Nekilnojamasis turtas

Europos Sąjungos būsto kainų indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pakilo 0,4 proc., o palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 1,3 proc., penktadienį skelbia Eurostatas. Iš valstybių narių, apie kurias ES statistikos agentūrą pasiekė duomenys, kainų kritimas per metus užfiksuotas septyniose, o augimas – devyniolikoje. Labiausiai būstas per metus atpigo Liuksemburge (10,9 proc.), Vokietijoje (5,7 proc.), Prancūzijoje (4,8 proc.

2024 m. pirmąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 0,4 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 1,3 proc., praneša Eurostatas. Lyginant šį laikotarpį su paskutiniu 2023 m. ketvirčiu, gyvenamųjų būstų kainos krito 0,1 proc. euro zonoje ir augo 0,4 proc. ES. Lietuvoje, palyginus pirmus 2023 m. ir 2024 m. ketvirčius, būsto kainos išaugo 9,9 proc.

Šiemet sausį–birželį Lietuvoje įregistruota 50,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamo turto (NT) objektų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.  Vien birželį įregistruota beveik 9,6 tūkst. sandorių – 9,4 proc. mažiau nei tą patį mėnesį pernai ir 7,6 proc. mažiau nei gegužę, ketvirtadienį skelbia Registrų centras.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pateikė savo nuomonę dėl Nacionalinio stadiono projekto pokyčių ir lieka prie vertinimo, kad indeksuotos kainos padalijimas tarp sutarties šalių turi būti kitoks, negu dabar siūlo Vilniaus miesto savivaldybė. Taip pat, Tarnybos pateiktame rašte, su kuriuo susipažino ELTA, raginama neindeksuoti naujo turto, kurio vertė yra virš 7 mln. eurų.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ Vilniuje, buvusio „Žalgirio“ teritorijoje, planuoja naują biurų pastatą „Business Stadium South“, kurį būtų galima transformuoti į mokyklą, antradienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  „Čia turėtų būti administracinės paskirties pastatas.

Ne paslaptis, kad nekilnojamojo turto (NT) pirkimas su paskola dažnai yra įsipareigojimas 30-čiai metų. Vis tik ne visi nori ir ne visiems pavyksta šio įsipareigojimo laikytis. Gali nutikti taip, kad būstą teks parduoti ar norėsis pakeisti į kitą. Bankai paaiškino, ką tokiais atvejais daryti. Skaitytoja Aistė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad pirko būstą su 90 tūkst. eurų paskola.

Daugeliui atrodo, kad radus įbrėžimą ant automobilio, subadytas padangas ar kitas tyčinio vandalizmo žymes, į policiją kreiptis neverta, mat nebus įmanoma įrodyti, kas tą padarė. Vis tik specialistai pataria kiekvieną tokį įvykį fiksuoti, kitaip tikrai nepavyks atgauti pinigų už patirtą žalą. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje moteris papasakojo, kad, prasidėjus skyrybų procesui su vyru, jau trečią kartą tenka keisti automobilio padangas, nes jose būna vinių.

56 proc. respondentų sako, kad Lietuvoje trūksta įperkamo būsto, o net 71 proc. pasigenda efektyvesnių valstybės sprendimų, kad situacija keistųsi, atskleidė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir bendrovės „Ober-Haus nekilnojamas turtas“ užsakymu atlikta apklausa. Šių metų kovo–balandžio mėnesiais atlikta gyventojų nuomonės apklausa rodo, jog 56 proc. apklaustųjų sutinka, kad jų gyvenamajame mieste ar rajone trūksta būstų už prieinamą kainą. Vos 10 proc.

Kaip jaustumėtės, jei ramia sąžine 20 metų gyventumėte jums priklausančioje namo dalyje, bet staiga atsiradę paveldėtojai imtų veržtis į kambarius su jūsų daiktais ir reikalauti būtent šios namo pusės? Pasak teisininkų, tokiu atveju negalėtumėte jiems uždrausti naudotis net ir tomis patalpomis, kuriose gyvenate, rakinti durų ar keisti spynų, o ir dėl įsilaužimo ar kitų buitinių konfliktų nepadėtų net policija.

MG grupės valdoma nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Darnu Group“ į naujo būsto projektą „Launagiai“ Vilniaus pietinėje dalyje per dešimtmetį žada investuoti apie 1 mlrd. eurų. Statybas 71 hektarų ploto teritorijoje tarp Eišiškių plento ir P. Joniko gatvės planuojama pradėti 2026 metais ir užbaigti iki 2036-ųjų, pirmadienį pranešė bendrovė.

Kauno oro uosto aptarnaujami rekordiniai keleivių srautai sąlygojo ne vieną ryškų pokytį, vienas jų – ir sėkmingai užbaigtas naujasis oro uoste įsikūrusio viešbučio „Air Hotel“ plėtros etapas, pareikalavęs daugiau nei 3 mln. eurų investicijų. Kauno oro uostas praėjusiais metais aptarnavo 1,3 mln. keleivių, o 2024-aisiais šis skaičius prognozuojamas dar aukštesnis.

Komunaliniai mokesčiai už gyvenamąsias patalpas atrodo savaime suprantamas dalykas, į kurį daugelis mažai gilinasi. Vis tik gali būti, kad permokate, jei į būsto plotą, už kurį mokate, įtraukiamas rūsys, sandėliukas ar kita jums priklausanti patalpa, net jei faktiškai jos nenaudojate. Tačiau ir teisininkai iki galo ne visai sutaria, ar gyventojams reikėtų mokėti tik už tą būsto plotą, kuriame jie gyvena, ar ir tą, kuriame ne gyvena, bet faktiškai užima, pvz., balkoną.

Pirmąjį 2024 m. ketvirtį lenkai nusipirko net 800 namų ir butų Pirėnų pusiasalyje, rašo „Regitradores de Espana“. Šis skaičius rodo ne tik reikšmingą 21 proc. padidėjimą lyginant su ankstesniu ketvirčiu, bet ir yra tris kartus didesnis, nei per pirmąjį 2019 m. ketvirtį, dar prieš pandemiją.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė siūlymams, kuriais siekiama patikslinti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo principus. Už tai po svarstymo balsavo 72 Seimo nariai, susilaikė 12, o prieš balsavusių parlamentarų nebuvo.

Kol nacionalinio stadiono projektas Vilniuje stringa, jį norinti įgyvendinti bendrovė Arvydo Avulio bendrovė „Hanner“ Ispanijoje stato prabangias vilas. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, įgyvendindama 39 mln. eurų investicinį planą Ispanijoje, nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ sėkmingai užbaigė pirmąjį projektą Kosta del Solio pakrantėje, Marbeljos rajone.

LRT radijui paskelbus, kad Nacionalinio stadiono statybai nuo 2021 metų iš komercinių bankų galėjo būti pasiskolinta apie 120 mln. eurų, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) informaciją patikslino ir tikino, kad faktinių duomenų, ar tokios paskolos buvo paimtos, nežino. Vilniaus savivaldybė sako, kad pasiskolinta buvo tik 8,1 mln. eurų.

Daugiabučių gyventojai viliasi, kad namo administratoriais pasamdytos įmonės rūpinsis jų gerove, užtikrins geriausią kainą, kokybę ir atsižvelgs į gyventojų norus bei nuomonę. Vis tik būna atvejų, kai namo administratoriai, ieškodami spragų įstatymuose, iš gyventojų, kaip sako jie patys, siekia tik pasipelnyti.

Lietuviams mokant vienas didžiausių euro zonoje palūkanų už būsto paskolas, tik rinkiminę savaitę nubudo Lietuvos bankas. Jis ragina skolininkus reikalauti mažesnių palūkanų ir keisti bankus. O kad tai padaryti būtų lengviau, kartu su Finansų ministerija teikia įstatymų pataisas, kuriomis žada palengvinti refinansavimo procesą ir sumažinti jo kainą.  Daugiau apie tai – TV3 žinios.

Būstą besinuomojantys gyventojai neretai būna įsitikinę, kad, kol galioja nuomos sutartis, jie yra namų šeimininkai, tad ten gali daryti ir kviesti, ką tik nori. Vis tik, net susiradus antrą pusę ir norint gyventi kartu, reikia gauti nuomotojo leidimą, kuris nebūtinai bus suteiktas.

Šiemet remontuoti būstą planuotų trečdalis, tačiau kas penktas tam neturi finansinių galimybių, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Apklausos duomenimis, šiemet pradėti arba tęsti būsto remontą planuoja apie trečdalį apklaustųjų (35 proc. lietuvių, 40 proc. latvių ir 34 proc. estų). 20 proc. lietuvių, 23 proc. latvių ir 30 proc. estų respondentų nurodė, kad norėtų remontuoti namus, tačiau šiuo metu tam neužtenka lėšų.

Seimas ketvirtadienį nebalsuos dėl naujos tvarkos, pagal kurią nuo kitų metų būtų skiriamos subsidijos jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti būstą regionuose. Dėl pataisų parlamente yra likęs paskutinis balsavimas.   Kaip BNS sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, planuoto pataisų priėmimo nebus – klausimas bus išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės.   „Panašu, kad jų (pataisų – BNS) dar turėsime. Čia dar ne visos. Todėl darome pertrauką.

Seime likus paskutiniam balsavimui dėl subsidijų įsigyti būstą regionuose norinčioms jaunoms šeimoms skyrimo tvarkos sugriežtinimo, keturi konservatoriai siūlo ir toliau paramos dydį sieti su šeimoje esančių vaikų skaičiumi bei nustatyti didesnę maksimalią įsigyjamo būsto kainą.   Taip pat pakeitimais siekiama leisti šeimoms įsigyti būstus su daline apdaila bei statytis juos savo paveldėtuose, dovanotuose ar kitaip įsigytuose sklypuose.

Lazdijuose už 1,2 mln. eurų ketinama statyti dar vieną socialinį būstą. Tokiam sprendimui prieš savaitę vieningai pritarė savivaldybės taryba, rašo portalas „Lazdijų žvaigždė“. Skelbiama, kad daugiabutį gyvenamąjį namą planuojama statyti Gustaičio gatvėje esančiame žemės sklype. Kaip numatoma projekte, daugiabučiame namas iš viso bus dvylika butų. Penki iš jų bus skirti gausioms šeimoms, o septyniuose apsigyvens negalią turintys rajono gyventojai. Preliminari projekto vertė siekia 1,2 mln.

NT plėtotoja „Galio Group“ išparduoda paskutinius likusius butus gyvenamajame komplekse „Jomanto parkas“. Įsigyjant butus su pilna apdaila, dovanojama parkingo vieta, o perkant butą su daline apdaila – iki 10 tūkst. eurų nuolaida. „Galio Group“ kviečia apžiūrėti likusius butus atvirų durų renginyje gegužės 9 dieną.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) tikina susipažinusi su sostinės savivaldybės pristatytais pokyčiais daugiafunkcio stadiono, į kurį įeina Nacionalinis stadionas, projekte. Tarnybos vertinimu, Vilniaus valdžia atsižvelgė tik į dalį pakeitimų, o dėl pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta, VPT kreipsis į instituciją tikėdamasi paaiškinimų.

Iš pradžių gali atrodyti, kad savo sklype su klevais, eglėmis, beržais ar kitais medžiais bei krūmais galite daryti, ką panorėję. Pavyzdžiui, praretinti ar patrumpinti jų šakas, o, jeigu koks nors želdinys ima trukdyti, jį tiesiog nukirsti. Vis tik tam privaloma gauti savivaldybės leidimą. Taip yra todėl, kad dalis augalų yra priskiriami saugotiniems, priklausomai nuo jų rūšies, skersmens ir žemės, kurioje jie auga.

Kol Lietuvoje dėl ypač išaugusių kainų ir palūkanų įsigyti net ir nedidelį butą daugeliui atrodo misija neįmanoma, kitur, pavyzdžiui, Italijoje, namui užteks vos 1 euro. Tiesa, viskas nėra taip paprasta, kadangi nusipirktą nekilnojamąjį turtą (NT) reikės renovuoti. Vis tik nenorintiems pirkti ir po to remontuoti griuvėsių, yra ir kita, taip pat labai patraukli galimybė. Kur kas geriau išsilaikę namai, kuriems nereikia didelės priežiūros, yra siūlomi už, pvz., 7 tūkst. ar 12 tūkst. eurų.

Tūkstančiams lietuvių emigravus ar tiesiog išmirus, nemažai butų ir namų lieka tušti. Jų paveldėtojams ar pirkėjams atrodo, kad toks turtas yra saugus. Tačiau, jame apsigyvenus nekviestiems svečiams, gali kilti rimtų problemų, o mėginant išvaryti gali tekti mokėti ne tik baudas.

Ne paslaptis, kad dalis žmonių sugalvoja įvairiausių gudrybių, kaip išvengti mokesčių. Tačiau specialistai įspėja, kad dėl to gali nukentėti nieko nenutuokianti pusė, tad pataria išlikti budriems. Socialiniame tinkle „Facebook“ anonimas pasidalijo įrašu, kuriame teigė norintis įsigyti bendrabučio kambarį už 15 tūkst. eurų. Anot jo, pardavėja 8 tūkst. eurų nori gauti bankiniu pavedimu, oficialiai, o likusią dalį – 7 tūkst.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas mano, kad pastatų naujinimas mediniais skydais leistų pasiekti tikslą kasmet renovuoti tūkstantį daugiabučių. Anot jo, bandomiesiems 8 pastatų skydinio atnaujinimo projektams jau skirta 10 mln. eurų, taip pat galioja kvietimas iki šių metų rugsėjo 14 d. daugiabučių namų atnaujinimui skydais projektams už 200 mln. eurų.

Papildomi avariniai išėjimai, ventiliacijos, apšvietimo ir vandens tiekimo sistemų įrengimas, instaliacijos sutvarkymas su galimybe pajungti autonominį elektros tiekimą, pastato konstrukcijų stiprinimas. Tokias priemones Kaunas numatęs finansuoti gyventojams pagal naujai patvirtintą Priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programą. Jos tikslas – užtikrinti kauniečiams saugias patalpas gyvenamojoje aplinkoje.

Kaip jaustumėtės, jei dėl klaidingos informacijos iš darbuotojų ir neaiškių įstatymų prarastumėte 12 tūkst. eurų ar net daugiau? O taip gali nutikti bet kam, kas pardavinėja nekilnojamąjį turtą (NT). Į tokią situaciją pakliuvusi skaitytoja piktinosi esama tvarka, kuri parduodamame būste trumpiau nei 2 metus gyvenusius asmenis įpareigoja susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tačiau tie, kurie gyvenamąją vietą deklaruoja vos vieną dieną, nuo keliasdešimt tūkstančių eurų ...

Prasidėjus pavasariui, gerokai išauga susidomėjimas būsto remontu. Vis tik tam neretai tenka imti paskolas, mat net neturint išskirtinių poreikių, remontas lietuviams gali atsieiti 170–350 eurų už kvadratinį metrą. Pasak specialisto, mažesni remonto darbai lietuviams atsieina iki 5 tūkst. eurų. Tačiau kapitalinio remonto atveju suma paauga 3–4 kartais ir gali kainuoti net 20 tūkst. eurų. Pastarojo pusmečio duomenimis, vidutinė paskola būsto renovacijai siekia 12 tūkst. eurų.

Kaip jaustumėtės, jei būstas, kuriame gyvenote su tėvais, o dabar auginate savo vaikus, staiga taptų svetimo žmogaus nuosavybe ir tektų juo dalintis? Pastaruoju metu, pasak advokato, taip atsitinka gan dažnai. Remdamasis savo patirtimi jis papasakojo, kad kraujo ryšiais nesusiję asmenys net po 28 metų gali imti ir paveldėti pusę jūsų tėvų turto. O taip gali nutikti tuomet, jei vienas iš jūsų tėvų ar globėjų turėjo kitų vaikų.

Būsto Europos Sąjungoje kainų indeksas 2023-iaisiais, palyginti su 2022 metais, smuktelėjo 0,3 proc., skelbia Eurostatas. Kainų kritimas užfiksuotas pirmąkart nuo 2013-ųjų, po šuolio 7,7 proc. užpernai ir 8,4 proc. ankstesniais metais. Labiausiai būstas pernai atpigo Liuksemburge (9,1 proc.) ir Vokietijoje (8,4 proc.), o labiausiai pabrango Kroatijoje (11,9 proc.), Bulgarijoje (9,9 proc.), Lietuvoje (9,8 proc.), Lenkijoje (8,8 proc.), Portugalijoje (8,2 proc.

Rūpinimasis vyresnio amžiaus giminaičiais nėra lengva pareiga, tačiau dar sudėtingiau tampa tada, kai į tai įsivelia sukčiai, o bendras būstas pradeda nirti į skolas. Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialinio tinklo „Facebook“ grupėje papasakojo, kad prieš kelerius metus iš giminaitės pirko būstą su uzufruktu, t. y. leidimu jai ten gyventi iki gyvos galvos. Viskas buvo gerai, kol pensininkė papuolė į sukčių nagus ir jau antrus metus „investuoja“ pas juos visą savo pensiją.

Jeigu turėtų neribotas galimybes, 7 iš 10 lietuvių norėtų gyventi nuosavame name. Gyvenimas daugiabutyje patraukliausias atrodo 16 proc. apklaustųjų, o kotedžą rinktųsi 12 proc., rodo SEB banko iniciatyva atlikta gyventojų apklausa. „Nuosavą būstą įsigyti šiuo metu planuoja kas septintas, o apie tai be konkretaus plano svajoja kiek daugiau negu kas ketvirtas gyventojas. Tai rodo lietuvių norą gerinti savo gyvenamąją aplinką, buitį, komfortą.

Pastaruosius kelerius metus skiriami ir planuojami biudžetai būsto įsigijimui tarp sostinės gyventojų reikšmingai augo, rodo šalies nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Darnu Group“ iniciatyva „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Vasario mėnesį atliktas tyrimas atskleidė, kad 42 proc. apklaustų vilniečių per pastaruosius kelerius metus įsigijo arba planuoja įsigyti būstą, kurio vertė siekia bent 151 tūkst. eurų. Į nuo 351 tūkst. eurų kainuojančius būstus dairosi 5 proc. tyrimo dalyvių.

Ne paslaptis, kad atliekant remontą gali kilti kaimynų pasipiktinimo banga: dėl dulkių, kvapų, triukšmo ar šiukšlių. Todėl svarbu žinoti, kokias teises turi remontą atliekantys gyventojai, o kada tai – pažeidimas. Pavyzdžiui, viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu, kuriame papasakojo, kad susidūrė su problema. „Nusipirkome kotedžą, remontuojame <...>. Daug darbų padaryti laukia.

Ne paslaptis, kad sukaupti pradinį įnašą būsto paskolai daugeliui gyventojų yra nemenkas iššūkis. Tačiau yra tokių, kurie šią problemą išsprendžia gudraudami – pasirodo, šį būdą naudojo ne vienas lietuvis. Socialiniame tinkle žmonės dalinosi, kaip jiems pavyko gauti būsto paskolą nesukaupus pradinio įnašo. Jie tikino, kad niekas neskundžia, nes laimi visos pusės: tiek pirkėjas, tiek pardavėjas, tiek ir pats brokeris.