerija. Finansų politikos, Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų klausimus kuruosiantis V. Gavrilovas 2014–2016 metais dirbo sveikatos apsaugos viceministru, o pastaruosius ketverius metus teikė teisines konsultacijas gyvybės mokslų, teisėkūros, viešųjų pirkimų, komercinės ir tarptautinės teisės bei kitose srityse.

Lietuva į Pasaulio banko Ukrainos išlaisvinimo, atsigavimo, rekonstrukcijos ir reformų patikos fondą įneš 10 mln. eurų, skelbia Finansų ministerija. Tai bus jau antras Lietuvos įnašas – 2022 m. gruodžio mėn. tam buvo skirta 5 mln. eurų. „Rusijos karui prieš Ukrainą tęsiantis jau 1 tūkst. dienų, Lietuva toliau ryžtingai remia Ukrainą finansine, humanitarine ir karine prasme.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui denonsuoti Lietuvos ir Baltarusijos sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo. „Atsižvelgiant į besitęsiantį Baltarusijos bendrininkavimą su Rusija, karinę agresiją prieš Ukrainą ir šiurkščiai pažeidžiamą tarptautinę teisę, taip pat į faktą, jog Seimas jau denonsavo analogišką sutartį su Rusija, siūloma sutartį su Baltarusija denonsuoti“, – Finansų ministerijos pranešime sakė viceministrė Rūta Bilkštytė.

Spalio 10 d. Finansų ministerijai pradėjus platinti Valstybės gynybos fondo obligacijas, gyventojai, verslas ir kitos organizacijos iki šiol įsigijo 4,6 mln. eurų vertės šių tikslinių taupymo lakštų. Ministerijos duomenimis, žmonės obligacijas perka kur kas aktyviau nei įmonės. Obligacijas platina bankai „Swedbank“ ir „SEB“, už jas valstybė mokės 2 proc. metinių palūkanų. Kaip skelbiama, visų obligacijų išpirkimas planuojamas po metų.

Turintiems būsto paskolas pereiti į banką, siūlantį geresnes sąlygas ir mažesnes paskolos įmokas, bus paprasčiau. Dabar, kad gyventojas turintis būsto paskolą, pereitų į kitą banką, kartais turi susimokėti ir iki 1000 eurų, taip pat tvarkyti begalę dokumentų. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo refinansavimą padaryti nemokamą – tereiktų susirasti geresnį pasiūlymą, o toliau viskas veiktų automatiškai.

Ketvirtadienį Seime pateiktas Finansų ministerijos inicijuotas siūlymas įgalinti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigas tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose. Už Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo projektą balsavo 73, suilaikė 6, prieš balsavusių parlamentarų nebuvo. Pagrindiniu klausimą svarstysiančiu komitetu patvirtintas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Finansų ministerija parengė įstatymų projektus, kuriais siūloma nustatyti naują mokestį, taikomą 750 mln. eurų pajamų ribą viršijančių įmonių grupių bendrovėms. Numatoma, kad pakeitimai turėtų įsigalioti kitų metų sausio 1 d. „Tarybos direktyva siekiama apmokestinti didžiųjų tarptautinių įmonių grupių pelną bent 15 proc.

Finansų ministerijai pasiūlius įvesti dalies draudimo sutarčių mokestį, būsto paskolas turintiems gyventojams bus siūloma penkeriems metams jį atidėti, jei būstas naudojamas gyventi, sako finansų viceministrė.  Pasak Vaidos Česnulevičiūtės-Markevičienės, atnaujintas vadinamojo Saugumo įnašo įstatymo projektas, numatantis dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc., Vyriausybę turėtų pasiekti artimiausiu metu.

Finansų ministerija gerina Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) projekciją – 2024 m. jis turėtų augti 2,3 proc. Taip pat, kaip teigiama naujajame institucijos Ekonominės raidos scenarijuje, infliacija toliau sparčiai lėtės ir šiemet sieks 1 proc. „Lietuvos ekonomikos augimas įsibėgėja, o kitąmet, atsigaunant išorės paklausai, augimas turėtų stiprėti.

Jeigu tikėsime Finansų ministerijos prognozėmis, tai šiais metais Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis augs dešimt kartų sparčiau nei prekių ir paslaugų kainos. Tai numatyta naujausiame Ekonominės raidos scenarijuje, kurį trečiadienį pristatė ministerija. Jame kaip tik pateikiamos prognozės, nuo kurių, be kita ko, priklausys ir kitų metų valstybės biudžetas. Jame bus nustatyta, kiek ir kokių mokesčių sumokėsime ir kas kokių išmokų gaus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį pristatys naujausią Lietuvos ekonominės raidos scenarijų. Atnaujintomis bendrojo vidaus produkto ir kitų svarbiausių ekonomikos sričių prognozėmis remiamasi rengiant 2025 metų valstybės biudžetą.

Daugiabučių modernizavimui šiemet siūloma skirti dar iki 30 mln. eurų valstybės lėšų.  Finansų ministerija siūlo Vyriausybei suteikti tokią 11 metų trukmės paskolą bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), administruojančiai Daugiabučių namų modernizavimo fondą, iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų už jų kainą, plius 0,101 procentinio punkto, rašoma nutarimo projekte.  „Invega“ 2024–2026 metais prašo suteikti iš viso 260 mln.