G. Landsbergis sako, kad jo žodžiai, kad turime nedaug laiko, skamba taip, kokia yra reali situacija.
„Švelniau pasakyti negalėčiau. Neatsitiktinai dvejus metus rėmėme Ukrainą. Visų pirma, suprasdami, kad ta parama kyla iš paramos žmogiškumui ir eina teisingai kovai prieš neteisybę. Bet kartu šalia to, mes turime nepamiršti, kad ukrainiečių kova yra kova už mus. Geografiškai mes esame arčiausiai karo, istoriškai esame patyrę tų pačių jėgų okupaciją. Jeigu istorija ko nors mus moko, ne tik okupacijos istorija, bet ir pastarųjų laikų istorija, nesustabdyta Rusija dabar savo kovą tęs“, – antradienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras sako, kad Vakarams nepavyksta sustabdyti Rusijos. Klausimas kyla, ką dėl to daro Lietuva. Šį klausimą kelia ir opozicijos atstovai, nes apie egzistencinę grėsmę kalba trejus metus valdžioje buvusios partijos vadovas.
„Aš nesileisiu į kalbas apie politiką. Aš pakviesiu surasti sprendimą. Prieš metus aš pats tikėjau, kad situacija Ukrainoje gali būti kitokia. Kiekvieną dirbau dėl to. Ateina laikas, kai mes turime suprasti, kad mūsų dvi kaimynės ne tik, kad nenugalėtos, bet jos turi galimybę atsistatyti ir tęsti savo kovą toliau. Klausimas, kas bus kitas taikinys. Turime nepamiršti, kad esame labai labai arti to. Taip, mus gina penktasis [NATO] straipsnis, bet tai neturi būti mus apatijai skatinantis veiksnys“, – aiškino G. Landsbergis.
Anot jo, reikia diskutuoti apie tai, kad net vykstanti mokesčių pertvarka yra susijusi su mūsų nacionaliniu saugumu. Ministras kelia klausimą, ar galime susitelkti tam, kad šalis finansuotų savo saugumą tiek, kad iš tiesų įvyktų strateginis pokytis.
G. Landsbergio teigimu, nors Lietuva išties skiria nemažai pinigų gynybai, jis kelia klausimą, ar tai atliepia dabartines saugumo grėsmes.
„Ar tai atliepia tuos pokyčius, kurie vyksta ar tai atliepia 2022-ųjų vasario 24-osios pokyčius. 2022-ųjų pokytį dar atliepia, bet šiandienos pokyčių, manau, jau nebe“, – sakė ministras.
„Jeigu reikėtų dėti parašą ir po 5 proc. [nuo BVP gynybai], aš padėčiau. Klausimas, kiek mes visuomenėje esame pasiruošę susitarti dėl to“, – pridūrė jis.
Ministro tvirtinimu, reikia susitarti, ar mes grėsmę matome vienodai, kad Lietuvai kyla egzistencinės grėsmės, kurias reikia spręsti nebe taktiniais sprendimais, o strateginiais žingsniais, kurie iš esmės spręstų Lietuvos saugumo situaciją.
„Turiu dvi tris atsakomybes, iš kurių užsienio reikalų ministro yra mažiausia. Pirma, kaip piliečio, kaip tėvo, kaip žmogaus, kuris nori gyventi Lietuvoje ir kad jo vaikai gyventų Lietuvoje. Šitai savo vilčiai aš matau rizikų ir tai mane nervina.
Antroji atsakomybė, kaip partijos pirmininko, kuris turi galimybę ir mandatą iš partijos pasakyti kartais dalykus, kurie šiandien nėra visuotinai garsinami ar nėra visuotinai matomi. Manau, kad kiekvienas mes turime progą pasvarstyti ir pasakyti, ar mes matome tas grėsmes, ar ne.
Aš tai siečiau pirmiausia su situacija Ukrainoje. Jeigu matytume, kad situacija ten negerėja, o sukasi kita linkme, kad Vakarų parama, kaip dabar atrodo, toliau mažėja ir Ukrainai kyla realios labai sudėtingos egzistencinės dilemos, kokį tai atgarsį turi mums ir mūsų saugumui ir ar nėra metas dabar mums visiems atsakyti į klausimą, ką mes dabar darome“, – dėstė G. Landsbergis.
Ministras mano, kad esant dabartinėms grėsmėms, visuotinio šaukimo idėja privalo būti diskutuojama, kalbama, iš ko tai galima finansuoti, svarstoma apie piniginius šaltinius.
Tai kiek Lietuvai liko laiko?
„Sunku pasakyti. Yra sakančių, kad pora metų. Mes remiamės prielaidomis. Rusija karą pradėjo su 200 tūkst. žmonių, kurie buvo sutelkti prie Ukrainos. Šiuo metu Rusija turi mažiausiai du kartus daugiau. Jų paskelbti planai apie kariuomenės reformą, panašu, atitinka tikrovę. Tai nėra, kaip mes esame įpratę, propaganda. Ta jų karinė reforma nukreipta prieš NATO, nukreipta prieš mus“, – sakė G. Landsbergis.
Ministras teigia, kad apie egzistencinę grėsmę nusprendė prabilti dabar, nes Ukrainoje galime pamatyti pokyčius.
„Norėčiau klysti, norėčiau būti neteisus, norėčiau turėti galimybę atsistoti čia ir sakyti atsiprašau, iš tikrųjų, situacija yra geresnė. Bet to gali nebūti“, – dėstė jis.
G. Landsbergis teigė, kad prieš metus turėjo daugiau optimizmo, nes į Ukrainą atkeliavo pirmieji tankai.
„Nors jų buvo pažadėta nedaug, kelios dešimtys, atrodė, kad tai tik pradžia, bus didžiulis srautas, kuris leis Ukrainai visą tą nežmonišką ataką sustabdyti. Deja, tiek, kiek buvo nusiųsta, tos kelios dešimtys, tiek ir buvo nusiųsta. Jums palyginimui, štai, Lenkija, bent jau yra paskelbusi, <...> perka tūkstantį tankų, šešis šimtus raketinių pabūklų, Ukraina turi to dvidešimtadalį. Galite suprasti mano šiek tiek pasikeitusią laikyseną prieš metus, kaip galėjau kalbėti ir kokias viltis galėjau turėti, ir dabar“, – sakė ministras.
„Ginklai dar nesudėti, kova vyksta, bet visos diskusijos ir užstrigimas, Europos Sąjunga jau pusę metų negali susitarti dėl naujo gynybos paketo, yra nebe indikacija, tai yra požymis, kad reikia pradėti galvoti, ką tai realiai reiškia“, – pridūrė jis.
Belieka tik už paskutinio lėktuvo rato užsikabinti ..
