Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva susiduria su egzistencine grėsme. Pasak jo, situacija Ukrainoje neįkvepia, o kitas Kremliaus taikinys būsime mes. Užsienio reikalų ministras tikina, kad optimizmo mažai, tad turime drąsiai kalbėti apie ryžtingesnius sprendimus dėl nacionalinio saugumo.
Premjerė, reaguodama į G. Landsbergio žodžius, teigė, kad kiek mes bedarytume, visada turėtumėme daryti dar daugiau, nors per šios Vyriausybės kadenciją išlaidos krašto apsaugai padvigubėjo.
„Galbūt daryti reikėjo pradėti gerokai anksčiau, bet visokių laikotarpių Lietuvos istorijoje yra buvę.
Yra buvę, kai kai kurie mūsų kolegos, paprastai kitame politinio spektro pusėje, laikėsi tos nuostatos, kad Lietuvai visiškai pakanka narystės NATO ir kai neskyrėme ypatingo dėmesio nei savo pačių pajėgų finansavimui, nei tam, kad mūsų partneriai būtų kuo labiau čia ir kuo labiau matomi. Krymas pakeitė daug ką. Plataus masto invazija praėjusių metų vasarį pakeitė dar labiau“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė atkreipė dėmesį, kad Rusija yra paskelbusi savo poziciją, kaip ji save mato geopolitiniame pasaulio paveiksle.
„Ji yra pasiryžusi ilgai ir nuolatinei konfrontacijai su Vakarais. Tai yra rimta. Į tai iš dalies buvo atsižvelgta priimant sprendimus paskutiniame NATO viršūnių susitikime. Bet akivaizdu, kad į tą situaciją rimtai turės reaguoti ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės.
Tos valstybės, kurios jau pakeitė savo požiūrį į gynybą, turės tą pakitusį požiūrį paremti ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Yra suskaičiuota, kokio masto taikos dividendą uždirbo, jeigu galima taip sakyti, atskiros valstybės, neinvestuodamos į krašto apsaugą ir savo gynybą tų NATO sutartų 2 proc., galėdamos skirti šitas lėšas kitoms reikmėms. Akivaizdu, kad dabar tą taikos dividendą daugeliui Vakarų šalių teks grąžinti“, – sakė premjerė.
Dėl pinigų brigadai – rami
Vienas iš Lietuvos saugumo garantų – Vokietijos karių brigada. Priimant vokiečių karius, Lietuva yra numačiusi milžiniškas investicijas į infrastruktūrą. Visgi kitąmet laukia net treji rinkimai, tad ar naujoji valdžia nenuspręs saugumui skirtų pinigų išleisti pensijoms, vaiko pinigams ar atlyginimų kėlimui.
„Visada tokia rizika yra, bet mes žvelkime į politinį spektrą su šiokiu tokiu pasitikėjimu. Kol kas, išskyrus tokias jau visiškai paraštes politinio lauko, kurios Seime nereprezentuojamos ar reprezentuojamos menkai, vis dėlto, negirdėti iš politinių oponentų rimtos kritikos krašto apsaugos finansavimui ir įsipareigojimui priimti sąjungininkus Lietuvoje.
Kaip tik, priešingai, labai daug kritikos, kad jau vakar reikėjo. Nors tam, kad vakar būtų padaryta, užvakar ir užužvakar kažkas turėjo pasistengti labiau, <...> bet aš nenoriu leistis į kažkokius kaltinimus.
Labai daug dalykų, esu įsitikinusi, bus pabaigta iki Vyriausybės kadencijos pabaigos. Žinoma, ne viskas. <....> Neįsivaizduoju dabar realistiškai jokios politinės konsteliacijos, kuri galėtų ir norėtų persiauti ore dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje“, – dėstė I. Šimonytė.
Vokietija dislokuoti brigadą Lietuvoje žada per kelis artimiausius metus, kitąmet dėl to žadama pasirašyti tarpvalstybinę sutartį. Planuojama, kad Vokietija Lietuvoje dislokuos tankų, du manevro, artilerijos ir logistikos batalionus.
Vilnius ir Berlynas šiuo metu derasi, kokią infrastruktūrą Lietuva turės įrengti atvyksiantiems Vokietijos kariams. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius yra sakęs, kad Lietuva turės parengti ne tik karinę, bet ir vadinamąją socialinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, mokyklas, darželius, laisvalaikio erdves.
